Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-282-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02134-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Investuotojų asociacijos ir V. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. P., R. J., G. N., A. P., R. D., D. G., M. D., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas.

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 16 d. AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria 749 400 Eur suma yra paskirta išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.

Ieškovai nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusiame visuotiniame AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas paskirstyti 2016 m. I pusmečio pelną, 5 557 000 Eur skiriant dividendams išmokėti, o 749 400 Eur – metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Sprendimas dėl metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir skirsto bendrovės pelną.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad AB „Žemaitijos pienas“ valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2016 m. kovo 23 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 5, 60 punkte nustatyta, kad valdyba siūlo ir priima sprendimus skirti dividendus ir tantjemas, įskaitant ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, ir kartu su bendrovės pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

2016 m. rugpjūčio 24 d. įvyko AB „Žemaitijos pienas“ valdybos posėdis, jame nutarta patvirtinti bendrovės 2016 m. I pusmečio pelno paskirstymą ir teikti visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti. Valdyba nurodė, kad 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. I pusmetį bendrovė veikė pelningai, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams aktyviai dalyvavus bendrovės veikloje ir ją valdant AB „Žemaitijos pienas“ pasiekė teigiamų rezultatų, nepaskirstytasis pelnas 2016 m. I pusmečio pradžioje – 34 085 000 Eur, grynasis pelnas 2016 m. I pusmetį – 3 747 000 Eur, iš viso paskirstytinasis pelnas – 37 832 000 Eur, ir pasiūlė 1 389 000 Eur pelno dalį skirti dividendams, 455 000 Eur – tantjemoms.

2016 m. rugsėjo 16 d. įvyko neeilinis AB „Žemaitijos pienas“ visuotinis akcininkų susirinkimas, jo metu nuspręsta patvirtinti 2016 m. I pusmečio bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį; patvirtinti bendrovės 2016 m. I pusmečio pelno (nuostolių) paskirstymą pagal naujai pateiktą projektą, iš 37 832 000 Eur paskirstytinojo pelno 5 557 000 Eur paskiriant dividendams išmokėti ir 749 400 Eur skiriant metinėms išmokoms (tantjemoms) bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 31 straipsnio 13 dalį, 33 straipsnio 12 dalį už veiklą valdyboje ar stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, ir šiems tikslams galima skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno (ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti (ABĮ 59 straipsnio 7 dalis). Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama (ABĮ 59 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamu atveju tantjemos atsakovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams paskirtos kartu su tarpiniais dividendais (jų mokėjimą nustato ABĮ 601 straipsnis), atsižvelgiant į sėkmingus bendrovės 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. I pusmečio veiklos rezultatus ir tai, kad už minėtus laikotarpius nei dividendai, nei tantjemos mokamos nebuvo.

Teismas nurodė, kad ABĮ tantjemas apibrėžia kaip metines išmokas, skaičiuojamas nuo ataskaitinių finansinių metų pelno dalies (ABĮ 59 straipsnio 7 dalis). ABĮ 59 straipsnio nuostatų analizė suponuoja, kad dėl tantjemų skyrimo paprastai turėtų būti sprendžiama eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Nors ABĮ 59 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tam tikra akcininkų priimamų sprendimų seka, kai pirma patvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys, o tada sprendžiama dėl paskirstytinojo bendrovės pelno paskirstymo, tačiau ši norma nėra imperatyvi, įstatymas tik imperatyviai reikalauja, kad tuo pačiu metu būtų tvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys.

Teismas nurodė, kad ginčo sprendimu nebuvo pažeisti ABĮ privalomi reikalavimai dėl tantjemų skyrimo, nes tantjemos buvo skiriamos už pasiektus rezultatus – pelningą bendrovės veiklą, t. y. tantjemos buvo paskirtos būtent už 2016 m. I pusmečio veiklos rezultatus; draudimas paskirti tantjemoms daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinio laikotarpio pelno nebuvo pažeistas (2016 m. I pusmečio nepaskirstytas bendrovės pelnas buvo 3 747 000 Eur, o 1/5 sudaro 749 400 Eur); tantjemoms skirta ne didesnė suma kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti (dividendams buvo skirta 5 557 000 Eur, o tantjemoms išmokėti – 749 400 Eur suma); nepažeistas reikalavimas neskirti dividendų ir tantjemų, kai yra neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei ar neįvykdytų prievolių kitiems subjektams; tantjemos yra protingo dydžio, skirtos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams paskatinti už jų gerą ir produktyvią veiklą.

Teismas sprendė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalies, kuria 749 400 Eur suma yra paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) AB „Žemaitijos pienas“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pripažinti negaliojančia nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 15 d. sprendimu panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2016 m. rugsėjo 16 d. AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria 749 400 Eur suma yra paskirta išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.

Kolegija nurodė, kad teisės aktai nustato skirtingą dividendų ir tantjemų skyrimo tvarką. 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus ABĮ pakeitimams įtvirtinta galimybė dividendus mokėti už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį (ABĮ 601 straipsnio 1 dalis), pagal iki tol galiojusį teisinį reguliavimą tantjemos ir dividendai galėjo būti skiriami tik pasibaigus finansiniams metams. Taigi įstatymų leidėjas nustatė galimybę nepasibaigus finansiniams metams spręsti tik dividendų skyrimo klausimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdybos darbo reglamentas yra valdybos darbo tvarką nustatantis jos pačios priimtas dokumentas, kuris negali prieštarauti įstatymų ir bendrovės steigimo dokumentų (šiuo atveju – bendrovės įstatų) reikalavimams arba juos modifikuoti, t. y. pakeisti bendrovės valdybos veiklos reglamentavimą naujais principais. Bendrovės valdybos organai visų pirma privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, t. y. kolegialaus valdymo organo nariai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, privalo elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojalūs bendrovei ir akcininkams, laikytis konfidencialumo bei vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2009">3K-3-139/2009</a>; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017). Kolegijos vertinimu, AB „Žemaitijos pienas“ valdybos darbo reglamento 60 punkto dalis dėl galimybės skirti tantjemas už trumpesnius negu finansiniai metai laikotarpius prieštarauja ABĮ reikalavimams ir todėl negalėjo būti taikoma.

Tantjemos paprastai suprantamos kaip vienkartinė metinė išmoka stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams iš grynojo pelno. Pagal ABĮ 59 straipsnį tantjemos negali būti mokamos avansu (pvz., kartu su tarpiniais dividendais) ir gali būti skiriamos tik eilinio susirinkimo metu skirstant bendrovės pelną bei gali sudaryti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno ir ne daugiau kaip 1/3 dividendams skirtos paskirstytinojo pelno sumos. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad bendrovė kelerius metus veikė pelningai, kad 2014 ir 2015 finansiniais metais nebuvo skirtos tantjemos bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nesuteikia pagrindo dėl tantjemų skyrimo spręsti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kolegija sprendė, kad ginčijama AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalis dėl tantjemų bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skyrimo pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti ABĮ 59 straipsniui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, taikos sutartis

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokia yra tantjemų mokėjimo paskirtis, iš kokių lėšų tantjemos paskirtos, netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 59 straipsnio 6 ir 8 dalis, neįvertino ABĮ dispozityvaus pobūdžio bei principo „leidžiama tai, kas neuždrausta“. ABĮ 59 straipsnio 8 dalimi ribojama teisė priimti sprendimus dėl avansinių tantjemų paskyrimo. ABĮ nedraudžia skirti tantjemas už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį. Nagrinėjamu atveju sprendimas yra susijęs jau su realiai uždirbtu (sukauptu) praėjusiais finansiniais laikotarpiais grynuoju pelnu, įvertinant tai, kad nei už 2013 m., nei už 2014 m. ir 2015 m. nebuvo paskirta tantjemų. Bendrovės finansinis rezultatas gali būti fiksuojamas ne tik pasibaigus finansiniams metams, bet ir už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, kai sudaromos ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinamos finansinės ataskaitos (ABĮ 20 straipsnio l dalies 10 punktas), sprendžiami dividendų skyrimo klausimai (ABĮ 20 straipsnio l dalies 12 punktas). ABĮ nereguliuoja tantjemų mokėjimo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, kai sprendimus priima neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tokia situacija reiškia ne draudimą, o parodo teisinio santykio reguliavimo nebuvimą (įstatymo spragą), todėl pagal įstatymo analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinas dividendų skyrimo teisinis reguliavimas. Byloje nenustatyta, kad pažeistos ABĮ 59 straipsnio 6 dalies sąlygos.

Ieškovai prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

ABĮ 31 straipsnio 13 dalies, 33 straipsnio 12 dalies, 59 straipsnio 7 ir 8 dalių analizė patvirtina, kad metinės išmokos (tantjemos) yra metinio pobūdžio išmokos, siejamos su ataskaitinių finansinių metų grynuoju pelnu ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimu. Taigi metinės išmokos (tantjemos) gali būti skiriamos tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartą per ataskaitinius finansinius metus (jiems pasibaigus), už metinį laikotarpį (už ataskaitinius finansinius metus, kurie baigėsi, o ne ankstesnius ar būsimus) ir iš ataskaitinių finansinių metų grynojo pelno (o ne iš ankstesnių laikotarpių sukaupto pelno). Nesulaukus ataskaitinių finansinių metų pabaigos, negalima žinoti tikslių finansinių rodiklių, o būtent ataskaitinių finansinių metų grynojo pelno.

Tantjemų ir dividendų skyrimo sąlygos skiriasi. Tantjemos negali būti mokamos už tarpinį laikotarpį. Tik 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus ABĮ 601 straipsnio pakeitimams, nustatyta galimybė dividendus mokėti už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Pagal iki tol galiojusį teisinį reguliavimą metinės išmokos (tantjemos) ir dividendai galėjo būti skiriami tik pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams. Šie įstatymo pakeitimai atlikti atsižvelgiant į 1976 m. direktyvą 1977/91/EB. Įstatymų leidėjas nustatė galimybę nepasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams spręsti tik dividendų skyrimo klausimą.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 241-17 bendrovė buvo, be kita ko, įpareigota retrospektyviai ištaisyti pažeidimus tvirtinant 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinį. Ieškovų nuomone, nežinant tikslių finansinių rezultatų, negali būti skirstomos metinės išmokos (tantjemos), nes tol, kol nėra ištaisyti pažeidimai, nėra aišku, ar nebus pažeisti įstatyme nustatyti maksimalūs šių išmokų dydžiai.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2018 m. birželio 14 d. gauta ieškovų ir atsakovės 2018 m. birželio 12 d. sudaryta taikos sutartis. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą.

Tretieji asmenys dėl ieškovų ir atsakovės 2018 m. birželio 12 d. sudarytos taikos sutarties nurodė, kad, jų nuomone, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja teisės imperatyvams ar viešiesiems interesams, kad nėra kitų pagrindų, dėl ko būtų negalima patvirtinti taikos sutarties. Tretieji asmenys pareiškė, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jų teisių ar interesų, todėl sutinka, kad kasacinis teismas patvirtintų taikos sutartį. Tretieji asmenys pažymėjo, kad supranta taikos sutarties patvirtinimo teisines pasekmes, kad visas šiame civiliniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas pasilieka sau kaip savo išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių taikos sutarties patvirtinimo

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovai ir atsakovė 2018 m. birželio 12 d. taikos sutartimi išsprendė kilusį ginčą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 16 d. AB „Žemaitijos pienas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria 749 400 Eur suma yra paskirta išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.

Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis), t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2018 m. birželio 12 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimai panaikintini ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės kasacine tvarka pradžios, atsakovei grąžintina 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovei grąžintina 100 Eur žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teisme patirta 73,70 Eur, kasaciniame teisme – 31,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), t. y. iš viso 104,77 Eur šių išlaidų. Taikos sutartimi šalys nesutarė, kaip atlygins valstybei šias išlaidas, todėl valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo, ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 34,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimą ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą.

Patvirtinti atsakovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ (j. a. k. 180240752), ieškovo V. P. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės Investuotojų asociacijos (j. a. k. 302351517) (toliau kartu vadinami Šalimis, o atskirai – Šalimi) taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), sudarytą šiomis sąlygomis:

Šalys susitaria užbaigti civilinę bylą Taikos sutartimi pagal jos sąlygas.

Atsakovė atsisako kasaciniu skundu pareikštų reikalavimų, o V. P. ir Investuotojų asociacija atsisako ieškiniu teisme pareikštų reikalavimų.

Atsakovė pareiškia, kad ji V. P. ir (ar) Investuotojų asociacijai neturi jokių pretenzijų dėl pareikšto ieškinio ir inicijuotos civilinės bylos.

Šalys susitaria, kad visos bylinėjimosi išlaidos, kurias Šalys patyrė civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose metu, yra paliekamos Šalims, t. y. nėra paskirstomos.

Šalys susitaria ir patvirtina, kad ši Taikos sutartis bus tvirtinama teisme, o civilinė byla bus nutraukta CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu, panaikinant žemesnės instancijos teismų sprendimus pagal CPK 359 straipsnio 5 dalį.

Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos CK 6.985 straipsnyje bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, 293, 294 straipsniuose, 359 straipsnio 5 dalyje nustatytos taikos sutarties sudarymo ir teisminės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant šią Taikos sutartį.

Kiekviena šalis patvirtina ir garantuoja viena kitai, kad:

ji tinkamu būdu gavo visus šios Taikos sutarties sudarymui, pasirašymui ir įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį vykdymui būtinus bei turinčius galią jų organų sprendimus bei kitus įgaliojimus, sutikimus ir patvirtinimus. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį Šalių vardu, turi visus tinkamus įgalinimus, leidimus, sutikimus, taip pat visus jų įgalinimus patvirtinančius dokumentus, reikalingus Taikos sutarčiai pasirašyti ir joje nustatytiems įsipareigojimams vykdyti;

ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis;

geranoriškai, nesant apgaulės, grasinimų, prievartos ir savo laisva valia sudarė šią Taikos sutartį ir tarp jų nėra nelygybės;

nei šios Taikos sutarties sudarymas, nei jos sąlygų vykdymas neprieštaraus ir nereikš nė vieno iš žemiau išvardintų dokumentų, terminų, sąlygų ar nuostatų nesilaikymo ar pažeidimo: (i) jokio teismo, valstybinės ar vietinės valdžios institucijos bet kokio sprendimo, nuosprendžio, įsakymo, draudimo, nutarties, nutarimo, potvarkio ar nurodymo, taikytino atitinkamai šaliai; (ii) jokio susitarimo, sutarties, sandorio, įsipareigojimo ar leidimo, kurių šalimi atitinkama Šalis yra; (iii) atitinkamos šalies kreditorių teisių ar interesų; ir (iv) jokių atitinkamai Šaliai taikytinų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų;

ši Taikos sutartis neprieštarauja įstatymams ir kitiems poįstatyminiams aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymais saugomų interesų.

Ši Taikos sutartis įsigalioja ir yra privaloma vykdyti nuo jos pasirašymo momento.

Ši Taikos sutartis sudaroma 4 (keturiais) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais lietuvių kalba, po vieną kiekvienai Šaliai bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Šalys susitaria ir sutinka, kad bet kuri Šalis turi teisę pateikti šią Taikos sutartį patvirtinti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šiuo metu nagrinėjančiam civilinę bylą, prašydama tai padaryti rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims ir jų atstovams. Šalys pareiškia, kad sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme (rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims), bei sutinka, kad, bet kuriai Šaliai vienašališkai pateikus šią Taikos sutartį tvirtinti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, papildomas kitos Šalies (ar jos atstovo) informavimas ar sutikimas nėra reikalingas.

Šalys imsis visų reikalingų priemonių ir (ar) dės visas pastangas bendradarbiaudamos tam, kad ši Taikos sutartis būtų patvirtinta teismo, įskaitant pasirašymą, parengimą ir pateikimą teismui visų reikalingų patvirtinimų, sutikimų ir (ar) kitokių reikalingų dokumentų, jei tokių prireiktų, bet tuo neapsiribojant.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“ (j. a. k. 180240752) 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2018 m. sausio 19 d.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ (j. a. k. 180240752) 52,38 Eur, iš ieškovo V. P. (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės Investuotojų asociacijos (j. a. k. 302351517) po 34,92 Eur (trisdešimt keturis Eur 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Donatas Šernas