P. M. pagal BK 281 str. 3 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-895/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37879-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.25.4.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintojo P. M. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

nukentėjusiajam E. B., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. ir jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo E. B. atstovės advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo bei jo atstovės ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

P. M. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis 2016 m. rugpjūčio 2 d. apie 15.36 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „MTZ Belarus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), turėtų būti – „MTZ 892“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir juo vilkdamas šiaudų rinktuvo agregatą, (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 103, 226 punktų reikalavimus: vilko įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotą šiaudų rinktuvo agregatą, kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, nedavė kelio jam iš kairės (duomenys neskelbtini) – pagrindiniu keliu – atvažiuojančiai transporto priemonei „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamai E. B., ir su ja susidūrė, dėl to E. B. padarė sužalojimą, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas P. M. išteisinimą motyvavo tuo, kad nepagrįstas kaltinimas, jog jis pažeidė KET 226 punkto reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles, kartu su traktoriumi agreguotas rulonų pervežimo agregatas neturėjo būti registruojamas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, jam nebuvo suteiktas valstybinis numeris, nebuvo reikalinga techninė apžiūra ir netaikomas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas. Be to, KET 226 punkto pažeidimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamu eismo įvykiu ir jo padariniais.

Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadą Nr. 11-1880 (16) eismo įvykį lėmė abiejų jo dalyvių veiksmai (neveikimas). Traktoriaus MTZ vairuotojo P. M. veiksmai – įvažiavęs iš šalutinės gatvės į pagrindinę nedavė kelio iš kairės pusės artėjančiam automobiliui „VW Transporter“ ir sudarė jam kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. y. KET 103 punkto pažeidimas). Automobilio „VW Transporter“ vairuotojo E. B. neveikimas – savo vairuojamos transporto priemonės nestabdydamas laiku – techniniu požiūriu buvo susijęs priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Teismas, šią specialisto išvadą vertindamas visų įrodymų kontekste, sprendė, kad nukentėjusiojo E. B. neveikimas – vairuoto automobilio nepristabdymas laiku, nors tam buvo objektyvios puikios reljefo (gatvė nekalvota, tiesi ir be posūkių), matomumo (gatvė neužstatyta namais ir neapaugusi medžiais bei krūmais), meteorologinės (vasaros dienos metas), transporto priemonės būklės (galiojanti techninė apžiūra), neintensyvaus eismo kaime sąlygos, (t. y. KET 127 punkto pažeidimas) – buvo tiesioginė bei pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Pagal specialisto išvadą, nukentėjusysis objektyviai galėjo išvengti susidūrimo, nes atstumas iki traktoriaus buvo ne mažesnis nei 134 m. Teismas akcentavo ir tai, kad P. M. vairuojamas traktorius buvo išvažiavęs į pagrindinio kelio tinkamą eismo juostą ir posūkio į kairę manevro nebuvo baigęs tik traktoriaus velkamas rulonų pervežimo agregatas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs išteisintojo P. M. baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Šis teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatavo, kad, pagal nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusią KET redakciją, P. M. pažeidė ne KET 103 punkto, nustatančio, kad išvažiuodamas iš kelio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), bet 154 punkto reikalavimus, nustatančius, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis E. B. pažeidė ne tik KET 127 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių) (tai nustatė apylinkės teismas), bet ir 128 punkto reikalavimus (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams). Traktoriui iš šalutinės gatvės įvažiuojant į pagrindinę, tikėtinas atstumas iki E. B. vairuojamo automobilio buvo apie 134 m. Esant apskaičiuotam 76 m sustabdymo atstumui, E. B. turėjo galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. B. neveikimas – savo vairuojamos transporto priemonės nestabdymas laiku – buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusysis E. B. ir jo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl P. M. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, patenkinti nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai skunde nurodo:

Teismas savo išvadas turi grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visetą; nuosprendis turi būti motyvuotas. Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad nukentėjusiojo E. B. padarytas KET pažeidimas, t. y. vairuojamo automobilio nepristabdymas laiku, buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Šią išvadą pagrindė specialisto išvados 3 punktu, pagal kurį „VW Transporter“ vairuotojas, važiuodamas maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, tikėtina, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su traktoriumi, šie jo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Teismai neobjektyviai, nevisapusiškai vertino specialisto išvadą, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, kai šias taisykles pažeidė keli eismo dalyviai. Teismai nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvados 5 punktu, kuriame duota kategoriška išvada, kad traktoriaus vairuotojo P. M. veiksmai – įvažiavęs iš šalutinės gatvės į pagrindinę nedavė kelio iš kairės pusės artėjančiam automobiliui ir sudarė jam kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o neleistinai vadovavosi tikėtina išvada dėl E. B. neveikimo (išvados 3 punktu). Teismai nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-303/2017), kad paprastai bylose, susijusiose su kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, pagrindinis ir patikimiausias įrodymų šaltinis yra specialistų ir ekspertų išvados, nes jomis įvertinami visi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gauti objektyvios ir subjektyvios kilmės duomenys.

Apylinkės teismas neišanalizavo P. M. neteisėtų veiksmų, kaltės ir padarė priešingą specialisto padarytai išvadą, kad tiesioginė pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo nukentėjusiojo E. B. neveikimas, nestabdymas laiku, t. y. KET 127 punkto pažeidimas. Pagal teismų praktiką pirmiausia turi būti nustatomas kaltinamojo kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir tik jį nustačius gali būti keliamas klausimas dėl kitų BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017).

Teismas neanalizavo KET 103 punkto (kuris buvo neteisingai nurodytas) ar kitų, kuriuos pažeidė P. M., nuostatų. Esant abipusiam eismo įvykio šalių KET pažeidimui, kaltė dėl eismo įvykio pripažįstama asmeniui, kurio neteisėti veiksmai yra būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017). Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Šiuo aspektu abiejų instancijų teismai bylos duomenų nevertino. Nagrinėjamu atveju, jeigu P. M. nebūtų pažeidęs KET 154 punkto reikalavimų ir būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojantį „VW Transporter“, eismo įvykio būtų nebuvę. Nukentėjusiojo veiksmai – važiavimas leistinu 90 km/h ar didesniu greičiu – neturėjo įtakos, jo nestabdymas laiku galėjo būti pagrindas tik mažinti civilinį ieškinį, o ne pripažinti juos pagrindine ir tiesiogine įvykio priežastimi.

Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina, pagrindine, dėsninga sąlyga eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-297/2009). Panašioje byloje Nr. 2K-459-511/2015 teismas kito vairuotojo KET pažeidimą konstatavo ir, įvertinęs bylos duomenis, į jį motyvuotai atsižvelgė spręsdamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimą.

Teismai laikė įtikinama P. M. poziciją, kad jis buvo įsitikinęs posūkio į kairę saugumu, nes E. B. atsitrenkė ne į traktorių, o į šiaudų rinktuvą. Tačiau teismai neįvertino svarbių aplinkybių, kad P. M. vairavo traktorių su už jį ilgesniu 4 m šiaudų rinktuvu. Byloje nustatyta, kad „VW Transporter“ atsitrenkė ne į priekinę šieno rinktuvo dalį, o tai reiškia, kad traktoriaus su rinktuvu daugiau nei ½ dalis ilgio dar buvo „VW Transporter“ važiavimo juostoje ir net šalutiniame kelyje (tai akivaizdu iš nuotraukų). P. M. traktorių vairavo tik vienus metus, o su 4 m ilgio šieno rinktuvu – tik vasaros darbų sezono metu. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad jis, matydamas artėjantį iš kairės „VW Transporter“, neįvertino traktoriaus su šieno rinktuvu gabaritų, greičio bei pagrindiniu keliu greitai važiuojančio automobilio ir, nepraleidęs automobilio, sudarė kliūtį, pažeidė KET 154 punktą, tai buvo pagrindinė ir tiesioginė eismo įvykio priežastis.

BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma. Jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ir numatyti eismo įvykį, padarinius. Pagal teismą praktiką, nustatant asmens kaltę būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti.

Apylinkės teismas neanalizavo nusikaltimo sudėties elementų buvimo P. M. veiksmuose ir atsietai nuo bylos aplinkybių ir nuo specialisto išvados 5 punkto konstatavo, kad jo veiksmuose nėra KET pažeidimo, tiesioginio priežastinio ryšio su padariniais, todėl nėra nusikalstamos veikos sudėties. P. M., sustojęs prie pagrindinio kelio, matydamas juo atvažiuojantį automobilį, neįvertino jo greičio, savo veiksmų rizikos, kad su lėta, ilgų gabaritų, daugiau nei 6,7 m, transporto priemone nespės pasukti į kairę. Jis turėjo realią galimybę suprasti savo veikos rizikingumą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Pagal teismų praktiką vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537/2009">2K-537/2009</a>, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus ir kitas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje teismas analizavo ne konkrečias įvykio aplinkybes, eismo dalyvių veiksmus, transporto priemonių gabaritus, greičius, sankryžos ypatumus, bet akcentavo su įvykiu nesusijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad P. M. turėjo pagrindą tikėtis, jog pagrindiniu keliu važiuojantis asmuo nepažeis KET 127, 128 punktų reikalavimų. Apylinkės teismas nurodė, kad E. B. praeityje buvo devynis kartus baustas administracine tvarka, o P. M. nuobaudų neturėjęs, todėl nagrinėjamu atveju KET reikalavimus atitinkančio elgesio buvo galima reikalauti ne iš kaltinamojo, bet iš nukentėjusiojo. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, nes kliūtis atsirado ne P. M., važiuojančiam šalutiniu keliu, o E. B., važiuojančiam pagrindiniu keliu, todėl jis turėjo pagrindą tikėtis, kad P. M. nepažeis KET 154 punkto. Neteisingai nustačius priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo E. B. ir jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, kai šias taisykles pažeidė keli eismo dalyviai, todėl, pasak kasatorių, teismai, išteisindami P. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kasatoriai ginčija priežastinio ryšio tarp išteisintojo veiksmų ir kilusio eismo įvykio bei jo padarinių nustatymą. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad teisiniu požiūriu tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo nukentėjusiojo E. B. padarytas KET pažeidimas, t. y. vairuojamo automobilio nepristabdymas laiku. Pasak kasatorių, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo traktoriaus vairuotojo P. M. veiksmai – įvažiavęs iš šalutinės gatvės į pagrindinę nedavė kelio iš kairės pusės artėjančiam automobiliui ir sudarė jam kliūtį.

Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014). Dėl to kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, bei remiantis teismų šioje byloje nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismai apie priežastinį ryšį sprendė atsižvelgdami ne tik į išteisintojo padarytą KET pažeidimą, bet ir vertindami nukentėjusiojo veiksmus, jo padarytus KET pažeidimus, daug dėmesio skirdami priežastinio ryšio tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatymui. Teismai konstatavo, kad būtent nukentėjusiojo neveikimas – savo vairuoto automobilio „VW Transporter“ nepristabdymas laiku, nors tam buvo objektyvios puikios reljefo (gatvė nekalvota, tiesi ir be posūkių), matomumo (gatvė neužstatyta namais ir neapaugusi medžiais bei krūmais), meteorologinės sąlygos (vasaros dienos metas), transporto priemonės būklės (galiojanti techninė apžiūra), neintensyvaus eismo kaime sąlygos – ir buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti. Su tokia teismų argumentuota išvada nėra pagrindo nesutikti.

Pažymėtina, kad teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, jog, viena vertus, traktorių vairuojančio P. M. elgesys išvažiuojant iš šalutinės gatvės į pagrindinę buvo nepakankamai atsargus, atidus ir pažeidžiantis iš KET 154 straipsnio kylančius reikalavimus (nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos KET 154 punktas numatė, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu). Kita vertus, teismai kartu padarė teisingą išvadą, kad tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga. Teismai nustatė, kad ir pats E. B. pažeidė KET 127 ir 128 punktų nuostatas. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 128 punktą vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui (jeigu jis gali tai pastebėti). Pagal teismų nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad sunkiasvorę transporto priemonę kelyje, kur geras matomumas, vairavęs P. M. galėjo tikėtis, kad pagrindiniu keliu transporto priemonę vairuojantis E. B. laikysis KET 127, 128 punktų reikalavimų ir kad P. M., transporto priemone įvažiavęs į pagrindinę gatvę ir pamatęs artėjantį E. B. vairuojamą automobilį, kito elgesio varianto, kaip tik baigti atlikti kairio posūkio manevrą, neturėjo. Tuo tarpu E. B. turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad KET 127 ir 128 punktuose įtvirtinti įpareigojimai transporto priemonės vairuotojui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar kitas eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Taigi, konstatuotina, kad teismai padarė teisingą išvadą, jog būtent E. B. neveikimas – savo vairuojamos transporto priemonės nestabdymas laiku – buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvados 5 punktu, kuriame duota kategoriška išvada, kad traktoriaus vairuotojo P. M. veiksmai – įvažiavęs iš šalutinės gatvės į pagrindinę nedavė kelio iš kairės pusės artėjančiam automobiliui ir sudarė jam kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o neleistinai vadovavosi tikėtina išvada dėl E. B. neveikimo (išvados 3 punktu).

Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal teismų praktikos išaiškinimus, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2013">2K-49/2013</a>). Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2013">2K-49/2013</a>).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriai nepagrįstai teigia, jog teismai tinkamai nesivadovavo specialisto išvada. Nagrinėjamoje byloje, nors specialisto išvadoje ir nurodoma, kad traktoriaus vairuotojo P. M. veiksmai – įvažiavęs iš šalutinės gatvės į pagrindinę nedavė kelio iš kairės pusės artėjančiam automobiliui ir sudarė jam kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau byloje liudytojų, išteisintojo parodymais, kurie nepaneigti, laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalies), palyginus juos tiek tarpusavyje, tiek kartu su visais byloje surinktais duomenimis (taip pat ir esančiais specialisto išvadoje), motyvuotai nustatyta, kad būtent E. B. neveikimas (savo vairuojamos transporto priemonės nestabdymas laiku) buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad specialisto išvadoje yra teigiama, jog automobilio „VW Transporter“ vairuotojas“ E. B., važiuodamas maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, tikėtina, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su traktoriumi.

Pripažinus, kad P. M. veikoje nėra vieno iš būtinųjų nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymio – priežastinio ryšio tarp padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir atsiradusių padarinių, neturi prasmės kasacinio skundo argumentų dėl P. M. kaltės analizė. Todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti.

Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismai, pripažindami, jog P. M. veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, tai padarė laikydamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Teismų pripažintos įrodytomis faktinės aplinkybės dėl to, kad P. M. nepadarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos, nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai, ištyrę tiek kiekvieną iš įrodymų atskirai, tiek jų visumą, motyvuotai nurodė, kodėl vienus bylos duomenis atmeta, o kitais remiasi darydami reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti išvadas, nustatydami faktines įvykio aplinkybes.

Taigi, konstatuotina, kad teismai, pagal byloje nustatytas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog P. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, todėl išteisindami P. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Tai buvo daroma laikantis baudžiamojo proceso įstatyme numatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

22. Nukentėjusiojo E. B. atstovė advokatė K. Česnauskienė kartu su kasaciniu skundu pateikė 2018 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už kasacinio skundo surašymą E. B. jai sumokėjo atitinkamą pinigų sumą.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377/2009">2K-377/2009</a>, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

24. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo ir jo atstovės kasacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė kasacinį skundą atmesti, o teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš išteisintojo P. M. nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą, apmokėti nėra teisinio pagrindo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo E. B. ir jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Armanas Abramavičius