J. V. pagal BK 138 str., 369 str., 368 str., 376 str., 40 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-392/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47403-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nukentėjusiojo J. V. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. V. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius J. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria jo apeliacinis skundas dėl netinkamai pritaikytų BK 40 straipsnio nuostatų, atmestas; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį, kuria E. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažįstant E. V. kaltu pagal BK 138 straipsnio l dalį ir skirti jam teisingą bausmę. Jeigu kolegija nuspręstų, jog nepakanka duomenų pakeisti šį teismo nuosprendį, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skunde teigia, kad laidavimo institutas pritaikytas nesant įstatymo reikalaujamų sąlygų visumos jam taikyti. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, nors šio teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), t. y. teismui, apeliacine tvarka nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, kyla pareiga užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų sprendimai. Kasatorius nurodo, kad E. V., siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ne tik, kad nepripažino kaltės, bet ir elgėsi tik pagal jam palankias aplinkybes. Jis viso proceso metu nebuvo nei nuoširdus, nei sąžiningas (atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus, ligoninės priimamajame atsisakė bendrauti su pareigūnais), neatlygino žalos, pareiškė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta apskritai. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl turinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nustatęs, jog nėra galimybės apskaičiuoti, kiek laiko nukentėjusysis bus nedarbingas dėl nosies kaulo lūžio. Tokia teismo išvada, pasak kasatoriaus, neteisinga, nes byloje susiklosto netoleruotina situacija, kai kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės neišsprendus ginčo dėl turtinės žalos, o neturtinė žala yra išieškoma antstolio.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, ginčijant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, keliamas klausimas dėl E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis J. V., kaip ir savo apeliaciniame skunde, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl laidavimo instituto taikymo (BK 40 straipsnis), tiek dėl sprendimo pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ir tai grindžia savu faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Anot kasatoriaus, duodamas parodymus E. V. buvo nenuoseklus, kaltės nepripažino, nebuvo nuoširdus, neatlygino žalos.

Atrankos kolegija pažymi, kad analogiškus faktinio pobūdžio kasatoriaus argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė dėl to motyvuotas išvadas. Dar kartą vertinti analogiškus kasatoriaus argumentus nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija, nes fakto klausimų, kaip nurodyta aukščiau, šis teismas nenagrinėja.

Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo J. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė