Civilinė byla Nr. 3K-3-64/2006
Procesinio sprendimo kategorija 93.2.16;
113.5; 121.22 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės, Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti patalpų teisinę registraciją.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. G. nurodė, kad 2004 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 29 kv.m bendro ploto butą Nr. 13 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o 2004 m. gegužės 8 d. šios sutarties pagrindu įregistravo nekilnojamojo turto registro įstaigoje savo nuosavybės teisę į šį turtą. Butas yra daugiabučiame name, kuriame buvo neįrengta pastogė. Kadangi pastogė yra bendro naudojimo patalpa, o iš buto yra tiesioginis patekimas į ją, ji (ieškovė) pradėjo valdyti ir dalį (40 kv.m) šios bendro naudojimo patalpos bei savo darbu ir lėšomis pradėjo įrenginėti šią patalpos dalį. Tvirtindama, kad jos teisės į pastogės dalį niekas neginčija, ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę, įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą asmeninės nuosavybės teise jos vardu įregistruoti dalį (40 kv.m) palėpės, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), virš buto Nr. 13.
Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Šio sprendimo pagrindu ieškovė V. G. įregistravo savo nuosavybės teisę į palėpės dalį VĮ Registrų centro Kauno filiale.
2004 m. spalio 28 d. teisme buvo gautas pareiškėjų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, J. E. M., N. M. ir V. Ž. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Pareiškėjai prašė, atnaujinus procesą byloje, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą ieškovės V. G. ieškinį atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino ir procesą byloje atnaujino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. sprendimą, priimtą už akių, panaikino ir ieškovės V. G. ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovai prie savo prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuose nurodė, kad vienas atstovas serga ir pateikė medicininę pažymą, o kitas atstovas atostogauja ir yra išvykęs iš Lietuvos, nepridėjo jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas, remdamasis CPK 246 straipsnio nuostatomis, laikė, kad ieškovės atstovai neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, ir bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant. Nustatęs, kad byloje nėra ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl ginčo patalpų įregistravimo (LR nekilnojamojo turto įstatymo 23, 24, 26, 29 ir 30 straipsniai), t.y. ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, atsižvelgęs į tai, kad byla nagrinėjama atnaujinus procesą šioje byloje, kurioje yra priimtas sprendimas už akių, teismas šį sprendimą už akių panaikino, o ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 22 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai neatidėjus bylos nagrinėjimo dėl ieškovės atstovų prašymuose nurodytų priežasčių (atostogų ir ligos), kurių įvertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnis), bei pažymėjo, kad dėl ieškovės atstovų neatvykimo byla nebuvo neteisingai išnagrinėta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, 2005 m. sausio 25 d. nutartimi atnaujinęs procesą, pagrįstai nagrinėjo bylą pakartotinai pagal pradinį ieškovės ieškinį, vadovaudamasis bendrosiomis CPK taisyklėmis ir neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 370 straipsnio 4 dalis, 432 straipsnis). Nustačiusi, kad ieškovė reiškė du reikalavimus: pripažinti jai nuosavybės teisę į dalį (t.y. 40 kv.m) palėpės, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti šių patalpų teisinę registraciją, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Tačiau, nustačiusi, kad ieškovei V. G. yra surašytas savavališkos statybos aktas, skirtas įspėjimas ir ieškovė yra įpareigota sustabdyti darbus, nustatyta tvarka parengti ir suderinti projektą bei gauti leidimą toliau tęsti statybos darbus, ir atsižvelgusi į tai, kad nėra aišku, kokį ieškovė pasirinks savo ginčijamų teisių gynimo būdą, t.y. ar likviduos savavališkos statybos akte nurodytus pažeidimus ir įgis teisę administracine tvarka įregistruoti nuosavybės teises į dalį pastogės, o, ieškinį atmetus, jai būtų užkirstas kelias reikšti ieškinį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino teismo 2004 m. birželio 11 d. sprendimą už akių ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. G. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, arba minėtą nutartį pakeisti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis atmetė atskirojo skundo argumentus dėl patikslinto ieškinio pirmosios instancijos teisme nenagrinėjimo, ir tuo pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą byloje, įpareigojo ieškovę (kasatorę) pateikti teismui patikslintą ieškinį, su kuo sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovai bei jų atstovė, ir tai neprieštaravo nei CPK 7 straipsnio, nei CPK 141 straipsnio 1 dalies, nei CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Patikslintas ieškinys buvo pateiktas laiku, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė nė vieno patikslintame ieškinyje nurodyto reikalavimo, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ir dėl ko pripažintina, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, be jokių teisinių argumentų ir teisės aktų nurodymo atmesdamas atskirojo skundo argumentus patikslinto ieškinio neišnagrinėjimo klausimu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nelaikė ieškovės (kasatorės) atstovų nurodytų priežasčių (atostogų ir sunkios sveikatos būklės) svarbiomis bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastimis ir tuo netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą proceso šalių lygiateisiškumo principą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalis tiek atostogos, tiek liga, tiek šalies atstovo užimtumas kitoje byloje yra laikomos lygiavertėmis aplinkybėmis, kurios paprastai nelaikomos svarbiomis teismo proceso atidėjimo priežastimis. Dėl to nesuprantama, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų atstovės advokatės S. Žukauskienės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos užimtumo tą dieną kitoje byloje, prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo, o kito posėdžio metu, gavęs ieškovės (kasatorės) atstovų advokato S. Zabitos ir advokato padėjėjos G. Galkevičiūtės prašymus atidėti teismo posėdį dėl advokato išvykimo iš Lietuvos atostogauti, o advokato padėjėjos buvimo sunkios sveikatos būklės, šių prašymų netenkino ir bylą išnagrinėjo ieškovės atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta jai kelio ateityje vėl ginti savo teises ir interesus teismine tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisęs į dalį (t.y. 40 kv.m) palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti šių patalpų teisinę registraciją. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškinį patenkino. 2004 m. rugsėjo 15 d. ieškovei V. G. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, už šį pažeidimą jai skirtas įspėjimas ir ji įpareigota sustabdyti darbus, nustatyta tvarka parengti ir suderinti projektą bei gauti leidimą toliau tęsti statybos darbus. 2004 m. spalio 28 d. teisme buvo gautas J. E. M., N. M. ir V. Ž., kurios nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą ir dėl kurių teisių bei pareigų buvo nuspręsta 2004 m. birželio 11 d. sprendimu už akių, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, sprendimo už akių panaikinimo ir ieškovės V. G. ieškinio atmetimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 25 d. nutartimi prašymą patenkino ir procesą byloje atnaujino, o 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi, pakartotinai išnagrinėjęs bylą pagal pradinį ieškovės ieškinį, teismo 2004 m. birželio 11 d. sprendimą už akių panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
Ieškovės prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 40 kv.m palėpės ir įpareigoti atsakovą įregistruoti šią palėpės dalį jos vardu registre. Teismui sprendimu, priimtu už akių, patenkinus ieškinį, buvo pažeistos kitų bendraturčių teisės, nes, neįtraukus pastarųjų į bylos nagrinėjimą, buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, teismas 2004 m. birželio 11 d. sprendimu už akių faktiškai įteisino ieškovės atliekamą savavališką palėpės dalies statybą (be projekto, be leidimo statybai ir kitų bendraturčių sutikimo, nenustačius ieškovei priklausančios dalies ir neatidalijus jos iš bendrosios dalinės nuosavybės). Kitų gyvenamojo namo palėpės patalpų bendraturčių prašymu atnaujinus byloje procesą, teismas bylą nagrinėjo pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengė ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 370 straipsnio 4 dalis), ir pagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Priimti kitokį procesinį sprendimą bylą nagrinėjęs teismas negalėjo, nes reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į patalpą, rekonstruojamą neturint nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, negali būti patenkintas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų, kad ji teisėtu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į konkrečią patalpą (CK 4.47 straipsnis), teismas sprendimu už akių negalėjo įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovės neturimą nuosavybės teisę į konkrečią patalpą. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo paskirtis yra nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus <...> registruoti (Įstatymo 2 straipsnis).
Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį ir priimdamas procesinį sprendimą dėl pirminių reikalavimų nedalyvaujant jos atstovams, pažeidė procesinės teisės normas, todėl teismų nutartys turėtų būti panaikintos. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad teismai, nepriimdami patikslinto ieškinio ir palikdami ieškinį nenagrinėtą nedalyvaujant ieškovės atstovams, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 137 straipsnio 2 ir 3 dalys, 246 straipsnio 2 dalis). Tačiau šie pažeidimai yra formalūs ir negalėjo lemti teisingo bylos išsprendimo (ieškinį palikti nenagrinėtą), todėl nesudaro pagrindo panaikinti kasacine tvarka skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis. Be to, palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą, jai nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl palėpės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, naudojimosi tvarkos nustatymo ir disponavimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys
