Civilinė byla Nr. 3K-3-58/2006
Procesinio sprendimo kategorija 30.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2004 m. liepos 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ji nurodė, kad 1992 metais pagrindinis buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas – ieškovės sutuoktinis K. V. – savo vardu padavė prašymą dėl šio buto privatizavimo; ieškovės prašymu ginčo buto privatizavimo procedūra buvo sustabdyta, nes 1992 metais sutuoktiniai pradėjo santuokos nutraukimo procedūrą teisme, vyko ginčas dėl nurodyto buto. Ginčas dėl buto teisme baigėsi 2003 m. gegužės 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą iškeldinti ieškovės buvusį sutuoktinį iš ginčo buto. Atsakovas 2004 m. gegužės 6 d. sudarė su ieškove buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Ieškovės teigimu, nebėra kliūčių privatizuoti ginčo butą, tačiau atsakovas atsisako sudaryti su ja ginčo buto pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį. Be to, atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė ginčo bute gyvena kartu su nepilnamete dukterimi A. V., kuri pripažinta pirmos grupės invalide ir kurios teisės turi būti ginamos. Ieškovė, remdamasi Butų privatizavimo įstatymu, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsniu, prašė teismo įpareigoti atsakovą parduoti ieškovei lengvatinėmis sąlygomis butą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis šalių, liudytojo K. V. paaiškinimais, nustatė, kad 1992 metais galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o pagrindinis ginčo buto nuomininkas – ieškovės buvęs sutuoktinis – tinkamas privatizavimo subjektas. Teismas nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį, kai butu naudojosi keli asmenys – buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, privatizuojant butą buvo būtinas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku; susitarimas buvo būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad buvę sutuoktiniai pasiekė susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo; duomenų apie susitarimo egzistavimą taip pat nepateikė nei UAB „Marių valdos”, kuri buvo namo eksploatavimo ir administravimo paslaugų įmonė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė. Dėl to teismas nustatė, kad tuo metu sutuoktiniai nepasiekė bendro susitarimo privatizuoti ginčo butą. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės paaiškinimus, kad ginčo buto pagrindinis nuomininkas 1992 metais prašė butą privatizuoti ir ieškovės vardu; teismas šią išvadą grindė remdamasis liudytojo K. V. paaiškinimais, jog pareiškimą privatizuoti ginčo butą 1992 metais jis padavė savo vardu; motyvavo, kad analogiški liudytojo paaiškinimai yra užfiksuoti civilinėje byloje Nr. 2-849-35/2003, kurioje teismai nagrinėjo ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio ginčą dėl pažeistų teisių atkūrimo ir naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarkos nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad 1992 metais galiojant Butų privatizavimo įstatymui nebuvo sudarytas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps šio buto savininku; ieškovei, tinkamai neišreiškus savo valios privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir tinkama forma, ji neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą. Ieškovė ginčo buto nuomininke tapo tik 2004 m. gegužės 6 d., t. y. netekus galios Butų privatizavimo įstatymui, todėl ji nebegali pasinaudoti šiame įstatyme nustatyta buto privatizavimo tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 30 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu ir išvadomis. Kolegijos nuomone, ieškovė ginčo buto nuomininke tapo jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl ji nebegali pasinaudoti šiame įstatyme nustatyta buto privatizavimo tvarka. Kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad šeimos narių susitarimas nebuvo būtina buto privatizavimo sąlyga, K. V. paduotas pareiškimas privatizuoti ginčo butą gali būti prilyginamas visų šeimos narių prašymui, nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį susitarimas tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga; buto privatizavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebūdavo pasiektas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymą, Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, CK 1.136 straipsnį, pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino aplinkybę, kad K. V. pareiškimą privatizuoti ginčo butą padavė ir ieškovės vardu. Ieškovės buvęs sutuoktinis pareiškimą privatizuoti ginčo butą padavė kaip pagrindinis nuomininkas, todėl šis pareiškimas turi būti prilyginamas visų šeimos narių prašymui. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pripažino, kad susitarimas tarp buto nuomininkų, kas bus privatizuojamo buto savininkas, yra svarbiausia ir vienintelė būtina buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlyga. Kasatorės manymu, nurodytas susitarimas yra tik viena iš buto pirkimo–pardavimo sąlygų, susitarimo nebuvimas nėra kliūtis privatizuoti ginčo butą dabar. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad įstatyme nurodytas susitarimas nebuvo sudarytas dėl to, kad vyko sutuoktinių skyrybų procesas ir ginčas dėl buto; jeigu butas būtų buvęs privatizuotas K. V. vardu, ieškovė būtų tapusi šio buto bendraturte. Ginčo buto privatizavimas buvo sustabdytas dėl skyrybų proceso, todėl jam pasibaigus (Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2003 m. gegužės 27 d. priėmus sprendimą iškeldinti ieškovės buvusį sutuoktinį iš ginčo buto) ginčo buto privatizavimo procedūra gali būti atnaujinta. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė vaiko teises ginančius įstatymus, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio duktė yra invalidė, neleidžiant ieškovei privatizuoti ginčo buto, yra pažeidžiamos vaiko teisės.
Atsakovo atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
1992 metais pagrindinis buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas – ieškovės sutuoktinis – savo vardu padavė pareiškimą privatizuoti nurodytą butą. 1992 metais buto privatizavimo procedūra buvo sustabdyta, nes sutuoktiniai pradėjo santuokos nutraukimo procedūrą teisme, vyko ginčas dėl nurodyto buto; ginčai teisme baigėsi 2003 metais. Atsakovas 2004 m. gegužės 6 d. sudarė su ieškove buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui tarp sutuoktinių nebuvo pasiektas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, ieškovė tinkamai neišreiškė savo valios privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir tinkama forma, todėl ji neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą. Ieškovė ginčo buto nuomininke tapo tik 2004 m. gegužės 6 d., t. y. nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl ji nebegali pasinaudoti šiame įstatyme nustatyta buto privatizavimo tvarka.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo normas, reglamentuojančias buto privatizavimo subjektų teises privatizuoti butą, ar nepažeidė vaikų teises ir interesus ginančių įstatymų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė su dukterimi A., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Su ieškove 2004 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta nurodyto buto nuomos sutartis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. sprendimu buvęs ieškovės sutuoktinis K. V. yra iškeldintas iš buto (duomenys neskelbtini); buvę sutuoktiniai R. V. ir K. V. nesusitarė dėl šio buto privatizavimo, todėl butas nebuvo privatizuotas.
Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarka, taip pat jų įsigijimo nuosavybėn sąlygos. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidavęs pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybos sudarytą tarnybą arba komisiją. Pagal Taisyklių 18 punktą prie pareiškimo turėjo būti pridėtas susitarimas pirkti butą, t. y. turėjo būti pridėtas nuomininko ir jo šeimos narių, taip pat ir laikinai išvykusių, susitarimas pirkti nuomojamą butą. Gyvenamosios patalpos nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo susitarti dėl buto pirkimo: kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, nuomininkui ir jo šeimos nariams nesutarus pirkti gyvenamojo namo ar buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Byloje teismai nustatė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė ir jos buvęs vyras nesusitarė dėl ginčo buto privatizavimo, todėl šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka nesikreipė į savivaldybės sudarytą tarnybą dėl ginčo buto privatizavimo. Dėl to ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kasacinio skundo argumentas, kad pareiškimą privatizuoti butą padavė ieškovės buvęs sutuoktinis ir toks pareiškimas turėtų būti prilyginamas visų šeimos narių prašymui, yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes tarp buvusių sutuoktinių nebuvo tinkamai įforminto susitarimo dėl ginčo buto privatizavimo, o jiems nesutarus pirkti nuomojamo buto, pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nesant susitarimo pirkti nuomojamą butą, kaip vienos iš būtinų buto privatizavimo sutarčiai sudaryti sąlygų, nustatytų Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nei ieškovė, nei jos buvęs sutuoktinis neįgijo subjektinės teisės, galiojant šiam įstatymui, privatizuoti ginčo butą, todėl teisinis santykis dėl buto privatizavimo tarp ieškovės ir atsakovo galiojant Butų privatizavimo įstatymui neatsirado. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai subjektinės teisės nėra, tai negali būti ir šios teisės pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė Butų privatizavimo įstatymo bei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jų nepažeidė, nenukrypo nuo teismų praktikos dėl šių įstatymų straipsnių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nutartis V. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1025; kategorija 8, paskelbta Teismų praktika 14, p. 214; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija, bylos Nr. 3K-3-394/2002, kategorijos: 19.3, 25.3, paskelbta Teismų praktika 18, p. 13).
Kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir CK 3.163 straipsnį, nes negynė prioritetinių vaiko teisių bei ieškovės nepilnametės pirmos grupės invalidės dukters interesų, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnį ir CK 3.163 straipsnio 1 dalį nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia turi užtikrinti jų tėvai, kurie pagal įstatymą privalo rūpintis vaikais, juos auklėti, globoti ir jiems atstovauti bei ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tėvai turi užtikrinti vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, užtikrindama nepilnametės dukters teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, 2004 m. gegužės 6 d. sudarė su Klaipėdos miesto savivaldybės taryba buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Pagal šią sutartį jai su dukteria yra išnuomotas dviejų kambarių (66,87 kv. m naudingojo ploto) butas (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad motina užtikrino nepilnametės dukters teises į gyvenamąjį būstą ir kitas gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam ir kitam vystymuisi.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nedaro įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų teisėtumui, todėl jie taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Algimantas Spiečius
