Dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Civilinė byla Nr. 3K-3-61/2006

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Z. ieškinį atsakovui AB,,Kaišiadorių paukštynas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB,,Iremas“, UAB,,Ardynas“, viešajai įstaigai Technikos priežiūros tarnybai, G. J., dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. Z. prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „Kaišiadorių paukštynas“ 43 309,87 Lt turtinės žalos ir 400 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 9 d. atsakovo AB,,Kaišiadorių paukštynas“ teritorijoje, kurioje pagal darbo sutartį dirbo ieškovas, įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalotas ieškovas, dėl ko jis neteko 80 procentų darbingumo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovas kaip darbdavys, neužtikrinęs saugių ir sveikų darbo sąlygų, ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-005-359/2005 (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl civilinės bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, turi būti išsiaiškinta, kokios aplinkybės yra nustatinėjamos baudžiamojoje byloje ir ar tos aplinkybės yra svarbios civilinei bylai. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra kaltinami du asmenys: G. J. – pagal 1961 m. BK 141 straipsnio 2 dalį ir V. S. – pagal BK 229 straipsnį. Iš kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių matyti, kad V. S. kaltinamas tuo, kad dirbdamas Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos specialistu ekspertu nepatikrino, ar įrenginys (slėginis indas) sumontuotas laikantis gamintojo techninės dokumentacijos ir tokių indų įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, ir leido AB,,Kaišiadorių paukštynas“ pradėti eksploatuoti techniškai netvarkingą potencialiai pavojingą įrenginį; vėliau, atlikdamas valstybinę priežiūrą, šį įrenginį leido eksploatuoti toliau. Iš teismui pateikto rašto matyti, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje yra paskirta kompleksinė techninė darbų saugos ekspertizė. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, kurios bus nustatytos baudžiamojoje byloje, turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei Civilinio kodekso normomis, faktiniu ieškinio pagrindu nurodant aplinkybes, jog atsakovas, būdamas darbdavys, neužtikrino sveikų ir saugių darbo sąlygų, bei pažymint padidinto pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę be kaltės. Teismo nuomone, aplinkybės, susijusios su VĮ Technikos priežiūros darbuotojo V. S. kaltės baudžiamojoje byloje nustatymu, gali turėti reikšmės atsakovo civilinės atsakomybės dydžiui arba Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 77 straipsnio 2 dalies taikymui. Be to, sprendžiant atsakovo kaltės klausimą saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo prasme turės reikšmės baudžiamojoje byloje paskirtos Kompleksinės techninės darbų saugos ekspertizės išvados. Teismas padarė išvadą, kad civilinė byla stabdytina iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovo Z. Z. atskirąjį skundą atmetė, Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių prejudicialumo civilinei bylai, svarbu nustatyti, kokios aplinkybės yra nustatinėjamos civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškovas Z. Z. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe AB,,Kaišiadorių paukštynas“. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kolegija nurodė, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, vienas iš kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl V. S. kaltės turės reikšmės atsakovo AB,,Kaišiadorių paukštynas“ civilinės atsakomybės dydžiui. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje paskirtos Kompleksinės techninės darbų saugos ekspertizės išvados padės nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kilimo priežastis, atsakovo kaltės klausimą saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo prasme. Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamojo ginčo santykių civilinėje byloje pobūdį, taip pat įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Kolegija nurodė, kad pagrįstas privalomojo bylos sustabdymo pagrindo nustatymas ir tikslingas bylos sustabdymas ne tik leidžia išvengti prieštaringų sprendimų, bet ir sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko bei lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, todėl atmetė skundo argumentus dėl bylos vilkinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Z. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai CPK 163 straipsnio 3 punktą gali taikyti tik išanalizavę bylos aplinkybes, turinčias reikšmę CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punkto, 279 straipsnio 4 dalies ir 18 straipsnio taikymui. Tačiau teismai tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos aplinkybių atidžiai neišanalizavo. Teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios sustabdytai civilinei bylai tinkamai išnagrinėti. Atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsako be kaltės. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Būtent šių aplinkybių nustatymas turės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės reikšmės tik atsakovui, kuris, tenkinus ieškinį, galės regreso tvarka išieškoti priteistas sumas iš kaltų asmenų (CK 6.280 straipsnis). Be to, nelaimingas atsitikimas dėl kurio kasatoriui padaryta turtinė ir neturtinė žala, įvyko kasatoriui esant darbiniuose santykiuose su atsakovu, kuris nevykdė pareigos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2063 redakcija) 13 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis), o ne su baudžiamojoje byloje kaltinamais fiziniais asmenimis. Kaltė yra tik vienas iš kriterijų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, kuris yra įrodytas nelaimingo atsitikimo darbe įvykimu ir kurio nereikia nustatinėti per fizinių asmenų veiksmus, nagrinėjamus baudžiamojoje byloje.

2. Teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, 72 straipsniai). Nepagrįstai sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas jos galutinis išsprendimas, pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, nesiekiama CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų – užtikrinti tinkamą civilinės bylos nagrinėjimą ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ Technikos priežiūros tarnyba prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudaryti sąlygų vilkinti bylą, tačiau taip pat turi užtikrinti, kad būtų išvengta prieštaringų sprendimų, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl V. S. kaltės turės reikšmės atsakovo civilinės atsakomybės dydžiui. Be to, baudžiamojoje byloje paskirtos kompleksinės techninės darbų saugos ekspertizės išvados padės nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kilimo priežastis, leis įvertinti, ar nebuvo ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, t. y. turės reikšmės CK 6.270 straipsnio taikymui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas Z. Z. prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „Kaišiadorių paukštynas“, kaip darbdavio, neužtikrinusio saugių ir sveikų darbo sąlygų, ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, 43 309,87 Lt turtinės žalos ir 400 000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo. Dėl įvykio, kurio metu sužalotas ieškovas, iškelta baudžiamoji byla, kurioje kaltinami du asmenys: G. J. – pagal 1961 m. BK 141 straipsnio 2 dalį ir V. S. – pagal 2000 m. BK 229 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip vieną iš pagrindų taip pat nurodant CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalis. CK 6.270 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų naudojimas ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi pagal šią normą atsakomybė didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo. Siekiant išsiaiškinti nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios bei neatsargumo atvejus, nėra pagrindo laukti iškeltos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir šiuo pagrindu stabdyti civilinę bylą. Nurodytas aplinkybes galima ir privaloma nustatyti nagrinėjant civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovu šioje byloje yra patrauktas AB „Kaišiadorių paukštynas“, su kuriuo ieškovą siejo darbo santykiai, o trečiaisiais asmenimis – UAB „Iremas“, UAB „Ardynas“, viešoji įstaiga Technikos priežiūros tarnyba ir G. J. UAB „Iremas“ vykdė vakuuminio katilo mechaninės dalies pakeitimo darbus. UAB „Ardynas“ yra vakuuminio katilo projektuotojas. Viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnybos atstovas V. S. prižiūrėjo ir tikrino šio katilo būklę ir leido toliau jį eksploatuoti, o G. J. įvykio metu dirbo atsakovo skerdimo cecho inžinieriumi, minėtų asmenų patraukimas trečiaisiais asmenimis byloje užtikrina atsakovui galimybę, nustačius trečiųjų asmenų tam tikrą kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, regreso tvarka išsireikalauti sumokėtos žalos (jos dalies) atlyginimą (CK 6.280 straipsnis). Tik nustačius, kad nagrinėjamojoje byloje netaikytinas CK 6.270 straipsnis, o taikytinos kitos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kurių taikymui būtina nustatyti baudžiamojon atsakomybėn patrauktų fizinių asmenų kaltę, būtų pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų priimtos nutartys dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-005-359/2005 naikintinos ir civilinė byla perduotina Kauno apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius