Dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-59/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-141, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nurodė, kad ji dirbo Zarasų rajono Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore. Zarasų rajono savivaldybės taryba, remdamasi Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto Šniukštų pagrindinės mokyklos veiklos patikrinimo išvadomis, 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-141 paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, be to, buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Atsakovas, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, nesiaiškino ieškovės kaltės bei jos padarytų pažeidimų sunkumo, nustatyta tvarka nepasiūlė ieškovei pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba nurodė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo paskyrus jai griežčiausią drausminę nuobaudą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (CK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 4, 7, 11 punktai). Atsakovo teigimu, darbo drausmės pažeidimus patvirtina tokie faktiniai duomenys: darbo sutartys sudarytos nepranešant valstybinio socialinio draudimo įstaigai, be juridinio pagrindo priskaičiuotas darbo užmokestis, pažeista įstatymų nustatyta tvarka pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, neteisėtai paskirtas nemokamas maitinimas moksleiviams ir kt. Ieškovė nesilaikė įstatymų ir pasinaudodama pareigomis sudarė sąlygas nepagrįstai priskaičiuoti darbo užmokestį mokyklos darbuotojai B. R., taip padarant 3326,18 Lt žalą rajono savivaldybei, taip pat skyrė nemokamus priešpiečius pagrindinės mokyklos moksleiviams neturėdama būtinų dokumentų. Tokie pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 11 punktuose nurodytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Atsakovas sutiko, kad skiriant ieškovei drausminę nuobaudą raštu nebuvo pareikalauta ieškovės pasiaiškinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus savivaldybės kontrolierei patikrinimo metu, darytina išvada, jog nebuvo būtina pakartotinai reikalauti iš ieškovės pasiaiškinimo raštu, be to, ieškovė turėjo galimybę pasiaiškinti savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jos atleidimo iš darbo klausimas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-141, pripažino ieškovės R. K. atleidimą iš Zarasų rajono savivaldybės Šniukštų pagrindinės mokyklos direktorės pareigų neteisėtu, grąžino ją į pirmesnį darbą ir priteisė ieškovei iš Zarasų rajono savivaldybės tarybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. rugsėjo 11 d. iki 2005 m. kovo 17 d. (iš viso 8160,67 Lt, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas) bei vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl R. K. grąžinimo į ankstesnį darbą nukreipė skubiai vykdyti. Teismas nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyba 2004 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2-(3.8.)-19 informavo Zarasų rajono savivaldybės merą apie Šniukštų pagrindinės mokyklos veiklos patikrinimo rezultatus. Drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovei buvo paskirta Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-141. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. T-141 nebuvo konkrečiai įvardyta, už kokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ieškovei skiriama drausminė nuobauda, tik nurodyta, kad pagrindas nuobaudai skirti yra Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2004 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 2-(3.8.). Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta už tai, jog ji, pasinaudodama savo pareigomis, sudarė sąlygas gauti neteisėtas pajamas Zarasų rajono savivaldybės buhalterei R. P. (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tokiuose ieškovės veiksmuose taip pat yra sukčiavimo, turto pasisavinimo ir neteisėto atlyginimo paėmimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), be to, R. K. padarė ir kitus nusižengimus, kuriais buvo šiurkščiai pažeista darbo tvarka, nes ji aplaidžiai tvarkė Šniukštų pagrindinės mokyklos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip pat darbo sutartis su mokytoja B. R. Teismas nurodė, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, kuris pasireiškia tuo, kad darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su juo yra sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o prisidengiant jų vykdymu – gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslų. Šis pažeidimas padaromas tiek aktyviais darbuotojo veiksmais, tiek ir neveikimu Darbuotojo kaltės forma yra tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 9.4 punktas). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 5 punktas). Teismas nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto Šniukštų pagrindinės mokyklos veiklos patikrinimo išvadose nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė, prisidengdama darbo pareigų vykdymu, siekė gauti neteisėtų pajamų R. P. Iš savivaldybės kontrolieriaus tarnybos akto negalima padaryti išvados, kad dėl mokytojai B. R. neteisėtai permokėto atlyginimo yra kalta ieškovė. Teismas iš nustatytų aplinkybių visumos padarė išvadą, kad ieškovė R. K. nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nenustačius, kad ieškovė, pasinaudodama savo pareigomis, sudarė sąlygas buhalterei R. P. gauti neteisėtą atlyginimą, konstatuotina, kad R. K. veiksmuose nėra ir jai patikėto turto iššvaistymo, pasisavinimo ar sukčiavimo požymių, kurie būtų pripažintini darbo drausmės pažeidimu, numatytu DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, sprendime dėl drausminės nuobaudos ieškovei taikymo nurodęs ir DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokius kitus nusižengimus padarė ieškovė, kuriais šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, tokie pažeidimai nenurodyti ir Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto patikrinimo akte, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepadarė nusižengimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte. Teismas nustatė, kad pagal Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus išvadų duomenis ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 113 patvirtintus Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatus, nes, mokykloje pamokų metu susižalojus moksleiviams D. M. ir M. S., šie nelaimingi atsitikimai nebuvo nustatyta tvarka ištirti, įforminti ir užregistruoti. Be to, ieškovė, pažeisdama Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintą Mažas pajamas turinčių moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos 8.3 punktą, nepagrįstai paskyrė nemokamą maitinimą mokyklos moksleiviams A. M., P. M. ir M. M. Ieškovė su šiais pažeidimais sutiko, tačiau atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti ieškovę iš darbo, šių pažeidimų nenurodė kaip šiurkščių, atsakovo atstovas teisme taip pat teigė, kad minėti pažeidimai nėra šiurkštūs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nurodyti pažeidimai nėra susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku. Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovė, dirbdama Zarasų rajono savivaldybės Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore, nepadarė šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nurodytų Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. T-141, todėl šis sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Be to, Zarasų rajono savivaldybės taryba, prieš skirdama drausminę nuobaudą R. K., nepareikalavo raštu, kad ji raštu pasiaiškintų dėl 2004 m. rugpjūčio 16 d. Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus atlikto Šniukštų pagrindinės mokyklos patikrinimo išvadose nustatytų pažeidimų. Ieškovės paaiškinimai, duoti Zarasų rajono savivaldybės kontrolierei patikrinimo metu, negali būti prilyginti DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytam pasiaiškinimui. Zarasų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad skiriant R. K. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – nebuvo visapusiškai ištirti ir įvertinti Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus 2004 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo išvadose nurodyti pažeidimai, nustatyti dėl padarytų pažeidimų kalti asmenys. Skirdama drausminę nuobaudą, Zarasų rajono savivaldybės taryba apsiribojo paviršutinišku kontrolieriaus išvadose nustatytų pažeidimų tyrimu. Kaltinimas R. K. dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų yra pagrįstas prielaidomis. Be to, Zarasų rajono savivaldybės taryba, skirdama R. K. drausminę nuobaudą, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nustatytos DK 240 straipsnio 1 dalyje. Griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei paskirta nesilaikant DK 238 straipsnio nuostatų. Nustatęs, kad ieškovė iš pareigų atleista be teisėto pagrindo, teismas grąžino ieškovę į pirmesnį darbą ir priteisė jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 5 d. sprendimu Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos patikrinimo išvadose yra nustatyti ieškovės padaryti pažeidimai, sudarant darbo sutartis su mokytoja B. R. (vienu metu sudaryta keletas darbo sutarčių, mokytoja B. R. tuo pačiu metu ir dirbo, ir buvo vaiko priežiūros atostogose, jai buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis ir kaip informatikos mokytojai, ir kaip gėlininkei, ir kaip muzikos mokytojai, darbo sutartyse nenurodytas sulygtas darbo užmokestis ir pan.). Kontrolieriaus tarnyba, atlikusi darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių analizę, padarė išvadą, kad B. R. buvo neteisėtai priskaičiuota ir išmokėta 2539,07 Lt darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės padaryti pažeidimai – dviejų vienu metu galiojančių darbo sutarčių su B. R. sudarymas, sulygto darbo užmokesčio sutartyse nebuvimas, netinkama darbo laiko apskaitos kontrolė – sudarė sąlygas be pagrindo permokėti mokytojai atlyginimą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, byloje nenustačius, jog tarp ieškovės ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos buhalterės R. P. buvo susitarimas ieškovei pasinaudojant savo pareigomis sudaryti sąlygas gauti neteisėtą atlyginimą, nėra pagrindo kvalifikuoti ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė pažeidė Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintos Mažas pajamas turinčių moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos 8.3 punktą, nes be pagrindo skyrė nemokamus priešpiečius Šniukštų pagrindinės mokyklos moksleiviams A. M., P. M. ir M. M. Direktorė pažeidė savo pareigą patikrinti šeimos pajamas kalendorinių metų pradžioje, nes nepareikalavo pateikti būtinus dokumentus šeimos pajamoms įvertinti, dėl to per 2004 m. sausio-birželio mėnesius be pagrindo vaikų maitinimui buvo išleista 606 Lt. Savivaldybės kontrolieriaus išvadose buvo pažymėta, kad nebuvo įvertintos ir kitų šeimų pajamos kalendorinių metų pradžioje, tai leido darbdaviui daryti prielaidą, kad 2004 metų pradžioje galėjo būti neteisėtai paskirtas nemokamas maitinimas ir kitiems moksleiviams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokie ieškovės veiksmai turi turto iššvaistymo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), dėl jų darbdavys turėjo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškove. Ieškovės padarytas pažeidimas kvalifikuotinas taip pat ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 197 straipsnio 2 dalį), nevertindamas Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto patikrinimo akto kaip oficialaus rašytinio įrodymo, kuris turi didesnę įrodomąją galią ir kuriuo nustatytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais apie aplinkybes, nustatytas nurodytame akte. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DK 240 straipsnio 1 dalies normą ir be pagrindo konstatavo jos pažeidimą, nes, esant ieškovės rašytiniam pasiaiškinimui savivaldybės kontrolieriui patikrinimo metu ir suteikus jai galimybę pasiaiškinti žodžiu savivaldybės tarybos posėdžio metu, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimą ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino savivaldybės kontrolieriaus tarnybos akte nurodytas aplinkybes kaip ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą. Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos akte buvo nustatytas tik tam tikrų pažeidimų buvimo faktas, o ne visos drausminės atsakomybės sąlygos, t. y. nebuvo nustatyta, kuris darbuotojas šiuos pažeidimus padarė, ar jo veiksmuose yra kaltė, ar nustatytas priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų (neveikimo) ir žalingų pasekmių. Nurodytu aktu buvo patvirtintas tik galimai neteisėtos veikos faktas, o ne darbo drausmės pažeidimas, kurį padarė ieškovė. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne tik sprendime dėl drausminės nuobaudos taikymo nenurodė, už kokį darbo drausmės pažeidimą atleido ieškovę iš darbo, apsiribodamas tik DK straipsnių įvardijimu, bet ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę ir padarytų pažeidimų šiurkštumą. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad iš Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos išvados ieškovei turėjo būti aiškūs nusižengimai, už kuriuos ji buvo traukiama drausminėn atsakomybėn, todėl atsakovas neprivalėjo iš naujo jų suformuluoti, yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad toks motyvas prieštarauja drausminę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms ir teismų praktikai, bet ir dėl to, kad nurodyta išvada nėra ir negali būti laikoma drausminio nusižengimo tyrimo ar konkretaus darbuotojo padaryto nusižengimo konstatavimo aktu. Kontrolieriaus tarnybos išvados pripažinimas drausminės atsakomybės taikymo pagrindu prieštarauja DK 236 straipsniui, kuriame įtvirtintas individualios darbuotojo drausminės atsakomybės principas. Išvadoje nėra konstatuota, kad vieno ar kito asmens veiksmais buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir kad šis pažeidimas laikytinas šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio nuostatas. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. drausminė atsakomybė yra įmanoma tik nustačius visas jos sąlygas, įskaitant ir konkretaus asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos išvados prilygsta ieškovės drausminio nusižengimo tyrimui bei yra pakankamos tariamai ieškovės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimui.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, neištyrė ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar pagrįstai atsakovas taikė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. DK 238 straipsnyje numatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

3. Vilniaus apygardos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės rašytinis pasiaiškinimas nebuvo būtinas ir kad jai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, netinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies normą. Negalima sutapatinti asmens paaiškinimų, susijusių su atliekamu patikrinimu, kai nustatinėjamas tik galimas pažeidimo faktas, ir asmens paaiškinimų, susijusių su konkrečiais darbo drausmės pažeidimais, už kuriuos jis traukiamas drausminėn atsakomybėn. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai kontrolieriaus tarnybai buvo duoti tuo metu, kai dar nebuvo nustatyti konkrečių asmenų padaryti pažeidimai ir kitos sąlygos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kontrolieriaus tarnybą sutapatino su ieškovės darbdaviu.

4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio darbo bylose.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatoriaus pirmasis argumentas yra nepagrįstas, nes Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos rašte buvo įvardyti konkretūs ieškovės darbo pareigų pažeidimai ir pasiūlyta Zarasų rajono savivaldybės taryboje svarstyti klausimą dėl ieškovės patraukimo drausminėn atsakomybėn už darbo pareigų nevykdymą bei netinkamą jų atlikimą. Skirti ar neskirti drausminę nuobaudą, parinkti konkrečią drausminę nuobaudą yra darbdavio prerogatyva. Darbdavys įvertino Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pateiktus dokumentus ir nusprendė taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino darbdavio padarytų išvadų pagrįstumą pagal pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo teisėtu pagal visus Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendime nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies punktus. Be to, kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, todėl kasaciniame skunde negalimi argumentai, susiję su bylos faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų vertinimu ir t. t. Kaltės buvimas ar nebuvimas taip pat yra fakto klausimas. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti visi įrodymai (tarp jų ir Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos patikrinimo medžiaga), tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas arba visiškai nevertino, arba vertino netinkamai. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos patikrinimo dokumentai yra prima facie įrodymai.

2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 238 straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad buvo visos drausminės atsakomybės taikymo ieškovei sąlygos pagal visus savivaldybės tarybos sprendime nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies punktus, ir nepažeidė DK 238 straipsnio nuostatų.

3. Kasatorius neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 aprobuotoje apibendrinimo apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o jų pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams; į tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtaką atleidimo iš darbo teisėtumui; ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Iš šių nuostatų seka, kad ir pats darbuotojas turi dėti bent minimalias pastangas, kad darbdaviui taptų žinomos visos aplinkybės, reikšmingos drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui, t. y. net ir nesant raštiško darbdavio reikalavimo pateikti pasiaiškinimą, darbuotojas ne tik turi teisę, bet ir privalo tokį pasiaiškinimą pateikti. Šios pareigos vengimas traktuotinas kaip nesąžiningas darbuotojo elgesys.

4. Kasatorius klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 nuostatas ir nepagrįstai remiasi nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes tose bylose, kurias kasatorius nurodo, buvo kitokios faktinės aplinkybės negu šioje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimas naikintinas dėl DK 235 straipsnio 2 dalies, 238 straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė R. K. padarė tokius darbo drausmės pažeidimus: 1) neištyrė, neįformino ir neįregistravo 2002 m. gruodžio 5 d. ir 2003 m. rugsėjo 26 d. moksleivių M. S. (nukrito nuo skersinio ir susižalojo rankas) ir D. M. (kūno kultūros pamokoje išsinarino kaklo slankstelį) nelaimingų atsitikimų; 2) pažeisdama Zarasų rajono pagrindinės mokyklos direktoriaus nuostatų 33 punktą, 2003 metų pradžioje nepareikalavo visų būtinų dokumentų, patvirtinančių šeimos pajamas, paskyrė nemokamą maitinimą mokiniams A. M., P. M. ir M. M. (pažeidė Zarasų rajono Tarybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintą Mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką); 3) pažeidė darbo įstatymų ir Zarasų rajono pagrindinės mokyklos direktoriaus nuostatų 24 punkto reikalavimus, netinkamai įformino B. R. priėmimą į darbą mokytoja pagal terminuotą darbo sutartį laikinai nesančių darbuotojų pavadavimui, nes nenurodė darbo užmokesčio sąlygų; B. R. esant nėštumo ir gimdymo, vėliau vaiko priežiūros atostogose priėmė ją pavaduoti kitus nesančius darbe mokytojus, be to, dar ją priėmė dirbti ir gėlininke. Dėl šių pažeidimų B. R. buvo neteisėtai išmokėta 2639,07 Lt darbo užmokesčio.

Šiuos pažeidimus apygardos teismo teisėjų kolegija įvertino kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatė, kad dėl moksleivių nelaimingų atsitikimų neištyrimo ir neįvertinimo yra praėjęs DK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 mėnesių naikinamasis senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl DK 238 straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies pažeidimų, ieškovei skiriant drausminę nuobaudą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvadomis dėl darbo įstatymų ir mokyklos direktorės nuostatų 24 punkto pažeidimų įvertinimo sudarant terminuotas darbo sutartis su B. R. bei darbo apskaitos žiniaraščių užpildymo. Šie pažeidimai pagrįstai pripažinti šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais. Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadomis dėl DK 235 straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies taikymo bei ieškovės R. K. darbo drausmės pažeidimo, 2004 metų pradžioje paskiriant nemokamą maitinimą trims M. šeimos vaikams, vertinimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pripažindama šiurkščiais ieškovės R. K. pažeidimus paskiriant nemokamą maitinimą M. šeimos trims vaikams (moksleiviams), rėmėsi DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nes mokyklos direktorė neįvykdė Zarasų rajono tarybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintos Mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos reikalavimų, kadangi 2004 metų pradžioje nepareikalavo vaikų tėvų D. M. ir V. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų nuorašų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Pagal DK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tokie pažeidimai detaliau apibrėžti DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose. DK 235 straipsnio 11 punkte nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. Prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio tesimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo teisėjų kolegija darbo išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija ieškovės padaryto pažeidimo skiriant nemokamą maitinimą M. šeimos vaikams tokiu aspektu netyrė ir nevertino. Nemokamas maitinimas buvo paskirtas pagal D. M. ir V. M. rašymą ir pateiktą deklaraciją 2003 m. rugsėjo mėnesį. Tuo metu abu tėvai nedirbo. Mokinių tėvas V. M. įsidarbino tik 2003 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), bet apie tai mokyklos direktorei nepranešė. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mokyklos direktorė, 2004 m. sausio mėnesį nepareikalavusi, kad V. M. pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopiją, pažeidė Zarasų rajono savivaldybės tarybos patvirtintos Moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo tvarkos 8.3 punkto reikalavimus, bet tai buvo padaryta dėl nepakankamo rūpestingumo, o ne tyčia dėl savanaudiškų paskatų. Šios konkrečios aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad šis pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ruošiant ir nagrinėjant klausimą dėl drausminės nuobaudos R. K. paskyrimo buvo pažeisti DK 238 ir 240 straipsniai.

Dėl moksleivių nelaimingų atsitikimų neįforminimo įvertinimo kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes nuo tos dienos, kai šie pažeidimai buvo padaryti, yra praėjęs 6 mėnesių senaties terminas. DK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas dvejų metų senaties terminas nuo pažeidimo padarymo dienos negali būti taikomas, nes šis terminas taikomas dėl finansinių pažeidimų, nustatytų atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). DK 241 straipsnyje numatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos. Šie terminai negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta Zarasų rajono savivaldybės atsiliepime nurodytą argumentą, kad teismai pažeidė DK 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, leidžiančias ieškovei skirti drausminę nuobaudą per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Dėl DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė: DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių reikalavimų atsakovas nesilaikė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teiginiu, kad R. K. pasiaiškinimai, duoti Zarasų rajono savivaldybės kontrolierei patikrinimo metu, prilygintini darbuotojo rašytiniam pasiaiškinimui, numatytam DK 240 straipsnio 1 dalyje. Pasiaiškinimai asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, ruošiančiam drausminės atsakomybės bylą. Darbuotojo pasiaiškinimai ne darbdaviui, o kitiems asmenims, gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai nurodė, kad savivaldybės kontrolieriaus aktas yra savivaldybės institucijos dokumentas, todėl jis turi didesnę įrodomąją galią ir negali būti paneigtas liudytojų parodymais. Kita vertus, kolegija neatsižvelgė į tai, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kasatorius kasaciniame skunde teisingai pažymėjo, kad savivaldybės kontrolierius konstatavo tik pažeidimų faktus, o ne visas drausminei atsakomybei reikalingas sąlygas.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad skiriant drausminę nuobaudą ieškovei nebuvo atsižvelgta į darbuotojos charakteristiką, jos kaltę ir kitas aplinkybes. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis išvadomis ir konstatuoja, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, ir į kitas reikšmingas aplinkybes (DK 238 straipsnis). Į šias aplinkybes parenkant ieškovei drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad žalą savivaldybei atlygino savivaldybės buhalterė, kuri tą žalą ir padarė. Ieškovė neturėjo galimybės kontroliuoti pastarosios veiksmų. Aplinkybės, kad ieškovė ir savivaldybės buhalterė veikė susitarusios, nepatvirtina nei kontrolierės tyrimo aktas, nei kiti įrodymai. Nuo ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo praėjo nemažai laiko. Ieškovė teigiamai charakterizuojama.

Tokiomis aplinkybėmis apylinkės teismo išvada, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, yra pagrįsta. Pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, jo reikalavimu jis grąžinamas į pirmesnį darbą ir jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovė kasaciniame skunde prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, bet nenurodė jų dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad ji yra sumokėjusi advokatei 2100 Lt (b. l. 142). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93 straipsniais, 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, priteisia ieškovei R. K. iš Zarasų rajono savivaldybės 1000 (vieną tūkstantį) Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovo Zarasų rajono savivaldybės 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Virgilijus Grabinskas

Teodora Staugaitienė