Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių eksperto išvados, liudytojo parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų ištyrimą ir vertinimą, eksperto apklausą teismo posėdyje, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-148-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29639-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.1.2; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei G. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Nijolė Pukėnaitė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių eksperto išvados, liudytojo parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų ištyrimą ir vertinimą, eksperto apklausą teismo posėdyje, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo pripažinti R. B. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono 2-ajame notaro biure sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

3. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas R. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o ieškovas yra vienintelis mirusiojo vaikas. Po tėvo mirties liko kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė Ukmergės rajono 2-ajam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

4. Ieškovas teigia, kad tik tėvui mirus jis iš giminaičių sužinojo, jog tėvas buvo sudaręs testamentą. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) jo tėvas Ukmergės rajono 2-ajame notaro biure sudarė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visus jam priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, lėšas su priskaičiuotomis palūkanomis, turtines teises ir visą kitą turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko savo dukterėčiai atsakovei G. V.

5. Ieškovas nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvu dažniausiai bendraudavo telefonu, vasaromis atvykdavo į Lietuvą, aplankydavo tėvą, santykis su tėvu buvo artimas ir nuoširdus. Iki mirties, likus daugiau nei pusei metų, tėvas sunkiai sirgo ir gydėsi VšĮ Ukmergės ligoninėje bei VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre dėl onkologinės ir kitų ligų. Ieškovas teigė, kad gydymas, pati ligos eiga itin paveikė tėvo fizinę ir psichikos sveikatos būklę, ši vis blogėjo. Iki mirties tėvas buvo priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, kalbėjo vangiai, būdavo mieguistas, jo sakiniai būdavo nerišlūs, jis pasakodavo keistus dalykus, t. y. buvo sunkios sveikatos būklės, o paskutiniu metu sunkiai orientuodavosi aplinkoje, turėjo pažintinės veiklos sutrikimų, su juo telefonu būdavo nebeįmanoma susikalbėti.

6. Testamentas surašytas tėvui sunkiai sergant ir gydantis (vartojant stipriai veikiančius medikamentus), likus vos mėnesiui iki jo mirties, todėl, ieškovo vertinimu, sudarydamas testamentą tėvas negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių dėl savo sveikatos būklės, priėmė neadekvačius sprendimus, kurių reikšmės pats nesuprato, dėl susiklosčiusios sveikatos būklės jis negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Ieškovas akcentavo, kad tuo metu su jo tėvu aktyviau pradėjo bendrauti jo sesuo L. K. (nors prieš tai jų santykiai ir bendravimas buvo epizodiški) ir atsakovė, kuri buvo ieškovo tėvo dukterėčia.

7. Ieškovas tvirtino, kad sudarytas testamentas itin palankus atsakovei, kuri kartu su savo motina L. K. dar iki testamento surašymo darė įtaką testatoriaus valiai ir apsisprendimui, siekė sukurti ir sukūrė tokią situaciją, kai testatorius, sunkiai sirgdamas, sudarė testamentą, kuris neatitinka tikrosios jo valios. Be to, ieškovo vertinimu, testatorius apskritai neketino sudaryti testamento, žinodamas, kad jam mirus likęs palikimas pagal įstatymą atitektų vieninteliam jo sūnui, t. y. ieškovui.

8. Ieškovas pažymėjo, kad testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes jį sudarydamas testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti dėl itin sudėtingos savo sveikatos būklės, kuri neleido jam adekvačiai vertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis). Ieškovas taip pat teigė, kad testamentas sudarytas dėl aktyvių veiksmų – naudoto spaudimo ir apgaulės, kai šalia testatoriaus esantys asmenys pasinaudojo jo sveikatos būkle ir juo manipuliuodami siekė įgyti turtinę naudą. Dėl to ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

9. Ieškovas nurodė, kad jo tėvo tiesioginė mirties priežastis – smegenų ir plaučių edema, pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį, – išplitęs skrandžio piktybinis navikas, kitos svarbios patologinės būklės – distalgija, metastazės kepenyse ir limfmazgiuose. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad smegenų edema – tai gyvybei grėsminga būklė, išsivystanti dėl uždegiminės reakcijos, dažniausiai tai – smegenų traumos, masyvaus smegenų infarkto, hemoragijų, absceso, naviko, alergijos, sepsio, hipoksijos bei kitų toksinių ir metabolinių veiksnių pasekmė, o testatorius ginčijamą testamentą sudarė likus vos mėnesiui iki savo mirties, būdamas itin sudėtingos sveikatos būklės, dar keletą mėnesių prieš jį sudarydamas testatorius vartojo įvairius stiprius medikamentus, kurie iš esmės veikė jo fizinę ir psichikos sveikatą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškinį.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leido įsitikinti, jog sudarydamas ginčijamą testamentą R. B. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

12. Teismo vertinimu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. – 2023 m. vasario 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-49/2023 teismo ekspertas pateikė kategoriško pobūdžio atsakymus į jam pateiktus klausimus, nurodydamas, kad nėra duomenų apie R. B. psichikos sveikatos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)), todėl R. B. pagal savo psichikos sveikatos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju teismo eksperto išvada pripažintina tiesioginiu įrodymu.

13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertas pažymėjo, jog R. B. buvo skirti narkotiniai analgetikai, tačiau duomenų apie šalutinį poveikį psichikos sveikatos būklei nėra. Teismas nurodė, kad ieškovas, remdamasis galimu šalutiniu R. B. vartotų medikamentų poveikiu, iš esmės rėmėsi medicinos dokumentuose užfiksuotais R. B. fizinės sveikatos sutrikimais, tačiau psichikos sveikatos sutrikimų nefiksuota. Teismas pažymėjo, kad neatmestina tikimybė, jog fizinės sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos ir psichikos sveikatai, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju taip ir buvo ir kad poveikis buvo tokio masto, jog asmuo nebesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. faktiškai buvo neveiksnus.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina byloje apklaustų liudytojų (socialinės darbuotojos V. A., šeimos gydytojos D. G., atsakovės motinos L. K.) parodymai, taip pat trečiojo asmens notarės N. Pukėnaitės paaiškinimai.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovas, nei liudytoja L. P. (ieškovo motina) gyvai su testatoriumi prieš jo mirtį nebendravo, tik kalbėjosi telefonu, teismas laikė, jog vien telefoninio pokalbio faktas nėra pakankamas nuspręsti apie ieškovo tėvo psichikos sveikatos būklę sudarant ginčo sandorį. Dėl to nei ieškovo paaiškinimais, nei nurodytos liudytojos parodymais teismas nesirėmė kaip pagrindžiančiais, kad R. B., sudarydamas ginčo testamentą, nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina ir R. B. ranka (duomenys neskelbtini) surašytas testamentas; taigi, testatorius savo valią visą jam priklausantį turtą palikti atsakovei aiškiai išreiškė net kelis kartus: ne tik (duomenys neskelbtini) sudarydamas oficialųjį šioje byloje ginčijamą testamentą, bet ir anksčiau, (duomenys neskelbtini), ranka surašytame testamente.

17. Teismas konstatavo, kad ieškovo pozicija, jog jo tėvas R. B., sudarydamas ginčijamą testamentą, nesuprato savo veiksmų reikšmės, iš esmės buvo grindžiama prielaidomis, kurių bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino jokie įrodymai. Teismas nurodė, kad nei R. B. būsena (jo sveikata, psichikos sveikatos būklė ir kt.), nei sudaryto sandorio turinys (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kt.) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo tėvas negebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) negalėjo jų valdyti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kuriam būtent ir teko pareiga pagrįsti R. B. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų, neįrodė šio fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

18. Ieškovo prašymą pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių šią savo poziciją ir nurodytas aplinkybes (kad atsakovė pas ieškovo tėvą apsigyveno prieš pat jo mirtį, todėl testatoriui buvo daromas spaudimas, pasinaudota testatoriaus bejėgiška būkle, sudarant įspūdį, jog, nesudarius testamento, jis bus paliktas likimo valiai) pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Dėl to šiuo klausimu teismas išsamiau nepasisakė.

19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo ekspertizės aktu, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, pagrįstai pripažino, jog byloje nėra duomenų, kad testatorius ginčijamo testamento sudarymo metu būtų buvęs tokios būsenos, jog negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nepateikta jokių argumentų, dėl kurių teismo eksperto išvada turėtų būti atmesta kaip įrodymas. Ieškovo argumentą, kad teismo ekspertas neatsakė į pateiktus klausimus, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo ir ekspertizės akto, teismo ekspertui buvo pateikti du klausimai ir į šiuos jis atsakė. Be to, ieškovas galėjo teikti savo siūlymus klausimams, juos patikslinti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas remiasi medicinos dokumentuose užfiksuotais R. B. fizinės sveikatos sutrikimais, tačiau šiuose dokumentuose psichikos sveikatos sutrikimų nefiksuota, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog testatoriaus liga apskritai veikė jo psichikos sveikatą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas laikė neįrodytais ir atmetė ieškovo argumentus, kad testatoriaus psichikos sveikatos būklė testamento sudarymo metu buvo veikiama progresuojančios ligos ir vartojamų medikamentų, o testatorius negebėjo tinkamai suformuoti ir išreikšti savo valios.

23. Vertindamas ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva patikslinti šalių (šiuo atveju – ieškovo) pareigą įrodinėti, pateikti atitinkamus įrodymus CK 1.91 straipsnyje įtvirtintam sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindui pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui pateiktame ieškinyje, prašydamas pripažinti tėvo sudarytą testamentą negaliojančiu, nurodė du teisinius pagrindus (CK 1.89 ir 1.91 straipsnius), tačiau įrodymus teikė susijusius tik su testatoriaus sveikata, jam skirtu gydymu.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, siekiant pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 ir 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais, turi būti nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Ginčijant testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, pagrindinė įrodinėtina faktinė aplinkybė yra testatoriaus būsena testamento sudarymo metu. Tuo tarpu siekiant nuginčyti testamentą dėl to, kad jo turinį nulėmė ne testatoriaus laisva valia (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), įrodinėtinos visos aplinkybės, susijusios su kitų asmenų neteisėta prievarta testatoriui ar jo sąmoningu klaidinimu dėl tam tikrų aplinkybių. Visų šių aplinkybių nurodymas ir jas patvirtinančių duomenų pateikimas yra ieškovo pareiga. Teismas, neturėdamas objektyvių ir įrodymais pagrįstų šalių paaiškinimų apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą, neturi galimybės savo iniciatyva jų nustatyti.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės galbūt neteisėtą įtaką testatoriui ar prievartos bei apgaulės panaudojimą, ieškovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto ginčo testamento negaliojimo pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 6, 17, 217 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02MTEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-611/2022">e3K-3-2-611/2022</a> suformuotos praktikos dėl eksperto apklausos žodiniame teismo posėdyje, kaip vienos iš esminių tokio įrodymo – eksperto išvados – tyrimo priemonių. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pateikiant testatoriaus pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, nebuvo laikytasi šio įstatymo reikalavimo – teismo ekspertizės akte nebuvo atsakyta į teismo nutartimi ekspertams užduotą esminį klausimą, ar testatoriaus sveikatos būklė, ligos eiga ir galimas medikamentų vartojimas galėjo turėti įtakos testatoriaus gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarant (duomenys neskelbtini) testamentą. Tai lėmė, kad teismo ekspertizės akte nebuvo suformuluota ir esminė išvada dėl klausimo, ar sparčiai progresuojanti liga, medikamentų vartojimas galėjo turėti įtakos testatoriaus suvokimui dėl savo veiksmų reikšmės ir gebėjimui šiuos veiksmus valdyti. Vien teismo ekspertizės akte nurodytas (ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 punkte bei apeliacinės instancijos teismo nutarties 45 punkte perrašytas) teiginys, kad testatoriui buvo skirti narkotiniai analgetikai, tačiau duomenų apie šalutinį poveikį psichikos sveikatos būklei nėra, neatsako į klausimą, ar šių analgetinių medikamentų vartojimas veikė ar galėjo veikti testatoriaus psichikos sveikatą. Siekdamas pašalinti šiuos teismo ekspertizės akto trūkumus, ieškovas, remdamasis CPK 217 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikė prašymą dėl ekspertizę byloje atlikusio (ir ekspertizės aktą surašiusio) teismo psichiatro eksperto Manto Juodakio apklausos teismo posėdyje bei ekspertizės išvados paaiškinimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą, taip pat prašymą skirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę (CPK 219 straipsnis) atmetė, o apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl tokių pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų (atsisakymų tenkinti nurodytus prašymus), nors dėl jų buvo pateikti esminiai apeliacinio skundo argumentai, iš viso nieko nepasisakė ir jų nevertino. Tokiu būdu bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami pirmiau nurodytas CPK normas ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, apribojo ieškovo galimybes įrodinėti esminę aplinkybę – kad testatoriaus vartoti stiprūs medikamentai veikė jo psichikos sveikatą, todėl jis, sudarydamas ginčijamą testamentą, buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi, byloje nebuvo tinkamai ištirtas vienas iš esminių įrodymų, kurį bylą nagrinėję teismai pripažino tiesioginiu įrodymu ir kuriuo grindė priimtus procesinius sprendimus.

26.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 192 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo pakartotinai apklausti liudytoją D. G. (testatorių gydžiusią gydytoją) ir trečiąjį asmenį notarę N. Pukėnaitę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodyta liudytoja ir trečiasis asmuo davė iš esmės skirtingus parodymus ir paaiškinimus (liudytoja parodė, kad testamento sudarymo dieną testatorius buvo silpnos sveikatos, negebėjo pats judėti, gulėjo lovoje, vartojo stiprius medikamentus, be to, liga progresavo žaibiškai; o trečiasis asmuo (notarė) paaiškino, jog testatorius (duomenys neskelbtini) į notarų biurą atvyko pats, nelydimas pašalinių asmenų, jo sveikatos būklė nekėlė jokių abejonių). Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo prašymą dėl liudytojos ir trečiojo asmens pakartotinės apklausos, liko nepašalinta esminė prieštara tarp liudytojos parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų. Tai lėmė, kad buvo iš esmės nenustatyta aplinkybė dėl testatoriaus fizinės, o kartu ir psichikos, sveikatos būklės sudarant ginčo testamentą. Ieškovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais dėl nepašalintos esminės prieštaros tarp nurodytos liudytojos parodymų ir trečiojo asmens (notarės) paaiškinimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių apeliacinio skundo argumentų neįvertino ir dėl jų apskritai nepasisakė.

26.3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176, 177 straipsniuose, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nes tinkamai neįvertino pirmiau aptartų rašytinių įrodymų, taip pat liudytojos parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų įrodomosios reikšmės, jų patikimumo ir pakankamumo, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių (susijusių su testatoriaus vartotų stiprių (narkotinių) analgetinių medikamentų esmine įtaka jo psichikos sveikatos būklei), kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Teismai, pažeisdami CPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi įrodymu (teismo ekspertizės aktu), kuris nebuvo ištirtas teismo posėdyje. Teismai taip pat pažeidė šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nes, kaip minėta pirmiau, apribojo ieškovo galimybes įrodinėti pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką apklausiant ekspertą teismo posėdyje bei pakartotinai teismo posėdyje apklausiant liudytoją ir trečiąjį asmenį tam, kad būtų pašalinta esminė prieštara tarp šių asmenų parodymų ir paaiškinimų.

27. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas absoliučiai tikrovės neatitinkančiomis bylos faktinėmis ir šios bylos nagrinėjimo teismuose aplinkybėmis. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ekspertizės aktas ir jo reikšmė priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo aptarti ir įvertinti (teismo sprendimo 38–41 punktai), o pirmosios instancijos teismo atliktas ekspertizės akto vertinimas buvo išsamiai įvertintas apeliacinės instancijos teismo (skundžiamos nutarties 43–48 punktai).

27.2. Dėl ieškovo pateiktų ekspertui klausimų teismo ekspertizės akte pateiktos kategoriškos išvados, jos yra aiškios ir suprantamos, byloje nėra prieštaravimų tarp įrodymų, jie teismų įvertinti tinkamai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindas teismo posėdyje apklausti ekspertą dėl jo duotos išvados ar skirti pakartotinę ekspertizę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

28. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-395-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-395-611/2017">e3K-3-395-611/2017</a>, 14 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas).

29. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu.

30. Kadangi nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-395-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-395-611/2017">e3K-3-395-611/2017</a>, 14 punktas). Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotas kasacijos ribas.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad sudarydamas testamentą jo tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės, be to, prieš jį buvo panaudotas spaudimas, pasinaudota testatoriaus bejėgiška būkle, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89, 1.91 straipsnių pagrindais. Kasaciniame skunde nedėstoma argumentų, kuriais būtų ginčijama teismų išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimui dėl ginčo testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu pagrįsti, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų teisės klausimų, kurie susiję su CK 1.89 straipsnio aiškinimu ir taikymu.

Dėl testatoriaus valios trūkumų įrodinėjimo taisyklių taikymo, ginčijant testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu

32. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2011">3K-3-539/2011</a>; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588-421/2015">3K-3-588-421/2015</a>; kt.).

33. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

34. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158-706/2016">3K-3-158-706/2016</a>, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei per įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2010">3K-3-303/2010</a>).

36. Kadangi mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbiama, tai testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS05MTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39-916/2018">3K-3-39-916/2018</a>, 30 punktas).

37. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2005">3K-3-451/2005</a>; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2009">3K-3-421/2009</a>; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzktMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439-219/2017">3K-3-439-219/2017</a>, 27 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTM3OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-378/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-378/2024">e3K-3-133-378/2024</a>, 67 punktas). CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkzLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-293-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-293-969/2020">e3K-3-293-969/2020</a>, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTM3OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-378/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-378/2024">e3K-3-133-378/2024</a>, 65 punktas).

38. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2010">3K-3-443/2010</a>; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2012">3K-3-453/2012</a>; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2013">3K-3-190/2013</a>; kt.).

39. Pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, tenka asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-609/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-609/2012">3K-3-609/2012</a>).

40. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-466/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-466/2014">3K-3-466/2014</a>; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588-421/2015">3K-3-588-421/2015</a>).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588-421/2015">3K-3-588-421/2015</a>).

42. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2009">3K-3-421/2009</a>; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-609/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-609/2012">3K-3-609/2012</a>; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2013">3K-3-190/2013</a>; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-611/2015">3K-3-274-611/2015</a>).

43. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-469/2015">3K-3-386-469/2015</a>).

44. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20/2007">3K-3-20/2007</a>).

Dėl eksperto išvados nagrinėjamoje byloje vertinimo ir eksperto apklausos teismo posėdyje

45. Ieškovo prašymu šioje byloje buvo paskirta ir atlikta testatoriaus pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir ekspertui užduoti tokie klausimai: 1) ar testatoriaus sveikatos būklė, ligos eiga bei galimas medikamentų vartojimas galėjo turėti įtakos testatoriaus gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (duomenys neskelbtini) testamento pasirašymo metu; 2) ar testatorius (duomenys neskelbtini) testamento pasirašymo metu dėl sveikatos būklės, ligos eigos bei galimo medikamentų vartojimo galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

46. 2023 m. vasario 23 d. – 2023 m. vasario 28 d. ekspertizės akte teismo ekspertas, įvertinęs rašytinius byloje esančius įrodymus, išklausęs teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus, pateikė bendrą atsakymą į teismo užduotus du klausimus ir nurodė, kad nėra duomenų apie testatoriaus psichikos sveikatos būklės sutrikimus jam sudarant testamentą ((duomenys neskelbtini)), todėl jis pagal savo psichikos sveikatos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismo ekspertas pažymėjo, kad testatoriui buvo skirti narkotiniai analgetikai, tačiau duomenų apie šalutinį poveikį psichikos sveikatos būklei nėra. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad medicinos dokumentacijoje psichikos sutrikimų požymių neaprašyta. Eksperto išvadoje pažymima, kad teismo posėdžio metu liudijusi testatorių gydžiusi gydytoja nurodė, jog R. B. psichikos sutrikimų požymių nepastebėjusi, šalutinį medikamentų poveikį psichikos sveikatos būklei neigė.

47. Ieškovas kasaciniame skunde akcentuoja, kad esminė aplinkybė, kurią jis įrodinėjo savo reikalavimui pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu pagrįsti, yra tai, jog testatoriaus onkologinei ligai gydyti vartoti stiprūs medikamentai itin veikė jo psichikos sveikatą, todėl testamente išreikšta testatoriaus valia (dėl ligos) neatitinka tikrosios jo valios. Anot ieškovo, vien ta aplinkybė, kad testatoriaus asmens sveikatos priežiūros istorijoje nėra įrašų apie jo psichikos sutrikimus (savaime), negali būti laikoma lemiančia išvadą, jog testatorius, sudarydamas ginčo testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Dėl to ieškovas, pasinaudodamas CPK 217 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl ekspertizę byloje atlikusio (ir ekspertizės aktą surašiusio) teismo psichiatro eksperto M. Juodakio apklausos teismo posėdyje bei ekspertizės išvados paaiškinimo.

48. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio („Teismo ekspertizės rezultatų įforminimas“) 3 dalį, teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi: 1) teismo ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; 2) atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; 3) gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (šio straipsnio 4 dalis).

49. Ieškovas, remdamasis šiomis normomis, nurodo, kad šiuo atveju ekspertui nurodžius tik tai, kad testatoriui buvo skirti narkotiniai analgetikai, tačiau duomenų apie šalutinį poveikį psichikos būklei nėra, nebuvo atsakyta į teismo nutartimi ekspertams užduotą, jo vertinimu, esminį klausimą – ar galimas narkotinių analgetinių medikamentų vartojimas veikė ir (ar) galėjo veikti testatoriaus psichikos sveikatą (duomenys neskelbtini) testamento pasirašymo metu; tokiu būdu, pasak ieškovo, teismo ekspertizės akte nebuvo suformuluota ir esminė išvada dėl klausimo, ar sparčiai progresuojanti liga, galimas medikamentų vartojimas galėjo turėti įtakos testatoriaus suvokimui dėl savo veiksmų reikšmės ir gebėjimui juos valdyti.

50. Ieškovo nuomone, šis ekspertizės akto trūkumas galėjo ir turėjo būti teismo pašalintas patenkinant jo prašymą apklausti teismo posėdyje testatoriaus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę pirmosios instancijos teisme atlikusį teismo psichiatrą ekspertą M. Juodakį.

51. Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 3–4 dalys).

52. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti. Tam tikromis aplinkybėmis atsisakymas leisti tolesnę arba alternatyvią daiktinių įrodymų ekspertizę gali būti laikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (EŽTT 2003 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Van Kück prieš Vokietiją, peticijos Nr. 35968/97, par. 55; 2014 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Matytsina prieš Rusiją, peticijos Nr. 58428/10, par. 169). Kai ekspertą paskyrė teismas, šalys visose instancijose turi turėti galimybę dalyvauti eksperto apklausose ir susipažinti su visais jam pateiktais dokumentais, į kuriuos jis atsižvelgė. Svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime teisme (EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33; 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Letinčić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 7183/11, par. 50). EŽTT vertina, ar procesas, kaip visuma, buvo teisingas (žr. EŽTT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje Devinar prieš Slovėniją, peticijos Nr. 28621/15, par. 53).

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02MTEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-611/2022">e3K-3-2-611/2022</a> (būtent kuria ir remiasi ieškovas kasaciniame skunde) 37 punkte išaiškinta, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tokia įrodinėjimo priemonė buvo gauta, ir jei bent viena iš bylos šalių pageidauja atlikti tokio įrodymo tyrimą žodiniame teismo posėdyje. Priešingas aiškinimas prieštarautų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principams, taip pat neatitiktų sąžiningo teismo proceso, nepagrįstai suvaržytų vienos iš šalių teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų ar įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

54. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai pateikti byloje, kurioje nustatyta, kad ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo ekspertizė nebuvo paskirta, o buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme ir šiam teismui buvo pateikta eksperto išvada, kuri buvo esminis įrodymas, nulėmęs naujo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimą.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMzE1LTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-315-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-315-915/2018">e3K-7-315-915/2018</a>, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-701/2020">3K-3-3-701/2020</a>, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-611/2021">3K-3-7-611/2021</a>, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2022">e3K-3-27-701/2022</a>, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02MTEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-611/2022">e3K-3-2-611/2022</a> aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje 2022 m. vasario 2 d. priimtoje teismo nutartyje buvo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, atitiktį jų tapatumo arba esminio panašumo aspektais, konstatuoja, kad nurodytoje byloje priimtos nutarties 37 punkte pateikti išaiškinimai, susiję su bendro pobūdžio CPK 217 straipsnio aiškinimu ir taikymu, vertintini kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Tačiau nurodytoje byloje priimtos nutarties 39 punkte pateikti išaiškinimai, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, atsakovams prašant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, nepagrįstai nesprendė tokio atsakovų prašymo ir neskyrė byloje žodinio teismo posėdžio, atsižvelgiant į gretinamų bylų skirtingas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinami kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Anksčiau išspręstoje byloje buvo nagrinėtas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo klausimas ir spręsta dėl ekspertizės akto išvadų, susijusių su teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymu, ištyrimo bei vertinimo, teismo ekspertizė buvo atlikta tik apeliacinės instancijos teisme ir jos išvados nulėmė naujo teismo sprendimo priėmimą apeliacinės instancijos teisme, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas testamento pripažinimo negaliojančiu klausimas ir testatoriaus pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, paskirtos pirmosios instancijos teisme, išvados buvo dar kartą tiriamos ir vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02MTEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-611/2022">e3K-3-2-611/2022</a> suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

57. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa teisme negali būti laikoma absoliučia šalių teise ar teismo pareiga. Ar byloje, kurioje atlikta teismo ekspertizė, yra būtina eksperto apklausa, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Šalis, prašanti apklausti ekspertą teismo posėdyje, turi tokį procesinį prašymą tinkamai pagrįsti.

58. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino, ar konkrečiu atveju egzistavo pagrindas teismui apklausti ekspertą teismo posėdyje, ir pagrįstai nusprendė, jog tam teisinio pagrindo nebuvo, o šalys buvo tinkamai išklausytos ir neatlikus išvadą pateikusio eksperto apklausos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokio pobūdžio išvadą nagrinėjamoje byloje, atsižvelgė į bylos esmę ir surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, eksperto išvados reikšmę reikšmingiems byloje faktams nustatyti ir ginčui išspręsti, taip pat civiliniame procese galiojančius koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendime argumentavo, kad atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizėje teismo ekspertas pateikė vieną atsakymą į teismo nutartyje ekspertui užduotus du klausimus. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte eksperto pateikta išvada yra kategoriško pobūdžio, kad nėra objektyvių medicininių duomenų apie R. B. psichikos sveikatos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)), todėl jis pagal savo psichikos sveikatos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo ekspertizės akto išvadas patvirtino kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – testatoriaus ranka (duomenys neskelbtini) surašytas testamentas, taigi testatorius savo valią visą jam priklausantį turtą palikti atsakovei aiškiai išreiškė ne vieną kartą, taip pat liudytojų parodymai. Ieškovas nenurodęs, kokių konkrečių byloje esančių duomenų ekspertas neįvertino. Priešingai, iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas vertino ne tik rašytinius byloje esančius įrodymus, bet ir teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bet kurie medikamentai gali turėti tam tikrą šalutinį poveikį, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad toks šalutinis poveikis pasireiškė, ir šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir liudytojos D. G. parodymų bei trečiojo asmens notarės N. Pukėnaitės paaiškinimų tam tikrus prieštaravimus, kurie susiję su R. B. fizinės, o ne psichikos, sveikatos būkle.

59. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms pritarė apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nurodęs, kad teismo ekspertui buvo pateikti du klausimai, į šiuos jis atsakė, ieškovas galėjo teikti savo siūlymus klausimams, juos tikslinti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismo ekspertas atsakė ir į klausimą, ar narkotinių analgetinių medikamentų vartojimas veikė ir (ar) galėjo veikti testatoriaus psichikos sveikatą, nes, kaip matyti iš teismo eksperto išvados, joje nurodyta, jog duomenų apie šalutinį poveikį psichikos sveikatos būklei nėra, o tai ir yra atsakymas į ieškovo klausimą. Apeliaciniame skunde nebuvę nurodyta jokių argumentų, dėl kurių teismo eksperto išvada turėtų būti atmetama kaip įrodymas. Duomenų, kurių ekspertas nebūtų įvertinęs, ieškovas nepateikęs nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

60. Bylą nagrinėję teismai nagrinėjamu atveju teismo eksperto išvadą pagrįstai pripažino tiesioginiu įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio išvada yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Nors šis įrodymas ir neužkerta kelio ieškovui įrodinėti, o teismui – pagrįsti sandorį sudariusio asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų kitais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais), tačiau nulemti priešingą, nei teismo ekspertizės akte nurodyta, išvadą galėtų tik ypač svarių įrodymų visuma. Akcentuotina, kad ekspertas atliko pomirtinę testatoriaus psichikos sveikatos būklės ekspertizę, taigi jis galėjo remtis tik ligos istorijoje užfiksuotais ligonio sveikatos būklę apibūdinusiais objektyviais duomenimis, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl liudytojo parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų vertinimo byloje

61. Netinkamą aplinkybių, susijusių su testatoriaus psichikos sveikatos būkle sudarant ginčo testamentą, nustatymą ieškovas argumentuoja ir CPK 192 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimu, pasireiškusiu tuo, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo teigimu, nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo pakartotinai apklausti liudytoją D. G. (testatorių gydžiusią gydytoją) ir trečiąjį asmenį notarę N. Pukėnaitę, kurios, ieškovo nuomone, davė iš esmės skirtingus parodymus ir paaiškinimus byloje. Šią prieštarą tarp liudytojos parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų ieškovas laiko esmine ir lėmusia tai, kad nebuvo nustatyta aplinkybė dėl testatoriaus fizinės, o kartu ir psichikos, sveikatos būklės sudarant ginčo testamentą.

62. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzQtMzgxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-74-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-74-381/2024">e3K-3-74-381/2024</a>, 106 punktas).

63. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzQtMzgxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-74-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-74-381/2024">e3K-3-74-381/2024</a> 107 punktą).

64. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas).

65. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudytojų (socialinės darbuotojos V. A., šeimos gydytojos D. G.) parodymai, taip pat trečiojo asmens notarės N. Pukėnaitės paaiškinimai patvirtino teismo ekspertizės akto išvadas, t. y. jie nebuvo vieninteliai įrodymai byloje. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas argumentavo ne tik liudytojos parodymais ir trečiojo asmens paaiškinimais, bet ir (duomenys neskelbtini) ranka surašytu R. B. testamentu. Be to, nei liudytojos (šeimos gydytojos D. G.) parodymai, nei trečiojo asmens notarės N. Pukėnaitės paaiškinimai nebuvo prieštaringi dėl esminės bylai aplinkybės – testatoriaus psichikos sveikatos būklės. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. Pukėnaitė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ji tvirtino ginčo testamentą, testatorius savo valią dėstė nuosekliai, netvirtinti ginčo testamento pagal įstatymą nebuvo pagrindo – testamento sudarymo dieną testatoriaus veiksnumas nebuvo apribotas, jo elgesys, orientacija, minčių dėstymas taip pat nekėlė abejonių dėl galėjimo išreikšti savo valią ir ją valdyti. Bylos nagrinėjimo metu šeimos gydytoja D. G. parodė, kad testatoriui psichikos sutrikimų nebuvo nustatyta, jis buvo sąmoningas, onkologine liga sergančiam asmeniui skirti vaistai nebuvo patys stipriausi. Taigi tiek liudytojos parodymuose, tiek trečiojo asmens paaiškinimuose iš esmės buvo pateikiamas vienodas požiūris dėl testatoriaus psichikos sveikatos būklės vertinimo.

66. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Liudytojos parodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų tam tikri nesutapimai dėl aplinkybių, kurios nėra reikšmingos bylai, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės (CPK 176, 177 straipsniai, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

67. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovo prašymą pakartotinai apklausti liudytoją D. G. (testatorių gydžiusią gydytoją) ir trečiąjį asmenį notarę N. Pukėnaitę jų paaiškinimų prieštaringumui pašalinti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68. Minėta, kad CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad sandorio (testamento) sudarymo metu testatorius nesugebėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

69. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami eksperto išvadą, atsižvelgė tiek į rašytinius byloje esančius įrodymus, tiek į liudytojų duotus parodymus bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės paaiškinimus. Teismams nenustačius iš esmės kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus būsena (jo sveikata, psichikos būklė ir kitos svarbios aplinkybės) nulėmė jo nesugebėjimą suprasti savo veiksmų, byloje nebuvo pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį.

70. Nusprendę, kad testatorius testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 1.89 straipsnio nuostatas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat ir reglamentuojančių eksperto išvados, liudytojų parodymų bei trečiojo asmens paaiškinimų ištyrimą ir vertinimą, todėl remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Atmetus ieškovo kasacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos. Atsiliepimą pateikusi atsakovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

72. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas