Civilinė byla Nr. e3K-3-144-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06291-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę ir pagrindus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui po to, kai byla kasacinio teismo buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė L. O. prašė: 1) atidalyti ieškovei nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove Lietuvos valstybe ir 5/8 dalį buto, priklausančio atsakovei, priteisti ieškovei; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 19 250 Eur piniginę kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovės 912,39 Eur dydžio įsiskolinimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 5/8 dalys buto priklausė jos patėviui, šiam mirus, turtą paveldėjo valstybė. Butas yra vienintelis ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, ieškovė kito buto įpirkti neįstengtų, tačiau jos finansinės galimybės leistų sumokėti kompensaciją atsakovei už likusią buto dalį, kadangi dėl buto plano atidalijimas natūra nėra galimas. Kompensacijos dydis nustatytinas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę. Ieškovė visą gyvenimą rūpinasi butu, jame faktiškai gyvena 56 metus, todėl buto priteisimas jos nuosavybėn labiausiai atitiktų jos interesus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Be to, ieškovė paaiškino, kad atsakovei tenkanti komunalinių mokesčių už 2018–2020 m., kuriuos sumokėjo ieškovė, dalis sudaro 912,39 Eur.
II. Pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 453,89 Eur išlaidų atlyginimo ir 5 proc. procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atidalijo ieškovei nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove tokiu būdu: 5/8 dalis buto, priklausančias atsakovei, priteisė ieškovei; priteisė iš ieškovės atsakovei 27 500 Eur piniginę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad šalys yra buto bendraturtės – 3/5 dalys buto priklauso ieškovei, o 5/8 dalys – atsakovei 2020 m. liepos 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Ieškovės gyvenamoji vieta bute deklaruota nuo 1976 m. liepos 9 d. Bute bylai aktualiu laikotarpiu gyveno tik ieškovė. 2021 m. pradėta daugiabučio renovacija.
6. Teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo – priteisė atsakovei tenkančią dalį išlaidų buto šildymui ir namo bendrijos mokesčiams, t. y. daugiabučio namo savininkų bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidų atlyginimą, o kitas išlaidas pripažino susijusiomis išimtinai tik su ieškovės asmeninių poreikių tenkinimu, todėl jų atlyginimo nepriteisė.
7. Teismas pažymėjo, kad nė viena šalis nepareiškė reikalavimo dėl turto dalies atidalijimo natūra. Atsakovė nurodė, kad paveldėtas 5/8 buto dalis ketino parduoti aukcione, dėl to teismas padarė išvadą, jog paveldėta turto dalis atsakovei nereikalinga ir ja naudotis ji neketina, taigi nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas, priteisiant ieškovei atsakovei priklausančią buto dalį, o iš ieškovės atsakovei – kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtintus principus atitinkantis atidalijimo būdas.
8. Ieškovė prašė priteisti iš jos kompensaciją, apskaičiuotą pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą buto vidutinę rinkos vertę, taip pat pateikė 2019 m. liepos 10 d. UAB „Santermita“ statinio apžiūros aktą, kuriame buvo nustatyti daugiabučio namo, kuriame yra butas, trūkumai. Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi pasiūlė šalims iki 2022 m. balandžio 25 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aktualią buto rinkos vertę (turto vertinimo ataskaitą ar pan.), arba prašymus paskirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Teismo pasiūlymu pasinaudojo tik atsakovė, ji pateikė UAB,,Jungtinis verslas“ 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto (sau priklausančios 5/8 buto dalies) vertinimo ataskaitą. Teismas nurodė, kad ataskaita parengta apžiūrėjus ir įvertinus turtą 2022 m. balandžio 27 d., taigi joje nurodyta sprendimo priėmimo dieną aktuali turto vertė. Iš ataskaitos turinio matyti, kad buvo įvertinta daugiabučio namo renovacijos įtaka turto vertei, dėl to teismas atsakovei priteisė ataskaitoje nustatytą buto dalies vertę.
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – sumažino iš ieškovės atsakovei priteistą piniginę kompensaciją iki 18 900 Eur.
10. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. liepos 5 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvadą bei Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 22 d. pažymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės teikiami įrodymai yra susiję su apeliaciniu skundu, taip pat tai, kad apie pateiktus naujus įrodymus yra informuota atsakovė ir ji išreiškė nuomonę dėl jų priėmimo ir pagrįstumo, nusprendė, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir papildomus rašytinius įrodymus priėmė.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės. Ieškovė pasirinko savo reikalavimą dėl kompensacijos dydžio grįsti matematiškai apskaičiuojant idealiosios turto dalies vertę pagal viso turto vertinimą, o atsakovė pasinaudojo teismo siūlymu ir pateikė sau priklausančių 5/8 buto dalių vertinimo ataskaitą. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginės kompensacijos suma, su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose pateikiami duomenys, kad atsakovei priklausančio turto vertė be renovacijos yra 18 900 Eur; namui, kuriame yra butas, atliekama renovacija, renovacijos kaina butui yra 11 726,11 Eur, o bendra ginčo butui tenkanti suma su palūkanomis yra 15 607,86 Eur.
12. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikta ataskaita patvirtina ginčo buto aktualią vertę sprendimo priėmimo dieną, t. y. ginčo turto vertė nustatyta įvertinus jo būklę po atliktų didesnės dalies namo renovacijos darbų. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad namui, kuriame yra butas, atliekama renovacija, taip pat atsakovė neteigia ir neįrodinėja, jog ji yra prisidėjusi prie turto pagerinimo. Iš ieškovės pateiktos pažymos teisėjų kolegija nusprendė, kad namo renovacija yra atliekama iš skolintų lėšų, kurias įsipareigojo dengti butų savininkai. Akivaizdu, kad atidalijimo atveju, vienai iš šalių priteisus piniginę kompensaciją, buto savininke tampa šalis, kuriai butas priteistas natūra ir kuriai atiteks prievolė sumokėti už renovaciją.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis apie ginčo butui tenkantį paskolos dydį, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvadą, kurioje pateikti duomenys apie ginčo buto vertę be renovacijos, nusprendė, kad priteisus kompensaciją pagal ginčo buto aktualią vertę sprendimo priėmimo dieną atsakovė, kuri nėra prisidėjusi prie ginčo turto pagerinimo ir kuri išvengtų prievolės apmokėti turto pagerinimo išlaidas, nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Teisėjų kolegija nusprendė, kad priteista kompensacija, neįvertinus turto pagerinimo išlaidų, kurias teks padengti ieškovei, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, todėl ją sumažino iki 18 900 Eur.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
15. Kasacinis teismas išaiškino, kad, pasikeitus renovuojamame ar renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, kurio renovacijos išlaidos dar nėra padengtos, esančio buto ar kitų patalpų savininkui, buvusio savininko iš renovacijos kilusios prievolės pasibaigia ir jis nebeturi pareigos vykdyti po nuosavybės teisės pasikeitimo momento susidariusios prievolės; tokia po nuosavybės pasikeitimo susidariusi prievolė negali būti vertinama kaip buvusio savininko neįvykdyta prievolė. Be to, nustatant tokiame name esančio buto ar patalpų rinkos vertę, renovacijos išlaidos nėra atimamos iš buto ar patalpų rinkos vertės, tačiau gali būti viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant tokio buto ar patalpų vertę.
16. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kai yra atidalijamas butas ar kitos patalpos renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, nustatant bendraturčiui mokėtinos kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bendraturtis patyrė renovacijos išlaidų ir (ar) kokią jų dalį patyrė. Jeigu bendraturtis nepatyrė renovacijos išlaidų, nustatant kompensacijos dydį, turi būti nustatoma tokio buto ar patalpų rinkos vertė atimant buto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos, ir nuo gautos vertės apskaičiuojama kompensacija, proporcinga bendrosios nuosavybės daliai.
17. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje būtina nustatyti, ar daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos išlaidos buvo ieškovės ir atsakovės sumokėtos, kiek pasikeitė šalių buto vertė dėl namo renovacijos. Atsižvelgdamas į tai, kad šioms aplinkybėms nustatyti yra būtina tirti ir nustatyti naujas faktines aplinkybes, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos išlaidomis, kurios turi reikšmę priteistinos kompensacijos dydžiui, nusprendė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Kolegijos nuomone, bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, be to, tokiu būdu būtų neteisėtai apribota bylos šalių teisė į apeliaciją. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų taikyti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalies normą, kadangi ji ginčo atveju yra aktuali.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė L. O. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo įpareigojęs bylą iš naujo išnagrinėti būtent apeliacinės instancijos teismą. Kasacinis teismas nurodė papildomai ištirti tik dvi faktines aplinkybes, t. y. ar šalys dengė daugiabučio namo renovacijos išlaidas ir kiek pasikeitė šalių buto vertė dėl atliktos namo renovacijos. Kauno apygardos teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su mokėjimais už daugiabučio namo renovaciją, taip pat pasiūlyti skirti byloje buto vertės dėl atliktos daugiabučio namo renovacijos pasikeitimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui nereikėjo surinkti didelės apimties naujų įrodymų ir visa apimtimi iš naujo nagrinėti bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės jam priskirtas pareigas pavesti atlikti pirmosios instancijos teismui.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino visą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą, nors dalies šio sprendimo nė viena iš šalių neginčijo ir neskundė. Ieškovė skundė Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl priteistos kompensacijos dydžio. Ieškovė neginčijo nepriteistų sumų, o atsakovė dėl priteistų sumų neteikė apeliacinio skundo. Šalys taip pat nebeginčijo to, kad šalims priklausantis butas atidalytas priteisiant kompensaciją. Nepaisydamas to, Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino visą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės ir pagrindų perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui po to, kai byla kasacinio teismo buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui
21. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas negali pats tirti ir nustatyti bylos faktinių aplinkybių. Todėl tuo atveju, kai kasacinis teismas nustato, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktus materialiosios ar proceso teisės normų išaiškinimus, paprastai byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
22. Kasacinis teismas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui gali tik CPK 360 straipsnyje įtvirtintais atvejais, t. y. jeigu yra konstatuojami CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba jeigu nustatomi esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Nesant šių pagrindų, byla turi būti grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
23. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 38 punktą, kt.). Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, ir perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 39 punktas).
24. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 40 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nuo kasacinio teismo, turi išnagrinėti ir įvertinti ne tik teisinius, bet ir faktinius bylos aspektus, tam įstatyme jam suteikta teisė iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, priimti ir vertinti naujus įrodymus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis).
25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, kasaciniam teismui CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį privalomus išaiškinimus, pats turi atlikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą. Kartu tokioje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai paprastai apibrėžia bylos nagrinėjimo iš naujo ribas. Tai nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais neturi teisės, nustatęs CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai turi būti atliekama pagal kasacinio teismo suformuotą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reglamentuojančio apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020, 40, 41 punktai; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020, 9 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais (CPK 327 ir 329 straipsniai). Vienas iš tokių atvejų, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atvejis, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plačiau pasisakydamas dėl šio bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindo turinio, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, t. y. kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008).
27. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas). Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, o bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-244/2011).
28. Tuo atveju, kai netinkamas materialiosios teisės normos aiškinimas ir taikymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurį konstatuoja kasacinis teismas, lemia klaidos egzistavimą dėl nenustatytų konkrečios materialiosios teisės normos taikymui teisinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, kurių šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi pagrindą pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o spręsdamas jų priėmimo klausimą, netaikyti naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, kad, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo atveju, jei šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai yra prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas tarp jų egzistuojančius prieštaravimus gali šalinti, pasiūlydamas šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ar kitus įrodymus, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o prireikus išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-916/2021, 51 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad, siekiant nustatyti atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą priteistinos kompensacijos dydį, reikalinga nustatyti, ar bendraturtis (atsakovė) patyrė namo renovacijos išlaidų ir (ar) kokią dalį jų patyrė. Jeigu bendraturtis išlaidų nepatyrė, turi būti nustatoma tokio buto rinkos vertė atimant iš šios vertės nustatytą buto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl daugiabučio renovacijos. Nuo gautos vertės apskaičiuojama kompensacija, proporcinga bendrosios nuosavybės daliai.
30. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad byloje nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos išlaidomis, kurios turi esminę reikšmę atsakovei priteistinos kompensacijos dydžiui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme nurodytu klausimu būtina pakartoti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimas šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeistų pirmąją instanciją, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos paskirties ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.
31. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai nepatvirtina išvados dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų egzistavimo – neatskleistos bylos esmės ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Dėl (ne)atskleistos bylos esmės
32. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šioje civilinėje byloje jam pateiktą Kauno apylinkės teismo kreipimąsi, 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. KT43-N2/2022 pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 50 punktas tiek, kiek pagal jį valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis gali būti perduodama kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų) nuosavybėn jame nustatytais būdais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams. Konstitucinis Teismas nutarimo 8.5 punkte pažymėjo, jog valstybei priklausanti nedalaus nekilnojamojo daikto dalis kito subjekto, inter alia (be kita ko), kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų), nuosavybėn gali būti perduodama vienu iš dviejų Įstatyme nustatytų pagrindų: pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą – šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka parduodama viešame aukcione arba pagal šios dalies 8 punktą – perduodama kito subjekto nuosavybėn kitais kitų įstatymų nustatytais būdais, inter alia, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka arba atidalijant atitinkamą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka.
33. Atsižvelgdamas į pateiktus Konstitucinio Teismo išaiškinimus Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad, valstybei paveldėjus dalį nekilnojamojo turto, šios dalies perleidimas kito subjekto nuosavybėn yra galimas CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. atidalijant bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje taip pat nuspręsta, kad nėra galimybės ginčo turtą atidalyti natūra, todėl bendraturčiai atidalytini ieškovei priteisiant turtą, o atsakovei – piniginę kompensaciją. Be kita ko, ginčo dalis dėl išlaidų bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti atlyginimo (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) buvo išspręsta iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimą priteisti skolą. Ši teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl ginčas dėl šios dalies laikytinas išspręstu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas – įsiteisėjusiu (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
34. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad civilinė byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti ne visa apimtimi, o tik siekiant nustatyti atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į civilinės bylos eigą, neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, nebuvo pagrindo daryti išvadą dėl neatskleistos bylos esmės, kaip sąlygos, kuriai esant būtų galima spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl (ne)galimumo bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme
35. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, gali pats savarankiškai ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, nustatydamas byloje teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir priimdamas naują sprendimą, todėl jo galimybės panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra ribotos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę tirti ir vertinti šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, užtikrindamas, kad pateiktų įrodymų būtų pakankamai byloje teisinę reikšmę turinčioms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Įvertinus nustatytinų faktinių aplinkybių apimtį ir pobūdį nėra pagrindo išvadai, kad egzistavo procesinės kliūtys, trukdančios apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl kasacinio teismo nurodytų faktų (fakto) nustatymo. Pažymėtina, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismui yra pagrįstas įstatymų leidėjo tikslu. Apribojant kasaciniam teismui bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo galimybę (CPK 360 straipsnis), siekiama užtikrinti, kad byla pakartotinai būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o apeliacinės instancijos teismas būtų aktyvus, taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
36. Galiausiai, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės būtų apribota šalių teisė į apeliaciją, nėra pagrįstas. Pirma, ieškovė jau pasinaudojo teise į apeliaciją teikdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, taigi, ieškovės argumentai dėl netinkamai nustatyto kompensacijos dydžio jau buvo įvertinti apeliacine ir, be kita ko, kasacine tvarka. Antra, bylos šaliai nėra suteikiama teisė į pakartotinę (antrą) apeliaciją dėl kiekvieno apeliacinės instancijos teisme naujai nustatytino fakto, nes tai iš esmės paneigtų apeliacinės instancijos teismo teisę spręsti fakto klausimus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teisme turi būti iš naujo nustatoma faktinė aplinkybė, jai nustatyti surenkami bei įvertinami įrodymai, nereiškia neteisėto šalių teisės į apeliaciją apribojimo.
37. Apibendrindama nurodytus teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį. Ją panaikinus, byla perduotina tam pačiam apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023 pateiktus išaiškinimus.
Dėl apeliacinio proceso ribų
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
39. Aiškindamas CPK 320 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 39 punktas). Be kita ko, minėta, kad, kasaciniam teismui CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį privalomus išaiškinimus, pats turi atlikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą. Kasacinio teismo nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai paprastai apibrėžia bylos nagrinėjimo iš naujo ribas.
40. Nagrinėjamu atveju, minėta, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteista 453,89 Eur išlaidų atlyginimo ir 5 proc. procesinės palūkanos, o bendroji dalinė nuosavybė atidalyta tokiu būdu: 5/8 dalys buto, priklausančios atsakovei, priteistos ieškovei, o atsakovei iš ieškovės priteista 27 500 Eur piniginė kompensacija. Kita ieškinio dalis atmesta. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovei priteistos piniginės kompensacijos dydžio ir prašė pakeisti skundžiamą sprendimą sumažinant iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį iki 18 900 Eur. Atsakovė apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje nepateikė. Taigi, šalys neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovei iš atsakovės priteistų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidų ir atidalijimo būdo (CK 4.83 straipsnis), todėl ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės apeliacinį skundą ir sumažino iš ieškovės atsakovei priteistos kompensacijos dydį iki 18 900 Eur. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka pagal atsakovės skundą, jau minėta, bylos dalis dėl kompensacijos dydžio fakto nustatymo buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo apeliacine tvarka, ir nusprendęs panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą, peržengė apeliacinio proceso ribas, kadangi tokiu būdu buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kurios teisėtumo nebuvo teiktas nei apeliacinis, nei kasacinis skundai ir kurios teisėtumo patikrinimas neįėjo į apeliacinio proceso ribas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl jau išnagrinėtų ieškinio reikalavimų, kurie nebuvo (nėra) skundžiami instancine tvarka ir dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas laikomas įsiteisėjusiu (CPK 279 straipsnio 1 dalis), nes tai neįeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas šio teismo iš naujo išnagrinėjus bylą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė
