Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-301-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02418-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 2.5.16.9.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. F. C. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jolantos F. C. ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Autoūkis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė Jolanta F. C. ieškiniu prašė teismo CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priteisti iš atsakovo A. S. 12 402,24 Lt (3591,94 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2010 m. spalio 21 d. tarp trečiojo asmens AB „Autoūkis“ir atsakovo A. S. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovui 28 mėnesiams, t. y. iki 2013 m. vasario 10 d., automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį grafike nustatytą nuomos mokestį ir draudimo išmokas (toliau – ir Automobilio nuomos sutartis).

2011 m. rugsėjo 28 d. sudarytas trišalis susitarimas prie 2010 m. spalio 21 d. automobilio nuomos sutarties, kuriame AB „Autoūkis“, atsakovas A. S. ir ieškovės sūnus A. C. susitarė, kad, atsakovui atsiskaičius pagal Automobilio nuomos sutartį, nuosavybės teisė į šį automobilį pereis A. C..

2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės sūnus A. C. pardavė automobilį „Nissan Patrol“ trečiajam asmeniui AB „Autoūkis“ už 500 Lt. 2011 m. rugsėjo 28 d. finansinio lizingo sutarties pagrindu lizingo davėja AB „Autoūkis“ perdavė lizingo gavėjui (atsakovui) A. S. automobilį „Nissan Patrol“ už 500 Lt.

A. C. žuvo 2012 m. gegužės 15 d., o jo naudojamą automobilį „Škoda Superb“ perėmė jo motina ieškovė J. F. C. (paveldėtoja pagal įstatymą).

Ieškovės teigimu, sudaryti 2011 m. rugsėjo 28 d. sandoriai patvirtina, kad jos sūnus A. C. ir atsakovas susitarė mainyti A. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo A. S. nuomos pagrindu valdytą automobilį „Škoda Superb“. Automobilis „Škoda Superb“ buvo nuomojamas atsakovo iš AB „Autoūkis“, todėl A. C. ir atsakovas susitarė, kad, vykdant jų susitarimą dėl automobilių mainų sutarties sudarymo, turi dalyvauti ir AB „Autoūkis“.

2014 m. vasario 14 d. trečiasis asmuo AB „Autoūkis“ ieškiniu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMzQtOTM5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-334-939/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-334-939/2014">2-334-939/2014</a> kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti J. F. C. grąžinti automobilį „Škoda Superb“, nes A. S. nesumokėjo automobilio „Škoda Superb“ likutinės vertės (10 000 Lt, arba 2896,20 Eur) ir automobilio draudimo įmokų. 2014 m. balandžio 18 d. Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMzQtOTM5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-334-939/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-334-939/2014">2-334-939/2014</a>, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. S., patvirtino taikos sutartį, sudarytą AB „Autoūkis“ ir J. F. C., kuria šalys susitarė, jog J. F. C. įvykdys neįvykdytus A. S. įsipareigojimus, o AB „Autoūkis“ perleis jai nuosavybės teisę į automobilį „Škoda Superb“.

Ieškovė teigė, kad ji, įvykdžiusi įsipareigojimus už atsakovą A. S., įgijo teisę reikalauti iš pastarojo patirtų nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino ieškovės J. F. C. ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovo A. S. 3591,93 Eur (12 404,24 Lt) nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, 107,23 Eur (372 Lt) žyminio mokesčio ir 289,62 Eur (1000 Lt) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą; liudytojui E. S. priteisdamas iš atsakovo A. S. 27,16 Eur (93,80 Lt) išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį, atlyginimą; valstybei priteisdamas iš atsakovo A. S. 8,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Teismas nustatė, kad automobilio „Škoda Superb“ kaina buvo 50 000 Lt, o per 28 mėnesių Automobilio nuomos sutarties galiojimo terminą atsakovas turėjo sumokėti 38 229,90 Lt.

Teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. trišaliu susitarimu prie 2010 m. spalio 21 d. automobilio nuomos sutarties ieškovės sūnus A. C., atsakovas A. S. ir trečiasis asmuo AB „Autoūkis“ susitarė mainyti A. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Patrol“. Todėl tą pačią dieną trečiasis asmuo iš A. C. nupirko automobilį „Nissan Patrol“ už simbolinę 500 Lt sumą ir tą pačią dieną perdavė atsakovui A. S. pagal finansinio lizingo sutartį. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, jog mainų sutartis bus vykdoma ne tiesiogiai, bet per trečiąjį asmenį AB „Autoūkis“.

Teismas nustatė, kad 2011 m. automobilio „Nissan Patrol“ (2003 m.) rinkos vertė galėjo būti apie 25 000–30 000 Lt, o 2008 modelio linijos metų, 2007 m. gamybos automobilio „Škoda Superb“ vertė – 28 209 Lt. Teismas sprendė, kad A. C. su atsakovu A. S. apsikeitė lygiavertėmis transporto priemonėmis, tik automobilis „Nissan Patrol“ buvo A. C. nuosavybė, o automobilis „Škoda Superb“ priklausė AB „Autoūkis“. Teismas nurodė, kad pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. susitarimą automobilis „Nissan Patrol“ atiteko atsakovui, o automobilis „Škoda Superb“ turėjo atitekti A. C. tik po to, kai A. S. atsiskaitys už šį automobilį su trečiuoju asmeniu AB „Autoūkis“.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, pobūdį, konstatuotina, kad tarp A. C., atsakovo A. S. ir trečiojo asmens AB „Autoūkis“ buvo sudarytos sutartys dėl transporto priemonių nuomos, lizingo bei mainų, o tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 21 d. automobilio „Škoda Superb“ nuomos sutartyje buvo įtvirtina, jog ši sutartis turėjo pasibaigti, kai nuomininkas sumoka nuomotojai visus pagal mokėjimo grafiką priklausančius mokėti mokesčius už turto nuomą, pridėtinės vertės mokesčius bei kitas skolas (delspinigius, sutarties baudas). Sutarties pasibaigimas reiškė, kad nuomininkas privalo grąžinti išsinuomotą automobilį arba pratęsti automobilio nuomos terminą pagal naują grafiką, pakeisti automobilį į kitą, sudarant naują nuomos sutartį (Automobilio nuomos sutarties 1.2, 1.2.1., 1.2.2., 13.1 punktai). Turtas nuomininkui galėjo pereiti tik sumokėjus jo likutinę vertę (Automobilio nuomos sutarties 3.2., 3.4, 6.2 punktai). Sutartyje įrašyta nuostata, kad nuomininkas gali išsipirkti turtą sutarties terminui nepasibaigus, sumokėdamas jo likutinę vertę, tačiau neaptartas atvejis, kaip automobilis pereina nuosavybėn pasibaigus nuomos terminui (Automobilio nuomos sutarties 3.2 punktas).

Teismas pažymėjo, kad, remiantis liudytojų K. P., E. S. paaiškinimais, automobilis nuosavybėn pagal Automobilio nuomos sutartį galėjo pereiti tik sumokėjus jo likutinę vertę. Teismas nurodė, kad taip šalys ir tarėsi. Todėl aiškinimas, kad jei sutartyje ir trišaliame susitarime nebuvo paminėtas žodžių junginys „likutinė vertė“, nuosavybė į automobilį turėjo pereiti sumokėjus mokėjimo grafike nurodytą nuomos mokestį, yra neteisingas, nesąžiningas, nes prieštarauja sutarties ir prie jos sudaryto trišalio susitarimo (turinčio mainų sutarties požymių) esmei ir tikslui – pasikeisti A. S. ir A. C. nuosavybės teise valdomais automobiliais.

Teismas nustatė, kad A. C. įvykdė trišalio susitarimo įsipareigojimus – perdavė savo automobilį „Nissan Patrol“ trečiajam asmeniui AB „Autoūkis“, ši už 500 Lt perdavė jį A. S., o pastarasis perėmė jį nuosavybėn, sumokėjęs 500 Lt administravimo mokestį. Teismas sprendė, kad A. S. neįvykdė visų savo įsipareigojimų, nurodytų trišaliame susitarime, t. y. jis, sumokėjęs mokėjimo grafike nurodytą nuomos mokestį, nesumokėjo kitų reikiamų mokesčių, kad automobilis pereitų A. C. nuosavybėn.

Teismas nurodė, kad nors trišaliame susitarime nebuvo įrašyta atsakovo pareiga sumokėti automobilio „Škoda Superb“ likutinės vertės mokestį, tačiau šalys buvo sutarusios žodžiu, jog kitu būdu automobilis „Škoda Superb“ negalėjo pereiti nei A. C., nei A. S..

Teismas konstatavo, kad A. S. sutartinius įsipareigojimus sumokėti visus reikiamus mokesčius visiškai įvykdė kitas asmuo – ieškovė J. F. C., sumokėdama AB „Autoūkis“ 10 000 Lt automobilio „Škoda Superb“ likusios nesumokėtos likutinės vertės, 1320,99 Lt nekompensuotų draudimo išlaidų. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti šiuos jos patirtus nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmesti ieškovės J. F. C. ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovui 1089,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei valstybei 8,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Kolegija nustatė, kad atsakovas A. S. įvykdė 2011 m. rugsėjo 28 d. finansinio lizingo sutartyje (dėl automobilio „Nissan Patrol“) prisiimtus įsipareigojimus. Trečiasis asmuo AB „Autoūkis“, pasibaigus Automobilio nuomos sutarčiai, sužinojo, kad automobiliu „Škoda Superb“ naudojasi ieškovė J. F. C., todėl kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti J. F. C. grąžinti automobilį AB „Autoūkis“. Ieškinys, pareikštas J. F. C., buvo grindžiamas tuo, kad automobilis „Škoda Superb“ neperėjo A. C. nuosavybėn, nes A. S. nesumokėjo AB „Autoūkis“ automobilio „Škoda Superb“ likutinės vertės, nebuvo įvykdytas trišalis susitarimas. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp J. F. C. ir AB „Autoūkis“, nutraukė civilinę bylą. Ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui pagal taikos sutartį 10 000 Lt automobilio „Škoda Superb“ likutinės vertės, 1320,99 Lt nekompensuotų draudimo išlaidų ir 1081,25 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kolegija, ištyrusi 2010 m. spalio 21 d. automobilio „Škoda Superb“ nuomos sutarties sąlygas, liudytojų parodymus, 2011 m. rugsėjo 28 d. trišalį susitarimą, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo pareigą sumokėti automobilio „Škoda Superb“ likutinę vertę kaip sąlygą, jog šis automobilis pereitų A. C.. Nesant tokio susitarimo tarp AB „Autoūkis“ ir atsakovo, ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo A. S. reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CK 6.112 straipsnis).

Kolegija nustatė, kad trečiasis asmuo AB „Autoūkis“ parengė automobilio „Škoda Superb“ nuomos sutartį, ją prisijungimo būdu 2010 m. spalio 21 d. pasirašė atsakovas A. S.. AB „Autoūkis“ taip pat parengė 2011 m. rugsėjo 28 d. trišalį susitarimą, kuriame, pasak liudytojų, per klaidą neįrašytas šalių susitarimas sumokėti automobilio „Škoda Superb“ likutinę vertę. Kolegija atmetė liudytojų nurodytą aplinkybę, kad per klaidą į trišalį susitarimą nebuvo įrašyta sąlyga dėl automobilio likutinės vertės sumokėjimo. Kolegija konstatavo, kad sutartis parengusiam juridiniam asmeniui, kuris verčiasi automobilių nuoma, yra keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, būtent jis turi parengti sutartį aiškiai ir tinkamai.

Kolegija nurodė, kad liudytojas K. P. paaiškino, jog automobilis „Škoda Superb“ nuosavybės teise priklausė ne AB „Autoūkis“, bet bankui. AB „Autoūkis“ valdė automobilį „Škoda Superb“ lizingo sutarties pagrindu, todėl norėdama perleisti šį automobilį kitam subjektui, turėjo sumokėti bankui automobilio likutinę vertę, kurią turėjo išsireikalauti iš nuomininko.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. F. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai aiškinosi tikrąją 2011 m. rugsėjo 28 d. trišalės sutarties šalių valią. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė subjektyviuoju sutarties aiškinimo ir sutarties teksto lingvistinio aiškinimo principais, kurių pagrindu nustatomas sutarties šalių valios turinys. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. ir A. C. žodžiu susitarė, jog A. S. privalo sumokėti AB „Autoūkis“ likutinę automobilio „Škoda Superb“ vertę, nes kitu būdu šis automobilis negalėtų pereiti nei A. S., nei A. C. nuosavybėn. Priešingas sutarties traktavimas neatitiktų logikos, nes susidarytų situacija, kai A. C. savo automobilį „Nissan Patrol“ (kurio vertė buvo artima automobilio „Škoda Superb“ vertei), parduotų AB „Autoūkis“ už 500 Lt, o ši perduotų nurodytą automobilį už tą pačią kainą A. S..

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Šioje byloje apklausti liudytojai E. S. ir K. P. nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes bylos nagrinėjimo metu jie jau nedirbo AB „Autoūkis“, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas nepagrindė savo išvados, kad būtent AB „Autoūkis“ pasiūlė atsakovui A. S. prisijungti prie sutarties. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesiaiškino tos aplinkybės, kad patys A. C. ir A. S. tarėsi dėl automobilių mainų, o AB „Autoūkis“ veikė tik kaip tarpininkė. Pagrindinis A. C. ir A. S. tikslas buvo apsikeisti automobiliais. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaudamasis formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad šalių 2011 m. rugsėjo 28 d. sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir jai taikytinos vartotojų teises reglamentuojančios nuostatos. Byloje nenustatyta, kad A. C. veikė verslo tikslais, kad AB „Autoūkis“ veikė kaip viena iš pagrindinių mainų sutarties šalių. Sutartis buvo sudaryta iš esmės tik tarp A. C. ir A. S., o AB „Autoūkis“ veikė kaip tarpininkė. Šioje byloje nenustatyta, kad vienas iš fizinių asmenų veikė verslo tikslais, siekdamas apsikeisti minėtais automobiliais, todėl šalių santykiai neatitinka CK 6.2281 straipsnyje nurodytų vartojimo sutarties požymių. Aplinkybė, ar atsakovas atsiskaitė ar netinkamai atsiskaitė su AB „Autoūkis“, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės, nes pagrindinis susitarimas dėl konkrečios sutarties sudarymo buvo tarp A. C. ir atsakovo. Todėl ieškovė buvo suinteresuota įvykdyti prievolę už atsakovą (CK 6.114 straipsnio 3 dalis), nes priešingu atveju ji galėjo prarasti teisę į savo naudojamą automobilį „Škoda Superb“. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius, kilusius tarp ieškovės ir atsakovo, kaip nuostolių atlyginimo santykius. Tokią išvadą patvirtina ir CK 6.435 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma (jeigu iš šalies, įsigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal trečiojo asmens reikalavimą, tai ši šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies arba atlyginti nuostolius, arba grąžinti jai perduotus daiktus).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. S. prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso ir materialiosios teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės sūnaus ir atsakovo valia, jiems sudarant 2011 m. rugsėjo 28 d. susitarimą, buvo nukreipta į automobilių mainus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, padarė teisingą išvadą, kad 2010 m. spalio 21 d. automobilio nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis). Liudytojai E. S. ir K. P. patvirtino teismui, kad tiek 2010 m. spalio 21 d. automobilio nuomos sutartį, tiek ir 2011 m. rugsėjo 28 d. trišalį susitarimą parengė būtent AB „Autoūkis“, kurios viena iš pagrindinių sričių yra automobilių nuoma pagal nuomos ir finansinio lizingo sutartis.

Kasatorė nenurodo jokio sandorio ir įstatymo pagrindo, kuris įpareigotų atsakovą sumokėti automobilio „Škoda Superb“ draudimo įmokas už laikotarpį po 2013 m. vasario 10 d. (t. y. po visų įsipareigojimų pagal 2010 m. spalio 21 d. automobilio nuomos sutartį įvykdymo), kai nurodytu automobiliu išimtinai naudojosi ji pati.

Kasatorės ieškinys negalėtų būti tenkinamas vien dėl to, kad byloje nepareikštas jos reikalavimas pakeisti 2010 m. spalio 21 d. nuomos sutartį ar 2011 m. rugsėjo 28 d. trišalį susitarimą, pripažįstant, kad kurio nors nurodyto sandorio pagrindu atsakovas būtų įsipareigojęs sumokėti AB „Autoūkis“ automobilio „Škoda Superb“ likutinę vertę (10 000 Lt).

Kasatorė, dėstydama savo poziciją, yra nenuosekli. Vienoje kasacinio skundo dalyje ji pripažįsta, kad UAB „Autoūkis“ pareiškus ieškinį Prienų rajono apylinkės teisme ji turėjo kreiptis į teismą ir reikalauti iš AB „Autoūkis“ jai priklausančio automobilio „Škoda Superb“, kitoje kasacinio skundo dalyje ji teigia, kad šiuo atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, sumokėjo atsakovas AB „Autoūkis“ likutinę automobilio „Škoda Superb“ vertę ar ne, nes ji bet kuriuo atveju turėtų reikšti reikalavimą atsakovui, kad šis tinkamai perduotų jai automobilį, nors tokio įsipareigojimo atsakovas nebuvo prisiėmęs.

Ieškovė, laisva valia sumokėdama AB „Autoūkis“ galbūt nepagrįstai reikalaujamą automobilio „Škoda Superb“ likutinę vertę, prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką, jog nurodytos lėšos jai nebus grąžintos, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovės regresinis reikalavimas, pareikštas atsakovui, kildinamas iš taikos sutarties, sudarytos jos ir AB „Autoūkis“ civilinėje byloje bei patvirtintos teismo. Šios taikos sutarties pagrindu ji negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo AB „Autoūkis“ (CK 6.113 straipsnis). Pažymėtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje AB „Autoūkis“ pareiškė, kad nėra ir negali būti atsakinga už perleidžiamos reikalavimo teisės pagal šios taikos sutarties 5 punktą galiojimą ir vykdymą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir dalyvaujančių byloje asmenų neginčijama, kad tarp jų susiklostė įvairialypiai sutartiniai santykiai. A. S. ir A. C. siekė apsikeisti automobiliais (,,Nissan Patrol“, kuris priklausė A. C., ir,,Škoda Superb“, į kurį nuosavybės teisę A. S. turėjo įgyti ateityje), tuo tikslu buvo sudarytos kelios sutartys: automobilių mainų sutartis; trišalis susitarimas, kuriuo susitarta, kad automobilių mainai vyks per UAB,,Autoūkis“, t. y. kai atsakovas įvykdys įsipareigojimus pagal automobilio „Škoda Superb“ nuomos sutartį, nuosavybės teisė į jį bus perduota A. C.; atsakovą A. S. ir UAB,,Autoūkis“ siejo automobilio „Škoda Superb“ nuomos sutartis su nuomojamo daikto išpirkimo sąlyga ir automobilio,,Nissan Patrol“ finansinio lizingo sutartis; A. C. ir UAB,,Autoūkis“ – automobilio „Nissan Patrol“ pirkimo–pardavimo sutartis.

Ginčo šalys nesutaria dėl to, kokius įsipareigojimus pagal automobilio,,Škoda Superb“ nuomos sutartį ir trišalį susitarimą turėjo įvykdyti atsakovas A. S. tam, kad automobilio nuosavybės teisė pereitų A. C.. Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra klausimas, ar spręsdami šį ginčą teismai teisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatančias teisės normas ir jas aiškinančias teismų praktikos nuostatas.

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos šios sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių yra nuosekliai išplėtota, šioje nutartyje teisėjų kolegija neformuluoja naujų, o taiko teismų praktikoje suformuluotas nuostatas. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. A. T. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTc3LTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-577-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-577-219/2015">e3K-3-577-219/2015</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-288/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-288/2009">3K-7-288/2009</a>).

Nurodytos teismų praktikos nuostatos nagrinėjamu atveju lemia būtinybę trišalio dalyvaujančių byloje asmenų susitarimo sąlygas aiškinti neatsiejamai nuo visumos jo subjektus siejusių susitarimų, visų pirma automobilio,,Škoda Superb“ nuomos sutarties sąlygų.

Byloje nustatyta, kad automobilio,,Škoda Superb“ išperkamosios nuomos sutartyje šalių buvo nustatyti nuomos sutarties termino pabaigos padariniai: nuomos sutarties terminui pasibaigus nuomininkas galėjo grąžinti išsinuomotą automobilį arba pratęsti automobilio nuomos terminą pagal naują grafiką, arba pakeisti automobilį į kitą, sudarant naują nuomos sutartį. Šioje sutartyje taip pat buvo nustatytos sąlygos, kurioms esant nuomininkas galėjo įgyti automobilį nuosavybėn nepasibaigus nuomos sutarties terminui – tokiu atveju jis turėjo sumokėti likutinę automobilio vertę, į kurią būtų įskaitytas avansu sumokėtas nuomos mokestis. Sąlygų, kurioms esant nuomoto automobilio nuosavybės teisė galėjo būti perduota nuomininkui pasibaigus nuomos sutarties terminui, automobilio nuomos sutartyje nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje siekiant nustatyti, koks buvo susitarimo dėl automobilio,,Škoda Superb“ nuosavybės teisės perdavimo pasibaigus nuomos sutarties terminui turinys, visų pirma tampa aktualios CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurias aiškinant sutartį negali būti apsiribojama pažodiniu jos tekstu, o turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, turi būti vertinama sutarties esmė, tikslas, įprastinės sąlygos bei tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Sutarties laisvės principas lemia, kad sutartiniams santykiams pirmiausia turi būti taikomos sutarties šalių valia nustatytos individualios sąlygos, tačiau tais atvejais, kai šalys sutartyje tam tikrų sąlygų neįtvirtina, jų santykiams taikytini atitinkamus teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, kurie, be kita ko, atspindi įprastą atitinkamų sutarčių praktiką.

CK 6.503 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomojamo daikto išpirkimą, nustatyta: 1) įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma); 2) jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą.

Taigi pagal CK įtvirtintą išperkamosios nuomos sutarties esmę nuomojamas daiktas nuomininko nuosavybėn pereina sumokėjus ne tik nuompinigius, bet ir atitinkamą daikto kainą nuomotojui. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog tokia įprastinė verslo praktika buvo taikoma UAB,,Autoūkis“ veikloje, bei tai, kad toks ir buvo tikrasis susitarimo dėl automobilio,,Škoda Superb“ nuosavybės perleidimo turinys ginčo atveju.

CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl sutarties sąlygų aiškinimo sutartį priėmusios, prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem taisyklė) negali būti suabsoliutinamos, o turi būti taikomos atsižvelgiant į kitas įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimui reikšmingas aplinkybes.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal automobilio,,Škoda Superb“ nuomos sutarties ir trišalio susitarimo sąlygas atsakovas A. S. tam, kad įgytų nuosavybės teisę į automobilį, turėjo sumokėti jo likutinę vertę trečiajam asmeniui UAB,,Autoūkis“. Atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kasatorė turėjo išlaidų ir įgijo reikalavimo teisę dėl jų atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino pažodinį trišalio susitarimo sąlygų tekstą, taip pažeisdamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų principą, pažeidė reikalavimą aiškinti susijusias sutartis atsižvelgiant į visas jų sąlygas, nesirėmė įprastine išperkamosios nuomos santykių praktika ir esme, nepateikdamas argumentų atmetė liudytojų parodymus dėl tikrojo šalių susitarimo turinio. Dėl šių materialiosios teisės normų pažeidimų buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės.

Dėl visumos aptartų aplinkybių skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomas apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis) bei paskirstomos kasaciniame teisme turėtos išlaidos.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 4,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. pažyma).

Ieškovė turėjo 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos ir 500 Eur kasaciniame teisme bei sumokėjo 81 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Šių išlaidų (iš viso – 881 Eur) atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą.

Priteisti Jolantai F. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir 581 (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo, iš viso – 881 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur.

Priteisti valstybei iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,16 Eur (keturis Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė