Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-299-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00361-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.2.; 2.5.8.9.; 2.5.39.2..5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avygema Trans“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avygema Trans“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo kompanijos, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudėjo teisę reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai draudimo sutartimi nustatytas naudos gavėjas, sutartį trečiojo asmens naudai, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 719 438,74 Eur draudimo išmokos, paskirstant ją taip: 274 384,79 Eur skiriant trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, o 445 054,04 Eur – ieškovei; taip pat 274 017,49 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad UAB „Avygema Trans“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios priede nurodyta, jog draudimo išmokos mokamos UAB „Hansa Lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) arba šiai sutikus – draudėjai (ieškovei). 2008 m. birželio 20 d. dalis apdraustų ieškovės transporto priemonių sudegė. Draudimo polise nurodytai naudos gavėjai (UAB „Swedbank lizingas“) nesiimant veiksmų dėl draudimo išmokos gavimo, ieškovės bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama draudikės išmokėti draudimo išmoką ieškinyje nurodytu būdu.

Ieškovės teigimu, iš draudimo santykio šalių individualiai draudimo liudijime aptartos sumos (1 074 635,08 Eur) išskaičiuotina 2606,58 Eur besąlyginė išskaita, 24 879,52 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui už draudžiamąjį įvykį, taip pat 38 090,14 Eur suma, kurią trečiasis asmuo gavo pardavęs transporto priemones, likusias po draudžiamojo įvykio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad draudėja turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdama draudikei. Nagrinėjamoje byloje bylos dalyvės nenurodė ir byloje neįrodyta, kad draudėja būtų pakeitusi naudos gavėją kitu asmeniu. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ yra pareiškęs draudikei reikalavimą dėl draudimo išmokos ir administruoja jos išmokėjimo klausimą, be to, prašė ieškinį šioje byloje atmesti, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Nepagrįstu pripažintas ieškovės teiginys, kad lizingo bendrovė įgyvendino savo reikalavimus UAB „Avygema Trans“ bankroto byloje pareikšdama finansinį reikalavimą. Toks reikalavimas bankroto byloje kildinamas iš kitų sutartinių santykių (lizingo sutarties), o ne dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti draudimo išmoką tiek trečiojo asmens (lizingo bendrovės), tiek savo naudai. Pagal faktines aplinkybes ieškovė buvo apdraudusi ne savo, o naudos gavėjo trečiojo asmens turtinį interesą. Transporto priemonių draudimo liudijimo priede nurodyta, kad išmokos mokamos UAB „Swedbank lizingas“ arba šiai sutikus – draudėjai (ieškovei). Byloje neįrodyta, kad ieškovė būtų pakeitusi naudos gavėją kitu asmeniu. Be to, naudos gavėja nedavė sutikimo ieškovei gauti draudimo išmoką. Dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti draudimo išmokos mokėjimo.

Nors trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ savo neveikimu (nereikšdama reikalavimo atsakovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo) pažeidžia ieškovės interesus gauti dalį jai tenkančios draudimo išmokos ir ieškovė, gindama savo teisę, reiškia reikalavimą atsakovei, tačiau jos ieškinys nelaikytinas reiškiamu UAB „Swedbank lizingas“ vardu, t. y. netiesioginiu ieškiniu. Nagrinėjamu atveju situacijos nekeičia ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė.

Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pareikštas asmens, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė nei pagal įstatymą, nei pagal draudimo sutartį, teisėjų kolegija nepasisakė dėl kitų argumentų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė CK 6.1006 straipsnio normą. Kasatorė prašė teismo priteistą draudimo išmoką paskirstyti trečiajam asmeniui ir jai pagal jiems tenkančias dalis. Lizingo bendrovė beveik šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų draudimo išmokai gauti, toks neveikimas pažeidė kasatorės interesus patenkinti dalį reikalavimo iš jai tenkančios draudimo išmokos dalies. Kasatorė nesutinka su lizingo bendrovės argumentu, kad visa išmoka turi būti pervesta jai ir kasatorei atitektų tik likusi po atskaitymų dalis. BUAB „Avygema Trans“ 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto, todėl ji negali neapibrėžtą laiką laukti, kol trečiasis asmuo ims ginti teises, juolab kad kasatorės teisę į dalį išmokos pripažįsta. Skundžiamais teismų sprendimais pažeisti kasatorės kreditorių interesai.

Teismai netinkamai aiškino draudimo sutarties nuostatas dėl naudos gavėjos. Draudimo liudijime 100 proc. naudos gavėju nurodytas trečiasis asmuo. Atsakovė šią nuostatą aiškina kaip sutartį trečiojo asmens naudai, t. y. kasatorė galėtų pasinaudoti teise dėl draudimo išmokos išmokėjimo tik tuo atveju, jeigu jos atsisakytų trečiasis asmuo. Teismai pritarė tokiam sutarties nuostatų aiškinimui. Tačiau šis aiškinimas neatitinka CK 6.191 straipsnio padarinių. Kasatorė lizingo sutartimi įgytas transporto priemones apdraudė, naudos gavėju nurodydama trečiąjį asmenį. Tokiu susitarimu buvo užtikrinta trečiojo asmens teisė gauti transporto priemonių draudimo sumą, neviršijančią reikalavimų sumos. Savaime tai nereiškia, kad nebuvo apdraustas ir draudėjos turtinis interesas. Dėl to sutartis nelaikytina sudaryta trečiojo asmens naudai, tik trečiajam asmeniui įvykdoma tiek, kiek reikia prievolei įvykdyti. Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad susiklostė kasatorės ir atsakovės draudimo teisiniai santykiai. Būtent šie asmenys sprendžia draudimo išmokos dydžio sureguliavimo klausimą, jei įvykis pripažįstamas draudžiamuoju. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.1007 straipsnio nuostata. Kasatorė pažymi, kad vien tai, jog naudos gavėjas turi teisę reikalauti draudimo išmokos, nesuteikia jam teisės vienvaldiškai, nedalyvaujant draudėjui, spręsti klausimo dėl draudiko nustatytos draudimo išmokos (dydžio) pagrįstumo.

Teismų išvada neatitinka aiškinimo, pateikto byloje, kurios aplinkybės tokios pačios kaip ir šios bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTExLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-111/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-111/2014">2A-111/2014</a>).

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kai draudimo sutartyje nurodytas draudėjas ir naudos gavėjas, tai kompleksiškai taikytinos CK 6.1006 ir 6.1007 straipsnių normos. Šiuo atveju CK 6.1007 straipsnio normos taikymas neaktualus, nes joje tik nurodoma, kad už sutarties vykdymą atsakinga draudėja, o šiuo atveju ginčo dėl to nekilo. Teismai tinkamai taikė CK 6.1006 straipsnio normą, nes draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėja, ji pareiškė reikalavimą draudikei dėl draudimo išmokos, todėl naudos gavėjos keitimas nebegalimas.

Teismai tinkamai taikė CK 6.191 ir CK 6.193 straipsnių normas. Draudimo liudijime naudos gavėju nurodytas trečiasis asmuo. Tai atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Apdraustos priemonės priklausė lizingo bendrovei ir gaisro metu draudėja buvo apmokėjusi tik nedidelę dalį transporto priemonių kainos ir dalį jų pradelsusi. Kadangi draudimo liudijimo priede buvo individualiai aptarta nuostata dėl naudos gavėjos, tai šioje situacijoje taikytina CK 6.187 straipsnio nuostata, t. y. esant standartinių ir nestandartinių nuostatų kolizijai, pirmenybė teikiama nestandartinėms. Atsakovė pažymi, kad CK 6.191 straipsnio norma bendroji, todėl turi būti remiamasi Draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalies, 81 straipsnio, CK 6.1006 straipsnio normomis.

Kasatorė be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, nes ši praktika nėra patvirtinta. Be to, iš esmės skiriasi nurodomos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką turi draudėjas, o įstatyme ir sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas; jei naudos gavėjas reikalauja išmokėti draudimo išmoką, tai draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-207/2013). Kadangi draudimo sutartimi nustatyta, kad visa draudimo išmoka turi būti mokama lizingo bendrovei, tai teismai pagrįstai sprendė, kad teisę į draudimo išmoką turi tik lizingo bendrovė. Kasatorės reikalavimas atmestinas ne dėl to, kad ji neturi tokios teisės, bet dėl to, kad ji neturi teisės reikalauti sutartį įvykdyti kitaip, nei joje nurodyta, t. y. kad draudimo išmoka būtų priteista ne naudos gavėjai, bet draudėjai. Kasatorė neturi teisės vienašališkai nuspręsti, kokia dalis draudimo išmokos priklauso draudimo bendrovei, kokia – jai. Teisę įvertinti savo nuostolius turi pati lizingo bendrovė.

Kasatorė neteisingai aiškino sutarties nuostatą, siekdama įrodyti, jog tai ne sutartis trečiojo asmens naudai. Draudimo sutartis sudaryta vykdant lizingo sutartyje kasatorei nustatytą pareigą. Lizingo sutarties nuostatos buvo perkeltos į draudimo sutartį, todėl visa draudimo išmoka nurodyta sumokėti lizingo bendrovei. Draudimo išmoka neišmokėta iki šiol dėl besitęsiančio teisme ginčo, kam priklauso teisė į draudimo išmoką.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudėjo teisės reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai draudimo sutartimi nustatytas naudos gavėjas

Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodytą praktiką). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas šių atvejų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė ta, kad sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Draudimo įstatymo 2 straipsnyje pateikta naudos gavėjo samprata – tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju, t. y. kai sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis).

Taigi ir draudimo sutarties, kurioje nurodytas naudos gavėjas, atveju draudėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties šalis – draudikas vykdytų sutartines prievoles. Draudėjo teisė draudžiamojo įvykio atveju reikalauti, kad draudikas nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką, įtvirtinta Draudimo įstatymo 81 straipsnyje, nagrinėjamu atveju – ir AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2, 2.5.4 punkte. Naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima draudėjo teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir, esant draudžiamajam įvykiui, išmokėtų draudimo išmoką draudėjo paskirtam asmeniui.

Be to, šioje byloje nagrinėjamų santykių ypatumas yra dar ir tas, kad draudimo sutartis sudaryta vykdant lizingo sutartį, todėl draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kartu su lizingo sutarties nuostatomis. Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.12, 8.2 punktus lizingo gavėja (kasatorė šioje byloje) įsipareigojo sudaryti turto draudimo sutartį, naudos gavėja paskirdamas lizingo davėją, taigi draudimo sutartis yra kilusi iš lizingo sutarties, atitinkamos sąlygos į draudimo sutartį įtrauktos, vykdant lizingo sutartį.

Draudikės naudos gavėjai išmokėtos draudimo išmokos paskirstymo tarp lizingo davėjos ir lizingo gavėjos taisyklės buvo nustatytos lizingo sutarties 8.2.3 punkte, pagal kurį pirmiausia šiame punkte aptartus turtinius interesus patenkina lizingo davėja (naudos gavėja), o likusi draudimo išmokos dalis pervedama lizingo gavėjai (draudėjai); draudimo išmokos nepakankant lizingo davėjos nuostoliams atlyginti, juos atlygina lizingo gavėja.

Pažymėtina ir tai, kad lizingo sutarties 8.3.8 punktu lizingo gavėjai expressis verbis nustatyta pareiga savo vardu dalyvauti derybose ir teisminiuose ginčuose su draudike, šiai atsisakius mokėti draudimo išmoką ar dėl kitų priežasčių jos nemokant.

Nors lizingo sutartis, kasatorei nevykdant sutartinių nuostatų dėl mokėjimo, buvo nutraukta, tačiau jos nuostatos, susijusios su draudimo santykiais, aktualios sprendžiant dėl mokėjimų pagal draudimo sutartį. Draudimo išmokos paskirstymas, visiškai neatsižvelgiant į lizingo sutarties nuostatas, galėtų reikšti nepagrįstą naudos gavėjos praturtėjimą. Taigi draudėja yra suinteresuota, kad naudos gavėjos nuostoliai kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi būtų atlyginti iš draudimo išmokos ir jai netektų nuostolių atlyginimo našta, o draudimo išmokai viršijant naudos gavėjos nuostolius – pati galėtų pretenduoti į dalį išmokos. Dėl to draudėja turi teisę dalyvauti nustatant draudžiamojo įvykio aplinkybes, patirtų nuostolių dydį, mokėtinos draudimo išmokos dydį, juo labiau tais atvejais, kai naudos gavėja nesiima aktyvių veiksmų.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju pagal ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei draudimo ir lizingo sutarčių sąlygas draudimo išmoką draudikė turi mokėti draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai, tačiau reikalavimo teisę dėl jos išmokėjimo naudos gavėjai turi tiek pati naudos gavėja, tiek ir draudėja, kuri yra draudimo sutarties šalis ir kuri vykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė neturi reikalavimo teisės, padaryta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, remiantis vien CK 6.1006 straipsnio nuostatomis apie negalimumą keisti naudos gavėją ir netaikant atitinkamų Draudimo įstatymo nuostatų, CK normų, reglamentuojančių sutartis trečiųjų asmenų naudai, draudimo bei lizingo sutarčių nuostatų bei neatsižvelgiant į pareikštų reikalavimų esmę. Kasatorė šioje byloje neginčija sutarties galios tretiesiems asmenims ir nesiekia pakeisti naudos gavėjos, priešingai, ji pripažįsta naudos gavėjos teisę į draudimo išmokos dalį ir prašo, kad naudos gavėjai bei pačiai draudėjai būtų išmokėta draudimo išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Autrona“ v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2006">3K-3-455/2006</a>, kuria rėmėsi bylą nagrinėję teismai, ieškovas siekė gauti draudimo išmoką sau, paneigdamas tokią naudos gavėjo teisę. Kadangi minimoje nutartyje taisyklės dėl naudos gavėjo pakeitimo negalimumo suformuluotos esant kitoms faktinėms aplinkybėms, jos netaikytinos šioje byloje.

Dėl galimybės įvykdyti draudimo sutartį, išmokant draudimo išmoką naudos gavėjui ir draudėjui

Ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašoma dalį draudimo išmokos priteisti naudos gavėjai, kitą dalį – kasatorei.

Nutartyje minėta, kad, sistemiškai aiškinant draudimo ir lizingo sutarčių nuostatas, draudimo išmoka turi būti išmokama naudos gavėjui, o po to, draudimo išmokos šiam pakankant, ji pagal lizingo sutartimi sulygtas sąlygas paskirstoma tarp draudėjo ir naudos gavėjo. Tai reiškia, kad draudimo apsauga tam tikra apimtimi galioja ir draudėjui, jis turi savarankišką draudimo interesą ir iš to kylančias teises (plačiau žr. nutarties 20 - 22 punktus).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra tai, kad draudėjai iškelta bankroto byla, įmonė pripažinta bankrutavusia, tačiau bankroto procedūros negali būti užbaigtos, kol nebus išspręstas draudimo išmokos išmokėjimo ir paskirstymo tarp draudėjos ir naudos gavėjos klausimas, nes nuo to priklauso tiek naudos gavėjos, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės, reikalavimo dydis, tiek kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis. Naudos gavėjos veiksmai, siekiant draudimo išmokos gavimo, iki kasatorės kreipimosi į teismą buvo neaktyvūs ir nerezultatyvūs, ji bankroto byloje yra pareiškusi kreditoriaus reikalavimą, apimantį visą nuostolių sumą. Dėl to šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad procese dalyvauja visi suinteresuoti asmenys (draudikė, draudėja, naudos gavėja), siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, teismui nustačius, kad draudimo išmoka viršija naudos gavėjos patirtus nuostolius, draudikė gali būti įpareigota likusią draudimo išmokos dalį išmokėti draudėjai.

Dėl procesinės bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kasatorė neturi reikalavimo teisės, nesiaiškino dėl draudžiamojo įvykio fakto, dėl jo sukeltų nuostolių dydžio, pagal draudimo sutarties sąlygas priklausančios draudimo išmokos dydžio, ar yra ginčas tarp draudikės ir draudėjos bei naudos gavėjos dėl šios išmokos dydžio ir kitų reikšmingų aplinkybių, t. y. bylos esmė liko neatskleista. Tai laikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodo, kad pradėtos draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui procedūros, derinamas jos dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje procedūroje teisę dalyvauti bei reikšti savo nuomonę dėl išmokos dydžio turi ir kasatorė. Be to, tiek draudimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Draudimo įstatymo redakcijoje, tiek ir galiojančioje šiuo metu yra nuostata, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius (atitinkamai 82 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 6 dalis). Ta pati taisyklė taikytina ir esant ginčui su naudos gavėju. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neginčijamos draudimo išmokos dalies išmokėjimas galimas ir esant ginčui teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė