B. L. pagal BK 227 str., 369 str., 368 str., 376 str., 40 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4133/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00003-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo B. L. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio priėmimo ir šių nuosprendžių vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistasis B. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžių dalį, kuria jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta bauda ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; arba sumažinti paskirtos baudos dydį, jeigu teismas neatleistų jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, esant visoms būtinoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygoms, netaikė jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų. Kasatorius teigia, jog kategoriškai nesutinka su žemesnės instancijos teismų motyvais netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų ir laiko juos tendencingais, neaiškiais, nelogiškais, formaliais, nesuprantamais, neatitinkančiais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriui neaišku dėl kokių konkrečių priežasčių nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kokios kliūtys teismams sutrukdė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu. Kasatorius akcentuoja, kad teismai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo motyvų neindividualizavo, neatskyrė nuo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta taikyti laidavimą nuteistajai M. L., o apsiribojo šablonišku, perrašytu iš kitose bylose priimtų teisės taikymo aktų teiginių išdėstymu. Kasatorius teigia, kad jo, kaip advokato veikla, nėra kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Padaryta nusikalstama veika nebuvo logiška ir dėsninga jo gyvenimo būdo ar profesinės veiklos išdava, ji yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, norint užkirsti kelią žmogaus savižudybei. Kasatorius pažymi, kad padarė vieną tęstinę veiką, kuri tęsėsi neilgą laiko tarpą, pripažino kaltę, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir smerkia savo poelgį; turtinė žala įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryta; nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai. Per šį laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Kasatorius nesutinka su teismų nuosprendžių teiginiais, kad N. M. netinkama būti laiduotoja, kadangi negalėjo paaiškinti teismui kaip ji jam (kasatoriui) darys teigiamą poveikį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniu skundu nuteistasis B. L. nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų. Kritikuodamas teismų motyvus šiuo aspektu, kasatorius dėsto aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymą, pateikia savą jų vertinimą ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau vien tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 40 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar buvo įvykdytos visos įstatymo nustatytos sąlygos ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo B. L. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės atkartojo M. L. apeliacinio skundo argumentus, (taip pat nurodyti ir kasaciniame skunde), išdėstė išsamius motyvus, kuriais remiantis pripažino, kad B. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikytinas. Abu teismai konstatavo, kad nors ir nustatytos įstatyme numatytos formalios sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau laidavimo taikymo tikslingumui konstatuoti kaip reikšmingos vertintinos ir kitos aplinkybės (B. L. asmenybės branda, gyvenimiška ir profesinė patirtis, išsilavinimas, nusikalstamų veikų padarymo metu eitos pareigos), kartu pasisakė ir dėl N. M. tinkamumo būti laiduotoja.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka. Kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimo, o tai nėra, kaip minėta, kasacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo B. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis