Pareiškimo Nr. DOK-4735/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12117-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Raimondo Mažulio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. turto sugadinimo laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl N. P. nedidelės vertės turto pagrobimo areštu 45 paroms, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl K. U. sužalojimo laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto sugadinimo laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. B. sužalojimo laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl S. J. turto sugadinimo laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl S. J. nedidelės vertės turto sugadinimo areštu 45 paroms, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl B. Č. turto sunaikinimo laisvės atėmimu trejiems metams. Baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalies dėl S. P. fizinio skausmo sukėlimo nutraukta, vadovaujantis BK 37 straipsniu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto sugadinimo, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl V. B. sužalojimo bei pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl S. J. turto sugadinimo ir BK 178 straipsnio 4 dalį dėl S. J. turto pagrobimo subendrintos apėmimo būdu, kitos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2018 m. kovo 16 d. (viena para), nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. (dvi paros), nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. (dvi paros) ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. balandžio 25 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.
3. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas R. Mažulis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį sušvelninant nuteistajam R. B. paskirtą bausmę. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokios trukmės laisvės atėmimo bausmė skirta apėmimo būdu, taip pat kokia dalis bausmių pridedama iš dalies sudedant bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes bendrinant apėmimo būdu griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Griežčiausia iš nuteistajam R. B. apėmimo būdu subendrintų bausmių yra laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, skirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (už S. J. priklausančio turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu). Taigi, remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, apėmimo būdu nuteistajam skirta šio dydžio bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Prie šios bausmės teismas dalinio sudėjimo būdu pridėjo likusias nesubendrintas bausmes, tačiau vėl neįvardijo, kokia tiksliai bausmių dalis ir kodėl pridedama, nors tokia teismo pareiga nurodyta BK 63 straipsnio 4 dalyje.
4.2. Pažymėtina, kad likusios nesubendrintos bausmės (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštas 45 paroms, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas trejiems metams) buvo pridėtos prie pirmiau nurodytos apėmimo būdu subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės ir nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Taigi buvo pridėta treji metai laisvės atėmimo, o tai yra pernelyg griežta bausmės dalis. Už kiekvieną iš nurodytų trijų nusikalstamų veikų, už kurias R. B. buvo skirtas laisvės atėmimas, pridėjus prie pirmiau nurodytos apėmimo būdu subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės po BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų trijų mėnesių laisvės atėmimo terminą, galutinė bausmė turėtų būti dveji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo, o teismas nustatė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad teismas už vieną ar kelias nusikalstamas veikas pridėjo didesnes nei trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
4.3. Atsižvelgiant į nuteistojo R. B. padarytas nusikalstamas veikas, didesnė nei trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė galėtų būti pridėta už sunkiausią iš nusikalstamų veikų (BK 187 straipsnio 2 dalis) – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, galėtų būti pridėta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką galėtų būti pridėta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką galėtų būti pridedama 45 parų arešto bausmė. Tokiu būdu sudėjus bausmes su apėmimo būdu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme R. B. turėjo būti skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad net jeigu teismas už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, pridėjo dvejus metus laisvės atėmimo, galutinė bausmė vis tiek turėtų būti bent trimis mėnesiais trumpesnė. Tai patvirtina, jog teismas netinkamai taikė bausmių subendrinimo taisykles ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę.
4.4. Teismas netinkamai subendrino ir bausmes, paskirtas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu. Teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, nors, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės bendrinamos pagal tas pačias taisykles, t. y. nustatyta galimybė taikyti ir bausmių apėmimą. Teismas nenurodė, kokiu būdu subendrina nuteistajam R. B. skirtas bausmes, tačiau iš teismo atlikto subendrinimo rezultato – paskirtos galutinės aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės – spręstina, kad bendrinimas atliktas dalinio sudėjimo būdu. Prie Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta treji metai (iš trejų metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad ginčijamame teismo nuosprendyje nėra jokių motyvų, pagrindžiančių subendrinimo būdo parinkimą ar pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydį.
4.5. Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį R. B. skirta griežčiausia bausmė treji metai laisvės atėmimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už K. Š. priklausančių asmens tapatybės kortelės, transporto priemonės registracijos liudijimo įgijimą, laikymą ir panaudojimą). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu turėjo būti bendrinama su nusikalstamomis veikomis, labai besiskiriančiomis pagal pavojingumą ir priskiriamomis skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, tačiau ši taisyklė pritaikyta nebuvo.
4.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendyje apėmimo būdu buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Tais pačiais pagrindais, kokius nustatė teismas, apėmimo būdu su šiomis bausmėmis (išskyrus bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį) bendrintina 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausmė šiuo atveju yra pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tai apėmimo būdu subendrinta bausmė sudaro trejus metus laisvės atėmimo. Tokiu atveju lieka klausimas dėl kitų 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo, įskaitant ir bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (skirtą 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu). Taigi, bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintinos bausmės yra: trejų metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis); vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis); vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis); vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį; devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį; 45 parų areštas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; trejų metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Dalinio sudėjimo būdu pridėjus net didesnes nei minimalias bausmių dalis už sunkiausias iš nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį), galutinė subendrinta dviem nuosprendžiais paskirta bausmė turėjo būti mažesnė. Pavyzdžiui, už paminėtas dvi veikas pridėjus po vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, o už likusias veikas, už kurias skirtas laisvės atėmimas, – po minimalų bausmės dydį (tris mėnesius), galutinė subendrinta bausmė turėjo sudaryti septynerius metus tris mėnesius. Be to, 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu skirtų bausmių subendrinimas buvo netinkamas ir nulėmė nepagrįstai griežtos bausmės nuteistajam R. B. paskyrimą, todėl galutinė bausmė turėjo būti dar mažesnė.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. B. gynėjo advokato R. Mažulio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
7. Nuteistojo R. B. gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu teigdamas, kad teismas netinkamai subendrino R. B. paskirtas bausmes, be to, bendrindamas bausmes, nenurodė pridedamų bausmių dalių ir jų parinkimo motyvų ir taip pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalį.
8. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta.
9. Išties BK 63 straipsnio 4 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje 2017 m. spalio 6 d., nustatyta bausmes bendrinančio teismo pareiga nurodyti kiekvieną pridedamą bausmės dalį ir jos parinkimo motyvus. Ginčijamame Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendyje iš tiesų nėra konkrečiai nurodyta, kokios bausmių dalys yra pridedamos bendrinant jas dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, ir atitinkamai nedetalizuoti šių bausmių dalių parinkimo motyvai. Tai galėtų būti pripažinta BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus pažeidimu, tačiau šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes bei teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytus bausmių bendrinimo pagrindus nėra pagrindo spręsti, kad ištaisius pareiškėjo nurodomą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą (pridedamų laisvės atėmimo bausmių dydžių parinkimo motyvų trūkumą) reikės sumažinti nuteistajam R. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę, t. y. priimti BPK 451 straipsnio 3 punkte nustatytą sprendimą. Taigi nenustatoma pirmiau nurodyta antroji sąlyga, būtina baudžiamajai bylai atnaujinti.
10. Pareiškime detaliai, tačiau netiksliai interpretuojami teismo atlikti bausmių bendrinimo veiksmai. Pripažintina, kad teismas pakankamai painiai išdėstė nuosprendžio rezoliucinę dalį, susijusią su bausmių bendrinimu. Tačiau esminės klaidos, kuri lemtų per griežtos bausmės skyrimą R. B., padaryta nebuvo. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, buvo subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, susijusias su nukentėjusiuoju A. A.. Iš šių keturių veikų griežčiausia bausmė yra paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams). Taigi, apėmimo būdu subendrinus už šias keturias veikas paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Iš ginčijamo nuosprendžio rezoliucinės dalies taip pat matyti, kad apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, buvo subendrintos ir bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, susijusias su nukentėjusiuoju V. B.. Iš šių trijų veikų griežčiausia bausmė yra paskirta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas vieneriems metams). Taigi, apėmimo būdu subendrinus už šias tris veikas paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Lygiai taip pat, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu buvo subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, susijusias su nukentėjusiuoju S. J.. Iš šių dviejų veikų griežčiausia bausmė yra paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimas dvejiems metams). Taigi, apėmimo būdu subendrinus už šias dvi veikas paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Šios trys apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, buvo bendrinamos dalinio sudėjimo būdu su kitomis bausmėmis, prie griežčiausios pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl B. Č. turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu) paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nuo švelnesnių bausmių (pirmosios subendrintos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės; antrosios subendrintos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės; trečiosios subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmės; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtos arešto 45 paroms bausmės; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausmės). Atsižvelgiant į bendrinamų bausmių dydžius, darytina išvada, kad teismo paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal savo dydį nėra per griežta, o ją paskiriant aiškios netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nebuvo padaryta.
11. Iš ginčijamo nuosprendžio rezoliucinės dalies taip pat matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pirmiau nurodytą subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme (laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams) ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Pridėta bausmės dalis iš tiesų yra pakankamai didelė, tačiau tai yra teismo prerogatyva spręsti, kokią bausmės dalį pridėti. Kaip jau buvo minėta, tai, kad nuosprendyje nedetalizuoti šios bausmės dalies parinkimo motyvai, iš tiesų galėtų būti pripažinta BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimu, tačiau vien toks pažeidimas nesudaro bylos atnaujinimo pagal BPK 451 straipsnį pagrindo, nes net ir ištaisius tokį pažeidimą nuteistajam R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė nesumažėtų.
12. Pareiškime neteisingai nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė pagal analogiją su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, kuriame tokia veika buvo bendrinama apėmimo būdu, taip pat turėjo būti bendrinama apėmimo būdu. Kaip jau buvo minėta, už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. esant idealiajai sutapčiai. Akivaizdu, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje nustatyta veika, kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nesudaro idealiosios sutapties su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendyje nustatytomis veikomis, todėl bendrinti jų apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu negalima.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo R. B. gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Raimondo Mažulio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
Tomas Šeškauskas
