E. P. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-244-939/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36117-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 31 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant prokurorei A. B.,

kaltinamajam E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. vasario 6 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 58 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio (2 900 eurų) bauda;

2) 2019 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį keturiems mėnesiams viešųjų darbų ir 58 MGL dydžio (2 900 eurų) bauda (bauda nesumokėta);

3) 2020 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Taikytas BK 64-1 straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta jam 60 (šešiasdešimties) parų areštas. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pa­skirta ir nesumokėta bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 58 MGL dydžio (2 900 Eur) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus ir automobilio konfiskavimas; 2020 m. spalio 23 d. paleistas, atlikus arešto bausmę; bauda neišieškota,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis E. P. 2025 m. spalio 11 d., apie 14 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - partnerę G. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, kuriai ranka sudavė tris kartus į kairį skruostą, tuo padarė poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, tokiu būdu nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, tęsdamas nusikalstamą veiką, to pačio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - motiną L. B., kuriai sugriebė už plaukų ir juos pešė, tokiu būdu nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą.

Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad būnant namuose tarp jo ir jo sugyventinės G. M. kilo konfliktas, kurio metu jam G. M. įspyrė į smilkinį, tada jis atbula ranka sudavė jai smūgius. Jie garsiai rėkavo, tuomet įsikišo motina. Jis suėmė motinai L. B. už plaukų ir spaudė galvą link stalo. Visų aplinkybių gali neatsiminti, nes buvo neblaivus, dėl to kilo konfliktas. Šiuo metu nedirba registruotas Užimtumo tarnyboje, baudos nesumokėjęs. Civilinį ieškinį pripažįsta. Su nukentėjusiąją G. M. ketina tuoktis. Savo elgesį vertina blogai.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamojo E. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 139-141, 147-150).

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. davė panašius parodymus, buvo nurodęs, kad jis supykęs sudavė G. M. delnu tris kartus į skruostą; dėl to jo motina L. B. jam priekaištavo, kad jis mušasi, jis supykęs ant motinos jai sugriebė už plaukų ir juos pešė. Perskaičius parodymus kaltinamasis E. P. nurodė, kad jie yra teisingi.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P., yra jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos 4 metus. 2025 m. spalio 10 d. iš ryto ji su savo sugyventiniu E. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, E. išėjo pas kaimynę padėti jai pjauti žolės. Maždaug apie pietus į namus grįžo E. P.. Jis buvo jau gerokai neblaivus. Kai jis grįžo į namus, jie abu gėrė degtinę, išgėrė butelį degtinės motinos kambaryje, po to, abu nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo E. P. motina. Būdami virtuvėje sukonfliktavo su sugyventiniu dėl pavydo. Konflikto metu jai sugyventinis ranka trenkė tris kartus į veidą, pataikė į kairės pusės skruostą. Smūgiai buvo stiprūs, jai skaudėjo skruostą. Po suduotų smūgių ji verkė, nuėjo ir atsigulė kambaryje, kadangi buvo neblaivi, susijaudinusi. Kas vyko tarp jos sugyventinio ir jo motinos ji nematė. Į jų namus atvyko policijos pareigūnai ir ji jiems viską papasakojo. Policijos pareigūnai ją išvežė į priėmimo skyrių, ją ten apžiūrėjo, tačiau sužalojimo ant jos skruosto nebuvo, jautė tik fizinį skausmą, sekančią dieną po šio įvykio jai ant kairio skruosto išryškėjo kraujosruva. Kraujosruva išryškėjo vėliau. Civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos ji nereiškia, pretenzijų neturi. (1 t., b. l. 77-80)

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra jos sūnus. 2025 m. spalio 11 d. apie 14 val., iš darbo E. grįžo neblaivus ir susierzinęs. Kaip suprato susierzinęs dėl to, kad jo draugė G. jam siuntė sms žinutes, kuriose ji buvo nepatenkinta, kad jis girtauja su draugais. E. pradėjo kabinėtis prie G. ir jai priekaištavo. Ji pakvietė G. į virtuvę valgyti, o jai atėjus, E. iškart jai sudavė tris kartus į dešinį skruostą, nieko nesakę. Ji paklauė:,,už ką?“ ir pradėjo verkti. Ji pasakė E., kad jis baigtų ir daugiau nelįstu prie jos, tačiau jis jos neklausė ir G. stumdė. Ji bijojo juos skirti, nes E. buvo agresyvus. Jai būnant virtuvėje ir tarkuojant morkas, E. pasakė, kad ji baigtų tarkuoti, nes jis negali bendrauti su G. ir jam trukdo. Ji pasakė, kad jai reikia, tai ir tarkuos. Jis sugriebė jai už plaukų ir juos stipriai pešė, jai labai skaudėjo odą galvos srityje. Sūnus jai išpešė sruogą plaukų, skausmą juto ilgai, net ir atvykus policijos pareigūnams. Taip pat jos sūnus laikydamas jai už plaukų norėjo trenkti jos galvą į stalą, tačiau jai pavyko nuo jo išsilaisvinti. Jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti, ji jautė tik fizinį skausmą. Pavalgęs ir išgėręs E. su G. apie 16.30 val., nuėjo į kitą kambarį. Ką jie ten veikė nežino, tik išeidamas jis pasiėmė degtinės. Kambaryje girdėjo, kaip jie ginčijosi ir pykosi ir vienu metu girdėjo, kad kažkuris kažkuriam trenkė, nes girdėjosi pliauškėjimas. Vėliau ji buvo užėjusi į kambarį, nes E. ją kvietė ir sakė:,,Mama, ar girdi ką ji kalba, kad ji turi kitų“. Ji E. pasakė, kad čia vaikų žaidimai, kad jie turės išsikraustyti ir nuėjo į virtuvę. Jai būnant virtuvėje, jie jau buvo aprimę. Apie 18 val., jie vėl padėjo pyktis ir blaškėsi po namus. Prieš 20 val. E. nuėjo į parduotuvę ir iš jos parsinešė du butelius degtinės ir kartu su G. gėrė. Jiems bevartojant jokio smurto nebuvo, kadangi jie tik ginčijosi. Apie 20.30 val. atvyko policijos pareigūnai ir nurodė, kad gavo pranešimą dėl konflikto. (1 t., b. l. 93-96, 99-102)

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau Alytaus apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, užfiksuota, kad 2025 m. spalio 11 d. apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. P., (nustatyta 3,81 prom. girtumas) smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo motiną L. B., ir sugyventinę G. M., (nustatyta 2,31 prom. girtumas). E. P. L. B. suėmęs už plaukų stipriai tempė ir laikydamas rankoje plaukus bandė jos veidą trenkti į stalą, tačiau jam nepavyko, šiais veiksmais E. P. sukėlė fizinį skausmą L. B.. G. M. E. P. sudavė tris kartus delnu į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas. E. P. sulaikytas ir patalpintas į Kauno apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 1-4)

Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, užfiksuota įvykio vieta yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys, kuriame yra krosnis, prie kurios yra skardinė danga, o ant jos yra plaukų sruoga. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nefiksuota. (1 t., b. l. 19-21, 22-31)

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2025 m. spalio 11 d. 20.14 val. gautas pranešimas, kad namuose pranešėjo neblaivus kaimynas E. P. konfliktuoja su mama bei savo drauge. (1 t., b.l. 32-36)

Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas objektas yra pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnai pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą atvyksta 2025 m. spalio 11 d. 20:30 val. Pareigūnams duris atidaro įtariamasis E. P. ir jo motina, nukentėjusioji L. B.. Pareigūnams paklausus, ar namuose vyksta konfliktas, abu neigia. Pareigūnai užeina į vidų, viduje matoma virtuvėje vemianti nukentėjusioji G. M.. Pareigūnas paklausia pas G. M., ar abu su sugyventiniu jie konfliktavo, G. M. patvirtina, kad konfliktas buvo, pasakydama,,,buvome apsipykę, bet jau susitaikėme“. Į pareigūno klausimą, ar šiandien, ji atsako, kad taip. Matosi, kad E. P. ir G. M. yra neblaivūs, L. B. blaivi, tai patvirtina ir ji pati, kad alkoholio nevartoja. Pareigūnai nueina į kambarį ir pradeda pokalbį su L. B.. Moteris pasako:,,jie (jos sūnus su sugyventine) čia abu konfliktavo“. Motina pokalbio metu pasako:,,mane šiandieną už plaukų tai tampė, dar prie pečiaus visas kuokštas plaukų likęs“. Vaizdo įraše matyt, kaip pareigūnai nueina į kitą kambarį atskirai su G. M., kuri pareigūnams, pasako, kad sugyventinis prieš ją,,kėlė ranką“. Paklausus, kaip kėlė ranką, G. M. atsako:,,nu tai per galvą gavau“, rodo ranka į skruostą. Į pareigūno klausimą, ar skaudėjo, atsako linksėdama galvą. Matyti, kaip pareigūnas pokalbiui nusiveda įtariamojo motiną į virtuvę ir klausia kas įvyko, nes niekas neaišku. L. B. pradeda pasakoti, kad jos sūnus E. P. su savo sugyventine G. M. sėdėjo virtuvėje, jos sūnus tampė savo sugyventinę, trinktelėdavo jai per veidą, tai vėl tampė. Motina nurodo, kad virtuvėje tarkavo morkas, sūnus jai liepė nustoti tarkuoti ir griebė jai už plaukų ir bandė jos galvą trenkti į stalą, tačiau jai pavyko išsilaisvinti. Į klausimą, ar skaudėjo, L. B. atsako:,,labai net“. L. B. rodo prie pečiaus numestus išrautus savo plaukus. L. B. nurodė, kad konfliktas vyko virtuvėje, vėliau sūnus su sugyventine nuėjo į kambarį, ji girdėjo, kaip sūnus sugyventinę vadino necenzūriniais žodžiais, girdėjo pliaukštelėjimus, tačiau kas vyko kitame kambaryje ji nematė. Toliau matoma, kad pareigūnai nustatinėja E. P. ir G. M. girtumus. G. M. nustatomas 2.3% girtumas, E. P. nustatomas 3,81% girtumas. E. P. nurodo, kad alkoholį gerią savaitę laiko. E. P. išeina į lauką su vienu pareigūnu, tuomet pareigūnas R. I. dar kartą pas G. M. paklausi,a kaip ją mušė. Ji atsako, kad mušė per veidą, sudavė gal 3-4 kartus, nurodo, kad neskaičiavo. Vaizdo įraše matyti, kad L. B. taip pat patikrinamas blaivumas, nustatoma, kad ji yra blaivi. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Vaizdo įrašai po apžiūros įrašomi į CD laikmeną, kuri pridedama prie apžiūros protokolo. (1 t., b. l. 37-39)

Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. 2025 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra G. M.. Nustatyta kraujosruva veide, rankose. Smurtu įtariamas asmuo E. P. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 3,81 promilių girtumas. Aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai, matyti girtavimo požymiai. (1 t., b.l. 40-43)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 427/2025(06) nurodyta, kad G. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus paviršius. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje G. M. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 47)

VšĮ,,(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sveikatos centro“ pateiktas gydytojo išrašas, kuriame nurodyta, kad L. B., nurodė, kad sūnus P., būdamas labai girtas, griebė už plaukų ir lenkė prie stalo. Kitokių sužalojimų nepadarė, tik išpešė kažkiek plaukų. Apžiūros metu deformacijų, laceracijų ar hematomų bei kitų smurto žymių nestebima (1 t., b. l. 55-56)

Asmens duomenų išrašas iš gyventojų registro, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji L. B., yra E. P., motina. (1 t., b. l. 156)

?

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo E. P. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu jis savo draugei G. M. sudavė tris smūgius ranka į veidą, o kadangi motina L. B. jam dėl to priekaištavo, jis sugriebęs jai už plaukų ir pešė.

Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu jai kaltinamasis ranka sudavė tris kartus į veidą. Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis G. M. sudavė tris kartus į veidą, o po to, kaltinamasis pradėjo konfliktuoti ir su ja, sugrėbę jai už plaukų, juos stipriai pešė, išpešė sruogą plaukų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų G. M. ir L. B. parodymais, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėmis apie padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina paties kaltinamojo parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusiosios G. M. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairiame skruoste. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai G. M. padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Kiti byloje esantys duomenys: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota nukentėjusiajai G. M. sužalojimų vieta, įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kambaryje prie krosnies ant skardinės dangos esanti plaukų sruoga; policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad neblaivus kaimynas konfliktuoja su mama ir drauge; gydytojo išrašas, kuriame užfiksuota jog L. B. nurodė, jog sūnus E. P. griebė jai už plaukų ir lenkė prie stalo; pareigūnų kūno kameroms užfiksuotos aplinkybės, patvirtina įvykio aplinkybes. Visi šie duomenys sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog E. P. 2025 m. spalio 11 d., apie 14 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - partnerę G. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, kuriai ranka sudavė tris kartus į kairį skruostą, tuo padarė poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, tokiu būdu nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, tęsdamas nusikalstamą veiką, to pačio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - motiną L. B., kuriai sugriebė už plaukų ir juos pešė, tokiu būdu nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtavo prieš savo šeimos narius partnerę G. M. ir motiną L. B.. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajai G. M. ranka per veidą, ją sužalos, o sugriebęs ir pešdamas už plaukų nukentėjusiajai L. B. sukels fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo G. M. ir fizinio skausmo sukėlimo G. M. ir L. B.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Bausmės skyrimo klausimai

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, nedirba, bausta administracine tvarka, pažymėtina, kad baustas už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (t.1 b.l. 181-187). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, bet didesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, kad kaltinamasis kaltę pripažino, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, kad nukentėjusiosios neturi jam pretenzijų, kaltinamasis nurodė, jog sprendžia alkoholio vartojimo problemą, visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis yra nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalis bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta 60 parų areštas ir 58 MGL dydžio (2 900 Eur) bauda.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, paskirtos jam 2020 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu bausmės metu, nes kaltinamasis nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos, todėl bausmės subendrintinos, laikantis BK 64 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklių. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme bauda.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė byloje civilinį ieškinį 54,30 eurų sumai, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiosioms G. M. ir L. B. (t.1, b.l.60-62) suteiktas gydymo paslaugas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiosioms suteiktų gydymo paslaugų kaina - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė byloje civilinį ieškinį 54,30 Eur, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žalą nukentėjusiųjų sveikatai padarė kaltinamasis E. P., savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 54,30 Eur už nukentėjusiųjų G. M. ir L. B. gydymą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 11 d. iki 2025 m. spalio 13 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi dienas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešis) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 6 (šešis) mėnesių laisvės atėmimo ir 58 MGL dydžio (2 900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskirti šias pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 11 d. iki 2025 m. spalio 13 d. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Priteisti iš E. P. 54,30 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 30 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (54,30 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja L. L.