Byla Nr. TS-8-791/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54266-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 31 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2026 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. LK-N-156 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo A. Z. bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 22 d, bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. spalio 21 d. Į Alytaus kalėjimą atvyko 2025 m. rugpjūčio 7 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-156 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – numatyti priemones, skirtas koreguoti nuostatų sritį dėl bendro elgesio taisyklių, priimtinų visuomenėje normų laikymosi, atsakomybės savo veiksmų ir jų pasekmių prisiėmimo. Komisija taip pat rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) dalyvauti priemonėse, skirtose koreguoti nuostatų sritį dėl bendrų elgesio taisyklių priimtinų visuomenėje normų laikymosi, atsakomybės savo veiksmų ir jų pasekmių prisiėmimo; 2) vykdyti kitas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2026 m. rugsėjo 2 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis A. Z. teistas pirmą kartą, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Skatintas 4 kartus, nuo 2023 m. birželio 1 d. jo elgesys disciplinuotas. Nors nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, tačiau Komisija mano, kad tik išorinis dalyvavimas nėra pakankamas, svarbu, kad asmuo iš esmės keistų savo vidines vertybines nuostatas nusikalstamo elgesio ir jį palaikančių socialinių ir kultūrinių normų požiūriu. Šiuo metu dominuoja labiau išorinė motyvacija (pvz.: siekis lengvesnių bausmės vykdymo sąlygų ar lygtinio paleidimo), o giluminis požiūris į probleminius elgesio modelius dar nėra pilnai transformuotas. Asmeninio tobulėjimo procesas vyksta lėtai, vertinimų metu stebimas pereinamasis etapas tarp deklaruojamų tikslų ir gilesnio vidinio pokyčio. Nuteistasis kalbėdamas apie savo pažeidimus, linkęs atsiriboti ir atsakomybę perkelti aplinkybėms ar kitiems asmenims, neigia savo vaidmens svarbą ir pasekmes – tai rodo, kad pilnas atsakomybės prisiėmimas dar problemiškas. 2023 m. birželio 1 d. baustas drausmine tvarka (už telefono turėjimą). Nuteistasis neigia palaikantis kriminalinės subkultūros nuostatas. Tačiau 2025 m. sausio 31 d. gauta informacija iš Kriminalinės žvalgybos valdybos, kad nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūrų nuostatos. Nors paskutinio vertinimo metu papildomos informacijos, patvirtinančios šį teiginį negauta, tai, kad nuteistajam nebuvo skirtos priemonės koreguoti nuostatų sritį ir tai, kad jam vis dar sunku pilnai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes, neleidžia daryti išvados, jog nuostatų sritis yra valdoma. 2024 m. lapkričio 25 d. jam buvo išduotas asmens su negalia pažymėjimas, kuriame nurodytas dalyvumo lygis yra 40 proc. (pažymėjimas galioja iki 2026 m. spalio 24 d.). nuteistasis pateikė formalius dokumentus patvirtinančius įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Tačiau laisvėje net turėdamas išsilavinimą ir darbo galimybes, pragyvenimo šaltiniu rinkos ne stabilų, legalų darbą, o neteisėtą veiklą. Nuteistojo nusikalstama veika susijusi su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, finansinius įsipareigojimus padengė artimieji (mama). Įkalinimo įstaigoje iki sveikatos pablogėjimo vykdė individualią veiklą – bižuterijos gamybą, šiuo metu dėl sveikatos būklės neturi galimybės užsiimti darbine veikla. Nurodo, kad ateityje planuoja kurti savo verslą. Sritys „Išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti“ ir „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ išlieka aktualiais kriminogeniniais poreikiais ir valdomi tik struktūruotoje aplinkoje. Mąstymo ir elgesio srityje matomi teigiami pokyčiai, tačiau reikalauja tolimesnių tikslinių priemonių, nukreiptų šiai sričiai valdyti bei nuteistojo pastangų išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką mažiau struktūruotoje aplinkoje. Komisija konstatavo, kad nuteistasis A. Z. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. Z. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. LK-N-156 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – skundas), prašydamas panaikinti 2026 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. LK-N-156, taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nurodė, kad 2026 m. kovo mėnesį Lygtinio paleidimo komisija priėmė nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Su šiuo nutarimu nesutinka, laiko jį nepakankamai motyvuotu ir prieštaringu, todėl prašo jį panaikinti. Teigia, kad Komisija savo nutarime pati konstatuoja esmines teigiamas aplinkybes: nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Yra skatintas 4 kartus, nuo 2023 m. birželio 1 d. elgesys yra pavyzdingai disciplinuotas. Nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. bausmę atlieka atviro tipo vietose, o tai rodo didelį pasitikėjimą juo. Aktyviai dalyvauja resocializacijos programose ir sėkmingai jas baigia. Nepaisant šių objektyvių duomenų, Komisija daro subjektyvią ir nepagrįstą išvadą, kad jo „vidinės vertybinės nuostatos dar nėra pakankamai transformuotos“. Mano, kad toks vertinimas yra deklaratyvus ir prieštarauja faktui, jog jo elgesys laisvėje (trumpalaikių išvykų metu) ir įstaigoje yra nepriekaištingas. Skunde atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kiekvieną savaitgalį praleidžia trumpalaikėse išvykose su šeima. Šios išvykos praeina be jokių pažeidimų, o tai yra stipriausias įrodymas, kad jis jau dabar sėkmingai integruojasi į visuomenę, palaiko tvarius socialinius ryšius ir laisvėje laikosi įstatymų. Teigia, kad Komisija nepagrįstai neįvertino šio realaus socialinės adaptacijos pavyzdžio, pirmenybę teikdama teorinėms prielaidoms apie,,lėtą procesą“. Pabrėžia, kad nutarime nurodoma, kad resocializacija vyksta lėtai, tačiau nėra įvardinta, kokių konkrečių priemonių jis nėra įgyvendinęs. Priešingai – dokumentuose fiksuotas aktyvus dalyvavimas. Pažymi, kad 40 proc. dalyvumo lygis (negalia) netrukdo jam siekti tikslų: turi planus dėl individualios veiklos (bižuterijos gamyba) ir verslo kūrimo, kas rodo aiškią pro-socialinę orientaciją. Skunde nurodo, kad nutarime užsimenama apie 2025 m. sausio 31 d. gautą informaciją dėl „artimų subkultūros nuostatų“. Pabrėžia, kad ši informacija yra abstrakti ir niekaip nepagrįsta jo veiksmais. Priešingai – jo elgesys, skatinimai ir žema rizika paneigia bet kokias sąsajas su kriminaline subkultūra. Bauda už telefono turėjimą (2023 m.) yra senas, vienkartinis drausminis nusižengimas, po kurio sekė ilgas pavyzdingo elgesio laikotarpis. Skundu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo A. Z. skundą.
Nuteistojo A. Z. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. A. Z. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą 1/2 dalį bausmės atliko 2025 m. sausio 21 d. Tai atitinka formalųjį kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo A. Z. atžvilgiu 2026 m. vasario 9 d. buvo atliktas pakartotinis (ketvirtas) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (trečias dėl lygtinio paleidimo), taikant OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuteistajam A. Z. taip pat nusikalstamo elgesio rizika vertinta taikant OASys metodiką: 2021 m. birželio 7 d., 2025 m. vasario 5 d., 2025 m. liepos 17 d. Taigi, visais keturiais atvejais A. Z. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, esant šioms aplinkybėms 2026 m. vasario 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo pažanga šioje srityje nevertinama. Tačiau teismas pažymi, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, draugų pasirinkimai prieš įkalinimą, problemų atpažinimas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka ir atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų bei bendrų elgesio taisyklių, priimtinų visuomenėje normų nesilaikymas. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis aktyviai įsitraukęs į resocializacijos priemones ir jas vykdo, tačiau svarbu, kad asmuo iš esmės keistų savo vidines vertybines nuostatas nusikalstamo elgesio ir jį palaikančių socialinių ir kultūrinių normų požiūriu. Šiuo metu nuteistasis pasižymi išorine motyvacija, t. y. siekia lengvesnių bausmės vykdymo sąlygų ar lygtinio paleidimo, o giluminis požiūris į probleminius elgesio modelius dar nėra pilnai transformuotas. Nuteistasis neįvertina savo elgesio pasekmių, kalbėdamas apie savo pažeidimus yra linkęs atsiriboti ir atsakomybę perkelti aplinkybėms ar kitiems asmenims. Nuteistasis neigia palaikantis kriminalinės subkultūros nuostatas, tačiau 2025 m. sausio 31 d. gauta informacija iš Kriminalinės žvalgybos valdybos, kad nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūrų nuostatos. Teismo nuomone, nuteistajam reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti. Pažymėtina, kad, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2028 m. spalio 21 d.). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos savo elgesio korekcijoje, mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas neišvengiamai aktualu nuteistajam būnant laisvėje.
Komisijos nutarime nurodyta, kad A. Z. bausmės atlikimo metu 2023 m. birželio 1 d. baustas drausmine tvarka už telefono turėjimą, šiuo metu nuobauda negaliojanti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas keturis kartus: 2021 m. rugsėjo 8 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje; 2021 m. lapkričio 11 d. už dalyvavimą socialinės reabilitacijos „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo“ programoje ir nepriekaištingą elgesį būryje; 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. liepos 8 d. už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismo vertinimu, nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys pripažinti normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra besąlyginis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją bei išimtinai jo teigiamą charakteristiką.
Nuteistasis A. Z. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, vėliau perkeltas ir šiuo metu bausmę atlieka Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau ir šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikotarpis, kuris yra pakankamai trumpas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjUyLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-252-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-252-485/2021">1S-252-485/2021</a>).
Skunde nuteistasis pabrėžė, jog bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja resocializacijos programose ir sėkmingai jas užbaigia. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos „Biblioterapija“ programoje, intervencinėje programoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Taip pat dalyvavo ir užbaigė „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo psichologinio konsultavimo programą“. 2025 m. gruodžio 8 d. individualus socialinės reabilitacijos planas koreguotas ir numatyta sustiprinti gebėjimą įsidarbinti ir atsakingai valdyti pajamas, todėl dalyvavo konsultacijose Lėšų tvarkymo ir pajamų dalyje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įgyti kvalifikaciją: įgijo siuvėjo modelinę profesiją, mokėsi 12 klasėje. A. Z. skunde teigia, kad komisija, priimdama nutarimą nurodė, kad resocializacija vyksta lėtai, tačiau jis nurodo, kad aktyviai dalyvauja ir yra įgyvendinęs visas numatytas priemones. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis skunde nenurodė ir išsamiai nepagrindė, kokią apčiuopiamą naudą gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, kaip tai paveikė jo elgseną ne tik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą. Teismo vertinimu, nuteistojo dalyvavimas aukščiau išvardintose programose ir priemonėse svarbios tik tiek, kiek jos lėmė teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, tačiau ne lankytų programų ar užsiėmimų skaičiumi bei jų įvairove.
Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad šiuo metu kiekvieną savaitgalį praleidžia trumpalaikėse išvykose su šeima. Šios išvykos praeina be jokių pažeidimų, o tai įrodo, kad jis sėkmingai integruojasi į visuomenę, palaiko tvarius socialinius ryšius ir laisvėje laikosi įstatymų. Teismas pažymi, kad nuteistasis išvykdamas į trumpalaikes išvykas privalo laikytis jam nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Nuoseklus nustatytų pareigų laikymasis tik leidžia įvertinti, ar nuteistasis geba nepažeisti trumpalaikių išvykų už kalėjimo teritorijos ribų tvarkos.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam buvo leista užsiimti individualia veikla dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba, tačiau šios veiklos jis nevykdo dėl sveikatos problemų – bausmės atlikimo metu patyrė infarktą, taip pat susiduria su klubo sąnarių problemomis, dėl ko jam buvo išduotas asmens su negalia pažymėjimas, kuriame nurodytas 40 procentų dalyvumo lygis. Komisija nutarime taip pat nurodė, kad nuteistasis pateikė formalius dokumentus patvirtinančius įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau pabrėžė, kad nuteistasis laisvėje net turėdamas išsilavinimą ir darbo galimybes, pragyvenimo šaltiniu rinkos ne stabilų, legalų darbą, o neteisėtą veiklą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis fiksuota nuo 2009 m. iki 2016 m. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pokalbio metu nurodė, jog nutraukęs veiklą išvyko dirbti į Angliją, o vėliau į Kaliningrado sritį. Nusikaltimo įvykdymo metu oficialiai niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo. Išvadoje taip pat pažymėta aplinkybė, kad net ir neturėdamas problemų dėl išsilavinimo, nuteistasis nesiekė pinigų pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu ir pinigus siekdavo gauti neteisėtais būdais: cigarečių kontrabanda ir prekyba narkotinėmis medžiagomis. Teismo vertinimu, šie duomenys nuteistojo A. Z. necharakterizuoja išimtinai teigiamai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. Z. iš viso yra teistas 2 kartus, pirmą kartą nuteistas 2006 m. gegužės 26 d. Vokietijoje už mokesčių slėpimą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, paskutinius du nusikaltimus sieja motyvas – praturtėti neteisėtu būdu, todėl yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis įsiskolinimų neturi, skolas apmokėjo mama, stebimas nuteistojo siekis atlyginti/pašalinti skolas. Taip pat matyti, kad nuteistojo mąstymui ir elgesiui yra būdingas savęs pateisinimas, kaltinant aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo teigia, kad nepalaiko ryšio su žmonėmis įtraukusiais į nusikaltimą, taip pat neigia palaikantis kriminalinės subkultūros nuostatas, tačiau 2025 m. sausio 31 d. gauta informacija iš Kriminalinės žvalgybos valdybos, kad nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūrų nuostatos. Šiuo metu asmens elgesiui būdingas nuoseklumas, apgalvotumas, vengia impulsyvių sprendimų, tačiau ankstesnėje elgesio istorijoje ne visada adekvačiai įvertino galimas rizikas ir neigiamas pasekmes, nusikalstamas veikas ir nusižengimus darė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas finansinės naudos neteisėtais būdais, kartodamas tas pačias klaidas bei pernelyg pasitikėdamas sėkmės tikimybe. Nuteistojo elgesiui buvo būdingas polinkis rizikingai elgtis, siekti asmeninės naudos ir palaikyti su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. Z. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Nors yra fiksuota apsauginių veiksnių: lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą ir turi stiprius šeimyninius ryšius, tačiau taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, draugų pasirinkimai prieš įkalinimą, problemų atpažinimas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka ir atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų bei bendrų elgesio taisyklių, priimtinų visuomenėje normų nesilaikymas. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas rizikas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. Z. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. LK-N-156 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Z. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Z. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
