Civilinė byla Nr. 2-3467-1102/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34926-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;
3.2.6.1; 3.4.1.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,
sekretoriaujant Neringai Stuglytei,
dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Petrui Lileikai,
liudytojai Z. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės I. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui R. V. R. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „R.“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra D. R., kuri šiuo metu yra pilnametė. Bendras santuokinis gyvenimas truko neilgai, 1980 metais susipyko ir pradėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko su atsakovu nesimatė, nebendravo, santuokinių ryšių nepalaikė, atsakovo gyvenamosios vietos nežino. Kartu negyvena jau 40 metų ir neturi žinių vienas apie kitą, todėl santuoka nutrauktina. Kadangi šeima faktiškai yra iširusi, galimybės susitaikyti nėra, todėl prašo neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, kadangi tai neduotų jokių rezultatų. Nurodė, jog santuokinis gyvenimas nebuvo darnus, gyvendami kartu pykosi, o po vieno iš konfliktų išsiskyrė. Teigė, kad abu sutuoktiniai nepaisė vienas kito norų ir nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu, dėl to šeimoje neliko santarvės. Kadangi abu sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, todėl ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokos metu su atsakovu neįgijo skolų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Materialinio išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja.
Posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Teigė, kad santykiai su vyru nutrūko labai seniai, jis galimai gyvena Vilniuje, tačiau ji jokių kontaktų neturi. Turi suaugusią dukrą, kuri gyvena Airijoje. Su dukra bendrauja, ši nėra minėjusi, kad turėtų kokių nors žinių apie tėvą (atsakovą).
Liudytoja Z. A. posėdžio metu patvirtino, kad ieškovę pažįsta apie 10 metų, su ja gyvena gretimose daugiabučio namo laiptinėse Jonavoje, kasdien bendrauja. Ieškovė gyvena liudytojai priklausančiame bute. Ieškovės dukrą yra mačiusi, kai ši atvyksta į Lietuvą, o ieškovės vyro niekada nematė, ieškovė, kiek jai žinoma, visuomet gyveno viena.
Ieškovės atstovas advokatas pažymėjo, kad ieškovės sprendimas nutraukti santuoką yra gerai apgalvotas ir galutinis, ieškovė nekaltina atsakovo, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma. Šalys kartu negyvena 40 metų, tai patvirtina ieškovės ir liudytojos parodymai, todėl santuoka nutrauktina.
Ieškovės pateiktas ieškinys bei teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas
1. Dėl santuokos nutraukimo
Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. R. (pavardė iki santuokos – C.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).
Šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 378 straipsnis), todėl teismas ir ieškovė (jos advokatas) siekė, kad dokumentų įteikimo būdas atsakovui būtų toks, kad atsakovas būtų realiai informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme. Nustatyta, kad atsakovas nuo 1978 m. vasario 20 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu Vilnius, Kalvarijų g. 126A-2, tačiau iki 2002 m. rugsėjo 9 d., t. y. daugiau kaip prieš 18 metų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu. Šiuo metu atsakovas apskaitytas Vilniaus m. savivaldybėje (b. l. 7). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. gruodžio 8 d. duomenimis, atsakovas gauna šalpos senatvės pensiją (b. l. 17–21), atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 8). Nenustačius jokių duomenų apie adresą, kuriuo atsakovui galėtų būti įteikti dokumentai, atsižvelgus į tai, kad byloje nekeliami turto padalijimo klausimai, teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteiktini viešo paskelbimo būdu.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, ieškovės ir liudytojos parodymais, sprendžia, kad ieškovės teiginiai, kad šalys jau daug metų negyvena kartu, nebendrauja, neturi vienas kito kontaktų, yra, labai tikėtina, teisingi. Liudytoja patvirtino, kad pažinodama ieškovę apie dešimt metų ir kasdien su ja bendraudama, nei karto nematė, kad pas ieškovę į Jonavą būtų atvykęs sutuoktinis. Todėl vertintina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra galutinai iširusi ir nėra tikimybės, kad šalys vėl pradėtų gyventi kaip šeima.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovei keliant reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui dėl to neišreiškus nuomonės, teismas išsamiai neanalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į ieškovės rašytinius ir žodinius paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio išsaugoti šeimą, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jos turimą santuokinę pavardę, todėl jai paliktina pavardė „R.“. Atsakovo pavardė nekeičiama.
3. Dėl turto padalijimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas asmeninio bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 6, 8). Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo dėl turto padalijimo. Nustačius, kad dalintino turto nėra, teismas vertina, kad turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.
4. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.
Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi, ieškovė asmeninių kreditorių neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 8 d. duomenų nustatyta, kad šalių atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose (b. l. 22-37, 40), kitų duomenų apie įsiskolinimus taip pat nėra, todėl nėra pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.
5. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
6. Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Remiantis bylos dokumentais, ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (50 Eur sumokėta 2020 m. gruodžio 4 d., 50 Eur – 2021 m. sausio 5 d. Perlo terminale), turtinių reikalavimų byloje nekėlė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintas visa apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 100 Eur dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirta 3,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovės I. R. (pavardė iki santuokos – C.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „R.“. Atsakovo R. V. R. pavardės nekeisti.
Priteisti iš atsakovo R. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.
Teisėja Eglė Mauricė
