A. T. pagal ANK 95 str. 2 d., 62 str. 22 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-926-893/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00582-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T.,

jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

A. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), direktoriumi, nuo 2020 m. liepos 23 d. nelegaliai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį H. T., kuriam nacionalinė (D) viza išduota įdarbinimui ir darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir leido jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tokiu būdu, A. T. būdamas baustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 22 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais A. T. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-210-2021 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. pažeidimo padarymo fakto nepripažįsta. Asmens rašytiniame paaiškinime A. T. nurodė, kad H. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas per klaidą, dėl buhalterinės klaidos, tačiau ši klaida nebuvo ištaisyta. Teismo posėdžio metu A. T. iš esmės pripažino jam surašytame protokole nurodytas aplinkybes.

Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1103–0138 ir kitų šioje byloje esančių rašytinių duomenų, tarp jų – žiniaraščių, kitų rašytinių duomenų, matyti esminė aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu H. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tam šios įmonės direktorius A. T. neprieštaravo, nors nacionalinė viza H. T. buvo išduota įdarbinimui ir darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymima, kad susipažinus su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad minimos įmonės direktorius A. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą yra baustas du kartus, paskutinį kartą 2019 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu, kuriuo paskirta bauda 2021 m. kovo 2 d. esančios informacijos duomenimis nebuvo sumokėta. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu H. T. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pakartotinai padarytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 40 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nelegalaus darbo sąvoka nurodyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Tam, kad veika būtų kvalifikuota kaip pažeidimas, numatytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tam turi būti nustatyta, kad fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad H. T. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, o reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. To paties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. šių teisės aktų tinkamai nesilaikė, nes byloje nėra patikimų duomenų, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, priimdamas į darbą H. T., turėjo teisės aktų nustatyta tvarka tokiam asmeniui išduotą leidimą dirbti minėtoje įmonėje.

Todėl pirmiau nurodytų įrodymų ir motyvų pagrindu laikytina, kad A. T. pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika kvalifikuojama pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad A. T. yra dirbantis, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtinos nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

A. T. taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK atitinkamų straipsnių sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. T. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, prašymus paduodant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyti teisės aktų straipsnių dalių netikslumai laikytini spausdinimo klaida, kuri ištaisyta šio nutarimo nustatomojoje dalyje aprašant A. T. padarytą administracinį nusižengimą nekeičiant administracinio nusižengimo protokole nurodyto nusižengimo esmės.

Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

pripažinti A. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 5000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129308900.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas