Baudžiamoji byla Nr. 1-170-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21252-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,
sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,
dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei (nuotoliniu būdu),
kaltinamajam V. L. (V. L.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę (paleistas iš teismo salės, bausmė atlikta);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę (bausmė atlikta);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; įpareigojant per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmė atlikta);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 2 val. iki 6 val., išdirbti 40 valandų iki 2019 m. kovo 1 d. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmė atlikta 2019 m. rugpjūčio 23 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2020 m. birželio 1 d. apie 19.15 val. Parko g. 23, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,23 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė labai besigailintis dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad išeidamas iš namo sutiko draugą E. Š. su žmona ir jie paprašė, kad kaltinamasis padėtų nupirkti alkoholio (buvo sekmadienis, po 15 val.). Jie kartu nuvažiavo nusipirkti ir draugas su žmona pradėjo gerti alkoholį, kaltinamasis alkoholio tuo metu nevartojo. Kaltinamasis nusprendė grįžti namo, tačiau iki namų buvo 3-4 km atstumas. Dėl to, jog draugas buvo neblaivus, jis atsisakė kaltinamąjį parvežti, tačiau davęs raktus leido jam važiuoti pačiam savo automobiliu. Jis grįžo automobiliu namo. Po to vienas išgėrė prie namų automobilyje didelį kiekį alkoholio ir įvykdė kaltinime nurodytus veiksmus. Neblaivus automobiliu važiavo, nes norėjo pasivažinėti. Pripažino, jog galimai atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau nepamena to. Pareigūnai jį sustabdė automobiliui stovint prieš degantį raudoną šviesoforo signalą. Su alkotesterio prietaiso rodmenimis sutinka. Nurodė, jog teisės vairuoti neturėjo niekada. Anksčiau į teismo posėdžius neatvyko, nes gulėjo ligoninėje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 3 d. įtariamuoju apklaustas V. L. pripažino kaltę ir parodė, kad (duomenys neskelbtini). Su jam įteiktu 2020 m. birželio 2 d. pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. 2020 m. birželio 1 d., dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, nepamena, jis paprašė pažįstamo E., kurio pavardės nežino, kad jis paskolintų jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvykti į namus. Kai prašė jo paskolinti automobilį, buvo tik šiek tiek išgėręs. Jis jam davė automobilio „Opel Vectra“ raktelius ir jis išvyko. Jis namo nenuvyko, gėrė alkoholį. Vakare, atsisėdęs už automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo neblaivus išvyko namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iki namų jis nenuvyko. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo policijos ekipažą ir iškart sustojo. Priėjo pareigūnai ir jis iš karto atidavė jiems raktelius nuo automobilio. Jis buvo sulaikytas. Vairuotojo pažymėjimo jis niekada nėra turėjęs, teisė vairuoti transporto priemones jam nesuteikta. Dėl savo veikos labai gailisi (b. l. 93–95).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 1 d. liudytoja apklausta V. F. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėja. Jos darbo vieta yra 3-ojo policijos komisariato patalpos bei ji reaguoja į įvykius šio policijos komisariato teritorijoje. 2020 m. birželio 1 d. dirbdama su vyr. tyrėju A. K. šaukiniu 1321 apie 19.10 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad Parko gatvėje, Vilniuje, važiuoja galimai neblaivus automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio. Nedelsiant, reaguodami į šį pranešimą, jie kartu su porininku nuvyko nurodytu adresu ir apie 19.15 val. ties namu, esančiu Parko g. 23, Vilniuje, prie šviesoforo pastebėjo stovintį minėtą automobilį. Jiems privažiavus prie minėto automobilio, ji girdėjo, kad automobilio variklis veikia. Vairuotojas juos pamatęs užgesino variklį, iškart išlipo iš automobilio ir padavė jai automobilio užvedimo raktelius. Jis automobilyje buvo vienas, kitų asmenų šalia jo nebuvo ir jų akivaizdoje jis alkoholio nevartojo. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jis jai iškart prisipažino, kad pats vairavo šį automobilį būdamas neblaivus ir apdaužė svetimus automobilius. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0118, patikros Nr. 1217333, 19.20 val. jam buvo nustatytas 3,24 promilių neblaivumas. V. L. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. 19.41 val. jam buvo nustatytas 3,23 promilių neblaivumas. Jiems būnant automobilio sustabdymo vietoje, prie jos privažiavo J. U., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad matė, kaip šis vairuotojas, būdamas neblaivus, 2020 m. birželio 1 d. apie 19 val. Parko g., Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. L. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS apie 19.50 val. (b. l. 13–16).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 3 d. liudytoju apklaustas E. Š. parodė, kad jis yra transporto priemonės „Opel Vectra-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2003 metų laidos, juodos spalvos, valdytojas. Transporto priemonės savininkas yra UAB „A“, jis paėmė ją lizingu ir pareigingai apmoka jį. 2020 m. birželio 1 d. apie 15-16 val. jis davė pasinaudoti savo automobiliu „Opel Vectra-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažįstamam V., kurio pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), atrodo, tikslaus adreso nežino. Jam automobilio raktelius davė pats. Tuo metu, kai paskolino jam automobilį „Opel Vectra-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir perdavė jam savo transporto priemonės raktelius, V. buvo blaivus. Automobilį V. prašė paskolinti, kad grįžtų namo. Vėliau, tą pačią dieną, apie 20 val. jis sužinojo, kad V., būdamas neblaivus, vairuodamas jo automobilį „Opel Vectra-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. Automobilį iš stovėjimo aikštelės, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, jis pasiims pats (b. l. 19–20).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. birželio 1 d. 19.08 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog gatve važinėja automobilis „Opel Vectra“, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus, pavojingai manevruoja (b. l. 4–6).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2020 m. birželio 1 d. kartu su vyresniąja tyrėja V. F. dirbdami Vilniaus miesto 3-ojo komisariato teritorijoje apie 19.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog Parko gatve Vilniuje važiuoja galimai neblaivus automobilio „Opel“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris pasišalino iš eismo įvykio. Atvykus nurodytu adresu, ties Parko g. 23, Vilniuje, prie šviesoforo stovėjo minėtas automobilis, kurio vairuotojas pamatęs pareigūnus išlipo iš automobilio ir jo porininkei atidavė automobilio užvedimo raktelius. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojo blaivumą 19.20 val. jam nustatytas 3,24 promilių neblaivumas. V. L. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. 19.41 val. jam buvo nustatytas 3,23 promilių neblaivumas. Į vietą atvyko 1865 ekipažas. V. L. 20.50 val. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Pristatymo metu spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 10).
Iš liudytojos J. U. 2020 m. birželio 1 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. birželio 1 d. 18.24 val. važiuodama N. Vilnioje, Linksmąja gatve, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Opel“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis vinguriavo, važiuojamąja dalimi kelis kartus vos nekliudė šalikėlėje stovinčių automobilių. Pasukęs iš Linksmoji g. į Parko g. vairuotojas staigiai sustojo prieš pat jos vairuojamą automobilį „Mitsubishi Outlander“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vidury važiuojamosios dalies išleido keleivį. Po to automobilio vairuotojas tęsė kelionę Parko g. pavojingai vingiuodamas važiuojamąja dalimi. Iš Parko g. įsuko į Žvirblių g., pavažiavęs kelias dešimtis metrų kliudė automobilį „Toyota“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsuko į gyvenamojo namo kiemą, kuriame smarkiai kliudė automobilį „Audi“. Po maždaug 5-10 min. „Opel“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos per veją, esančią prie daugiabučio (b. l. 11).
Iš 2020 m. birželio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad atlikta automobilio „Opel Vectra-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra ir užfiksuoti automobilio sugadinimo požymiai ant galinės ir priekinės dešinės pusės durų, galinio bamperio, priekinio sparno (b. l. 21–25).
Iš 2020 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Patikrinus asmenį prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. 1217333, 19.21 val. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 3,23 promilių neblaivumas (b. l. 27).
Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotester 7510“, Nr. ARJK-0118, rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 1 d. 19.20 val. V. L. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, o 2020 m. birželio 1 d. 19.41 val. V. L. nustatytas 3,23 promilių neblaivumas (b. l. 29, 30). Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotester 7510“, Nr. ARJK-0118, patikros sertifikatas Nr. 1217333, patikra galioja nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 28).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės „Opel Vectra-C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „A“, o valdytojas E. Š. (b. l. 32).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto, matyti, kad automobilio „Opel Vectra DTI“, 2003 m. laidos, dyzelinio, 2171 cm (3) darbinio tūrio, 92 KW/125 AG variklio galios, rinkos vertė su PVM – 1 730 Eur (b. l. 33).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Pirmiau nurodyti kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos pareigūnės V. F. parodymai, liudytojo E. Š. parodymai, liudytojos J. U. rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. L. 2020 m. birželio 1 d., apie 19.15 val., Parko g. 23, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 3,23 promilių neblaivumas. Taigi tokia V. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) transporto eismo saugumui.
Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis, apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas sunkus girtumo lygis, neturėdamas ir niekada neįgijęs teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę – automobilį 19.15 val. gyvenamojoje vietoje, mieste, kai aplinkui gali būti daug žmonių, pavojingai manevravo, tuo pačiu kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, apgadino kitas stovinčias transporto priemones, kiti eismo dalyviai iškvietė policijos pareigūnus.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, nevedęs (b. l. 101), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 103), nedirbantis (b. l. 104), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 105), administracine tvarka iki šio nusikaltimo per vienerius metu baustas 9 kartus, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto ir karantino taisyklių pažeidimus, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 106–110), iki šios nusikalstamos veikos teistas 4 kartus Lietuvos Respublikoje (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta), 4 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, nusikaltimai daugiausiai turtiniai bei smurtiniai, tačiau už analogišką nusikalstamą veiką nėra teistas, paskutinį kartą paskirta arešto bausmė atlikta 2019 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 111–121, 141–147). Byloje nėra duomenų, kad V. L. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kadangi būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui už juos, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje numatytą, tačiau ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalią įstatymo numatytą jo trukmę – 90 parų arešto.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas, tačiau šiuo metu teisiamas pirmą kartą dėl BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos ar veikos, susijusios su transporto eismo saugumu, administracine tvarka baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus KET pažeidimus nebuvo, tačiau aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, nustačius sunkų girtumo laipsnį, buvo vairuojamas svetimas automobilis, apgadintos bent 3 transporto priemonės, be to, baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, nesumoka, yra teisinga ir proporcinga.
Kadangi V. L. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 1 d. 22.28 val. iki 2020 m. birželio 3 d. 13.44 val. (dvi dienos) (b. l. 77, 79), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam V. L. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju V. L. tai reikštų, kad nustatytu terminu jis tokios teisės negali ir įgyti.
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, neįgijęs tam teisės, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, taip pat jis transporto priemonę vairavo neturėdamas būtinybės, o kaip pats nurodė posėdžio metu – norėdamas pasivažinėti. Be viso to, anksčiau praeityje V. L. buvo teistas.
Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, V. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, skirti maksimalų šios priemonės terminą šiuo atveju nebūtų proporcinga, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Byloje nustatyta, kad V. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „A“, o jo valdytojas E. Š. (b. l. 32), t. y. transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo V. L. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.).
Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo teismas pažymi, kad iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, jog transporto priemonės „Opel Vectra DTI“, 2003 m. laidos, dyzelinio, 2171 cm (3) darbinio tūrio, 92 KW/125 AG variklio galios, rinkos vertė su PVM yra 1 730 Eur. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šiuo atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra būtinas ir proporcingas.
Kiti klausimai
Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–99) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 33,88 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d. UAB „Sauda“ aikštelėje, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš V. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 66; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. (V. L.) galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 1 d. 22.28 val. iki 2020 m. birželio 3 d. 13.44 val. (dvi dienas) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. L. (V. L.) atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. L. (V. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. L. (V. L.) konfiskuoti automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 730 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai.
V. L. (V. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Priteisti iš V. L. (V. L.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 33,88 Eur (trisdešimt tris eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus) už transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Išaiškinti V. L. (V. L.), kad:
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).
3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Dambrauskienė
