Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-163/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.9.6.1; 114.9.6.2; 114.11

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei E. N., trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė,,Ergo Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. N. dėl 22 540 Lt ieškovės butui padarytos žalos atlyginimo, 25 500 Lt negautų pajamų, 1739,65 Lt mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas bei 314,70 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą priteisimo. Ieškovė teigė, kad 2002 metais suremontavo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2005 metais išnuomojo jį Suomijos pilietei. Atsakovė 2005 metais jai nuosavybės teise priklausančiame virš ieškovės buto esančiame bute atliko remonto darbus: griovė buto vidines pertvaras, ardė grindis, pašalino smėlį ir samanų užpildą iš tarpaukštinės perdangos. Dėl to sumažėjo perdangos tarp butų apkrova, pakilo tarpaukštinė perdanga ir ieškovės buto sienų bei lubų sujungimuose atsivėrė plyšiai. Be to, atsakovė vonios kambario grindyse sulaužė betoną, o įlūžęs betono gabalas įkrito į ieškovės butą ir, sulaužęs lubas, apgadino stovinčius baldus. Ieškovės nuomone, tarp atsakovės atliktų minėtų remonto darbų ir ieškovės bute atsiradusių defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovės butui padarytą žalą. Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kaltės ieškovės butas tapo netinkamas naudoti ir buvo nutraukta nuomos sutartis, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei negautas pajamas ir komunalinius mokesčius. Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę savo sąskaita ne vėliau kaip per tris mėnesius atlikti darbus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas ieškovės buto eksploatavimas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus savo bute, t. y. savavališkai, nesuderinusi su atsakove, susilpnino perdangos konstrukciją – išardė juodlubes su prie jų pritvirtintomis skalomis, perdangos lentų paklotą. Dėl to ieškovė pati kalta dėl jos butui atsiradusios žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovės butui padarytos žalos ir ieškovės neteisėtų veiksmų, atliekant bute remontą, nurodydamas, jog žalos atsiradimą ieškovės bute lėmė šiame bute savavališkai atlikti esminiai tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbai, kurie buvo atlikti neturint projekto sprendinių, bendraturtės atsakovės sutikimo ir statybos leidimo tarpaukštinio perdengimo konstrukcijos pertvarkymo darbams. Dėl to teismas sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos priežastinio ryšio nėra (CK 6.247 straipsnis), o žala atsirado ieškovei pačiai nerūpestingai, nesilaikant statybos normų reikalavimų atliekant remonto darbus. Grįsdamas šią išvadą, teismas rėmėsi UADB „Ergo Lietuva“ užsakymu firmos „Tyrimai ir projektai“ atlikta ekspertize (ekspertizės vadovas V. M.), 2005 m. gruodžio 12 d. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Vilniaus klubo doc. dr. J. G. atlikta (duomenys neskelbtini) butų remonto ekspertize, teismo paskirtos ir UAB,,Statybos ekspertų biuras“ 2007 m. rugsėjo 24 d. atliktos ekspertizės aktu (ekspertas V. Z.) bei liudytojų paaiškinimais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija atmetė ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas neturėjo vadovautis UAB „Statybos ekspertų biuras“ atlikta teismo ekspertize, nes ji atlikta nekvalifikuotai, išvada surašyta paviršutiniškai, nepateikiant pagrįstų argumentų, atsakyta ne į visus klausimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės pažeidimų ir pažymėjo, kad į visus klausimus ekspertas atsakė, arba nurodė, kad negali atsakyti ir tai išdėstė ekspertizės akte. Ieškovės atstovo iniciatyva ekspertas ekspertizės aktą papildė, pasitelkdamas statinio projekto dalies vadovę L. M., kuri atsakė į tuos klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti ekspertas V. Z. Taip pat šis ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį ir atsakė į proceso dalyvių klausimus dėl savo pateiktų išvadų, o proceso dalyviai galėjo išaiškinti visus neaiškumus, kilusius dėl surašytų ekspertizės aktų.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nurodytas rašytinis įrodymas – V. M. išvada – pirmiau nurodytos išvados nepaneigia, nes ją specialistas padarė vienpusiškai ištyręs žalos padarymo aplinkybes, t. y. vertino tik atsakovės bute atliekamus remonto darbus ir nevertino ieškovės bute atliktų remonto darbų. Kolegijos nuomone, vien ieškovės paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas išvadai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo padaryti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė neatsako pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, nes, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių padarinių, tačiau nustačius, jog ieškovei žala atsirado dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Ieškovė, savavališkai atlikusi buto rekonstrukcijos darbus, labai rizikavo, nesilaikė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, todėl atsakomybė už atsiradusius padarinius tenka jai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), nes ekspertizė byloje buvo paskirta pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas ekspertizių skyrimo taisykles, t. y. ekspertizę atliksiantis asmuo prieš jį paskiriant nebuvo pristatytas proceso dalyviams, nesudaryta galimybės pareikšti ekspertui nušalinimus (CPK 67 straipsnis), prieš pradedant ekspertizę ekspertas neprisiekė ir nebuvo įspėtas dėl atsakomybės apie žinomai melagingos išvados davimą (CPK 217 straipsnio 1 dalis).

2. Teismo ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas specialia įrodinėjimo priemone, nes neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje ir Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. ekspertizės metu nebuvo atlikti jokie objektyviai būtini tyrimai ir jie nebuvo aprašyti.

3. Teismai pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185, 218 straipsniai), nes visiškai netyrė teismo ekspertizės akto turinio, neatsižvelgė į ekspertizės akte esančius prieštaravimus.

4. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ekspertas V. Z. pasisakė jo kompetencijos neatitinkančiais klausimais, t. y. ekspertas teismo 2008 m. gruodžio 3 d. posėdyje pasisakė, jog tarp kasatorės atliktų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tačiau šis klausimas yra teisės klausimas ir priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą turi nustatyti teismas.

5. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino byloje esančio specialisto V. M. surašyto ekspertizės akto ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atlikdamas ekspertizę V. M. nustatė, kad tam tikri atsakovės bute atlikti remonto darbai lėmė defektų kasatorės bute atsiradimą, todėl šis rašytinis įrodymas turėjo būti vertinamas šalia kitų įrodymų. Specialisto V. M. surašytu ekspertizės aktu abejoti pagrindo nėra dar ir dėl to, jog šis tyrimas buvo užsakytas ir atliktas ne ginčo šalių, o ginčo butą apdraudusio draudiko UADB,,Ergo Lietuva“ iniciatyva.

6. Teismai visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų bei jų turinio, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė, atlikdama savo buto remonto darbus, nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nevykdė norminiuose teisės aktuose nustatytos pareigos suderinti darbus bei gauti statybos leidimą jiems atlikti. Taigi ji atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra vienas iš pagrindų taikyti jai civilinę atsakomybę. Aplinkybę, kad atsakovė iškasė smėlį iš tarpaukštinės perdangos ir išardė perdangoje įrengtą betoninį pagrindą, pripažino pati atsakovė, ją patvirtino liudytojai, specialistai J. G., V. M., ekspertas V. Z. Tarp atsakovės atliktų darbų ir kasatorės bute atsiradusių defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

7. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias statinio savininko (valdytojo) atleidimą nuo civilinės atsakomybės esant nukentėjusio asmens tyčiai ar neatsargumui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Net ir nustačius, kad žala nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta iš dalies dėl jo paties tyčios ar neatsargumo, statinio savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą išlieka proporcinga jo atliktų veiksmų įtakai padarinių atžvilgiu. Ieškinys galėjo būti atmestas tik ta apimtimi, kiek kasatorės atlikti veiksmai turėjo įtakos defektų atsiradimui. Dėl likusios dalies ieškinys turėjo būti patenkintas.

8. Teismai visiškai nepasisakė, kodėl kasatorės atliktus veiksmus jie vertina kaip didelį neatsargumą ir koks šio neatsargumo mastas bendrame visų bylos aplinkybių kontekste (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismai nustatė priežastinį ryšį tarp kasatorės butui padarytos žalos ir jos neteisėtų veiksmų bei pagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų ir kasatorei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio.

2. Teismas pagrįstai sprendė, kad V. M. išvada nėra pakankamas įrodymas, jog paneigtų kitus įrodymus, nes šis specialistas savo išvadą padarė vienpusiškai ištyręs žalos padarymo aplinkybes.

3. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių padarinių, taip pat nustačius, kad kasatorei žala atsirado dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, teismams buvo pagrindas daryti išvadą, jog buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. jog žala atsirado dėl nukentėjusiojo (kasatorės) didelio neatsargumo, todėl atsakovė negali atsakyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas.

4. Teismai pagrįstai vadovavosi UAB,,Statybos ekspertų biuras“ atlikta teismo ekspertize, nes ekspertas V. Z. atsakė į visus klausimus arba nurodė, kad atsakyti negali. Kasatorės atstovo iniciatyva ekspertas papildė ekspertizės aktą, atsakė į klausimus teismo posėdyje, o taip bylos dalyviai galėjo išsiaiškinti visus neaiškumus.

5. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad teismai turėjo spręsti klausimą dėl ginčo šalių atsakomybės už kilusius paradinius padalijimo. Teismai teisingai nustatė, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės daryto remonto ir kasatorės bute padarytų defektų. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų, taip jų – eksperto išvados, vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl ekspertizės išvadai kaip įrodinėjimo priemonei keliamų reikalavimų, įrodomosios reikšmės ir vertinimo taisyklių

Didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais remdamasi kasatorė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus, priimti naują sprendimą bei ieškinį patenkinti, yra susijusi su teismo ekspertizės akto, kaip įrodymo, tinkamumu bei vertinimu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai laikė eksperto V. Z. surašytą teismo ekspertizės aktą specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), nes teismo ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant teisės aktuose nustatytas taisykles, o ekspertizės aktas neatitinka tokiai įrodinėjimo priemonei keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nurodyti kasatorės argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų.

Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju šios procedūros nebuvo laikomasi, nes ekspertizę atlikęs asmuo prieš jį paskiriant nebuvo pristatytas proceso dalyviams, nesudaryta galimybės pareikšti ekspertui nušalinimus (CPK 67 straipsnis) ir pan. Taigi iš esmės kasatorė kelia savo teisių pažeidimo, nesuteikiant galimybės dalyvauti skiriant ekspertą, klausimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių dėl proceso teisės normų pažeidimų, padarytų skiriant ginčo teismo ekspertizę. Iš bylos medžiagos matyti, jog tokius pačius argumentus dėl ekspertizės skyrimo neteisėtumo kasatorė buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorė turėjo visas galimybes dalyvauti skiriant teismo ekspertizę, parenkant ekspertą bei suformuluojant jam klausimus, ir šiomis galimybėmis aktyviai naudojosi: dalyvavo tiek skiriant teismo ekspertą, tiek renkantis jo kandidatūrą, tiek formuluojant jam klausimus, pateikė pastabas dėl eksperto išvados, prašė pakartotinai skirti ekspertizę, o teismas, tenkindamas šį prašymą, kreipėsi į ekspertizę atlikusį ekspertą dėl ekspertizės akto papildymo. Ekspertas V. Z. buvo iškviestas į teismo posėdį, kuriame ieškovė turtėjo galimybę užduoti jam klausimus. Nustatęs tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatorės teiginius dėl pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimo.

Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorė, nesutikdama su tokia teismo išvada, nenurodo jokių ją paneigiančių argumentų, o dar kartą dėsto tuos pačius motyvus, dėl ko ginčo teismo ekspertizė, jos teigimu, negalėtų būti laikoma įrodymu – eksperto išvada. Atsižvelgdama į tai, kad, minėta, kasacinio teismo nagrinėjimo ribas sudaro teismų procesinių sprendimų teisėtumo patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nenustačius pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas, nurodyti kasatorės argumentai neduoda pagrindo konstatuoti teismų išvadų neteisėtumą.

Kiti kasatorės skunde nurodyti argumentai yra susiję su netinkamu teismų atliktu ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimu. Kasatorė nurodo, kad teismas negalėjo eksperto V. Z. surašyto akto laikyti specialia įrodinėjimo priemone bei juo remtis, nes ekspertizės metu nebuvo atlikti jokie objektyviai būtini tyrimai ir jie nebuvo aprašyti; ekspertas tyrimais nepagrindė ginčui svarbių aplinkybių, susijusių su defektų kasatorės bute atsiradimo laiku, jų atsiradimo mechanizmu, ekspertizės akte įvardijamų veiksnių įtaka kilusiems padariniams ir pan. Be to, kasatorės teigimu, teismai visiškai netyrė teismo ekspertizės akto turinio, neatsižvelgė į ekspertizės akte esančius prieštaravimus; neįvertino, kad ekspertas V. Z. pasisakė teisės klausimu dėl priežastinio ryšio tarp kasatorės atliktų veiksmų ir kilusių padarinių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatorės teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti teismų procesinių sprendimų neteisėtumą, o kasatorė neteisingai aiškina teismo paskirtos ekspertizės išvados, kaip įrodymo, vietą įrodinėjimo priemonių sistemoje. Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Congestum group“ v. UAB,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009).

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Taip pat ir vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais: UADB „Ergo Lietuva“ užsakymu firmos „Tyrimai ir projektai“ atlikta ekspertize, 2005 m. gruodžio 12 d. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Vilniaus klubo doc. dr. J. G. atlikta (duomenys neskelbtini) butų remonto ekspertize, liudytojų paaiškinimais. Taigi teismai, nepažeisdami pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su V. Z. atlikto tyrimo pripažinimu teismo ekspertizės aktu, nagrinėjamu atveju nekeičia susidariusios situacijos. Iš teismų sprendimų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizės akto išvadoms suteikta didesnė įrodomoji galia. Teismai savo procesiniuose sprendimuose aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimus priėmė remdamiesi šių įrodymų visuma. Be to, kaip matyti iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų, teismai tyrė kasatorės nurodytus argumentus dėl teismo ekspertizės akto ydingumo ir juos atmetė. Teismai nurodė, kad ekspertas atsakė į visus jam užduotus klausimas arba nurodė, jog negali atsakyti ir išdėstė tai ekspertizės akte. Kasatorės atstovo iniciatyva ekspertas ekspertizės aktą papildė, pasitelkdamas statinio projekto dalies vadovę L. M., kuri atsakė į tuos klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti V. Z.. Taip pat ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį ir atsakė į proceso dalyvių klausimus dėl savo pateiktų išvadų. Teismai nenustatė ekspertizės akto prieštaringumo, tyrimo nebuvimo ar kitų kasatorės nurodytų trūkumų.

Kasatorė, nesutikdama su teismų pateiktu šių įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taip pat kasatorė nenurodo ir argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas V. M. surašytą išvadą laikė nepatikimu įrodymu. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatorei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Dėl to atmestini kasatorės argumentai, kad teismai nepagrįstai nevertino byloje esančio specialisto V. M. surašyto ekspertizės akto, kad neištyrė visų byloje surinktų įrodymų bei jų turinio.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias statinio savininko (valdytojo) atleidimą nuo civilinės atsakomybės esant nukentėjusio asmens tyčiai ar neatsargumui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Šį teiginį kasatorė grindžia nurodydama, jog byloje esant pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atlikti veiksmai turėjo įtakos defektų kasatorės bute atsiradimui, bylą nagrinėję teismai negalėjo kasatorės ieškinio visiškai atmesti. Taigi kasatorė nesutinka su teismų vertinimu, kad jos pačios atliktų statybos darbų įtaka defektų atsiradimui buvo tokia reikšminga, kad neduoda pagrindo taikyti ir atsakovės atsakomybę, proporcingą jos atliktų darbų įtakai buto defektams atsirasti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorės argumentus, nes, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, teismai nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, be to, teismai įvertino kasatorės bei atsakovės veiksmų įtaką atsiradusiems padariniams ir sprendė, jog nėra pagrindo taikyti mišrios kasatorės bei atsakovė atsakomybės. Tuo tarpu kasatorė, nesutikdama su tokia teismų išvada, nenurodo teisinių argumentų, patvirtinančių teismų taikytų teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neiškelta teisiškai reikšmingos problemos, todėl pripažintina, jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.

Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus, kad teismai nepasisakė, kodėl kasatorės atliktus veiksmus jie vertino kaip didelį neatsargumą ir koks šio neatsargumo mastas bendrame visų bylos aplinkybių kontekste (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Šie kasatorės teiginiai neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas šiuos klausimus nagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Atmestini kasatorės argumentai, kad teismai neištyrė byloje surinktų įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai tyrė atsakovės atliktus veiksmus ir neteisėtų jos veiksmų nenustatė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 59,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės J. M. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš kasatorės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 59,35 Lt (penkiasdešimt devynis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė