Civilinė byla Nr. 3K-3-221/2010
Procesinio sprendimo kategorija
50.11.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės saugumo departamento kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės saugumo departamento ieškinį atsakovams V. Š., J. Š., S. Š., G. Š. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl buvusio saugumo darbuotojo iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) tarnybinių patalpų. Jis nurodė, kad atsakovui VSD 1998 m. gegužės 12 d. įsakymu buvo paskirtos tarnybinės gyvenamosios patalpos – trijų kambarių butas Vilniuje. 1998 m. gegužės 12 d. sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios 7 punkte įrašyta sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 362 straipsnio nuostata, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su VSD. 2005 m. gruodžio 22 d. atsakovo tarnybos santykiai nutrūko, tačiau ieškovas ilgą laiką nereiškė ieškinio dėl atsakovo iškeldinimo, nes atsakovo šeimoje gyveno du nepilnamečiai vaikai, o atsakovas kito būsto Vilniaus mieste neturėjo. Ieškovas nustatė atsakovams terminą iki 2006 m. liepos 31 d. naujų gyvenamųjų patalpų paieškai, tačiau šie iš ieškovo gyvenamųjų patalpų neišsikėlė. Atsakovai yra pajėgūs susirasti kitą gyvenamąją patalpą.
Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovų nuomone, sutartis nenutraukta, jie moka nuomos mokestį. Iškeldinimas galimas tik suėjus šešių mėnesių įspėjimo terminui. Atsakovas V. Š. išėjo iš darbo ne savo noru, o sulaukęs pensinio amžiaus; jis buvo įslaptintas VSD darbuotojas ir neturėjo galimybės kreiptis į bankus dėl paskolos gavimo. Tarnybos metu atsakingi VSD darbuotojai atsakovui žodžiu patvirtino, kad tarnybinio buto nuomos sutartis, pasibaigus tarnybai dėl išėjimo į ištarnauto laiko pensiją, nebus nutraukta. Be to, atsakovas tikėjosi, kad butas galimai bus jam parduotas. Atsakovui buvo paaiškinta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta, jei jis išeis iš darbo savo noru arba bus atleistas už pažeidimus. Iškeldinus atsakovus iš buto būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Atsakovo šeimoje yra du vaikai, kurie negali būti palikti be gyvenamojo būsto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus m. 1–asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinio pareiškimą tenkino ir iškeldino atsakovus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, kad butas turto patikėjimo teise priklauso VSD, kuris šios įstaigos 1998 m. gegužės 12 įsakymu buvo suteiktas pareigūnui V. Š.. Tą pačią dieną sudaryta ir Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Teismas konstatavo, kad sutartyje yra aiškiai ir konkrečiai nustatytas jos terminas. Byloje nustatyta, jog atleidus inspektorių V. Š. iš tarnybos, atsakovams buvo leista laikinai išimties tvarka iki 2006 m. liepos 31 d. gyventi tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, taigi Sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas. Teismas konstatavo, kad atsakovai gyvena tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, kurių teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo komercinių patalpų. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimas ir apskaita griežtai teisiškai reglamentuota Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 878, todėl atsakovų argumentus dėl įspėjimo termino atmetė. Teismas nustatė, kad sutartyje yra apibrėžtas konkretus tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos terminas: 7 punkte nustatyta, kad nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su VSD, sutartis gali būti nutraukta. Taigi tuo atveju, jei Sutartis būtų tapusi neterminuota, ieškovas būtų turėjęs atlikti neteisminę jos nutraukimo procedūrą, t. y. pareikalauti nutraukti Sutartį. Tai, kad atsakovas V. Š. dirbo įslaptintu darbuotoju pirmaisiais tarnybos metais, negali būti pagrindas nenutraukti Sutarties; atsakovas buvo supažindintais su šios institucijos veiklos pobūdžiu, todėl teismas laikė, kad jis sutiko su tokiomis tarnybos ir gyvenimo sąlygomis. Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų kreipęsi į VSD su prašymu dėl buto įsigijimo, prašę išduoti pažymą apie gautas pajamas, kad ją galėtų pristatyti į banką ar atlikę kitus veiksmus, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad atsakovai rimtai ir aktyviai ketino įsigyti gyvenamąsias patalpas. Atsakovų argumentus, kad jie siekė privatizuoti ginčo butą ar įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas atsakovui V. Š. būnant statutiniu valstybės tarnautoju ir ši teisė jiems buvo apribota, teismas laikė nepagrįstais. Atsakovų V. Š. ir J. Š. teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad jie nežinojo ir nesuprato, jog Sutartis gali būti nutraukta pasibaigus tarnybos laikotarpiui, paneigia atsakovo V. Š. prašymas dėl leidimo gyventi iki 2006 m. kovo 1 d. suteiktame tarnybiniame bute. Taip pat teismas atmetė atsakovų argumentus, jog juos iškeldinus iš tarnybinės gyvenamosios patalpos bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes jiems buvo žadėta leisti gyventi tarnybinėse patalpose neribotai. Į bylą nėra pateikta nė vieno VSD rašto, kuris galėtų patvirtinti atsakovų argumentus dėl leidimo neribotai gyventi tarnybinėse gyvenamosiose patalpose. Teismas laikė, kad CK 363 straipsnyje nustatyta garantija, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, gali būti iškeldintas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, atsakovui V. Š. negali būti taikoma, nes jis iš tarnybos buvo atleistas kaip ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. CK 363 straipsnyje vartojama senatvės pensijos sąvoka nėra tapati pareigūnų ir karių valstybinei pensijai, kuri skiriama ištarnavus nustatytą metų skaičių. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo geranoriškas ir stengėsi sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsakovams išsikelti ir raštu juos įspėjo dėl išsikėlimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteiktų pagal Sutartį, tačiau, jiems neišsikėlus, 2008 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo, taip aiškiai išreikšdamas valią dėl sutartinių santykių pasibaigimo ir išsikėlimo iš suteiktų tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą 2010 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad pagal buto suteikimo metu galiojančias teisės normas butui – tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektui, turėjo būti suteiktas tarnybinės gyvenamosios patalpos statusas – rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu patalpos turėjo būti priskirtos tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteiktos nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduodamą specialų orderį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas šių aplinkybių neginčijo, pripažino jam išnuomotos patalpos tarnybinį statusą. Teisėjų kolegija nurodė, kad civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų negaliojimas atgaline tvarka, suponuoja civilinių teisių ir pareigų, įgytų galiojant ankstesniam teisės aktui, tęstinumą. Šios teisės ir pareigos savaime neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas yra pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad pirmiau nurodytos įgytos civilinės teisės ir pareigos išnyksta nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas taikė šalių teisiniams santykiams 1964 m. CK 324-333, 346, 347, 361-364 straipsnius ir padarė pagrįstą išvadą, kad kitos gyvenamosios patalpos suteikimo garantijos iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, numatytos 1964 m. CK 363 straipsnyje, atveju ieškovui ir jo šeimai netaikytinos. Tačiau pažymėtina, kad šalių sutartis buvo sudaryta galiojant Butų kodeksui (galiojo nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d.). Butų kodekso pripažinimo netekusiu galios 1998 m. birželio 16 d. įstatyme Nr.VIII-796, įsigaliojusiame nuo 1998 m. liepos 1 d., nėra specialiai nurodyta, kad teisės ir pareigos, įgytos pagal Butų kodeksą, išnyko po jo pripažinimo netekusiu galios. Dėl to kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas galėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog jis su šeima nebus iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu išdirbs organizacijoje tam tikrą laiką. Taigi nagrinėjamoje byloje svarstytina, ar atsakovas, sudaręs tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį galiojant Butų kodeksui, įgijo teisę į Butų kodekso 105 straipsnyje nustatytas garantijas iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos atveju. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, pasikeitus tarnybinių patalpų nuomos teisiniam reglamentavimui, sutarties šalys tarnybinės patalpos nuomos santykių nemodifikavo, o tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje svarstytina, ar atsakovai galėjo būti iškeldinti iš nuomojamų tarnybinių patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ar jie įgijo teisę būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, pagal Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktą, kuris garantuoja asmeniui, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbusiam įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kuri suteikė tarnybines patalpas, teisę būti iškeldintam tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tokios nuostatos formuojamos teismų praktikoje analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-492/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. P. U., V. U., bylos Nr. 3K-3-782/2002; kt.). Pirmosios instancijos teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo. Teisėjų kolegija sprendė, kad tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
III. Kasacinių skundų, prisidėjimo prie jų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas taikydamas Butų kodekso nuostatas bei įpareigodamas Vilniaus miesto 1–ąjį apylinkės teismą nustatyti neva teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kartu ir taikyti Butų kodekso nuostatas, padarė materialiosios teisės pažeidimą. Butų kodeksas 1998 m. gegužės 12 d. nuomos sutarties sudarymo metu de facto jau neveikė, nes nebeegzistavo specialios sutarties įforminimo tvarkos (vykdomojo komiteto išduoto specialaus orderio).
2. Apeliacinės instancijos teismas nutarė sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismas, atsisakydamas nagrinėti apeliacinio skundo teisinius ir faktinius pagrindus, nesiimdamas teismo posėdžio metu jokių priemonių, skirtų išsiaiškinti, kokiu pagrindu V. Š. buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa (įsakymo ar orderio), nors tai yra akivaizdu iš byloje esančių įrodymų, bei įpareigodamas pirmosios instancijos teismą rinkti neegzistuojančius įrodymus, vilkina bylos nagrinėjimo eigą. Šiuo sprendimu teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat proceso kooperacijos, ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-492/2007, pagal kurią tam, kad atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, privalėjo būti visos šios įstatyme nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas – patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą; specifinės sutarties šalys – darbovietė (įstaiga, organizacija) ir darbuotojas; speciali sutarties įforminimo tvarka – rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu priskiriant patalpas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteikiant jas nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduodamą specialų orderį. Teismas, neatsižvelgdamas į nurodytą praktiką ir į tai, kad nėra įrodymų apie nuomos įforminimą orderiu, vis tiek kelia klausimą dėl Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte nurodytos garantijos.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neįpareigojo pirmosios instancijos teismo taikyti Butų kodekso 105 straipsnio, o nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, todėl byla turi būti gražinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Butų kodeksas nagrinėjamiems santykiams turi būti taikomas nepaisant to, nurodytas jis šalių sutartyje ar nenurodytas, taip pat nepriklausomai nuo to, ar sudarant sutartį Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomieji komitetai de facto veikė ar ne.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau būta atvejų, kai tarnybinis butas būdavo suteikiamas be Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomųjų komitetų orderio (2002 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje T. V. v. Lietuvos invalidų draugijos skyrius, bylos Nr.3K-3-18/2002; 2008 m. balandžio 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje "Lietuvos geležinkeliai" v. G. D., bylos Nr. 3K-3-249).
k o n s t a t u o j a :
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykius.
Byloje keliamas klausimas dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykių reglamentavimo ir jų kvalifikavimo pagal Butų kodekso ar pagal CK normas.
Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių teisinio reglamentavimo
Kvalifikuojant tarnybinės gyvenamosios patalpos naudojimosi santykius turi būti remiamasi tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiais įstatymais, kurių pagrindu susiformavo ginčo santykiai. Iki 1998 m. liepos 1 d. naudojimąsi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis reglamentavo Butų kodeksas (netekęs galios 1998 m. liepos 1 d.) bei 1964 m. CK 30 skirsnis (įsigaliojęs 1992 m. ir galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.). Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, įgyvendinamos jam įsigaliojus. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus.
Jeigu tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1998 m., t. y. galiojant 1983 m. Butų kodeksui ir 1964 m. CK, tai pagal vieno iš šių aktų nuostatas turi būti nuspręsta, ar gyvenamoji patalpa tarnybinė ir ar ja besinaudojantys asmenys iškeldinami kaip iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, t.y. specialia tvarka, taikant atitinkamame teisės akte nustatytas garantijas iškeldinamiesiems asmenims. Siekiant įgyvendinti 1983 m. Butų kodeksą buvo priimti, be kita ko, Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuostatai, Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimosi jomis instrukcija. 1992 m. buvo priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kurio 24 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reglamentuoja civilinis kodeksas. Ryšium su šio įstatymo priėmimu 1992 m. buvo pakeistos ir papildytos 1964 m. CK gyvenamosios patalpos nuomą reglamentuojančios normos. 1964 m. CK 30 skirsnio 318 straipsnyje nurodyta, kad CK 30 skirsnyje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, kai šios patalpos priklauso fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijoms, valstybei ir savivaldybėms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso, suteikimo, naudojimo, iškeldinimo iš jų klausimus reglamentavo 1964 m. CK 30 skirsnio 360 – 363 straipsniai. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimo klausimus reglamentavo Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimosi jomis instrukcija, bet ji buvo panaikinta Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“. Šis ne kartą keistas nutarimas galiojo ir ginčo santykių atsiradimo momentu ir pagal juo patvirtintą Darbuotojų, kuriems gali būti suteikto tarnybinės gyvenamosios patalpos, pareigų ir kategorijų sąrašą valstybės saugumo sistemos darbuotojams pagal VSD patvirtintą sąrašą galėjo būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, o pagal juo patvirtintų Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisykles tam tikri klausimai, pavyzdžiui, iškeldinimo, naudojimosi, buvo reglamentuojami CK, bet ne Butų kodekso.
Pirmiau nurodytų teisės aktų sisteminė analizė rodo, kad suteikiant tarnybines gyvenamąsias patalpas pagal Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ po to, kai buvo priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas ir CK 30 skirsnio pakeitimas ir papildymas, galėjo būti įgyvendinamos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo ir CK, bet ne tik Butų kodekso normos.
Nagrinėjamoje byloje VSD 1998 m. gegužės 12 d. įsakymu dėl 1998 m. pastatytame pastate esančio buto skyrimo nurodoma, kad vadovaujamasi 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“, tai pakartota ir 1998 m. gegužės 12 d. sudarytoje nuomos sutartyje. Pareigūnui suteikiamas teises į tarnybines gyvenamąsias patalpas apibrėžia įsakymo dėl 1998 m. pastatytame pastate esančio buto skyrimo II punktas. Kadangi juo remiantis buvo sudaryta nuomos sutartis, tai jis išreiškia nuomotojo valią sutarties sudarymo momentu ir yra reikšmingas informacijos šaltinis aiškinantis tikrąją šalių valią dėl sutarties sudarymo. Įsakyme nurodoma, kad pareigūnams suteikiami butai nuomojami tarnybos VSD laikotarpiui. Iškeldinimo sąlygos nustatytos pirmiau nurodyta sutartimi. Jei tam tikras klausimas sutartyje neaptartas, tai turi būti taikomos dispozityviosios teisės normos. Jei šalių sutartyje nereglamentuojamos nuomininko teisės ar garantijos dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo iškeldinimo atveju, tai turi būti taikomos iškeldinimo metu galiojančios ir šalių santykiams taikytinos įstatymų nuostatos. Šiuose dokumentuose esančios nuorodos į CK, o ne į Butų kodeksą sudaro pagrindą išvadai, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuojami pagal CK nuostatas.
Spręsdamas tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko iškeldinimo klausimą apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė 1983 m. Butų kodekso nuostatas ir dėl jo netinkamo taikymo padarė įstatymu nepagrįstas išvadas, kad reikia tirti daug ir naujų faktinių aplinkybių. Ši būtinybė byloje egzistuotų, jei šalių santykiams reglamentuoti būtų taikomas Butų kodeksas. Kasaciniam teismui nusprendus, kad šis teisės aktas netaikytinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Bylai reikšmingi faktai yra tinkamai nustatyti pirmosios instancijos teisme, todėl papildomai nustatinėti jų nereikia.
Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, reikalingas taikyti CK normoms ir pagrįstai padarė išvadą, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal jas bei tinkamai taikė CK nuostatas. Tai sudaro pagrindą palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Valstybė kasaciniame procese patyrė 42,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis CPK 96 straipsniu šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimą.
Iš V. Š. (a. kodas (duomenys neskelbtini) J. Š. (a. kodas (duomenys neskelbtini) S. Š. (a. kodas (duomenys neskelbtini) G. Š. (a. kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 10,69 (dešimt litų 69 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
