Dėl avanso grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 52.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „LIVOSTA“ dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl avanso, sumokėto pagal projektavimo darbų sutartį, grąžinimo.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. gruodžio 12 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ūkininko sodybos, esančios žemės sklype Elektrėnų savivaldybės Daugirdiškių kaime, techninį projektą. Šalys sutarė, kad darbai bus pradėti 2007 m. gruodžio 17 d. ir baigti 2008 m. birželio 30 d., darbų kaina 59 000 Lt su PVM. Ieškovas darbų pradžiai įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt avansą, pateikti atsakovui išeities duomenis, susijusius su sklypo nuosavybės dokumentais, galiojančią toponuotrauką, projektavimo sąlygų sąvadą bei darbų programą.

Ieškovas iki 2007 m. gruodžio 17 d. (sutartyje numatytos darbų pradžios) sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avanso bei perdavė projektavimo sąlygų sąvadą, kitų dokumentų atsakovui nepateikė. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. iki 2008 m. birželio 30 d. neatliko ūkininko sodybos techninio projekto, pateikė ieškovui tik kelis brėžinius.

Ieškovas K. Š., remdamasis CK 6.700-702 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ 10 000 Lt įsiskolinimą, 1085,60 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovas nepateikė atsakovui galiojančios toponuotraukos, darbų programos; atsakovas, vykdydamas sutartį, atliko parengiamuosius darbus techniniam projektui atlikti, t. y. pagal ieškovo žodžiu dėstomus pageidavimus dėl statinio projekto, parengė ir pateikė ieškovui pirminius projektinius pasiūlymus (eskizinius projektus). Teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu: ieškovas pažeidė prievolę, kai neįvykdė pareigos perduoti sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kadangi kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis), tai nėra ir neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog atsakovo iš dalies atliktas darbas nepatenkino ieškovo lūkesčių ir jis suabejojo atsakovo kompetencija, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo grąžinti jo sumokėtą avansą, ir nusprendė, kad atsisakęs sutarties, kol darbas nebaigtas, ieškovas turi sumokėti atsakovui atlyginimą už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 3, 4 dalys). Remdamasis Lietuvos architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijomis, teismas nusprendė, kad atsakovo atlikti statinio projektavimo darbai (programos sudarymas ir projektavimo nuostatų bei sąlygų rengimas, projektiniai pasiūlymai (eskizinis projektas) sudaro 43,4 proc. nuo sutartyje numatytų projektavimo darbų, t. y. 25 606 Lt, taigi atsakovo atliktų statinio projektavimo darbų vertė viršijo ieškovo sumokėtą avanso dalį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 Lt skolos, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė faktinių aplinkybių vertinimo ir proceso įstatyme nustatytas įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisykles, nepagrįstai remdamasis Lietuvos architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijomis, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Atsakovas neatliko ir nepateikė tokio techninio projekto, kuris atitiktų aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 (toliau – Reglamentas) 31.1-31.21 punktų reikalavimus, ir šios aplinkybės neginčijo. Teisėjų kolegija nepripažino atsakovo argumentų, kad, vykdydamas šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis atliko parengiamuosius darbus techniniam projektui parengti, t. y. pagal ieškovo žodinius pageidavimus parengė ir pateikė ieškovui eskizinius projektus (projektinius pasiūlymus), pagrįstais ir įrodytais (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių projektavimo darbų sutartyje atsakovo nurodyti darbai nėra aptarti, t. y. šalys nesusitarė, jog atsakovas sudarys darbų programą ar ruoš projektavimo nuostatus bei sąlygas, nes, ieškovo teigimu, šie darbai buvo atlikti iki šalių sutarties pasirašymo arba apskritai jų nereikėjo atlikti dėl objekto nesudėtingumo. Kadangi atsakovo pateikti brėžiniai, kuriuos jis įvardija kaip projektinius pasiūlymus (eskizinius projektus, statinio koncepciją), neatitinka Reglamento 8.4 punkte nustatyto aprašymo ir reikalavimų, tai jie negali būti vertinami kaip parengiamieji darbai projektavimo darbų sutartyje numatytam techniniam projektui parengti, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos vertino kaip projektinius pasiūlymus. Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsakovas nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti: nors jis ir tvirtina, jog ieškovas nepateikė visų tinkamų sutarties vykdymui dokumentų, tačiau pats iki 2008 m. balandžio 30 d., t. y. daugiau kaip keturis mėnesius nuo sutartyje numatyto darbų pradžios termino, jokių pretenzijų ieškovui dėl tariamai iš jo negautų dokumentų, nepateiktos užduoties nereiškė, pažeisdamas CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Teisėjų kolegija atmetė ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo, nes atsakovas neįvykdė sutarties iš esmės dėl paties ieškovo elgesio – pastarasis, dar nepasibaigus šalių sutarties galiojimo terminui, kreipėsi į kitą projekto vadovą D. D., pagal ieškovo užsakymą atlikusį Statinio techninį projektą, kurį patikrino Elektrėnų savivaldybės nuolatinė statybos komisija ir 2008 m. gegužės 27 d. išdavė statybos leidimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „LIVOSTA“ prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo K. Š. visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl projektavimo rangos sutarties aiškinimo, CK 6.658 straipsnio 4 dalies ir 6.671 straipsnio pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (1998 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Visagino miesto valstybinio socialinio draudimo skyrius v. UAB „Rina”, bylos Nr. 3K-21/1998; 2000 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Ž. S. v. H. C., bylos Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje K. G. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-837/2001) suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių ir pažeidė CK 6.193 straipsnį. Reglamento 32.2 punkte nurodyti techninio projekto bendrosios dalies sudėtine dalimi pripažįstami brėžiniai, tarp jų – pagrindinių pastatų architektūrinės dalies aukštų planai ir pjūviai, pagrindiniai pastatų fasadai, kurie, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsispindi kasatoriaus parengtuose ir ieškovui pateiktuose eskiziniuose projektuose. Taigi tikrieji protingų asmenų ketinimai, susitariant dėl techninio projekto parengimo kaip projektavimo darbų rezultato, neabejotinai apimtų ir susitarimą dėl parengiamųjų darbų, būtinų atlikti tam, kad šis rezultatas būtų pasiektas, o apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, neatsižvelgė į šalių teisinių santykių turinį, netyrė tikrųjų šalių ketinimų ir sprendimo išvadas grindė vien pažodiniu sutarties aiškinimu. Pagrindinė aplinkybė, į kurią apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė aiškindamas sutartį, yra pirmosios instancijos teisme nustatytas faktas, kad ieškovas nepateikė kasatoriui darbų programos (sutarties 4.1.1 punkto, CK 6.704 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6.701 straipsnio 1 dalies pažeidimas), kurios nesant, didelę projektuotojo laiko dalį neišvengiamai užima tikrųjų ir galutinių užsakovo pageidavimų aiškinimasis, rengiant preliminarius eskizus bei kitokių formų projektinius pasiūlymus užsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad šalys susitarė tik dėl techninio projekto parengimo, bet nesitarė dėl projektinių pasiūlymų (kurie yra techninio projekto sudėtinė dalis) rengimo, todėl, kasatoriui neparengus techninio projekto, ieškovas jam neturi atlyginti už parengiamuosius darbus, prieštarauja rangos sutarties esmei ir pažeidžia CK 6.658 straipsnio 4 dalį ir 6.671 straipsnį. Be to, konstatuodamas, kad kasatoriaus pateiktų eskizinių brėžinių nubraižymas nereikalavo kūrybinio indėlio, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK XXXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės normas, reglamentuojančias projektavimo rangos teisinius santykius bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 28, 31 punktus, netinkamai taikė Reglamento 8.4 punktą, itin susiaurindamas jo nuostatas ir nepagrįstai kaip svarbiausią skiriamąjį projektinių pasiūlymų požymį nurodydamas jų bazinę paskirtį ir bazinį Reglamento 8.4.1 punkte pateiktą projektinio pasiūlymo sudedamųjų dalių aprašymą, nepagrįstai neatsižvelgė į Reglamento 32 punkto nuostatas, nustatančias techninio projekto sudėtį, neatkreipė dėmesio į tai, kad projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, o tai reiškia, jog projektinis pasiūlymas gali būti rengiamas išimtinai pagal statytojo individualius poreikius (t. y. ne tik projektuotojų atrankos konkursui ar projektavimo sąlygų sąvado rengimui), taigi jo panaudojimo (pritaikymo) sfera ir sudėtis gali iš esmės skirtis nuo Reglamento 8.4 punkte pateiktų bazinių variantų. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje UAB „Palangos valda“ v. UAB „Amitis“, bylos Nr. 3K-3-385/2008, kuria paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo dalis projektuotojo atliktų parengiamųjų projektavimo darbų pripažinti tinkamai atliktais ir dalis užsakovo sumokėto avanso pripažinta atlyginimu už šiuos darbus, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų neanalizavo kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais) ir savo išvadas grindė aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, dėl to klaidingai nustatė byloje esminę reikšmę turintį faktą – kad kasatorius neatliko jokių darbų pagal sutartį; teismo išvada, kad ieškovui pateikti kasatoriaus brėžiniai nėra laikomi parengiamaisiais techninio projekto darbais ir yra tik mechaninis darbas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176-185 straipsniai), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nebendradarbiavo su ieškovu, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais (ir netgi prieštaraujanti surinktiems rašytiniams įrodymams), yra priimta akivaizdžiai pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176-185 straipsniai), ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. Š. prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti iš kasatoriaus išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl projektavimo rangos sutarties aiškinimo, CK 6.658 straipsnio 4 dalies ir 6.671 straipsnio pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutarties aiškinimas yra fakto klausimas; kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl vertina tai, ar žemesnės instancijos teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008). Apeliacinės instancijos tesimas nepažeidė nei CK 6.193 straipsnyje nustatytų, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių ir pagrįstai pripažino, kad kasatorius savo įsipareigojimų neįvykdė ir jokių projektavimo darbų neatliko (nepateikė Reglamento 31 punkte apibrėžto techninio projekto), bei priteisė 10 000 Lt. Kasatoriaus nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nepagrįsti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius, teigdamas, kad atliko tam tikros vertės darbus, neteikia jokių argumentų dėl to, kokia tų darbų faktinė vertė.

2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatorius nebendradarbiavo su ieškovu, nes kasatorius keturis mėnesius, pažeisdamas CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą, nereiškė ieškovui pretenzijų dėl negautų dokumentų. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasatorius yra specifine projektavimo veikla užsiimantis juridinis asmuo, todėl jam a priori taikomi padidinti rūpestingumo ir profesionalumo standartai, o ieškovas yra fizinis asmuo – ūkininkas, kuris nėra statybos projektavimo darbų profesionalas, todėl jam a priori negali būti taikomi tokie patys standartai kaip kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus pateiktų pirminių techninių pasiūlymų vertinimo grindžiamos nešališka ir visapusiška visų byloje esančių įrodymų analize.

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra projektavimo rangos sutarties, jos tinkamo įvykdymo sąlygų aiškinimas ir neįvykdymo teisinių padarinių nustatymas – CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio normų bei jų santykio su bendrosiomis rangos sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis, nustatančiomis užsakovo teises darbų atlikimo metu, aiškinimas ir taikymas. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo patikrina atsižvelgdamas į tai, ar teismai skirtingai kvalifikavo tuos pačius faktus, ar skiriasi teismų nustatytos aplinkybės. Nagrinėdama kasacinį skundą, kolegija neperžengia skunde nustatytų ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako dėl motyvuotų kasacijos pagrindų ir nustato, ar kasacijos pagrindai pasitvirtina.

Dėl projektavimo rangos sutartinių santykių ir jų reguliavimo ypatumų

CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Teismai šalių santykius kvalifikavo kaip projektavimo rangos, kasatorius tokio kvalifikavimo neginčija, kolegija pripažįsta, kad šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, o bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Naujo daikto sukūrimas statybos procese vyksta etapais: statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas, projekto pagrindu vykdomi statybos darbai. Pirmajame etape renkama informacija apie būsimos statybos sąlygas ir statinio paskirtį – atliekami darbai, kurie leidžia išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, jeigu jis yra būtinas, bei kiti būtini darbai. Užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Nagrinėjamo ginčo šalys susitarė, kad kasatorius parengs ūkininko sodybos techninį projektą. Šalys nedetalizavo techninio projekto sudėties, bet ši sudėtis turi atitikti nustatytąją norminiuose teisės aktuose (Reglamento VI skyriuje). Nors sutarties šalys ir nustatė, kad ieškovas turi pateikti kasatoriui atitinkamus dokumentus bei darbų programą, tačiau šis susitarimas taip pat saistomas norminių teisės aktų reikalavimų: Reglamento IV skyriuje nustatyta, kad užsakovas turi pateikti projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, t. y. detalųjį planą (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokią teisę į žemę (statybos sklypą) ar vandens telkinį (ar jo dalį) patvirtinančius dokumentus, statinio bendraturčių sutikimą, projektinius pasiūlymus (jei jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statinio projektavimo užduotį, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentus. Statinio projektavimo užduotimi nustatoma paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą (Reglamento 8.6 punktas). Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra pagrindas projektavimo darbams atlikti. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projekuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Rangovas negali keisti užduoties be užsakovo sutikimo (CK 6.701 straipsnio 2 dalis, 6.223 straipsnio 1dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis netinkama (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.703 straipsnio 1 dalis).

Bylos šalys projektavimo rangos sutartyje nustatė užsakovo pareigą, be kitų būtinų dokumentų, pateikti rangovui darbų programą (sutarties 4.1.1 punktas), tačiau neaptarė šios užsakovo prievolės įvykdymo tvarkos ir terminų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai šalys nesutaria dėl prievolių vykdymo sąlygų, šalis, kuri turi įvykdyti prievolę, ją vykdo, atsižvelgdama į sutarties tikslą, veikia protingai ir apdairai tikslui pasiekti bei bendradarbiauja su kita šalimi (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.200 straipsnis, 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas). Kai sutarties šalys nesutarė dėl programos pateikimo formos ir terminų, tai faktą, ar programa buvo pateikta ir tinkamai suformuluota, kilus ginčui, prievolę privalėjusi įvykdyti šalis įrodinėja visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis priemonėmis, o kita šalis negali reikalauti įvykdyti prievolę konkrečiu būdu, jeigu taip vykdyti prievolę nebuvo susitarta.

Minėta, kad pagal šalių sutarties 4.1.1 punktą ieškovas turėjo pateikti kasatoriui darbų programą. Bylą nagrinėję teismai šią sutarties nuostatą kvalifikavo kaip nustatančią užsakovo prievolę pateikti užduotį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsakovas šią prievolę vykdė, žodžiu teikdamas rangovui savo pageidavimus, pagal kuriuos pastarasis padarė projektinius pasiūlymus: eskizinius urbanistinius-architektūrinius variantus, ir šie darbai, ieškovui atsisakius sutarties, yra verti daugiau, nei sumokėtas avansas. Apeliacinės instancijos teismas šių kasatoriaus atliktų darbų nevertino kaip projektinių pasiūlymų, kurie naudojami projektuojamojo statinio idėjai suformuoti bei projektavimo sąlygoms parengti, nes jie neatitiko Reglamento 8.4 punkte įtvirtintų reikalavimų. Kadangi pagal šalių sutartį darbų programą turėjo pateikti užsakovas ir tokios pareigos nebuvo nustatyta rangovui, tai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius atliko darbus be konkrečios darbų programos savo rizika, o užsakovas už tokius darbus neprivalo atlyginti, ir priėmė priešingą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai skirtingai vertino šalių sutartį ir jos vykdymą, t. y. skirtingai taikė CK 6.163 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jeigu negalima tų ketinimų nustatyti, sutarties sąlygoms suteikiama tokia prasmė, kokią tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi žmones (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Šalių sutarties tekstą parengė kasatorius, kuris atestuotas teikti projektavimo paslaugas, yra šios srities profesionalas, verslininkas. Akivaizdu, kad kasatorius, kaip šio specializuoto verslo subjektas, supranta darbų užduoties svarbą ir paprastai turėtų siūlyti užsakovui užduotį pateikti raštu. Kai tokią užduotį pateikti pačiam užsakovui nepakanka žinių, šalys gali susitarti, kad užduotį suformuluos rangovas, užsakovui išsakius pageidavimus, bet užduotis tokiu atveju tampa privaloma šalims tik tada, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje užduotis kasatoriui buvo nurodyta abstrakčiai: suprojektuoti ūkininko sodybą. Ieškovo teigimu, užsakymas buvo nesudėtingas, todėl nereikėjo jokių projektinių pasiūlymų. Kolegija pažymi, kad pagal Reglamento 31 punktą techninis projektas turi būti pakankamai detalus statytojo sumanymui suprasti ir įgyvendinti, todėl nagrinėjamos sutarties tikslas esant abstrakčiai užduočiai turėjo būti pasiektas darant sprendinių brėžinius pagal žodžiu pateiktus užsakovo pageidavimus. Sutikdamas taip veikti, kasatorius prisiėmė riziką, kad užsakovas jo parengtų sprendinių gali nepatvirtinti ir nebus galima atlikti projektavimo darbų bei parengti techninio projekto. Prisiėmusiam tokią riziką kasatoriui pagal CK 6.206 straipsnį tektų sutarties neįvykdymo padariniai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasatoriui negalėjo būti besąlygiškai taikomas CK 6.206 straipsnyje įtvirtintas draudimas remtis kitos šalies neįvykdymu, nes bylą nagrinėjusių teismų yra nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), jog ieškovas, be užduoties pateikimo pareigos, nevykdė ir kitų pareigų pagal šalių sutartį, kurių nevykdymo padariniai nepatenka į rangovo riziką: nepateikė visų privalomų dokumentų (topografinės nuotraukos), nebendradarbiavo su kasatoriumi, elgėsi nesąžiningai, nes nepasibaigus sutarties vykdymo terminui užsakė kitam projektuotojui techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas. Šias aplinkybes kolegija kvalifikuoja kaip kliudžiusias kasatoriui vykdyti sutartį (CK 6.661 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai skirtingai kvalifikavo šalių sutarties pasibaigimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl avanso grąžinimo, sprendė, kad ieškovas atsisakė sutarties, nesilaikydamas CK 6.658 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos, todėl turi sumokėti kasatoriui atlyginimą už atliktą darbo dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo tik kasatoriaus netinkamą pareigų vykdymą: jo pranešimą dėl ieškovo pareigų nevykdymo kvalifikavo kaip pavėluotą ir nesukeliantį teisinių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pacta sunt servanda principas, įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja abi sutarties šalis, kilus pavojui, kad sutartis nebus įvykdyta, šalinti kliūtis sutartam tikslui pasiekti. Jeigu šalis nori atsisakyti sutarties, ji turi atlikti atitinkamus veiksmus ir atlyginti kitai šaliai nuostolius. Aplinkybės, dėl kurių siekiama atsisakyti sutarties, yra reikšmingos įvertinant nuostolių atsiradimą, nustatant jų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatorius pavėluotai įspėjo ieškovą apie padarinius dėl dokumentų ir darbų programos nepateikimo, nesudaro teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo pareigos atlyginti nuostolius, nes tokių padarinių nenumatyta CK 6.659 straipsnio 2 dalyje, ši aplinkybė gali būti reikšminga įvertinant nuostolių dydį, t. y. nustatant, ar delsimas nepadidino kasatoriaus nuostolių.

Dėl užsakovo ir rangovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė rangos sutarties šalių pareigas ir nevykdymo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.658, 6.659, 6.661 straipsnius), nepagrįstai konstatavo, kad tik kasatorius tinkamai nevykdė sutarties, ir be pakankamo pagrindo atleido ieškovą, neįvykdžiusį savo priešpriešinių pareigų ir taip sukliudžiusį įvykdyti sutartį, nuo teisinių pasekmių. Kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas privalo atlyginti kasatoriui už šio atliktą darbą, tačiau pažymi, kad Lietuvos architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijose nustatytomis projektavimo darbų kainomis galima vadovautis tik kaip viena iš galimybių nustatant tokių paslaugų kainas rinkoje, o atlyginimas už projektavimo paslaugas priklauso nuo atliktų darbų kokybės, jų apimties bei santykio su bendra sutartyje sulygta darbų kaina. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kasatoriaus atliktų darbų vertę, vadovavosi tik Lietuvos architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijomis, bet jose nustatytų kainų nevertino bylos aplinkybių kontekste, todėl nustatė aiškiai per didelį atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus atlikti darbai – tai eskiziniai brėžiniai, kuriuos, kaip byloje nustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalis), atliko net neatestuotas specialistas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad kasatorius delsė įspėti ieškovą, jog nepateikus topografinės nuotraukos darbai nebus atlikti, neaiški detali darbų programa, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui atlygintinų darbų vertė turi būti mažinama.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos sprendimą ir, atsižvelgdama į abiejų sutarties šalių kaltę dėl sutarties nevykdymo, kasatoriaus atliktų darbų santykį su visa šalių sutartimi sulygta darbų apimtimi bei kasatoriaus delsimą įspėti ieškovą apie šio daromas kliūtis sutarčiai įvykdyti, sumažina ieškovui priteistą grąžintino avanso sumą iki 5000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, patenkinta 45 proc. ieškovo reikalavimų, todėl jam iš kasatoriaus priteistina atitinkama dalis pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1199,31 Lt. Pagal byloje esančius dokumentus, kasatorius sumokėjo 2380 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą dydį, todėl kasatoriui priteistinų išlaidų advokato pagalbai suma skaičiuojama nuo maksimalios ir iš viso jam priteistina 2351,25 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Šalys prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas iš dalies (50 proc.), tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius pateikė tik PVM sąskaitą-faktūrą už kasacinio skundo parengimą, tačiau nepateikė šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl joje nurodyta suma jam nepriteistina.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 28,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, valstybei iš ieškovo ir kasatoriaus priteistina po 14,35 Lt šių išlaidų proporcingai atmestai ir patenkintai kasacinio skundo dalims (CK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir vykdytiną jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) ieškovui K. Š. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) Lt, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1199,31 Lt (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt devynis litus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. Š. (duomenys neskelbtini) atsakovui Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) 2351,25 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt vieną litą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir 181,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) ieškovui K. Š. (duomenys neskelbtini) 544,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) 14,35 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo K. Š. (duomenys neskelbtini) 14,35 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė