Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu, taip pat elemento pripažinimo nesaugomu, ir proceso teisių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą tokio pobūdžio bylose, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-275-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02391-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Stumbras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Stumbras“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo, dėl prekių ženklų elementų pripažinimo nesaugomais. Tretieji asmenys byloje – V. S., Lietuvos ir Prancūzijos uždaroji akcinė bendrovė „Belvedere Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Bennet distributors“, „Limited Liability Company „Parliament Distribution“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu, taip pat elemento pripažinimo nesaugomu, ir proceso teisių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą tokio pobūdžio bylose, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti AB „Stumbras“ žodinio prekių ženklo „999“ (reg. Nr. 51686) registraciją negaliojančia ir ją panaikinti; pripažinti elementą „999“ nesaugomu elementu AB „Stumbras“ prekių ženkluose, reg. Nr. 24648, Nr. 60799, Nr. 54405, Nr. 54530 ir Nr. 58360.

Ieškovė nurodė, kad AB „Vilniaus degtinė“ daugiau nei 60 metų gamina trauktinę „Trejos devynerios“, per visą šios trauktinės gamybos istoriją buvo naudojamos įvairios etiketės, tačiau visose jose dominuodavo pagrindiniai elementai: skaičiai „999“, simbolizuojantys šios trauktinės pavadinimą „Trejos devynerios“. Pagal AB „Stumbras“ 2004 m. gruodžio 6 d. paraišką Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – ir VPB) 2006 m. gegužės 2 d. įregistravo žodinį prekių ženklą „999“ (reg. Nr. 51686). Ilgą laiką ir po šio prekių ženklo įregistravimo AB „Vilniaus degtinė“ naudojo įvairias etiketes su skaitmenimis „999“ ir teikė įvairias paraiškas registruoti prekių ženklus su šiuo elementu (pvz., reg. Nr. 61153, Nr. 61155). Tačiau pastaruoju metu AB „Stumbras“ pareikalavo nutraukti skaitmenų „999“ naudojimą etiketėse ir (ar) prekių ženkluose. Ieškovei atsisakius nutraukti 60 metų tradicijas turinčią prekių gamybą, žymėjimą bei platinimą, AB „Stumbras“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, reikalaudamas uždrausti šio žymens naudojimą AB „Vilniaus degtinė“ prekių etiketėse ir uždrausti ieškovei teikti paraiškas Valstybiniam patentų biurui registruoti prekių ženklus su elementu „999“. Reikalavimus AB „Stumbras“ grindžia savo, kaip žodinio prekių ženklo „999“ (reg. Nr. 51686) savininkės, teisių gynimu. Tačiau, AB „Vilniaus degtinė“ vertinimu, šis prekių ženklas negalėjo būti įregistruotas, o elementas „999“ turi būti pripažintas nesaugomu elementu. Kadangi AB „Vilniaus degtinė“ gamina trauktinę „Trejos devynerios“ daugiau nei 60 metų, ilgą laikotarpį (mažiausiai 25 metus) bendrovės gaminama trauktinė „Trejos devynerios“ buvo žymima etiketėmis su dominuojančiu (ar vienu iš dominuojančių) elementu „999“, AB „Vilniaus degtinė“ turi teisėtą interesą, kad žymuo „999“, kaip bendrinis, įprastai vartojamas sąžiningoje verslo praktikoje, liktų „laisvas“ ir prieinamas visiems.

Ieškovė reikalavimą pripažinti žodinio prekių ženklo „999“ registraciją negaliojančia grindė Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies: 2 punktu – prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, 3 punktu – yra tapęs bendriniu, 4 punktu – žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį. Reikalavimą panaikinti prekių ženklo registraciją ieškovė grindė PŽĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu – po įregistravimo datos prekių ženklas tapo bendrinis, reikalavimą panaikinti prekių ženklo registraciją ieškovė taip pat grindė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu – prekių ženklas klaidinamai panašus į ankstesnį AB „Vilniaus degtinė“ prekių ženklą ir PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi – paraiška įregistruoti ženklą paduota turint nesąžiningų ketinimų. Reikalavimą elementą „999“ pripažinti nesaugomu ieškovė grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei aplinkybe, kad žymuo „999“ neatlieka prekių ženklo funkcijos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino elementą „999“ nesaugomu atsakovės prekių ženkluose, reg. Nr. 24648, Nr. 60799, Nr. 54405, Nr. 54530, Nr. 58360. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo teismas nurodė, kad pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Teismo teigimu, prekių ženklo „999“ savininkė atsakovė AB „Stumbras“ ir šį ženklą įregistravęs trečiasis asmuo VPB nenurodė ir negalėjo paaiškinti bei pagrįsti jokio žymens „999“ skiriamojo požymio, todėl teismas sprendė, kad toks ženklas pagal įstatymo reikalavimus negalėjo būti registruojamas. Teismas konstatavo, kad žymuo „999“ neatitiko PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl jo registracija nebuvo teisėta.

Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti prekių ženklo „999“ registraciją negaliojančia negali būti tenkinamas dėl praleisto 5 metų ieškinio senaties termino, nustatyto PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje, nurodant, kad ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta, jeigu ankstesnio ženklo savininkas penkerius metus žinojo ir neprieštaravo vėlesnio ženklo naudojimui po jo registracijos, išskyrus atvejus, kai paraiška dėl vėlesnio ženklo registracijos buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų. Ieškovė yra anksčiau (2003 m. vasario 17 d.) įregistruoto prekių ženklo Nr. 46426 savininkė. Pastarąjį prekių ženklą, be kitų elementų, sudaro ir žymuo „999“, todėl ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ nuo šio ženklo įregistravimo dienos turėjo būti suinteresuota jo apsauga. Apie atsakovės AB „Stumbras“ prekių ženklo „999“ registraciją viešai buvo paskelbta 2006 m. birželio 27 d., penkerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. birželio 27 d., o ieškovė ieškinį pateikė 2013 m. spalio 23 d., todėl ieškinio senaties terminą praleido. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimties, dėl kurios prekių ženklas galėtų būti pripažintas negaliojančiu ir praleidus penkerių metų terminą, t. y. aplinkybės, kad atsakovė paraišką dėl prekių ženklo „999“ registracijos padavė, turėdama nesąžiningų ketinimų.

Netenkindamas reikalavimo panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją teismas pažymėjo, kad prekių ženklo registracijos panaikinimas ir prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia yra savarankiškos bei skirtingos teisinės kategorijos, bei konstatavo, kad žymuo „999“ po jo registracijos negalėjo tapti bendrinis (PŽĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes, neturėdamas jokio skiriamojo požymio, toks jau buvo iki registracijos.

Tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti elementą „999“ nesaugomu atsakovės prekių ženkluose teismas nurodė, kad neturinčio skiriamojo požymio elemento egzistavimas atsakovės registruotuose ženkluose kelia sumaištį dėl šių ženklų suteikiamos apsaugos apimties, ypač žinant, kad stipresnis nei „999“ žodinis elementas „trejos devynerios“ nėra saugomas. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad žodinis elementas „999“ yra dominuojantis atsakovės prekių ženkluose ir pagal šį elementą atsakovės prekės yra žinomos bei vartotojų atpažįstamos ir skiriamos nuo kitų gamintojų prekių, bei nurodė, kad žodinio elemento „999“ pripažinimas nesaugomu vaizdiniame prekių ženkle „999 fig“, reg. Nr. 54530, nepažeis atsakovės interesų, nes, be žodinio elemento „999“, vaizdinis ženklas turi kitų skiriamųjų požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria „žodinis elementas „999“ atsakovės AB „Stumbras“ prekių ženkluose registracijos Nr. 24648, 60799, 54405, 54530 ir 58360 pripažintas nesaugomu“, paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį panaikino ir dėl jos priėmė naują sprendimą: AB „Stumbras“ žodinio prekių ženklo „999“ (reg. Nr. 51686) registraciją pripažino negaliojančia.

Kolegija nurodė, kad reikalavimas panaikinti ženklo registraciją ieškinyje išdėstytas ne kaip išvestinis dėl jos negaliojimo, bet kaip atskiras (savarankiškas) žymens pašalinimo iš prekių ženklų terpės pagrindas. PŽĮ 6 ir 7 straipsniuose išvardytos aplinkybės – prekių ženklo charakteristikos (neturi skiriamojo požymio), savybės (yra tapęs bendriniu, žymi tik prekių rūšį) ar subjekto veiksmai (paraiškos padavimas turint nesąžiningų ketinimų) turi egzistuoti prekių ženklo registracijos momentu ir, priklausomai nuo to, ar ji nustatyta registracijos metu, ar jau įregistravus ženklą, yra pagrindas atsisakyti registruoti ženklą arba jo registraciją pripažinti negaliojančia (PŽĮ 46 straipsnio 1 dalis). O prekių ženklo registracijos panaikinimo pagrindai, įtvirtinti PŽĮ 47 straipsnyje (ženklas tapo bendrinis, buvo netinkamai naudojamas) yra aplinkybės, kurios turi įvykti po ženklo įregistravimo. Todėl ieškovė, siekdama eliminuoti atsakovei įregistruotą prekių ženklą, turi pasirinkti vieną pagrindą ar susijusių pagrindų grupę, bet ne išvardyti ieškinyje visus ginčo situacijoje teoriškai galimus teisinius ieškinio pagrindus, nes negali prekių ženklas, kuris jo registravimo momentu jau buvo bendrinis (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas), po įregistravimo dėl atsakovo veiksmų ar nepakankamo aktyvumo (PŽĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pasidaryti „labiau bendrinis“ ir „labiau neregistruotinas“. Kolegija sprendė, kad esminis ginčas byloje yra dėl absoliučių pagrindų, t. y. dėl to, ar žymuo „999“ yra bendrinis ar toks nėra, ir ar jis buvo toks ginčijamo atsakovės žodinio prekių ženklo registravimo momentu.

Pasisakydama dėl senaties termino taikymo, kolegija nurodė, kad senaties terminas yra skirtas apsaugoti interesą ir teisėtą lūkestį subjekto, kuris, neturėdamas nesąžiningų ketinimų, nesant absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, įregistravo trūkumų neturintį prekių ženklą ir penkerius metus jį nekliudomai naudojo. PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma gali būti panaudota tik sprendžiant ginčą tarp dviejų tapačių ženklų savininkų ir šios normos pagrindu negali būti apgintas nė vienas neteisėtai įregistruotas prekių ženklas. Nutarus, kad PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatytas senaties terminas pritaikytas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymuo „999“ neturi jokio skiriamojo požymio, neatitiko PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir todėl jo registracija nebuvo teisėta, tampa pagrindu tenkinti pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

Pasisakydama dėl įrodinėjimo pareigojos paskirstymo, kolegija nurodė, kad PŽĮ nėra įtvirtintos neįrodinėtinos aplinkybės ar įrodinėjimo pareigos išimtys, o teisme ginčijamas lokalus aktas – ženklo registracija – negali būti pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį byloje įvertintas kaip dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią. Kadangi nei PŽĮ, nei VPB direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintose Prekių ženklų registravimo taisyklėse ZR/03/2004 (toliau – ir Taisyklės) nėra reikalavimo įvardyti ženklo teigiamų savybių, taip pat ir jo skiriamąjį požymį tuo atveju, kai priimamas sprendimas ženklą registruoti, yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas atsakovei ir VPB nurodyti skiriamuosius ginčijamo ženklo požymius.

Kolegija sprendė, kad šalys, taip pat kiti asmenys – V. S., UAB „Belvedere Baltic“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Benet distributors“, žymenį „999“ naudojo daugiausia svaigiesiems gėrimams, ypač trauktinėms, žymėti. Byloje sprendžiamas ginčas susideda iš dviejų tarpusavyje susijusių esminių aspektų – ar ginčijamą žodinį ženklą „999“ galima tapatinti su stipriuoju gėrimu – trauktine „Trejos devynerios“, ir ar ginčijamas ženklas turi skiriamąjį požymį (skiriamuosius požymius), leidžiantį vartotojui atskirti atsakovės AB „Stumbras“ gaminamas prekes nuo kitų gamintojų prekių. Alkoholinis gėrimas trauktinė „Trejos devynerios“ Lietuvoje gaminama ilgą laikotarpį – nuo pirmosios XX amžiaus pusės. Šio gėrimo etiketėse buvo naudojamas žymuo „999“. Mažiausiai penki asmenys yra įregistravę prekių ženklus, žyminčius alkoholinius gėrimus, daugiausia trauktinę, turinčius žymenį „999“. Pagal pateikto visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ tyrimo rezultatus, ir dabar apklausiami Lietuvos gyventojai gaminius su žymeniu „999“ tapatina su alkoholiniu gėrimu ir konkrečiai su įvairių gamintojų gaminama trauktine „Trejos devynerios“. Todėl žymenį „999“, priešingai nei procesiniuose dokumentuose teigia atsakovė, galima įvardyti kaip identifikuojantį daugiausia trauktinę „Trejos devynerios“. Todėl šį žymenį pripažinti prekių ženklu, leidžiančiu atskirti atsakovės AB „Stumbras“ gaminamas prekes nuo kitų gamintojų prekių, būtų galima tik tuo atveju, jei atsakovė įrodytų, kad dėl jos veiklos faktiškai naudojamas ginčijamas žymuo įgijo atskiriamumo savybę ir suinteresuoti vidutiniai vartotojai būtent jam priskiria ženklu,,999“ pažymėtas prekes. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Kadangi didesnė pusė apklaustųjų žymenį „999“ tapatina su trauktine „Trejos devynerios“, aplinkybė, kad atsakovė plačiai žinomą žymenį naudoja ir kitiems produktams žymėti (tą patį daro ir ieškovė), nereiškia, jog žymuo tapo prekių ženklu, leidžiančiu atpažinti būtent atsakovės prekes. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad žymuo „999“ yra suvokiamas kaip,,Trejos devynerios“ sinonimas, tokiu būdu yra tapęs bendriniu ir ieškinys dėl žymens „999“ registracijos pripažinimo negaliojančia tenkinamas.

Kolegija nurodė, kad visos pirmiau aptartos aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta, kad žymuo „999“ yra bendrinis, būdingos visam laikotarpiui nuo paraiškos įregistruoti ženklą padavimo iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės veiksmai – aktyvi reklama, didelis gamybos ir pardavimo mastas, ne vieno, o keleto gaminių žymėjimas ženklu su elementu „999“ faktinės situacijos nepakeitė ir bendriniu tapusiam žymeniui skiriamojo požymio nesukūrė.

Pasisakydama dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė turėtų nesąžiningų ketinimų registruodama ginčo prekių ženklą, kolegija nurodė, kad vien tik faktas, kad gamintojas stengėsi įteisinti kaip prekių ženklą daugelį metų naudojamą žymenį, neįrodo jo nesąžiningų ketinimų, juolab kad ir ieškovė, ir kiti gamintojai žymenį „999“ naudojo savo prekių ženkluose, nors ir ne kaip žodinį ženklą, o kaip grafinį elementą.

Spręsdama dėl elemento „999“ pripažinimo nesaugomu prekių ženkluose, kolegija nurodė, kad žodinis žymuo „999“ pripažintas bendriniu, kuris negali būti registruotas kaip savarankiškas ženklas. Tokioje situacijoje prekių ženkluose kaip elementą naudojant žodinį žymenį „999“ gali kilti abejonių dėl prekių ženklų suteikiamos apsaugos apimties, ypač žinant, kad dažnai kartu naudojamas žodinis elementas „trejos devynerios“ nėra saugomas. Vien aplinkybė, kad ženklas „Ledinės devynerios 999“ yra registruotas 33 klasės prekėms,,spiritiniai gėrimai“, būtent alkoholiniai kokteiliai, ne sumažina, o priešingai, padidina abejonių dėl apsaugos apimties galimybę. Kadangi nesaugomu elementu pripažintas prekių ženkluose įrašytas žodinis žymuo „999“ arba, kitaip tariant, atitinkamas skaičių derinys, bet ne grafinis prekių ženkle nurodytas šio skaičių derinio vaizdas tam tikru šriftu, išsamus kiekvieno prekių ženklo tyrimas būtų perteklinis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė AB „Stumbras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Vilniaus degtinė“ ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

PŽĮ 6 straipsnis nustato absoliučius atsisakymo registruoti ženklą pagrindus, nurodo tuos atvejus, kai ženklai yra kvalifikuojami kaip natūraliai negalintys atskirti vienų ūkio subjektų prekių ir paslaugų nuo kitų. Nagrinėjamu atveju, ginčijant įregistruoto prekių ženklo registraciją PŽĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, turėjo būti paneigtas preziumuojamas šios registracijos teisėtumas ir įrodytos dvi aplinkybės, kad prekių ženklas „999“ yra bendrinis, t. y. išskirtinai vartotojų siejamas su trauktinės „Trejos devynerios“ rūšimis, ir nėra įgijęs skiriamojo požymio toms prekėms, kurioms yra registruotas. Prekių ženklo registracijos teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, buvusias paraiškos padavimo metu, todėl ir visuomenės nuomonės tyrimas ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia atveju yra retroaktyvus. Šiuo atveju visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai negali būti vertinami kaip neginčijamai objektyvūs, nes vargu ar ir prieš 11 metų atitinkama visuomenės dalis šį ženklo suprato kaip geografine nuoroda žymimos trauktinės rūšį.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, buvo pernelyg formalus. Ginčo prekių ženklas nebuvo ir nėra naudojamas tik konkrečiomis savybėmis pasižyminčiai prekei, t. y. trauktinei, gaminti. Tiek ieškovė, tiek kasatorė savo gamyboje žymenį „999“ naudoja ne tik „Trejų devynerių“ rūšies trauktinei ženklinti, bet ir kitokioms prekėms gaminti. Ženklas „999“ nėra suvokiamas kaip tam tikros rūšies prekė. Duomenys, pagrindžiantys ženklo naudojimo apimtis ir jo savininko investicijas į tą ženklą, yra reikšmingi įrodymai, vertinant, ar ženklas galėjo įgyti skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar žymuo „999“ alkoholiniams gėrimams yra konkurencinė priemonė, t. y. ar atlieka identifikacinę funkciją. Tačiau vartotojai, nepaisant to, kad tam tikrą ženklą priskiria konkretiems produktams, pačius produktus, žymimus „999“, kildina būtent iš kasatorės veiklos ir pats žodinis prekių ženklas „999“ be jokių stilizuotų motyvų vartotojams asocijuojasi būtent su kasatore.

Tarp proceso šalių buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, nes pareiga paneigti prekių ženklo registracijos teisėtumo prezumpciją tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Duomenų, pagrindžiančių, kad ženklo registracijos metu vartotojai prekių ženklą „999“ suvokė kaip prekės rūšies pavadinimą, pateikta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo byloje pateiktų duomenų ir įrodymų vertinimu tik dėl vienos svaigiųjų gėrimų rūšies trauktinės, netyrė ir nesiaiškino, ar ginčo žymuo vartotojui atlieka identifikacinę funkciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus degtinė“ prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Vertinant žymens „999“ skiriamąjį požymį, būtina nustatyti, ar šis suteikė vartotojams galimybes atskirti vienų gamintojų prekes nuo kitų gamintojų prekių. Šį žymenį ieškovė naudojo 20 metų iki tol, kol atsakovė pateikė paraišką jį registruoti kaip prekių ženklą. Žymuo „999“ neatlieka skiriamosios funkcijos, nes daugybė subjektų yra įregistravę prekių ženklus, kuriuose yra panaudotas šis žymuo. Atsakovė siekia pašalinti iš Lietuvos rinkos bet kokius gamintojus, kurie gamina ir tiekia į rinką „trejas devynerias“. Nepanaikinus atitinkamų atsakovės prekių ženklų ir nepripažinus žymens „999“ nesaugomu elementu, ieškovė būtų priversta nutraukti žymens „999“ naudojimą savo gaminamoms „trejoms devynerioms“ ženklinti, nors šį žymenį naudoja daugiau nei 60 metų.

Žymuo „999“ simbolizuoja 27 rūšių žolelių naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Visos atsakovės gaminamos prekės remiasi „trejų devynerių“ reputacija, nes iš esmės sutampa visi pagrindiniai požymiai, kuriais yra apibūdinamos ir pristatomos „trejos devynerios“. „Trejos devynerios“ ir „trauktinė“ yra priskiriamos skirtingoms spiritinių gėrimų kategorijoms, tačiau ir patys atsakovės atstovai savo procesiniuose dokumentuose „trejas devynerias“ pristato kaip trauktinę, todėl nereikia tikėtis, kad vartotojai bus tikslesni.

Visiškai nepagrįsti yra ir argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Ieškovė pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis to nepaneigė. Išskirtinių teisių į žymenį „999“, kuris nurodo alkoholinių gėrimų rūšį, suteikimas vienam ūkio subjektui iškreiptų sąžiningą konkurenciją. Vartotojai neturi jokių galimybių atskirti skirtingas prekes pagal žymenį „999“ ir pagal jį priskirti prekes konkrečiam gamintojui. Pagal žymenį „999“ vartotojai nustato alkoholinio gėrimo rūšį. Atsakovės užimama rinkos dalis negali būti pagrindas apriboti ieškovės teisės tęsti žymens „999“ naudojimą savo prekių ženkluose.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Prekių ženklų valdymas“ prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad į žymenį „999“ išimtinių teisių negali turėti daugelis subjektų (AB „Stumbras“, AB „Vilniaus degtinė“, UAB „Prekių ženklų valdymas“, V. S. ir kt.), todėl išimtinė teisė, kuri priklauso daugeliui, nėra ir negali būti laikoma išimtine.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu yra ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados, susijusios su absoliučių prekių ženklo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, aiškinimu ir taikymu, PŽĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl ženklo skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo, aiškinimu ir taikymu. Kasaciniame skunde nekeliami klausimai dėl PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos vadinamosios apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklės taikymo (apeliacinės instancijos teismas šio apribojimo netaikė, spręsdamas dėl absoliučių reikalavimų, įtvirtintų PŽĮ 6 straipsnyje, prekių ženklui), todėl kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, dėl to nepasisako.

Dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklams aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl keleto gamintojų naudojamų žymenų analogiškoms prekėms žymėti atitikties prekių ženklų teisės keliamiems reikalavimams (kad ženklas galėtų būti saugomas išimtinių teisių pagrindu), pažymėta, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Prekių ženklų teisė turi užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/201; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2012">3K-3-59/2012</a>; kt.). Tačiau prekių ženklų teisė neturi tapti priemone „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2009">3K-3-389/2009</a>; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2010">3K-3-105/2010</a>; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.).

Teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties prekių ženklo absoliutiems reikalavimams, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, byla C-37/03 P (Rink., 2005, p. I-07975); 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, byla C-173/04 P (Rink., 2006, p. I-00551); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2010">3K-3-105/2010</a>; kt.). Ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamąją – ženklo funkciją yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2009">3K-3-389/2009</a>; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2012">3K-3-59/2012</a>; kt.).

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar žymuo „999“ yra siejamas išskirtinai su kasatorės gaminamais spiritiniais gėrimais. Tenkindamas ieškinį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės argumentavo dėl žodinio prekių ženklo „999“ (w.) (reg. Nr. 51686) bei žodinių elementų „999“ kituose ginčijamuose prekių ženkluose pripažinimo nesaugomais atitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktui (t. y. yra tapęs bendriniu) bei PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktui (t. y. neturi skiriamojo požymio).

Teisėjų kolegija pažymi, kad PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose įtvirtinti reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau jie savaime vienas kito nelemia, todėl kiekvienu atveju teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno iš jų atskirai, įvertindamas visas bylai svarbias aplinkybes.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 110/2008 „Trejos devynerios“ (Lietuva) yra įtraukta į geografines nuorodas (30 pozicija: kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter). Taigi į šią geografinę nuorodą niekas neturi ir negali turėti išimtinių teisių prekių ženklų teisės prasme, o nuo neteisėto naudojimo galėtų būti ginama konkurencijos teisės pagrindu (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Pagal Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139, 4 punktą, kartaus skonio spiritinis gėrimas arba bitter, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 30 dalyje, terminu „trejos devynerios“ gali būti vadinamas rudos spalvos, lengvai deginančio kartaus skonio spiritinis gėrimas, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio, o pagrindines skonio savybes suteikia antpilas, pagamintas iš 27 įvairių augalų žiedų, lapų, vaisių ir šaknų, iš kurių privalomai turi būti šventagaršvių, rabarbarų, gencijonų ir vaistinių alpinijų šaknų, pipirų (juodųjų, kvapiųjų, raudonųjų), imbierų, muskatų riešutų ir žiedų, aitriųjų apelsinų, apelsinų ir citrinų žievelių, šaltekšnių ir cinamonų žievės, žvaigždinių anyžių vaisių, juodgrūdžių sėklų, stumbražolės, kardamonų vaisių. Šio kartaus skonio spiritinio gėrimo gamybai turi būti naudojamas tik grūdinis rektifikuotas, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholis ir atvirkštinio osmoso būdu paruoštas geriamasis vanduo. Šio kartaus skonio spiritinio gėrimo gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų. „Trejų devynerių“ gamybos stadijų technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Terminas „trauktinė“ minėtame Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techniniame reglamente (šio reglamento 7 punkto 7 dalyje) apibrėžiamas atskirai (savarankiškai). Nurodoma, kad terminu „trauktinė“ gali būti vadinamas spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 20 tūrio proc. etilo alkoholio, invertuotu cukrumi išreikštas cukraus kiekis yra ne didesnis kaip 100 g/l, pasižymintis sudėtiniu skoniu, gaunamu į grūdinį rektifikuotą etilo alkoholį pridėjus įvairių augalų dalių antpilo ir (ar) sulčių, ir (ar) vyno, ir (ar) brendžio. Gali būti aromatizuojamas tik reglamento (EB) Nr. 1334/2008 (šio reglamento 1 priedo 17 punktas) 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytais natūraliais kvapiųjų medžiagų pagrindais ir d punkte nurodytais kvapiųjų medžiagų preparatais. Trauktinės gamybos technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kasacinis teismas, įvertinęs bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad žymuo „999“ neatlieka skiriamosios funkcijos, leidžiančios identifikuoti konkretų gamintoją. Priešingai, žymuo „999“ pagal savo naudojimo istoriją yra sietinas būtent su spiritiniu gėrimu „Trejos devynerios“, t. y. su šio išskirtinio lietuviško spiritinio gėrimo gamyba, kuri negali būti uzurpuota konkretaus gamintojo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad ir skaitmeninei žodžių junginio „Trejos devynerios“ (saugomos geografinės nuorodos, kaip minėta – „kartaus skonio spiritiniai gėrimai/bitter“) išraiškai „999“ neturėtų būti suteikiamos išimtinės teisės nė vienam gamintojui. Tokiu atveju, ūkio subjektai galėtų naudoti elementą „999“ skirtingomis grafinėmis išraiškomis ir skirtingose etiketėse, tačiau niekas iš jų neturėtų į šį elementą išimtinių teisių prekių ženklų teisės prasme toms prekėms, kurioms žymėti yra įregistruoti ginčo prekių ženklai. Šio apribojimo taikymas tik „trauktinėms“ būtų dirbtinis ir neatitiktų tarp šalių kilusio ginčo esmės, nes, kaip nustatyta šią bylą nagrinėjusių teismų, žymuo „999“ sietinas su spiritiniu gėrimu „Trejos devynerios“ ir jo gamybos technologija. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo yra pagrįstos, t. y. žymuo „999“ buvo bendrinis jau tada, kai buvo registruojamas kaip prekių ženklas. Taigi, bendrinis žymuo neatlieka skiriamosios funkcijos, leidžiančios susieti žymenį „999“ su konkrečiu gamintoju.

Pažymėtina, kad tai, jog žymuo neatlieka skiriamosios funkcijos (žymuo laikomas neatliekančiu skiriamosios funkcijos, jeigu jis neatitinka bent vieno iš absoliučių ir (arba) kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų prekių ženklui), savaime nelemia išvados, kad jis neturi skiriamojo požymio 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2012">3K-3-59/2012</a>). Todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į poįstatyminiame teisės akte įtvirtintą teisinį reguliavimą (Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004, patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37, 114.2 punktas (2004 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 3R-37 redakcija), kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino taip pat ir pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydamas, kad žymuo „999“ neatitinka absoliutaus prekių ženklo reikalavimo turėti skiriamąjį požymį. Vis dėlto nurodytas pažeidimas neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, kai sutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl žodinio prekių ženklo „999“ (w.) (reg. Nr. 51686) bei elemento „999“ pripažinimo nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Dėl PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, įrodinėjimo taisyklių taikymo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) šioje byloje

Kasacinio skundo argumentai dėl PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas, pagrįsdamas byloje surinktais įrodymais, ir tai tinkamai argumentavo. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų.

Atmetant kasacinio skundo argumentus dėl PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, pažymėtina, kad jau ankstesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog sprendžiant dėl to, ar žymuo, ilgą laiką naudotas skirtingų gamintojų tam tikroms prekėms žymėti, gali (ar negali) būti saugomas vieno iš gamintojų vardu, lemiančia aplinkybe negali būti, pavyzdžiui, tik šio gamintojo užimama rinkos dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2012">3K-3-59/2012</a>). Tai, kad atitinkamu atveju nėra nustatyta, jog žymuo netenkina PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto absoliutaus negaliojimo reikalavimo dėl skiriamojo požymio neturėjimo (žr. nutarties 29 punktą), nereiškia, kad šis žymuo turi atitikti PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį, suteikiančią išimtinę teisę registruoti žymenį prekių ženklu dėl to, kad per ilgą vartojimą ir investicijas jis įgijo tam tikrus skiriamuosius požymius. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atitinkami atsakovės veiksmai (aktyvi reklama, didelis gamybos ir pardavimo mastas ne vieno, o keleto gaminių žymėjimas ženklu su elementu „999“) faktinės situacijos nepakeitė ir bendriniu tapusiam žymeniui skiriamojo požymio nesukūrė.

Kartu pažymėtina, kad visuomenės nuomonės tyrimų, kaip vieno iš įrodymų, reikšmė neturėtų būti suabsoliutinama, bet jie vertinami visų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Visuomenės nuomonės tyrimas ženklo (žymens) registracijos pripažinimo negaliojančia atveju (ar pripažinimo nesaugomu elementu) yra retroaktyvus (ginčijamo ženklo paraiškos padavimo momentu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2012">3K-3-59/2012</a>). Atsakovė ginčija, kad 2013 m. atlikto visuomenės tyrimo duomenys neatspindi tikrosios padėties žymens registracijos prekių ženklu metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad retroaktyvus visuomenės nuomonės tyrimas reiškia, jog respondentas turėtų suformuluoti atsakymą, remdamasis išlikusiu įspūdžiu apie tam tikras anksčiau buvusias aplinkybes. Šis įspūdis tuo yra nepatikimesnis, kuo daugiau laiko yra praėję. Į tai būtina atsižvelgti, vertinant visuomenės nuomonės tyrimų ir pateiktų atsakymų reikšmę konkrečioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje vartotojų apklausos, atliktos 2013 m., metu respondentams užduoti klausimai buvo orientuoti į ženklų panašumą, jų priskyrimą vienam ar kitam gamintojui, respondentų vienos ar kitos prekės pasirinkimą apklausos atlikimo, o ne žymens „999“ registracijos prekių ženklu metu. Nepaisant to, atsakovė visuomenės nuomonės patikimumą ginčijo bendrais argumentais, tačiau įrodymų, leidžiančių teigti, kad žymens „999“ registracijos prekių ženklu metu visuomenės nuomonė apie šį žymenį galėjo būti kitokia, nepateikė. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad, nepaisant atsakovės investicijų į gaminius su ginčo žymeniu, tik pusė apklaustų vartotojų (apklausos, atliktos 2013 metais, duomenimis, 51–53 procentai apklaustųjų atsakovę įvardijo kaip alkoholinių gėrimų, pažymėtų žymenimis „999“ gamintoją, o kita dalis šį žymenį priskyrė kitiems gamintojams) ginčo žymenį sieja su atsakove. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tikėti, kad vartotojų nuomonė atsakovei būtų buvusi palankesnė žymens „999“ registracijos prekių ženklu metu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1210 Eur. Vadovaujantis CPK nuostatomis, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

Kasacinis teismas patyrė 9,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės AB „Stumbras“ (į. k. 132082782) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės AB „Vilniaus degtinė“ (į. k. 120057287) naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Stumbras“ (į. k. 132082782) 9,43 Eur (devynis Eur 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys