Civilinė byla Nr. 3K-7-185-415/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02763-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.6.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. Ž. ir G. Ž.kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys: G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „PJE Projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Atrankos“, „Ballsbridge Advisory Ltd“, antstolis A. S.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vedybų (povedybinės) sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03617 priimtus 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. S1-328700 ir Nr. S1-328703 dėl skolos išieškojimo iš G. Ž. darbo užmokesčio bei 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. S1-328704 ir Nr. S1-328705 areštuoti lėšas G. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose.
Byloje nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal 2013 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 3 429 562,41 Eur (11 841 593,10 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojo „Ballsbrige Advisory Ltd“ naudai. 2014 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, be kitų išvadų, nustatyta, kad skolininkui M. Ž. priklauso pusė jo ir sutuoktinės G. Ž. po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, įskaitant pusę esamų ir būsimų G. Ž. pajamų, tarp jų – pusę pajamų, susijusių su darbo santykiais; pusę lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytas sąskaitas bankuose. 2015 m. sausio 12 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, apie ją informavo ir antstolį. Atsižvelgdamas į šią informaciją, antstolis 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. sausio 19 d. patvarkymais patikslino G. Ž. turto areštą ir nutraukė skolos išskaičiavimą iš sutuoktinės G. Ž. gaunamo darbo užmokesčio. 2015 m. vasario 12 d. ginčijamais patvarkymais antstolis tęsė išieškojimo veiksmus iš pareiškėjui priklausančios turto dalies, kuri yra bendroji nuosavybė. 2015 m. kovo 3 d. patvarkymu antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika povedybinė sutartis tiek, kiek ji susijusi su atsakovui priklausančia sutuoktinės darbo užmokesčio dalimi, yra niekinė ir neturi reikšmės išieškojimui iš šio turto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03617 priimtus 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. S1-328700 ir Nr. S1-328703 dėl skolos išieškojimo iš G. Ž. darbo užmokesčio bei 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. S1-328704 ir Nr. S1-328705 areštuoti lėšas G. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose.
Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje skolininkas yra pareiškėjas, todėl išieškojimas galimas tik iš šio sutuoktinio asmeninio turto ar jam priklausančios turto dalies bendrame turte. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta vedybų sutartis įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šios sutarties nuostatos gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis ir vykdymo procese. Pagal vedybų sutarties nuostatas, kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas nurodė, kad minėta vedybų sutarties nuostata nėra nuginčyta ir (ar) pripažinta negaliojančia, todėl išieškojimas iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko M. Ž. prievoles negalimas. Teismas pažymėjo, kad antstolis buvo informuotas apie sudarytą vedybų sutartį ir šios informacijos pagrindu iš pradžių panaikino sutuoktinės gaunamų pajamų areštą, sustabdė atskaitymus iš G. Ž. gaunamo darbo užmokesčio. Teismo nuomone, šiais savo veiksmais antstolis pripažino, kad šios pajamos laikytinos sutuoktinės asmeniniu turtu.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens „Ballsbridge Advisory Ltd“ apeliacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta skolininko turto dalis. Aplinkybė, jog antstolis pradėjo išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės pajamų, nereiškia, kad išieškojimas nukreiptas į sutuoktinės asmeninį turtą. Teismas sprendė, kad vedybų sutarties 2.3., 2.4. punktuose aptartas sutuoktinių susitarimas, jog bet koks turtas ir pajamos, įgytos po vedybų sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, negali turėti įtakos įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pagal formuojamą teismų praktiką vedybų sutartis neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo. Teismo nuomone, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko (sutuoktinio) turto dalis, įeinanti į bendrąją sutuoktinių nuosavybę, ir nukreiptam išieškojimui į skolininko sutuoktinio pajamų dalį, vedybų sutarties sudarymo faktas negali užkirsti kelio kreditoriui, kurio reikalavimas atsirado iki vedybų sutarties sudarymo, gauti savo reikalavimo patenkinimo iš skolininko turto dalies (šiuo atveju sutuoktinės dalies pajamų), kadangi priešingu atveju sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo. Teismas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad vedybų sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė, ir pažymėjo, kad vedybų sutartį pripažinti negaliojančia gali tik teismas, gavęs tokį reikalavimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai M. Ž. ir G. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, nes rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2006">3K-3-493/2006</a>, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, nenagrinėjęs ir nepripažinęs vedybų sutarties ar jos dalies negaliojančia, konstatavo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta skolininko turto dalis, kuri yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir vedybų sutarties sudarymo faktas negali užkirsti kelio kreditoriui, kurio reikalavimas atsirado po vedybų sutarties sudarymo, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto dalies. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kai nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, tik ieškinyje ar priešieškinyje esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu.
Teismas pažeidė sutarties laisvės principą bei įstatymo garantuojamą sutuoktinių teisę susitarti dėl turto teisinio režimo. Byloje nėra duomenų, kad vedybų sutartimi būtų pažeisti išieškotojo interesai ar kad skolininkas, sudaręs šią sutartį, būtų tapęs nemokus. Byloje taip nėra duomenų, kad sutuoktiniai buvo nesąžiningi.
Teismas nusprendė dėl skolininko sutuoktinės pajamų likimo ir po vedybų sutarties sudarymo, apribodamas skolininko sutuoktinei teisę turtą atidalyti. Kasatorė savo turtu ir pajamomis nėra atsakinga išieškotojui, todėl turi teisę nustatyti jai priklausančio būsimo turto ir gautinų pajamų iš darbinės veiklos teisinį režimą.
Suinteresuotas asmuo „Ballsbridge Advisory Ltd“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Bylos nagrinėjimo dalykas – antstolio patvarkymų teisėtumo klausimas. Taigi teismas vertino ne vedybų sutartį, bet skundžiamų patvarkymų teisėtumą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad antstolis tęsė išieškojimą iš kasatoriaus turto vadovaudamasis imperatyviosiomis teisės normomis ir res judicata galią turinčiu teismo sprendimu. Vedybų sutartimi negalima keisti įsiteisėjusios teismo nutarties. Teismas konstatavo, kad vedybų sutartis negali būti panaudota prieš išieškotoją, bet nenagrinėjo jos galiojimo.
Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2006">3K-3-493/2006</a>, pateikta teisės aiškinimo taisykle; nuosekliai vadovavosi apeliacinės instancijos teismų išaiškinimais ir teisės aiškinimo taisyklėmis, jog vedybų sutartis negali turėti įtakos atliekant vykdymo veiksmus.
Vedybų sutartis ta apimtimi, kuria yra pažeidžiamos imperatyviosios CPK normos ir įsiteisėjusios nutartys dėl turto dalių nustatymo, yra niekinė ir negaliojanti. Vedybų sutartimi nustačius, kad visas G. Ž. darbo užmokestis ir lėšos banko sąskaitose yra asmeninė jos nuosavybė, išieškotojo teisė buvo pažeista, nes tokios vedybų sutarties sąlygos prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms sutuoktinių dalims, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šioje byloje sprendžiama dėl sutuoktinių teisių vedybų (povedybine) sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio.
Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).
Šių nuostatų pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi (įsiteisėjusia) nustatyta skolininko fizinio asmens (kasatoriaus) dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), t. y. kad skolininkui M. Ž. priklauso pusė jo ir sutuoktinės G. Ž. po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, įskaitant pusę esamų ir būsimų G. Ž. pajamų, tarp jų – pusę pajamų, susijusių su darbo santykiais, pusę lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytas sąskaitas bankuose.
Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.
CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad kasatorių sudaryta 2015 m. sausio 12 d. povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.3 ir 2.4 punktai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi kasatorių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto, nurodyto šios nutarties 16 punkte, teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (šios nutarties 12 punktas) (CPK 667 straipsnis), nustatanti, kad kasatoriui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzisuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.
Taigi, kasacinis teismas konstatuoja, kad vykdytinoms skolininko (kasatoriaus) prievolėms pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 220 dėl 3 429 562,41 Eur (11 841 593,10 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojo „Ballsbridge Advisory Ltd“ naudai (antstolio A.S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/13/03617) po kasatorių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas G. Ž. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į šios kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose.
Pasikeitus šio turto teisiniam režimui, antstolis neturėjo teisinio pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03617 priimti 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. S1-328700 ir Nr. S1-328703 dėl skolos išieškojimo iš G. Ž. darbo užmokesčio bei 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. S1-328704 ir Nr. S1-328705 areštuoti lėšas G. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose, todėl jie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi pagrįstai panaikinti.
Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas patenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis panaikinama ir paliekama galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje yra pareikšta teisėjų A. Bukavinienės ir G. Kryževičiaus atskiroji nuomonė. Ji išdėstyta raštu ir pridėta prie bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kasatoriai prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Kasacinės instancijos teismas patyrė 14,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš antstolio A. S. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį.
Priteisti iš antstolio A. S. 14,52 Eur (keturiolika Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
