Dėl J. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 505 straipsnį

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-48-489-2016

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03678-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.3.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Ž. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl J. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 505 straipsnį.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tinkamai neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apie 2015 m. rugpjūčio 7 d. 15 val. vyksiantį bendrovės pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir taip trukdė akcininkui dalyvauti šiame susirinkime, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, jog pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti sušaukiamas per 21 dieną po neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo ir apie tai akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Ž. A. apeliacinį skundą atmetė.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartimi priimtas pareiškėjo „duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo Ž. A. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl J. D. atnaujinta.

4. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas Ž. A., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti procesą J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – taikyti administracinio poveikio priemonę J. D. dėl veiksmų, numatytų ATPK 505 straipsnyje.

4.1. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktikos išaiškinimais dėl akcininko informavimo apie akcininkų susirinkimus tinkamumo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-73/2006), nurodo, kad: turi būti aiškinamasi, ar įstatyme (įstatuose) nustatyta pranešimo tvarka iš tikrųjų buvo racionaliai įgyvendinta ir sudarė realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą; sprendžiant, ar akcininkas apie vyksiančius akcininkų susirinkimus buvo informuotas tinkamai, vertinamas informavimo būdo racionalumas ir bendrovės vadovo sąžiningumas; tinkamam akcininko informavimui nepakanka tik pranešimų išsiuntimo registruotu laišku fakto, nes pagal ABĮ 26 straipsnio 3 dalį pranešimas akcininkui turi būti įteiktas. Pareiškėjas pabrėžia, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarka, būtina įvertinti sąžiningumo aspektus, ar nebuvo siekiama išvengti akcininko dalyvavimo akcininkų susirinkime ir kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-856/2001, 3K-3-1404/2002, 3K-3-171/2008 ir kt.).

4.2. Nagrinėjamu atveju apie 2015 m. rugpjūčio 7 d. 15.00 val. vyksiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. 15/03-EC64, kuris per pašto kurjerių tarnybą sąmoningai ir tyčia atstovui Ž. A. buvo įteiktas jau įvykus šiam susirinkimui, t. y. 2015 m. rugpjūčio 7 d. po 16.00 val. Nors nurodytas laiškas buvo išsiųstas 2015 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau adresatui įteiktas per ilgesnį terminą nei savaitė. Pašto siunta su pranešimu buvo tyčia siunčiama ne per vieną kurjerio paslaugas teikiančią įmonę, o perduodant per grandinę įmonių, t. y. neracionaliai, sąmoningai vilkinant siuntimą, siekiant sutrukdyti pareiškėjui dalyvauti susirinkime. Anot pareiškėjo, J. D. buvo žinoma, kad VšĮ „Kultūros vizija“ pašto siuntą perduos UAB „Šiaulių naujienos“, o ši perduos tikrajam kurjeriui UAB „Bijusta“ arba kitai, pasiuntinių paslaugas teikiančiai, įmonei, nes taip J. D. ir (arba) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntos pareiškėjui buvo siųstos ne kartą. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. D. yra susijęs su VšĮ „Kultūros vizija“, UAB „Šiaulių naujienos“. Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. vasario 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjo nutarimas. Tokios sąsajos patvirtina tyčinį neracionalaus pranešimo apie akcininkų susirinkimą siuntimo būdo pasirinkimą. Juo labiau kad J. D., neturėdamas jokios informacijos dėl pranešimo dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. akcininkų susirinkimo pareiškėjui įteikimo, galėdamas susisiekti su pareiškėjo atstovu telefonu ar elektroniniu paštu ir dėl to pasiteirauti, nieko nedarė. Be to, apie šaukiamą 2015 m. liepos 10 d. neeilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą pareiškėjas buvo informuotas tinkamai ir iš anksto J. D. elektroniniu laišku, o apie 2015 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą elektroniniu paštu informuotas nebuvo, taip nesilaikant ir susiklosčiusios informavimo praktikos. Taip pat, atsakydamas į 2015 m. liepos 15 d. pareiškėjo elektroninį paklausimą, 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 15/03-EC57 J. D. informavo, kad pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai nebus šaukiamas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad J. D. apskritai laiku nereaguodavo į pareiškėjo prašymus dėl informacijos pateikimo apie bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus. Tokios aplinkybės papildomai patvirtina, priešingai teismų išvadoms, jog J. D. iš esmės tyčia siekė, kad pareiškėjas nedalyvautų 2015 m. rugpjūčio 7 d. susirinkime. Bylą nagrinėję teismai be jokio pagrindo tokias nurodytas aplinkybes pripažino nereikšmingomis ir padarė nepagrįstą išvadą dėl J. D. kaltės ir administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo.

4.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, jei apie 2015 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinį neeilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pranešta su A. V. (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės UAB „V.“ savininku) siejamame dienraštyje „Šiaulių naujienos“, tai toks pareiškėjo informavimo būdas jau buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2A-420-368/2014), nurodant, jog „akivaizdu, kad reikalavimas, kad užsienio įmonė (ieškovas) sektų kitos valstybės laikraštyje spausdinamus skelbimus, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų“. Tokią išvadą patvirtino ir kasacinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482-687/2015">3K-3-482-687/2015</a>. Taigi, ir toks pranešimas negali būti vertinamas kaip tinkamas pareiškėjo informavimas apie šaukiamą 2015 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinį neeilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama panaši situacija, teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ABĮ 26 straipsnio 4, 6 dalis ir bendrovės įstatuose įtvirtintą reikalavimą apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus pranešti laiku, buvo pasielgta nesąžiningai ir pareiškėjui nesudarytos sąlygos įgyvendinti akcininko teisių, o pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai pripažinti negaliojančiais.

4.4.. Be to, pareiškėjas teigia, kad J. D. buvo kaltinamas ne tik tinkamu pareiškėjo neinformavimu, tačiau ir akcininkų susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu (ATPK 505 straipsnio dispozicija). Pagal ABĮ 26 straipsnio 6 dalį bendrovės pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo būti šaukiamas ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 16 d. ir ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 1 d., o sušauktas – 2015 m. rugpjūčio 7 d., t. y. pavėluotai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2015 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminų laikymosi klausimą, vadovavosi ne šia ABĮ 26 straipsnio 6 dalimi, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 4.10 punktu, pagal kurį, jei visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu nesant kvorumo, tai pakartotinis šaukiamas ne vėliau kaip per 30 dienų ir ne anksčiau kaip per 5 dienas po neįvykusio susirinkimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę teikė ne ABĮ nuostatoms, o bendrovės įstatams, tai prieštarauja imperatyvioms ABĮ nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kad įmonės įstatuose gali būti bet kurių kitų nuostatų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir įstatymo formuluotė leidžia akcinės bendrovės įstatuose nustatyti kitokią, dar labiau akcininkų teises saugančią, pranešimo akcininkams apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką, nes įstatyme įtvirtintas tik minimalus pranešimo akcininkams apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą standartas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Pareiškėjas pažymi, jog tam, kad bendrovės įstatuose būtų galima nustatyti kitokias nuostatas nei reglamentuojama ABĮ, yra būtina trijų sąlygų visuma: 1) nuostatos neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, 2) įstatymo formuluotė turi leisti bendrovės įstatuose nustatyti kitokią tvarką ir 3) šia tvarka akcininkų teisės turi būti užtikrinamos dar labiau nei tai numatyta įstatyme. Tuo tarpu ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta imperatyvi pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, nenumatant galimybės ją pakeisti bendrovės įstatais, kaip tai numatyta kitose dispozityviose ABĮ teisės normose (pvz., ABĮ 32 straipsnio 6 dalis, 34 straipsnio 4 dalies 3-6 punktai, 35 straipsnio 2 dalis). Tokios tvarkos nesilaikymas – šiurkštus pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko, teisių pažeidimas, už tai J. D. turėjo būti skiriama administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas apie tai apskritai nepasisakė.

4.5. Pareiškėjas nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog, rengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, aktyviai dalyvavo apelianto atstovas Ž. A., nepagrįsta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (toliau – ir Įstatai) parengti 2011 m. lapkričio 24 d., VĮ „Registrų centras“ pateikti 2012 m. vasario 8 d., įregistruoti 2012 m. vasario 15 d., t. y. Ž. A. nesant pareiškėjo atstovu, objektyviai negalėjus dalyvauti rengiant bendrovės įstatus. Ž. A. atstovauja pareiškėjui tik nuo 2013 m. vasario 7 d.. Taip pat teismai nevertino to, kad 2015 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pagal 2015 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą 15/03-EC57, siūlant pareiškėjui įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, laikytinas įvykusiu, todėl šaukti kito nebuvo teisinio pagrindo. Tik 2015 m. liepos 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešta, kad 2015 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu, nesant kvorumo. Pareiškėjo manymu, jei 2015 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo pripažintas įvykusiu, jis negalėjo vėliau būti pripažintas neįvykusiu be jokio teisinio pagrindo. Tokiu atveju turėjo būti kreipiamasi į teismą dėl susirinkimo pripažinimo neįvykusiu arba susirinkimo metu priimtų sprendimų nuginčijimo, bet to nebuvo. 2015 m. rugpjūčio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas neteisėtai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl to turėjo būti skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 505 straipsnį.

4.6. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad J. D. šiurkščiai pažeidė 2015 m. rugpjūčio 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarką: 1) nesilaikė ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatytų imperatyvių terminų bei 2) sąmoningai ir tyčia pasirinko neracionalų pareiškėjo informavimo apie susirinkimą būdą, sudarydamas kliūtis dalyvauti susirinkime. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė materialiosios ir proceso teisės nuostatas (ATPK 284, 286 straipsniai), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nenagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, klaidingai taikė įstatymo normas, tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą, todėl J. D. turi būti pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 505 straipsnyje.

5. Pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Ž. A. prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 505 straipsnio taikymo

6. Visų pirma kolegija pažymi, kad pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje gautus pareiškėjo teiginius kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 30221 straipsnio 13 dalyje numatytais atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Taigi pareiškėjo teiginiai ir pateikta nuomonė apie galimą siuntėjo tyčinį siuntos įteikimo vilkinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų rengimo, pasirašymo aplinkybės, šių įstatų atitikties ABĮ nuostatoms klausimai nesudaro šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalyko.

7. Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 29 d. nutarimu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, nurodė, kad: 1) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 4.10 punktą, žinomą ir pareiškėjo atstovui Ž. A. (dalyvavusiam rengiant įstatus, jo pageidavimu šią nuostatą įtraukiant į įstatus), kai visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu dėl to, kad nebuvo kvorumo, pakartotinis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 30 dienų ir ne anksčiau kaip per 5 dienas po neįvykusio susirinkimo, dėl tokio pakartotinio susirinkimo sušaukimo terminai nepažeisti; 2) pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.1, 5.2 punktus (bendrovės pranešimai viešai skelbiami „Šiaulių naujienos“ laikraštyje, siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai, skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis) J. D. apie pakartotinį neeilinį akcininkų susirinkimą paskelbė dviem numatytais būdais: laikraštyje „Šiaulių naujienos“ ir registruotu laišku Ž. A., 2015 m. liepos 30 d. pateikiantį jį VšĮ „Kultūros vizija“, laišką bandant ir nepavykus įteikti 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir įteikiant 2015 m. rugpjūčio 7 d. Byloje nenustatyta, kad J. D. žinojo, jog VšĮ „Kultūros vizija“ perduos siuntą kitai įstaigai, ir taip tyčia siekė tinkamai neinformuoti apie pakartotinį susirinkimą, sutrukdyti pareiškėjo atstovui dalyvauti susirinkime. Be to, nei ABĮ, nei Įstatai neįpareigoja privalomai akcininką informuoti elektroniniu paštu ar trumpąja žinute.

8. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į skundo teiginius dėl ABĮ 26 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo, konstatuodamas, kad J. D., pasirinkdamas du iš šioje normoje nustatytų pranešimų įteikimų būdų – įstatuose nurodytame laikraštyje ir registruotu laišku, išsiunčiant jį prieš septynias dienas iki susirinkimo datos, įvykdė pareigą informuoti akcininką apie susirinkimą tinkamai. Pagal bylos duomenis, teismas nenustatė, kad pranešimas registruotu laišku buvo tyčia siunčiamas tokiu būdu (per VšĮ „Kultūros vizija“) siekiant pavėluoto jo įteikimo, taip sutrukdant pareiškėjui dalyvauti susirinkime.

Du tokiomis teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

9. ATPK 505 straipsnio „Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“ (aktuali redakcija, galiojusi ir pareiškime nurodyto pažeidimo padarymo metu) 1 dalyje nustatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) – užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 579 iki 2896 Eur.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo 2896 iki 14 481 Eur su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

10. Iš pareiškimo dėl administracinio poveikio priemonių pagal ATPK 505 straipsnį taikymo J. D. matyti, kad didžioji dalis jo argumentų yra dėl to, jog neteisingai nustatytas ir įvertintas J. D. priešingas teisei elgesys. Šis asmuo netinkamai (sąmoningai ir tyčia perduodamas registruotą siuntą su pranešimu per kelias įmones, dėl to ji buvo įteikta pareiškėjui jau po susirinkimo įvykimo fakto, t. y. 2015 m. rugpjūčio 7 d. 16.00 val.) informavo pareiškėją apie 2016 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinį neeilinį akcininkų susirinkimą, taip nesudarydamas galimybės jame dalyvauti.

Be to, pareiškime nurodoma, kad buvo pažeista ir tokio susirinkimo sušaukimo tvarka, numatyta ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje, nes susirinkimas surengtas vėliau nei per 21 dieną po nevykusio susirinkimo dienos.

10.1. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktualūs iš ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyviųjų objektyviųjų požymių – susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo, kliudymo akcininkams dalyvauti susirinkimuose – nustatymas. Pažymėtina, kad šio pažeidimo objektyvieji požymiai, įmonės vadovo, akcininkų pareigų įgyvendinimo būdai ir tvarka, jų teisės detalizuojamos ne ATPK, o ABĮ ir konkrečių įmonių įstatų nustatytose teisinėse nuostatose.

11. ABĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įmonės įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams. ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

11.1. ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo pasirašytinai sutinka.

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, priimtų 2011 m. lapkričio 24 d., įregistruotų Juridinių asmenų registre 2012 m. vasario 15 d., 4.9 punkte numatyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio akcininkų susirinkimo dienos; apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Įstatų 4.10 punkte reglamentuota, kad jei nėra kvorumo, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, ne vėliau kaip per 30 dienų ir ne anksčiau kaip per 5 dienas po neįvykusio susirinkimo, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

13. Pagal byloje pateiktus duomenis: 2015 m. birželio 10 d. raštu Nr. 15/03-EC46 J. D. informavo pareiškėjo atstovą apie 2015 m. liepos 10 d. įvyksiantį visuotinį neeilinį akcininkų susirinkimą (elektroniniu laišku, b. l. 7-8). 2015 m. liepos 10 d. neeiliniame akcininkų susirinkime „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nedalyvavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. D. 2015 m. liepos 30 d. sprendimu, nustačius, kad 2015 m. liepos 10 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nuspręsta rengti pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2015 m. rugpjūčio 7 d. 15.00 val. (b. l. 11), tą pačią dieną registruota siunta su pranešimu perduota siuntėjui (b. l. 40). Kaip nustatė teismai, šią siuntą buvo bandoma įteikti gavėjui Ž. A. 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau nepavykus, ji buvo įteikta pasirašytinai 2016 m. rugpjūčio 7 d. 12.00–14.00 val. (b. l. 40). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pranešimas apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo paskelbtas ir laikraštyje „Šiaulių naujienos“, kaip numatyta ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje ir Įstatų 4.10, 5.1 punktuose, o J. D. sąsajų su VšĮ „Kultūros vizija“ nenustatyta.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju apie pakartotinį akcininkų susirinkimą skelbta ne tik laikraštyje „Šiaulių naujienos“, bet ir informuota siunčiant pranešimą registruotu paštu „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Ž. A. Lietuvoje, jo nurodytu adresu. Pagal paties Ž. A. pateiktus duomenis, jam pačiam pripažįstant, pranešimų siuntimas registruotu paštu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, jam buvo tinkamas, priimtinas, racionalus ir jo pageidautinas informavimo būdas (b. l. 27–32, 36). Be to, pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. D. 2015 m. liepos 17 d. raštas Nr. 15/03-EC57 buvo siųstas taip pat registruotu paštu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojantis tos pačios VšĮ „Kultūros vizija“ pašto paslaugomis ir Ž. A. buvo gautas, pretenzijų dėl tokio dokumentų teikimo būdo jis nereiškė, tokia bendravimo praktika tarp įmonės vadovo ir akcininko atstovo buvo nevienkartinė.

14.1. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad registruota siunta su pranešimu apie šaukiamą pakartotinį susirinkimą buvo pateikta siuntėjui tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl tokio susirinkimo skelbimo (2015 m. liepos 30 d.), įteikiant pašto paslaugas teikusiai įstaigai, kurios paslaugomis buvo naudojamasi nuolat (taip nurodė ir J. D.). Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktus duomenis, registruota siunta su minėtu pranešimu apie pakartotinį neeilinį akcininkų susirinkimą būtų buvusi įteikta pareiškėjo atstovui Ž. A. jau 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau nurodytu adresu jis nebuvo rastas. Būtent dėl tokios aplinkybės pranešimą pasirašytinai pavyko įteikti tik 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarp 12.00 val. ir 14.00 val., t. y. vis tiek realiai iki susirinkimo laiko (15.00 val.).

14.2. Pareiškėjo nurodomoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482-687/2015">3K-3-482-687/2015</a>, nagrinėtoje kasacinės instancijos teisme, pasisakyta, kad neracionalūs akcininko „(duomenys neskelbtini)“ informavimo būdai (kai nebuvo laikomasi nusistovėjusios praktikos ir bendraujama su nurodyto akcininko atstovais Lietuvoje) – pasirinktas pranešimo skelbimas Lietuvos Respublikos laikraštyje ir pranešimo siuntimas registruotu paštu į akcininko buveinę Kinijoje. Šioje byloje nebuvo nagrinėtas tapatus atvejis dėl informavimo būdo racionalumo kaip ir nagrinėjamoje byloje. Pateikti išaiškinimai nėra pripažintini visiškai atitinkančiais šiuo nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją.

15. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl pakartotinio akcininkų susirinkimo surengimo terminų laikymosi pažymėtina, kad, pagal bylos duomenis, tik VĮ Registrų centrui pranešus, jog pirminis 2015 m. liepos 10 d. susirinkimas neįvyko, atsirado pagrindas šaukti pakartotinį susirinkimą. Įmonės vadovas J. D. 2015 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2015 m. rugpjūčio 7 d.

Toks susirinkimo sušaukimo terminas atitiko Įstatų 4.10 punktą, nustačiusį, kad jei nėra kvorumo, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas ne vėliau kaip per 30 dienų ir ne anksčiau kaip per 5 dienas po neįvykusio susirinkimo, tačiau taip nebuvo laikomasi ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino surengti pakartotinį susirinkimą per 21 dieną nuo neįvykusio susirinkimo dienos.

Laikantis šios nuostatos susirinkimas turėjo įvykti 2015 m. rugpjūčio 1 d., t. y. kitą dieną po sprendimo dėl pakartotinio neeilinio akcininkų susirinkimo priėmimo dienos, aiškiai nesant jokios galimybės apie jį tinkamai pranešti (ABĮ 26 straipsnio 6 dalis). Dėl to tik toks ABĮ nuostatų nesilaikymas nelaikytinas esminiu nustatytos susirinkimų rengimo tvarkos pažeidimu.

16. Darytina bendra išvada, kad pareiškėjo skundžiamų nutarimo ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimo, dėl kurių šiuos sprendimus reikėtų naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Ž. A. prašymą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vladislovas Ranonis

Tomas Šeškauskas