Baudžiamoji byla Nr. 2K-100/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.1.; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. I., R. B., A. L., P. B. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
V. I. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) 100 MGL (13 000 Lt) bauda; pagal BK 272 straipsnio 4 d. (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) 25 MGL (3250 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13 000 Lt) bauda.
Dėl kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto ikrų ir žuvies įgijimo bei laikymo) V. I. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. B., A. L. ir P. B. – pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nuteisti kiekvienas 100 MGL (13 000 Lt) bauda.
Dėl kaltinimų pagal BK 272 straipsnio 4 dalį R. B., A. L. ir R. B. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. I., R. B., A. L. ir P. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. I., R. B., A. L. ir P. B. nuteisti už tai, kad 2006 m. spalio 27 d., apie 19.50 val., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, Žeimenos upėje, greta V. I. namo, esančio,,duomenys neskelbtini“, neteisėtai žvejojo: V. I. su R. B. guminėje valtyje neteisėtu žūklės įrankiu gaudė žuvį, o likę ant kranto A. L. su P. B. saugojo išlaipinimo vietą, vėliau padėjo ištraukti valtį su žuvimis į krantą. Taip jie įsigijo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas keturias lašišas Salmo salar (tris subrendusias pateles ir vieną patinėlį) bei 7170 g gleivėtų lašišų ikrų, padarydami gyvūnijai didelę žalą.
Be to, V. I. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku neteisėtai įsigijo elektros žvejybos prietaisą, kurį iki 2006 m. spalio 27 d. laikė savo name bei garaže,,duomenys neskelbtini“, kol šis buvo surastas policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu nuteistieji V. I., R. B., A. L. ir P. B. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jų teisės ir kurie sukliudė priimti teisingą nuosprendį: teismų išvados pagrįstos netinkamais įrodymais, dalis jų gauta pažeidžiant BPK reikalavimus, pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Pareigūnų parodymai, kad rasta žuvis yra Baltijos lašiša, nėra tinkamas įrodymas, nes jie nėra žuvivaisos ar ichtiologijos srities specialistai (BPK 84, 85 straipsniai). Apie teisme apklaustą specialistą R. Repečką byloje nėra duomenų, ar šis asmuo įtrauktas į ekspertų sąrašą, ar jis yra tinkamos kvalifikacijos daryti atitinkamas išvadas. Taigi šio specialisto parodymai taip pat nėra tinkamas įrodymas BPK 84, 85 straipsnių prasme. Teisme specialistas iš jam pateiktos nuotraukos ir filmuotos medžiagos atliko atpažinimą, t. y. atpažinimui pateikus tik vieną objektą nusprendė, kokia tai žuvis, nustatė ikrų svorį ir jų priklausomybę. Taip pažeisti BPK 193 straipsnio 1 dalies reikalavimai, toks atpažinimas negali būti įrodymu (BPK 20 straipsnis). Be to, neaišku, kuo vadovaudamasis specialistas tvirtina apie vienos ar kitos žuvies ar jos produktų skiriamuosius požymius, svorį bei šios žuvies ikrų atpažinimo požymius. Dėl to, kasatorių manymu, byla išnagrinėta šališkai. Prieštaravimai dėl žuvies rūšies liko nepašalinti. Vienintelis būdas objektyviai nustatyti žuvies rūšį yra ekspertizės atlikimas, tačiau to padaryti jau neįmanoma, nes, pažeidžiant BPK 93 straipsnio nuostatas, žuvis ir ikrai buvo sunaikinti jų net neištyrus.
Nustatydamas žuvies ir ikrų svorį teismas vadovavosi nepatikrintais ir teisme nepatvirtintais įrodymais, t. y. byloje nebuvo pateiktas svarstyklių patikros aktas. Neaišku, kuriam laikotarpiui jis galiojo, ar jame nebuvo nurodyta apie galimą svarstyklių paklaidą. Nesant šių duomenų, negalima spręsti apie svertos žuvies ir jos produktų tikrąjį svorį. Be to, žuvies ikrai buvo sveriami stiklainiuose su metaliniais dangteliais. Tokie svėrimo rezultatai kelia rimtų abejonių, todėl negali būti įrodymu šioje byloje.
Kasatorių manymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų kaltė neįrodyta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistieji susitarę žvejojo ir ką būtent sužvejojo (lašišą ar šlakį, kuri neįtraukta į Lietuvos raudonąją knygą), nes su žuvimi nebuvo sulaikyti. Žuvis rasta pas V. I. Jų versija dėl žuvies atsiradimo V. I. garaže netikrinta. V. I. pagal BK 272 straipsnio 4 dalį nuteistas nepagrįstai, nes neteisėtas elektros žvejybos prietaisas yra ne jo, o buvusių šeimininkų, kurie neapklausti. Nenustačius elektros žvejybos prietaiso priklausomybės pažeista V. I. teisė į objektyvų tyrimą ir gynybą. Be to, prietaisas rastas pažeidžiant BPK 145, 149 straipsnių reikalavimus, nes patalpų apžiūra ir krata atlikta ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir šeimininkui nedalyvaujant. Toks procesinio veiksmo atlikimo būdas neteisėtas, todėl vėliau atvykusio policijos pareigūno surašyti atitinkami protokolai negali būti įrodymu, nes gauti pažeidžiant BPK.
Atsiliepimu į nuteistųjų kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Bekišas prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, o tie, kurie susiję su įrodymų vertinimu, paliktini nenagrinėti. Dėl abejonių rastos žuvies svėrimo rezultatais prokuroras pažymi, kad teisme gavus dokumentus dėl panaudotų svėrimui svarstyklių patikros ir juos paskelbus, nei kasatoriai, nei jų gynėjas jokių prašymų ar pastabų dėl pateiktų dokumentų neturėjo.
Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių specialisto R. Repečkos kvalifikaciją, ir kad dėl to jo apklausa nelaikytina įrodymu BPK 84, 85 straipsnių prasme. Šios BPK normos reglamentuoja ir išaiškina tokias sąvokas kaip ekspertas bei ekspertų sąrašas. Šioje byloje nėra duomenų, kad buvo paskirta ekspertizė ar apklaustas ekspertas. Todėl kasatorių nuoroda į minėtas BPK normas – nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme kaip specialistas buvo apklaustas gamtos mokslų daktaras R. Repečka. Byloje yra jo kompetenciją ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog specialistas turi pakankamai specialių žinių ir įgūdžių atsakyti į jam teismo posėdžio metu užduotus klausimus ir paaiškinti skirtumus tarp žuvų rūšių. Pažymėtina, kad, gavus teisme dokumentus, patvirtinančius specialisto kvalifikaciją ir juos paskelbus, nei kasatoriai, nei jų gynėjas jokių prašymų ar papildymų dėl pateiktų dokumentų nepareiškė.
Taip pat kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad teisme atliekant objektų atpažinimą pažeisti BPK reikalavimai, bei nepagrįstai mano, jog pas juos rasta žuvis yra šlakis. Teisme nebuvo atliekamas daiktų ir kitų objektų parodymas atpažinti. Teisme BPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, po to apklaustas specialistas. Specialistas apklaustas nepažeidžiant BPK 284 straipsnio nuostatų, viena iš kurių numato, kad į teismo posėdį gali būti šaukiamas ir specialistas, nepateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu. Specialistas teisme buvo prisaikdintas ir apklaustas laikantis liudytojų apklausos taisyklių (BPK 277, 279 straipsniai). Jis labai išsamiai ir argumentuotai paaiškino, kuo skiriasi lašiša nuo šlakio, ir kategoriškai patvirtino, kad byloje esančiose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta saugoma žuvis – lašiša.
Krata buvo atlikta teisėtai, nepažeidžiant BPK 145, 149 straipsnių reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, krata atlikta pagal nutarimą daryti kratą, kurio teisėtumą patvirtino teisėjas. Nutarimą daryti kratą paskelbė, kratą atliko ir kratos protokolą surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnas – tyrėjas V. Koniuševskis. Kratos metu dalyvavo savininkas V. I. Nors jis parašo kratos protokole atsisakė, tačiau kartu jokių pareiškimų ar pastabų dėl atliktos kratos protokole nepareiškė.
Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (žuvys ir ikrai), nebuvo laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir buvo sunaikinti tinkamai jų neištyrus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. spalio 28 d., vadovaujantis BPK 93 straipsnio 3 dalimi, buvo priimtas nutarimas ir greitai gendantys daiktai buvo perduoti sunaikinti Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Prieš tai surašytas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, svėrimo aktas bei minėti daiktai BPK 92, 207 straipsniuose nustatyta tvarka apžiūrėti. Taigi BPK 93, 92, 207 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis); todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Taigi kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus. Nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Iš kasacinio skundo turinio darytina išvada, kad kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatoriai nurodo tai, jog: teismas netyrė, ar svarstyklėms, kuriomis buvo sverta žuvis ir ikrai, buvo atlikta patikra; netiksliai nustatytas ikrų svoris (svėrimo akte nenurodyta, ar atimtas stiklainių ir jų dangtelių svoris). Šie kasatorių argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kasatorių gynėjo prašymą, iš parduotuvės, kurioje buvo sveriama žuvis ir ikrai, pareikalavo 2006 m. kovo mėn. svarstyklių patikros akto. Iš parduotuvės,,Fontinalis“ gautame rašte nurodyta, kad pateikti prašomą patikros aktą nėra galimybių, nes po kiekvieno svarstyklių patikrinimo svarstyklės iš naujo plombuojamos ir klijuojamas naujas patikros akto lipdukas. Prie rašto pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti svarstyklių patikros datos: 2006 m. kovo 8 d., 2007 m. kovo 28 d., 2008 m. balandžio 17 d. Taip pat nurodyta, kad patikros aktai išduodami tik svarsčiams. Taigi svarstyklių patikros aktai neišduodami, ant svarstyklių klijuojami tik patikros lipdukai, kurie atlikus naują patikrą yra pakeičiami. 2006 m. spalio 28 d. parduotuvėje,,Fontinalis“ atlikto svėrimo aktas patvirtina, kad vienuolikoje stiklainių buvę ikrai sverti kartu su tara (7370 g), po to, atėmus taros svorį (3350 g), nurodytas grynasis ikrų svoris (4020 g). Svėrimo aktą pasirašė ir nuteistasis V. I., kuris jokių pastabų dėl atlikto svėrimo nenurodė. Be to, nuteistasis V. I. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį dėl namuose rastų vienuolikos stiklainių su ikrais ir šešių gabalų šaldytos lašišos neteisėto įgijimo bei laikymo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nustatytas ikrų svoris – 4020 g – nėra teisiškai reikšmingas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, 2006 m. spalio 28 d. svėrimo akte nurodyti žuvies ir ikrų svėrimo rezultatų teisingumas nekelia jokių abejonių.
Kaip šališką bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatoriai nurodo tai, kad teismas, nustatydamas, kokia žuvis buvo rasta kratos metu pas V. I., vadovavosi netinkamais įrodymais, t. y. pareigūnų parodymais, kurie nėra žuvivaisos ar ichtiologijos srities specialistai ir specialisto R. Repečkos parodymais, apie kurį nėra duomenų, ar jis įtrauktas į ekspertų sąrašą ir ar yra tinkamos kvalifikacijos daryti atitinkamas išvadas. Todėl jie tvirtina, kad pareigūnų ir specialisto parodymai nėra tinkami įrodymai BPK 84, 85 straipsnių prasme. Be to, teisme specialistas iš jam pateiktos nuotraukos ir filmuotos medžiagos atliko atpažinimą, t. y. atpažinimui pateikus tik vieną objektą nusprendė, kokia tai žuvis, nustatė ikrų svorį ir jų priklausomybę. Taip pažeisti BPK 193 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, siekdamas patikrinti liudytojų S. Latvėno, A. Vaičiūno, L. Beleišio, E. Kriugiškio (Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai) parodymus, jog pas V. I. buvo rasta lašiša, ir nustatyti tiesą, kokia žuvis – lašiša ar šlakis – rasta kratos metu pas V. I., teismo posėdyje apklausė specialistą. Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Teismas į posėdį gali kviesti ir specialistą, kuris nėra pateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu (BPK 284 straipsnio 3 dalis). Kaip specialistas teisme buvo apklaustas Vilniaus universiteto Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas gamtos mokslų daktaras R. Repečka. Byloje yra jo kompetenciją ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog specialistas turi pakankamai specialių žinių ir įgūdžių, kad atsakytų į jam teismo posėdžio metu užduotus klausimus ir paaiškintų žuvų rūšių skirtumus. Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad teisme nebuvo atliekamas daiktų ir kitų objektų parodymas atpažinti. Teisme BPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, po to apklaustas specialistas R. Repečka, kuris labai išsamiai ir argumentuotai paaiškino bei nurodė požymius, kuo skiriasi lašiša nuo šlakio, ir vienareikšmiškai patvirtino, kad byloje esančiose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta saugoma žuvis – lašiša. Kasatorių nuoroda į BPK 84, 85 straipsnius nepagrįsta, nes šios procesinės normos reglamentuoja ir išaiškina tokias sąvokas kaip ekspertas bei ekspertų sąrašas. Taigi teismas, patikrinęs surinktus duomenis ir įvertinęs jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad kratos metu pas V. I. buvo rasta į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta saugoma žuvis – lašiša.
Kasatoriaus V. I. argumentą, kad elektros žvejybos prietaisas rastas pažeidžiant BPK 145, 149 straipsnių reikalavimus, nes patalpų apžiūra ir krata atlikta ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir šeimininkui nedalyvaujant, paneigia bylos duomenys. Krata 2006 m. spalio 27 d. atlikta vadovaujantis Švenčionių rajono PK VP Pabradės PN PG tyrėjo V. Koniuševskio nutarimu kratai daryti, kurios teisėtumą 2006 m. spalio 30 d. patvirtino Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 145 straipsnio 3 dalis). Kratą atliko ir protokolą surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnas – tyrėjas V. Koniuševskis. Kratos, kurioje dalyvavo savininkas V. I., metu ūkiniame pastate rastas savadarbis samtis, ant kurio koto pritvirtintas šviestuvas su elektros laidais. Nors šį procesinį dokumentą V. I. atsisakė pasirašyti, tačiau pastabų nepareiškė bei pareigūno veiksmų BPK 62 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Pažymėtina, kad vėliau V. I. savo iniciatyva pateikė kitas neteisėto elektros žvejybos prietaiso dalis, t. y. jau po atliktos kratos.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl kasatorių kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, nuosprendis pagrįstas tinkamai įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo
Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes 2006 m. spalio 27 d. vakare,,duomenys neskelbtini“, Žeimenos upėje, V. I. su R. B. guminėje valtyje neteisėtu elektriniu žūklės įrankiu gaudė žuvį, o likę ant kranto A. L. su P. B. saugojo išlaipinimo vietą, o vėliau padėjo ištraukti valtį su žuvimis į krantą. Taip jie įgijo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas keturias lašišas Salmo salar bei 7170 g lašišų ikrų, padarydami gyvūnijai didelę žalą. Šie kasatorių veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), nes šio straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyti alternatyvūs požymiai (,,neteisėtai gaudė ar kitaip įgijo, laikė... į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus... laukinius gyvūnus ir padarė didelės žalos gyvūnijai“), todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. V. I. ir R. B. nuteisti už tai, kad neteisėtai gaudė ir taip įgijo minėtas lašišas ir ikrus, o A. L. ir P. B. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo šias lašišas ir ikrus (jie saugojo išsilaipinimo vietą, padėjo ištraukti valtį su žuvimis į krantą bei nunešė šiuos daiktus į ūkinį pastatą, ten lašišos buvo išskrostos ir išimti ikrai). A. L. ir P. B. nenuteisti dėl neteisėto žvejojimo, todėl teismas neprivalėjo įrodinėti jų išankstinio susitarimo žvejoti su V. I. ir R. B. Didelė žala gyvūnijai padaryta tuo, kad lašišų neršto metu upėje neteisėtu elektriniu žūklės įrankiu gaudė (jį naudojant sunaikinami visi atitinkamame vandens plote buvę bestuburiai ir kiti gyvūnai) lašišas ir tokiu būdu įsigijo keturias lašišas Salmo salar bei 7170 g lašišų ikrų; taip šias žuvis ir jų ikrus sunaikino. Iš tokio kiekio ikrų galėjo išsiristi daugybė lašišų mailiaus.
V. I. veiksmai dėl neteisėtai įsigyto ir laikyto elektros žvejybos prietaiso teisingai kvalifikuoti pagal BK 272 straipsnio 4 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija).
Taigi kasatorių nusikalstamiems veiksmams baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų V. I., R. B., A. L. ir P. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Tomas Šeškauskas
Vytautas Masiokas
