Baudžiamoji byla Nr. 2K-79/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8. (S)
2009 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
D. Ž. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 8 d. 21 val. iki 2005 m. birželio 9 d. 8 val., įsibrovęs pro virtuvės langą į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiajai V. M. priklausančius daiktus už 241,50 Lt bei UAB „Kvadrika“ priklausančius darbo įrankius už 2967,76 Lt.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-79/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8. (S)
2009 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
D. Ž. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 8 d. 21 val. iki 2005 m. birželio 9 d. 8 val., įsibrovęs pro virtuvės langą į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiajai V. M. priklausančius daiktus už 241,50 Lt bei UAB „Kvadrika“ priklausančius darbo įrankius už 2967,76 Lt.
Nuteistasis D. Ž. kasaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismai vadovavosi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 54 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalimi, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi) bei paskyrė jam per griežtą bausmę. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką, net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismai paprastai skiria sankcijoje numatytą bausmę, žemesnę nei jos vidurkis.
Atsiliepimu į nuteistojo D. Ž. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad apylinkės teismas, įvertinęs BK 54, 56, 61 straipsnių reikalavimus bei atsižvelgęs į kasatorių apibūdinančius ir bylos faktinius duomenis, pagrįstai paskyrė nuteistajam sankcijos vidurkiui artimą (ne didesnę nei aritmetinis bausmės vidurkis) laisvės atėmimo bausmę ir bendrųjų bausmės skyrimo principų nepažeidė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso normų nepažeidė, išanalizavo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės paskyrimo ir šios subendrinimo su bausme pagal kitą nuosprendį, o atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, pateikė motyvuotas išvadas apie savo sprendimą.
Nuteistojo D. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir individualizavo bausmę, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos.
Skirdamas bausmę D. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, šis nusikaltimas yra baigtas, dėl jo padaryta turtinė žala, nuteistasis 9 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, padarė naują tyčinį nusikaltimą, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Teismas taip pat nustatė, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog D. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neišskiria nė vienos iš jų reikšmingumo prieš kitas. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti šių aplinkybių visumą. BK 61 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kiekį, pobūdį bei jų tarpusavio santykį, tačiau to paties straipsnio 2 dalis taipogi nustato reikalavimą parenkant bausmę kartu atsižvelgti ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl esminiai kasatoriaus argumentai apie tai, kad buvo nepakankamai įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jos nustatymas turėjo lemti bausmės dydį mažesnį negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra nepagrįsti.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. D. Ž. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, buvo pritaikytos tinkamai, todėl švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. D. Ž. bausmės dydžio klausimą kėlė apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas dėl to pateikė motyvuotas išvadas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo D. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Albinas Sirvydis
Tomas Šeškauskas
