Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-71-491/2023
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00027-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovo advokato O. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutarties.
Teismas
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu G. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams ir motociklo konfiskavimu.
2. G. K. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 16, 78.11, 140.1, 223, 225, 226, 401 punktus: 2023 m. kovo 24 d. 16.29 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas motociklą be valstybinio numerio, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, nesilaikė KET ženklo Nr. 401 reikalavimų, pasuko į kairę degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, lenkė automobilį per sankryžą taip sukeldamas pavojingą situaciją eismo saugumui, priversdamas kitą transporto priemonę staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį.
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. K. skundu apylinkės teismo prašė: nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, jo veikoje nesant šių nusižengimų sudėties; pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei motociklo konfiskavimo.
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šį skundą tenkino iš dalies: G. K. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jo veikoje nesant šio nusižengimo sudėties; iš Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo pašalino aplinkybes, kad G. K. lenkė automobilį sankryžoje sukeldamas pavojingą situaciją eismo saugumui, priversdamas kitą transporto priemonę staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, bei nuorodą į KET 140.1 punkto pažeidimą; kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovas advokatas O. R. prašo: nutraukti G. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, jo veikoje nesant šių nusižengimų sudėties; netenkinus šio prašymo, taikyti G. K. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
5.1. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, aplinkybė, kad policijos pareigūnai M. D. ir J. Š., stabdydami G. K. motociklą, nenaudojo garsiakalbio, nėra formalus pažeidimas. Garsiakalbio panaudojimui policijos pareigūnai turėjo užtektinai laiko. Vien tai, jog policijos pareigūnai manė, jog per garsiakalbį reiškiamo reikalavimo sustabdyti vairuojamą motociklą G. K. negirdės, nėra priežastis šios priemonės nenaudoti. Taigi, policijos pareigūnams nepanaudojus garsiakalbio, darytina išvada, kad jų reikalavimas G. K. sustabdyti motociklą nebuvo aiškiai išreikštas.
5.2. Teismo išvada, kad G. K. suvokė, jog policijos pareigūnai stabdė būtent jį, yra nepagrįsta. Kad G. K., vairuodamas motociklą, neva dairėsi per petį, grindžiama tik liudytojų policijos pareigūnų M. D. ir J. Š. parodymais. To nepatvirtina byloje esantys vaizdo bei garso įrašai. Nors G. K. po sulaikymo pripažino, kad bėgo nuo policijos pareigūnų, tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis suvokė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Visų pirma, G. K. rašytiniais paaiškinimais negalima vadovautis dėl to, kad dėl techninių nesklandumų įvykio dieną jų nepavyko išsaugoti ir policijos pareigūnai kitą dieną vyko į G. K. namus, kur pastarasis paaiškinimą pasirašė jo neperskaitęs. Antra, policijos pareigūnams nepanaudojus visų priemonių stabdant G. K. motociklą, jo prisipažinimas netenka reikšmės, kadangi jis galėjo daryti prielaidą, jog yra stabdomas, o ne tai suvokti. Be to, nesant aiškaus reikalavimo sustabdyto motociklą, G. K. galėjo manyti, kad policijos pareigūnai vyko į iškvietimą. Kad G. K. nebėgo nuo policijos pareigūnų, patvirtina ir tai, kad pastarieji labai greitai jį pavijo.
5.3. Teismas, spręsdamas G. K. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį klausimą, nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi kasacine nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-1073/2020, kadangi šios bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Tuo tarpu apylinkės teismas neatsižvelgė į G. K. atstovo teismo posėdyje nurodytą kasacinę nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018 ir šioje byloje nustatytas labai panašias į nagrinėjamą byla aplinkybes bei padarytas išvadas dėl pažeidėjo kaltės.
5.4. Spręsdamas G. K. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį klausimą, teismas pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog G. K. iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. suko degant draudžiamam šviesoforo signalui ir iš eismo juostos, skirtos važiuoti tik tiesiai. Tai neužfiksuota vaizdo bei garso įrašuose bei to neparodė liudytojai policijos pareigūnai. G. K. kaltė dėl šio nusižengimo grindžiama tik prielaidomis.
5.5. Teismas nepagrįstai G. K. netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies ir skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė, nors tai buvo vienas iš skundo argumentų. Policijos pareigūnų atliktas G. K. stabdymas truko apie 40 sekundžių ir byloje nėra duomenų, kad kam nors būtų kilęs pavojus. G. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, jam teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai reikalinga darbui.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas A. M. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą. Visų pirma, atsiliepime pritariama skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams dėl G. K. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį. Nurodoma, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą G. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau atsiliepime taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai G. K. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio1 dalį, bei pateikiami su tuo susiję argumentai.
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl G. K. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį bei ANK 34 straipsnio 6 dalies jam taikymo ir teisės vairuoti transporto priemones jam sutrumpino ar šios administracinio poveikio priemonės jam neskyrimo. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas pateikė savarankišką reikalavimą – prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą visa apimtimi kaip teisėtą ir pagrįstą. Tokį prašymą Institucija galėjo reikšti tik paduodama apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties, tačiau to pagal ANK nustatytą tvarką ir terminus nepadarė. Todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai bei laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, numatytų ANK 652 straipsnio 1 dalyje, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. K., vairuodamas motociklą ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, KET reikalavimų nepažeidė, t. y. į kairę suko degant leidžiamam šviesoforo signalui. O apylinkės teismas, padarydamas priešingą išvadą, vadovavosi nepatikimais įrodymais ir pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau apygardos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
10. Pagal ANK 256 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 256 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ar apylinkės ir apygardos teismuose, proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams ar ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Be to, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog kaltė dėl įstatymo uždraustos veikos padarymo nebūtinai turi būti įrodyta tik tiesioginiais įrodymais – ji gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais. Esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį konkretaus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.
11. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko ir už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. G. K. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje suko į kairę (į (duomenys neskelbtini) g.), kai jam nedegė papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti posūkį į kairę (tuo metu degė tik žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti tiesiai). Sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį neturi esminės reikšmės aplinkybė, iš kurios juostos G. K. suko į kairę, nes tai nesudaro šio nusižengimo esmės.
12. Apygardos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog G. K. sukant į kairę nedegė papildoma šviesoforo sekcija, leidusi jam sukti į kairę. Tiesa, kad papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti tai daryti G. K. galėjo užsidegti vėliau, t. y. jau pravažiavus pro jį policijos pareigūnams. Tačiau, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, tokia apelianto versija paneigta byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma. Iš byloje esančių vaizdo bei garso įrašų matyti, kad policijos pareigūnams M. D. ir J. Š. tarnybiniu automobiliu artėjant prie reguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kurioje jie pasuko į dešinę iš pirmos eismo juostos, antroje eismo juostoje, kuria galima per sankryžą važiuoti tik tiesiai, stovėjo transporto priemonių kolona ir penktas šioje kolonoje stovėjo G. K. vairuojamas motociklas, o trečioje eismo juostoje, iš kurios galima sukti tik į kairę, stovėjo vienas automobilis „Volvo“. Iš šių įrašų matyti ir tai, kad policijos pareigūnams privažiuojant šią sankryžą, eismo dalyviams užsidegė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti tik tiesiai, ir minėta transporto priemonių kolona, kurioje stovėjo G. K. vairuojamas motociklas, pradėjo važiuoti per sankryžą tiesiai. Tuo metu sukti į kairę nebuvo galima, nes nedegė papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti sukti į kairę.
13. Kad ši papildoma šviesoforo sekcija neužsidegė ir tuo metu, kai G. K. sankryžoje suko į kairę, patvirtina ir tai, kad iš byloje esančių vaizdo bei garso įrašų matyti, jog policijos pareigūnams M. D. ir J. Š. sankryžoje apsisukinėjant, tie patys priekyje G. K. vairuojamo motociklo stovėję 4 automobiliai bei už jo stovėjęs automobilis per sankryžą važiavo tiesiai, o G. K. tuo metu staigiai nusuko į kairę. Be to, policijos pareigūnams sankryžoje apsisukinėjant, trečioje eismo juostoje, iš kurios buvo galima sukti tik į kairę, stovėjęs automobilis „Volvo“ į kairę nesuko ir stovėjo vietoje. Taigi, akivaizdu, jog tuo metu jam nedegė papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti sukti į kairę. Šią išvadą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo pridėtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Iš jų matyti, kad transporto priemonių judėjimas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (iš (duomenys neskelbtini) g. sukant į kairę, į (duomenys neskelbtini) g.) vyksta tokia tvarka: pirmiausia užsidega žalias šviesoforo signalas, leidžiantis transporto priemonėms judėti tik tiesiai, ir tik tada, kai užsidega draudžiamas raudonas šviesoforo signalas, užsidega papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti transporto priemonėms sukti į kairę. Tai įvertinus kartu su tuo, kad G. K. iš (duomenys neskelbtini) g. nusukus į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., kitos transporto priemonės iš tos pačios pusės tebevažiavo per sankryžą tiesiai (byloje esantys vaizdo bei garso įrašai), sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog G. K. sukant į kairę jam dar nedegė papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti sukti į kairę. Šių duomenų visiškai pakanka konstatuoti, jog G. K. padarė pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, už tai jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
14. Apeliaciniame skunde nesutinkant su G. K. nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, apeliuojama į neteisingą apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, dėl to padarytas nepagrįstas išvadas, į teismų praktikos nesilaikymą bei kitus teismo padarytus procesinius pažeidimus. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai ir išsamiai patikrino byloje surinktus įrodymus ir juo teisingai įvertino. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog G. K. kaltė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
15. Iš bylos matyti, kad tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog G. K. nematė ir negirdėjo, kaip jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g. jo vairuojamą motociklą stabdė policijos pareigūnai. Tačiau apygardos teismas šiuo atveju pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad toks jo paaiškinimas laikytinas tik jo gynybine pozicija, kuri yra paneigta liudytojų policijos pareigūnų M. D. ir J. Š. parodymais, taip pat byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje esančiais įrodymais.
16. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto
17. Šiuo atveju aktualus Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (toliau – Aprašas) (kuris su vėlesniais pakeitimais galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. ir kuris pakeitė iki tol galiojusią Policijos patrulių veiklos instrukciją, kuria rėmėsi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje bei apeliantas apeliaciniame skunde). Šio Aprašo 24 punkte nurodyta, kad pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka. Kartu Aprašo 27.3 punkte įtvirtinta, kad tamsiuoju paros metu pareigūnai turi stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungę tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Pagal ANK 426 straipsnio 6 dalį <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...> Tamsiuoju paros metu <...> pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi <...> stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi, įstatyme numatyti įvairūs būdai, kaip turi būti stabdoma transporto priemonė. Kita vertus, teismų praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad pareigūnų atliekamas transporto priemonės stabdymas turi būti aiškus ir suprantamas asmeniui, kuris yra stabdomas, ir nebūtina panaudoti visų įmanomų ir turimų priemonių tokiam įsitikinimui pagrįsti.
18. Šioje byloje liudytojų policijos pareigūnų M. D. ir J. Š. parodymais nustatyta, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini), t. y. dar važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdami prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., jie atkreipė dėmesį į G. K. motociklą, kuris buvo be valstybinių numerių ženklų. Jie jau buvo įvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kai nusprendė šį motociklą sustabdyti patikrinimui. Sankryžoje apsukinėjo tarnybinį automobilį, įjungė garso ir šviesos signalus. Jau minėta, kad tuo metu G. K. sankryžoje suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., ir padidinęs greitį nuvažiavo tiesiai. Pareigūnai tarnybiniu automobiliu vijosi G. K. važiuodami tiesiai (duomenys neskelbtini) g., visą laiką buvo įjungę garso ir šviesos signalus. Iš pradžių G. K. buvo nuo jų nutolęs, tačiau gatvės gale jie jį pavijo, kai jis suko į dešinėje esantį parko takelį, kur motociklų eismas iš viso yra draudžiamas. Kiek pavažiavęs šio parko takeliu G. K. nesuvaldė motociklo ir nugriuvo. Atsistojęs jis dar bandė užvesti motociklą, tačiau jam tai nepavyko, ir jis buvo sulaikytas. Važiuojant G. K. iš paskos, matė, kad jis buvo pasukęs galvą į šoną, taip suprato, kad jis tikrino, ar yra stabdomas, ar jį stabdantis tarnybinis automobilis jo nepasivijo. Sulaikius G. K., jis patvirtino supratęs, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, siekė nuo jų pabėgti. Nuo stabdymo pradžios iki G. K. nugriuvimo vietos pareigūnai per garsiakalbį nereiškė reikalavimo sustoti, nes tai buvo netikslinga, nes iš pradžių jie buvo per toli, o jį prisivijus jis iškart nugriuvo nuo motociklo. Tokios nagrinėjamo įvykio aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno J. Š. tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo bylos 17-18 lapai). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantys vaizdo bei garso įrašai. Iš to matyti, kad šie policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, priešingai nei G. K., jie neturi suinteresuotumo administracinio nusižengimo byloje. Dėl šių priežasčių pritartina apylinkės teismui, jog aptartais policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, juolab, juos patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai. Šiais įrodymais, kurie sudaro loginę įvykio seką, priešingai apelianto skundo teiginiams, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas esmines bylos faktines aplinkybes bei pagrįsdamas G. K. kaltę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Tokiu būdu, įrodymų vertinimo klaidų apylinkės teismas šioje byloje nepadarė.
19. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pačiai G. K. stabdymo situacijai, kurią pats apeliantas pateikia prieštaringai. Visų pirma, skunde teigiama, jog (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje G. K. į kairę suko norėdamas išvengti policijos pareigūnų patikrinimo, grįžti į namus nuošalesniu keliu, tačiau vėliau sakoma, kad jis vis tik nesuprato, jog policijos pareigūnai jį vejasi ir stabdo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Keliama versija, jog jei G. K. būtų bėgęs nuo policijos pareigūnų, būtų taip ir padaręs, nes jo vairuojamas motociklas galingesnis, negu policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Atkreipiamas ypatingas dėmesys, kad policijos pareigūnai, stabdydami G. K. vairuojamą motociklą, nepanaudojo garsiakalbio, kas apribojo jo galimybę pastebėti ir išgirsti, jog būtent jis ir buvo stabdomas.
20. Tačiau apygardos teismas čia taip pat visiškai pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai esminei išvadai, kad G. K. įvykio metu suvokė, t. y. ne tik matė, bet ir girdėjo, jog buvo stabdomas. Sutiktina su apylinkės teismu, jog tai patvirtina G. K. persekiojimo aplinkybės, jo elgesys tuo metu bei jį sustabdžius. Visų pirma, iš anksčiau aptartų įrodymų visumos bei paties G. K. parodymų matyti, kad jis, dar (duomenys neskelbtini) g. stovėdamas transporto priemonių kolonoje ir laukdamas žalio šviesoforo signalo (stovėjo antroje eismo juostoje, iš kurios per sankryžą galima važiuoti tik tiesiai), pastebėjo jam iš dešinės pravažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. G. K. iš esmės neneigė ir to, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jis į kairę suko norėdamas išvengti policijos pareigūnų, nes motociklas buvo be valstybinių numerių, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Pagal jo parodymus, norėdamas išvengti patikrinimo, jis sankryžoje važiavo nebe tiesiai, kaip kad ketino daryti, bet iš vidurio kolonos, nepaisydamas draudžiamo šviesoforo signalo, jis nusuko į kairę ir padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. Taigi, G. K. neabejotinai siekė išvengti policijos pareigūnų patikrinimo.
21. Nėra pagrindo netikėti jį persekiojusių liudytojų policijos pareigūnų M. D. ir J. Š. parodymais, kad vydamiesi G. K. vairuotą motociklą, jie matė, kaip jis dirsčiojo per petį (jam pasukus galvą į šoną, buvo matyti jo dėvimo šalmo snapelis), kad įsitikintų, kur yra policijos pareigūnai, ar buvo jų pastebėtas, ar yra jų stabdomas. Nors iš byloje esančių vaizdo bei garso įrašų nėra aiškiai matyti, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, G. K. dirsčiojo per petį, tačiau jis važiavo dideliu greičiu, iš pradžių buvo gerokai nutolęs nuo policijos pareigūnų, bet jų prisivytas (duomenys neskelbtini) g. pabaigoje, jis akivaizdžiai matė pareigūnus važiuojančius jam iš paskos, nes gatvės pabaigoje suko į dešinę. Aplinkui daugiau nebuvo jokio transporto, policijos pareigūnai jį vijosi keliu į toliau esantį miesto parką, kur eismas automobiliais ir motociklais yra draudžiamas (įvažiuojant į šį kelią yra tai draudžiantis kelio ženklas 312). Nugriuvęs jis greitai pakėlė motociklą, bandė jį užvesti, ir tik nepavykus to padaryti bei jau visiškai priartėjus policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui jis iškėlė rankas ir leidosi sulaikomas. Galima sutikti su apeliantu, kad G. K. galimai ir būtų pabėgęs, bet ne dėl to, kad jis vairavo galingą motociklą – jam tiesiog nepavyko tai, nes esant slidžiai kelio dangai jis nesuvaldė motociklo ir griuvo.
22. Antra, iš anksčiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad stabdydami G. K. vairuojamą motociklą, policijos pareigūnai įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus, stengėsi prisivyti persekiojamą motociklą važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve. Sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju policijos pareigūnai, persekiodami nestojantį G. K. vairuojamą motociklą, per garsiakalbį neišreiškė reikalavimo sustabdyti šią transporto priemonę, tačiau pažymėtina, kad Apraše ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta stabdymo tvarka yra reikalinga tam, kad stabdomam asmeniui nekiltų jokių abejonių, jog būtent jis yra stabdomas. Kita vertus, vien tai, kad policijos pareigūnai, stabdydami pažeidėją, vienu metu nepanaudojo visų priemonių, kurios nurodytos anksčiau minėtose Aprašo ir ANK normose, t. y. persekiodami pažeidėją įsijungę garsinius ir šviesos signalus, dar papildomai nenaudojo garsiakalbio, reikalaudami jo sustoti, negali būti lemiančia aplinkybe daryti išvadą, jog jie elgėsi netinkamai. Bylos duomenimis, G. K. dėmesio atkreipimui buvo naudojami raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai bei garso signalai, jis buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra pakankamai tiesi, taigi, tiek policijos pareigūnai, tiek G. K. vienas kitą galėjo pakankamai gerai matyti, net ir važiuojant nemažu atstumu vienas nuo kito. Policijos pareigūnų tarnybinis automobilis (keleivinis mikroautobusas) buvo nudažytas specialiomis spalvomis, juo važiavę policijos pareigūnai G. K. vijosi pakankamai dideliu greičiu. Pagal policijos pareigūnų parodymus tarnybinio automobilio greitis siekė ir 100 km/h, tačiau jie vis tiek nepavijo G. K. vairuojamo motociklo tol, kol jis pasuko į dešinėje pusėje esantį parko takelį ir nugriuvo. Iš byloje esančių vaizdo bei garso įrašų matyti, kad G. K. persekiojimas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje tuo metu eismas nebuvo intensyvus. Iš šių įrašų matyti ir tai, kad kai policijos pareigūnų tarnybinis automobilis prie G. K. vairuojamo motociklo priartėjo pakankamai arti (maždaug tada, kai G. K. suko į dešinę, į parko takelį), po kelių sekundžių G. K. nesuvaldė motociklo ir griuvo, po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl policijos pareigūnų parodymai, kad tuo metu (sukant į parko takelį) garsiakalbio nebespėjo panaudoti yra įtikinantys ir nulemti susiklosčiusių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidėjas dar iki jį stabdant žinojo, jog jo vairuojamas motociklas be valstybinio numerio, neįregistruotas, be techninės apžiūros, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl galima teigti, kad jis ketino pabėgti nuo persekiojimo tam, kad nebūtų nubaustas. Visa tai leidžia vienareikšmiai tvirtinti, jog G. K. įvykio metu pilnai suvokė, kad policijos tarnybinis automobilis ne šiaip važiuoja iš paskos ar į kitą iškvietimą, o persekioja jį. Todėl, šioje byloje nėra jokių abejonių, kad motociklo vairuotojas – G. K., ir matė, ir girdėjo, kad yra stabdomas jį persekiojusių policijos pareigūnų.
23. Trečia, negalima neįvertinti ir to, kad po sustabdymo bei dieną po to G. K. policijos pareigūnams prisipažino, kad sąmoningai bėgo nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų, nes jo vairuojamas motociklas negalėjo dalyvauti eisme. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiais G. K. rašytiniais paaiškinimais (esančiais administracinio nusižengimo protokole) negalima vadovautis, apygardos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš bylos, G. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas kitą dieną po įvykio – 2023 m. kovo 25 d. (įvykio dieną jam surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo klaidingai nurodyti jam inkriminuojami administraciniai nusižengimai). Liudytojai policijos pareigūnai M. D. ir J. Š. parodė, kad patys 2023 m. kovo 25 d. nuvažiavo į G. K. namus ir davė jam pasirašyti naujai surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Liudytojai parodė, kad tądien G. K. jiems pasakojo tokias pačias administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kokias jis nurodė iškart po įvykio jį sulaikius. G. K. šį protokolą pasirašė, nurodydamas, kad su juo susipažino. Taigi, byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai suklastojo 2023 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolą. Be to, apylinkės teismas G. K. prisipažinimo ir jo rašytinio paaiškinimo, nurodyto administracinio nusižengimo protokole, nesureikšmino bei vertino visų kitų byloje surinktų įrodymų visumoje. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir G. K. elgesį po to, kai jis parko takelyje nugriuvo nuo motociklo. Byloje esantys vaizdo bei garso įrašai, liudytojų policijos pareigūnų M. D. ir J. Š. parodymai patvirtina, kad G. K. dar bandė užvesti motociklą, bet jam iš priekio tuoj pat privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir jis buvo sulaikytas. Toks G. K. elgesys po jo sustabdymo bei emocijų išraiška tik papildomai patvirtina, jog jis puikiausiai suprato, jog buvo persekiojamas policijos pareigūnų ir nestojo tyčia. Konstatavus tai, darytina ir kita išvada, kad net ir tuo atveju, jei policijos pareigūnai būtų per garsiakalbį išreiškę reikalavimą sustabdyti motociklą, G. K. vis tiek nebūtų to daręs, nes jo siekis šiuo atveju buvo bet kokiais būdais išvengti jo patikrinimo. Tuo labiau, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kad stabdant nestojusį G. K. motociklą, buvo reikalingas maksimalus susikaupimas (jie dideliu greičiu važiavo miesto gatve bei po to parko takeliu). Dėl šių priežasčių apygardos teismas daro išvadą, kad pagal visas šios bylos aplinkybes, garsiakalbio naudojimas nebuvo objektyviai būtinas G. K. dėmesiui atkreipti ir garsiakalbio nepanaudojimas nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
24. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodyta teisminė praktika nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kadangi teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-98-303/2016). Dėl pirmiau nurodyto aiškinimo, apeliacinio skundo prašymas vadovautis kasacine nutartimi, priimta skunde nurodomoje administracinio nusižengimo byloje, kaip precedentu nagrinėjamam atvejui yra nepagrįstas, nes nurodoma praktika nėra tapati arba itin panaši šios bylos faktinėms aplinkybėms (skirtingas stabdymo laikas, trukmė, vieta, policijos pareigūnų naudojamos priemonės ir kt.).
25. Įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos įrodymus. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra abejonės, kad G. K. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį, todėl jis pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas teisėtai bei pagrįstai.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
26. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti G. K. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir kaip galima labiau sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tam pagrindo nėra.
27. ANK 426
28. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, numatyta atskiroje to paties straipsnio dalyje, asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius pažeidėjo asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
29. G. K. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 7 dalyje numatytam terminui. Pažymėtina, kad G. K. iki šio nusižengimo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų – eilę kartų už nustatyto greičio viršijimą. Nors anksčiau G. K. paskirtos nuobaudos nėra galiojančios, tačiau jų kiekis ir pobūdis charakterizuoja jį kaip vairuojantį, sistemingai darantį administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) ir nelinkusį laikytis visuomenėje priimtinų normų bei elgesio reikalavimų. Šiuo atveju G. K., nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, pareigūnams tarnybiniu automobiliu jį vejantis, sudarė pavojingą situaciją sau ir aplinkiniams. Jis nuo policijos pareigūnų bėgo pakankamai dideliu greičiu (vertinant byloje esančius vaizdo bei garso įrašus, taip pat policijos pareigūnų parodymus), jis vairavo darbo dieną (penktadienį), mieste, kur bet kuriuo metu per perėją galėjo eiti žmonės, be to, jis įvažiavo į parką, kur eismas motociklais draudžiamas, bei nesuvaldęs motociklo griuvo netoliese einančių žmonių. Šį itin šiurkštų nusižengimą G. K. padarė jau žinodamas apeliaciniame skunde dėstomas darbines aplinkybes, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl šie argumentai negali būti pagrindu sutrumpinti jam paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiurkštų nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. O tai, kad G. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.
30. Apibendrindamas apygardos teismas sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kad G. K. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. G. K. kartu su bauda paskirta ši administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovo advokato O. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Valdas Petras Meidu
