Dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-282-458/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67932-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.7.2; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutarties.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant V. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M. paskirta šešių MGL (300 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant V. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta 6 MGL dydžio (300 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šiuo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir L. K., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys atmestas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartimi R. M. ir A. M. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. ir R. M. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su L. K., šiam 2017 m. gruodžio 11 d. apie 18.30 val. suradus dvi sumedžiotas saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių – gaišenas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose šaldymo įrenginyje, (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vieną lūšį, L. K. suradus pirkėją, R. M. 2018 m. sausio 3 d. apie 18.00 val. automobiliu „Peugeot 307“ (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini); ten L. K. pardavė ją už 250 Eur asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, šia veika kaltinamieji padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei ir šią veiką padarė komerciniais tikslais.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. ir A. M. gynėjas advokatas S. Zabita prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. ir A. M. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokiais konkrečiais R. ir A. M. veiksmais buvo pažeista saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklė, padaryta didelė žala. Nors analogiškas argumentas buvo pateiktas apeliaciniame skunde, tačiau į jį liko neatsakyta, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį. Lietuvoje lūšis saugoma naudojant specialiąsias jos apsaugos priemones – ribojant miško kirtimą, draudžiant medžioklę, brakonieriavimą, ypač kilpininkavimą ir pan. Taigi žala lūšių apsaugos būklei gali būti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iš natūralios aplinkos, paprastai naudojant tam ir konkrečias priemones, tokias kaip kilpos, spąstai ir pan. Pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo įgytos ir laikomos dviejų lūšių gaišenos, iš jų tik viena gabenta bei ketinta realizuoti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žala padaryta ne atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. ir A. M., o kitų asmenų veiksmais, juolab pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp kaltinamųjų veiksmų (lūšis paimant negyvas, jas laikant ir realizuojant) bei padarytos žalos gyvosios gamtos aplinkai nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl jie neturi pareigos atlyginti ieškinio.

2.2. Veikos, nustatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, padarymas buvo išprovokuotas. Tiek Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, tiek BPK 158 straipsnio 4 dalyje bei 159 straipsnio 3 dalyje nustatytas provokacijos atlikti įstatymo uždraustą veiką draudimas. Kaltininko prisipažinimas provokacijos fakto nepaneigia. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo suformuluotomis taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008), nusikalstamos veikos imitavimo modelis gali būti atliekamas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju galėtų būti daroma išvada apie prisijungimą prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą; privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus; teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys, o privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Išvada apie provokaciją taip pat gali būti daroma, kai pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis ar kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu nieko neįtariančius tarpininkus. Valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją, pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Pageidautina, kad neviešo pobūdžio veiksmų kontrolę atliktų teismas, nors prokuroro kontrolė savaime Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo nereiškia. Kasatorius pabrėžia, kad liudytojas M. K. veikė kontroliuojamas bei prižiūrimas pareigūnų, skatino L. K. nusikalsti. M. K., 2017 m. gruodžio 20 d. pas L. K. pamatęs galimai nelegaliai sumedžiotų lūšių nuotraukas ir pamanęs, jog šis galbūt lūšis ketina parduoti, apie tai telefonu informavo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistą A. V., vėliau ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių T. B. M. K. buvo liepta palaikyti ryšį su lūšių pardavėju tam, kad pardavimą būtų galima fiksuoti. Pokalbio, įvykusio tarp L. K. ir M. K., metu šis sukūrė legendą apie tariamą pažįstamą, kuris neva norėtų įsigyti lūšių gaišenas. Taip buvo akivaizdžiai skatinta jas parduoti (domėtasi jų spalva, dydžiu, kaina ir pan.). Sankcionuotus veiksmus liudytojui M. K. prieš L. K. buvo leista atlikti tik nuo 2018 m. sausio 3 d., o iš pokalbio turinio matyti, kad pokalbis vyko prieš žiemos šventes, vadinasi, dar nesankcionavus tyrimo veiksmų. Telefono pokalbio įrašu, esančiu byloje, nebuvo galima remtis, nes tai prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms dėl įrodymų tinkamumo. Valstybės institucija, atstovaujama kompetentingo asmens (T. B.), užuot vykdžiusi pareigą užkardyti neteisėtą veiką (pvz., imtis priemonių dėl galimai atitinkamų taisyklių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą), savavališkai pasitelkė privatų asmenį (liudytoją M. K.) įrodymams baudžiamajame procese rinkti. Taip pat neįvyko ir pats lūšies gaišenos pirkimo sandoris, nes, R. M. pagal L. K. prašymą atvežus vieną lūšies gaišeną į jo nurodytą vietą, maišą su negyvu gyvūnu išsiėmė patys slaptieji dalyviai ir, nesumokėję pinigų, įsidėjo į automobilį, kuriuo buvo atvykę. Taigi ne kaltinamieji ieškojo pirkėjo, o tariami pirkėjai per L. K. aktyviai siekė, kad galėtų iš jo šias lūšių gaišenas tariamai nupirkti.

3. Atsiliepimu į atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. ir A. M. gynėjo advokato S. Zabitos kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai atskleidė kiekvieno iš atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų veiksmus, suradus lūšių gaišenas, pasisakė, kodėl ir lūšių gaišenų paėmimas laikytinas BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyku, nepriklausomai nuo to, kad lūšys buvo sumedžiotos kitų asmenų.

3.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikiami išsamūs motyvai apie provokacijos atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 272 straipsnio 3 dalį asmenims nusikalsti nebuvimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės R. ir A. M. gynėjo advokato S. Zabitos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 332 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Įstatymas nenustato apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui keliamų reikalavimų, kurie būtų analogiški nuosprendžio turiniui. Vienas iš pagrindinių reikalavimų atmetant apeliacinį skundą – nutartyje nurodyti aiškūs motyvai, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės nutarties (BPK 332 straipsnis) turinys, kuriame nurodytas teismo argumentavimas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atitikties bylos aplinkybėms, turi būti racionalus, aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtNDg5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-489/2016">2K-55-489/2016</a>). Apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal bylos medžiagą ir tik ja remiantis padaryti išvadas ir pateikti motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

6. Pagal BK 272 straipsnį baudžiamoji atsakomybė nurodyta už neteisėtą medžiojimą ar žvejojimą arba kitokį laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą. Pagal BK 272 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai naikino, paėmė, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais. Taigi BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstamos veikos sudėtis objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis – laukinių gyvūnų, jų dalių, gaminių iš jų neteisėtu naikinimu, žalojimu, gaudymu, ėmimu iš natūralios aplinkos ar kitokiu įgijimu, laikymu, perdirbimu, gabenimu, realizavimu ar kitokiu naudojimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai minėtos veikos padaro didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei arba jos daromos su dideliu saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų kiekiu, arba tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iš tokios veikos.

7. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ matyti, kad lūšis patenka į šį sąrašą (1 E kategorija, 2 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios savo biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnu taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai. Taigi negyva lūšis gali būti saugomas laukinis gyvūnas. Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, prekiauti, siūlyti parduoti ar pirkti, importuoti, eksportuoti, reeksportuoti saugomų rūšių gyvūnus leidžiama vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai yra ribotos civilinės apyvartos objektai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4 punkto 2 dalį, medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus. Lūšis pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriama stambiajai medžiojamajai faunai, jai nenustatytas medžioklės terminas, vadinasi, lūšis medžioti draudžiama.

8. R. M. ir A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už veikos, nustatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kaltinant juos nusikalstamą veiką padarius kaip bendravykdžiams su L. K. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose jų veikų apimtis išdėstyta taip: A. M., R. M. ir L. K., veikdami bendrininkų grupe, L. K. suradus dvi sumedžiotas saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių – gaišenas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose, šaldymo įrenginyje; A. M. ir L. K. nutarus parduoti vieną lūšį, L. K. suradus pirkėją, R. M. automobiliu gabeno lūšį į L. K. nurodytą vietą, kur L. K. pardavė ją už 250 Eur asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tokia veika kaltinamieji padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių – apsaugos būklei bei šią veiką padarė komerciniais tikslais.

9. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-90/2013). Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

10. Dėl kokios konkrečios bendros veikos R. ir A. M. su L. K. susitarė, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, aiškiai, logiškai ir konkrečiai nenurodė. Teismas pagrįstai teigė, kad BK 272 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdina alternatyvios veikos: saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių, gaminių iš jų neteisėtas naikinimas, žalojimas, paėmimas iš natūralios aplinkos, gaudymas ar kitoks įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėtų veikų. Bylos duomenimis, dvi lūšių gaišenas įgijo tik L. K. Laikymas, kaip alternatyvi BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodyta veika, inkriminuotas L. K., R. M., A. M., gabenimas – R. M. Ar R. ir A. M. suvokė nusikalstamos veikos dalyką (byloje yra duomenų, kad R. M. L. K. buvo paprašytas šaldiklyje palaikyti mėsą) ir jos tikslus, nes komerciniai tikslai inkriminuoti dėl lūšių gaišenų įgijimo, laikymo bei gabenimo visiems bendrininkams, nenurodyta. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo spręstina, kad vieną lūšies gaišeną realizavo L. K., taigi R. ir A. M. bendros tyčios kryptingumas realizuoti nusikalstamos veikos, nurodytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, dalyką taip pat keltų abejonių. Vadinasi, tiek bendrininkų susitarimo turinys, tiek pasiryžimas veikti kartu, tiek kiekvieno bendrininko sąmoningi ir kryptingi tyčiniai veiksmai realizuojant bendrą sumanymą aiškiai, nuosekliai ir konkrečiai apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nenustatyti.

11. Inkriminuojant taip pat didelės žalos padarymą saugomų gyvūnų rūšių apsaugos būklei, pažymėtina, kad turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp bendrininkų padarytos veikos ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą apie didelės žalos padarymą saugomų rūšių gyvūnų apsaugos būklei, rėmėsi Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės elektroniniu paštu pateikta informacija apie lūšių populiacijos būklę Lietuvoje bei gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktais, iš kurių matyti, kad lūšys sumedžiotos draudžiamu būdu – naudojant kilpas – ir kad sumedžiotos buvo apytikriai vienerių metų amžiaus lūšių patelės. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie didelės žalos saugomų rūšių gyvūnų apsaugos būklei įvertinimą, pabrėžė, kad L. K. surastos ir paimtos lūšių gaišenos buvo jaunos ir reproduktyvios patelės. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentacijos matyti, jog priežastinis ryšys, kaip būtinas materialiosios nusikaltimo sudėties, nurodytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, požymis, nustatytas ne tarp bendros bendrininkų veikos ir kilusių padarinių, o tarp lūšių sumedžiojimo fakto ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl civilinio ieškinio išsprendimo, pažymėdamas, kad byloje nenustatyti kaltinamųjų neteisėti veiksmai, kuriais jie būtų sumedžioję ar kitaip iš gyvosios gamtos aplinkos paėmę lūšis, jas radus jau negyvas, tiesioginė turtinė žala jų veiksmais aplinkai nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp bendrininkų veikos ir kilusių padarinių yra prieštaringos. Teismas neatskleidė, kaip R. ir A. M. inkriminuotu saugomos rūšies laukinių gyvūnų – lūšių gaišenų – laikymu, R. M. inkriminuotu lūšies gabenimu buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis apibrėžiama BK specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) dispozicijoje; atsižvelgiant į tai, motyvuotos teismo išvados dėl byloje įrodytomis pripažintų aplinkybių būtinos tam, kad asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas būtų išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismui šioje byloje atmetus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistų asmenų – R. ir A. M. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinį skundą, neišdėstytos aiškios motyvuotos išvados, kodėl skundas atmetamas, taigi padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Priimant šį sprendimą dalis kasacinio skundo argumentų (susijusių su provokacijos padaryti nusikalstamą veiką galimu buvimu) paliekami nenagrinėti; provokacijos klausimas tikrintinas iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir bylą pagal R. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla