A. J. pagal BK 25 str. 3 d., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-266-719/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15860-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3;

1.1.9.8; 2.1.2.7; 2.1.2.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB DNB banko turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB DNB banko turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB DNB banko turtą) laisvės atėmimu trejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB DNB banko turtą) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB DNB banko turtą), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. J. V. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB „Swedbank“ turtą) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš A. J. V., N. A., S. P. ir D. P. priteista solidariai AB bankui „Luminor Bank AS“ 8074,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

Konfiskuoti A. J. V. priklausantis kompiuteris „Apple“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonas „iPhone A1687“.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. V. ir jo gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti N. A., D. P., S. P., bet dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. A. J. V. nuteistas už tai, kad su N. A. 2016 m. pabaigoje parengė nusikalstamos veikos planą daryti sunkų nusikaltimą, įgijus veikiančią įmonę, kurios paskirtas direktorius vėliau sudarytų su banku sutartį, pagal kurią įmonė įgytų elektroninį banko kortelių skaitytuvą, kurį panaudojant būtų sudarytos sąlygos, kortelei fiziškai nedalyvaujant, tik suvedant neteisėtai įgytus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis (mokėjimo kortelės numeris, kortelės galiojimo data bei cvv2 numeris), atlikti pinigų nurašymą iš kortelės sąskaitos ir po to, suklaidinant banką, t. y. jam pateikiant suklastotas ir netikras sutartis su tariamais užsakovais dėl perkamų prekių, įgyti didelės vertės bankui priklausantį turtą, subūrė D. P. ir S. P. į organizuotą grupę, joje bendrininkai pasiskirstė atitinkamomis užduotimis – A. J. V. ir N. A. organizavo nusikalstamo sukčiavimo mechanizmą ir davė nurodymus S. P. ir D. P. suvedinėti į elektroninį kortelių skaitytuvą mokėjimo kortelių duomenis, pagaminti netikrus dokumentus ir išgryninti pinigus. A. J. V. su N. A. susitarė, kad A. J. V. neteisėtai įgis elektroninių mokėjimo priemonių duomenis (mokėjimo kortelės numeris, kortelės galiojimo data bei cvv2 numeris), o N. A. suras veikiančią įmonę su elektroniniu banko kortelių skaitytuvu. N. A., vykdydamas bendrą susitarimą, internetiniame skelbimų puslapyje surado skelbimą dėl parduodamos įmonės UAB „G.“, iš anksto telefonu susitaręs pirkti įmonę, nuvyko su S. P. ir D. P. į Šiaulius, kur iš I. S. ir R. S. įsigijo visas UAB „G.“ akcijas, perėmė buhalterinius dokumentus bei elektroninį kortelių skaitytuvą „Ingenico iCT220“, ir tą pačią dieną VĮ Registrų centre įregistravo naują UAB „G.“ direktorių D. P. Tą pačią dieną nuvyko į S. P. namus (duomenys neskelbtini), kur N. A. prijungė elektroninį kortelių skaitytuvą prie interneto prieigos ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 9 d., telefonu iš A. J. V. gavęs iki 2017 m. kovo 2 d. iš nenustatytų asmenų įgytus 23 užsienio ir 2 Lietuvos Respublikos piliečių elektroninių mokėjimo priemonių duomenis (mokėjimo kortelės numeris, kortelės galiojimo data bei cvv2 numeris) į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone A1586“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) per programą „Viber“, juos į elektroninį banko kortelių skaitytuvą pats ir duodamas nurodymus S. P. telefonu per programą „Viber“ suvedė, taip panaudojo neteisėtai A. J. V. įgytus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir perdavė nurodymus bankui iš banko sąskaitų, susietų su šiomis kortelėmis, nuskaityti iš viso 195 562,42 Eur, iš jų 13 atvejų bankas pripažino nurodymus, kurių bendra suma 51 750,21 Eur, vykdytinais (tam panaudojus 11 mokėjimo kortelių duomenis) ir 2017 m. kovo 6 d. pervedė į UAB „G.“ sąskaitą banke už tariamus atsiskaitymus per skaitytuvą 8316 Eur. Šias lėšas N. A. pervedė į kitą UAB „G.“ sąskaitą ir nurodė D. P. jas išgryninti. D. P. tą pačią dieną (2017 m. kovo 6 d.) AB DNB banko skyriuje, esančiame Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“, išgryninus 8230 Eur ir perdavus N. A., savo nusikalstamo kėsinimosi nepratęsė, nes 2017 m. kovo 9 d. AB DNB bankas užblokavo UAB „G.“ sąskaitas, kilus abejonių dėl operacijų teisėtumo. Tada A. J. V. ir N. A. sugalvojo pateikti AB DNB bankui suklastotas ir netikras sutartis su tariamais užsakovais dėl perkamų prekių, o N. A. šią informaciją perdavė S. P., liepdamas parengti, t. y. pagaminti, netikras sutartis anglų kalba. S. P., vykdydamas organizatorių nurodymą bei veikdamas tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 13 d. parengė, t. y. pagamino, netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras bei prekių įsigijimo sutartis su tariamais užsakovais, už juos pats pasirašė, o UAB „G.“ direktoriaus vardu davė pasirašyti D. P. ir šiuos dokumentus 2017 m. kovo 13 d. 9.19 val. elektroniniu paštu persiuntė AB DNB bankui, taip žinomai suklastotus dokumentus panaudojo. Taip A. J. V. ir N. A., vadovaudami pačių suburtos organizuotos grupės veiklai, ją koordinuodami ir tiesiogiai realizuodami dalį objektyviųjų veikos požymių, kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytojais S. P. ir D. P. – neteisėtai įgijo elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, juos panaudojo bei pagaminę netikrus dokumentus pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 195 562,42 Eur AB DNB banko lėšų, iš kurių įgijo tik 8230 Eur, o nusikalstoms veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, banko darbuotojams įtarus apgaulę ir sustabdžius tolesnį lėšų pervedimą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, taip pat, tenkinus šį prašymą, paleisti jį iš laisvės atėmimo vietos, paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl jo ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Byloje buvo pažeisti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą ir rungimosi principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7, 44, 47, 61 straipsniuose, nesilaikant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas nebuvo grįstas išsamiu ir nešališku visų bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to padarytos nepagrįstos, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, lėmusios netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nes tinkamai neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, todėl juos atmetė nemotyvuotai, o nepašalinęs abejonių dėl esminių aplinkybių, nuo kurių priklauso kasatoriaus teisinė padėtis, pažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimus.

2.2. Nepaisant kasatoriaus, kuris, paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir jo gynėjo prašymų pristatyti į teismo posėdžius kasatorių, kuris norėjo tiesiogiai dalyvauti teismo posėdžiuose, kad galėtų ne tik užduoti proceso dalyviams klausimus ar į juos atsakyti, bet, svarbiausia, ir su savo gynėju tiesiogiai tartis dėl gynybos pozicijos, bylos procesas pirmosios instancijos teisme vyko vaizdo konferencijos būdu, nors BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra imperatyviosios, o ją naudoti būtinų svarbių aplinkybių (kaltinamojo liga, atsisakymas būti pristatytam į teismo posėdžius ir pan.) šiuo atveju nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepagrįstai pasisakė tik tiek, kad kasatorius, dalyvaudamas teisiamuosiuose posėdžiuose vaizdo konferencijos būdu, davė parodymus, apklausiamiems asmenims užduodavo klausimus, teikė paaiškinimus, taip aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose ir toks dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose yra galimas ir laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisės į gynybą buvo suvaržytos. Kasatoriaus manymu, taip pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalies reikalavimai, užtikrinti visišką kasatoriaus bendravimo su gynėju konfidencialumą, įrašinėjamos vaizdo konferencijos metu apklausos vietoje dalyvaujant ir už šį konferencinį ryšį atsakingam pareigūnui, buvo neįmanoma, nes nėra jokios galimybės bendrauti su savo gynėju be pašalinių asmenų, dėl to kasatoriaus teisė į gynybą ir teisingą teismą buvo suvaržyta, o tai reiškia, jog teisingumas šioje byloje buvo vykdomas sudarant tik išorinę vykdomo teisingumo regimybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. rugsėjo 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Brennan prieš Jungtinę Karalystę, Castravet prieš Moldovą).

2.3. Pirmosios instancijos teismas nevykdė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas šių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ne tik kad nepašalino, bet jiems pritarė. Kasatoriaus kaltė iš esmės grindžiama tik kito nuteistojo N. A. parodymais, šis, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį organizuojant nusikalstamas veikas, melagingai teismui teigė ir teismas patikėjo, kad kasatorius buvo vienas iš vykdomų nusikalstamų veikų organizatorių, nors dėl panašaus kaltinimo – pasikėsinimo apgaule įgyti AB „Swedbank“ turtą – kasatorius A. J. V. buvo išteisintas suabejojus N. A. parodymų patikimumu. Objektyvių įrodymų, kad kasatorius iš savo mobiliojo ryšio telefono, kuris iš jo buvo paimtas, būtų persiuntęs N. A. kokius nors duomenis (kodus) finansinėms operacijoms inicijuoti, byloje nėra. Vienintelis kodas yra užfiksuotas neva kasatoriaus per „Viber“ programėlę persiųstoje nuotraukoje, bet joje nėra datos, nėra aišku, kieno telefonas nufotografuotas, koks tame telefone buvo įvestas numeris prie kontakto „A. K.“, kai buvo daryta ši nuotrauka, be to, tuo kodu net nebuvo pasinaudota inicijuojant kokią nors finansinę operaciją. Nuteistasis S. P. proceso metu nurodė, kad nusikaltimų organizatorius buvo N. A., o apie tai, kad su jų vykdomomis nusikalstamomis veikomis yra susijęs ir A. J. V., sužinojo tik iš žiniasklaidos, kad AB DNB bankui suklastotas sutartis su tariamais užsakovais dėl perkamų prekių parengė pagal N. A. internete rastus ir persiųstus pavyzdžius. N. A. dėl šių dokumentų teismui tvirtino, esą juos gavo iš kasatoriaus A. J. V. Tokie prieštaravimai bylos proceso metu taip ir nebuvo pašalinti. Nuteistasis D. P. taip pat nurodė, kad nusikalstamų veikų organizatorius buvo N. A., kad kasatoriaus A. J. V. net nepažinojo, nežino, su kuo N. A. telefonu kalbėjo, kad gautų kortelių kodus. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstą ir nepatvirtintą prielaidą, kad dėl šių duomenų N. A. kalbėjosi ir galiausiai tuos duomenis gavo iš kasatoriaus A. J. V. Be to, D. P. nurodė, kad jis buvo sulaukęs ir nepažįstamo asmens skambučių su grasinimais dėl kortelių kodų, bet dėl šių grasinimų niekas taip ir nesidomėjo, identifikuoti grasintoją net nebuvo mėginta. Nors akivaizdu, kad D. P., ieškodamas N. A., skambinėjo kaltinime minėtus duomenis perdavęs asmuo, su kuriuo ar kuriais N. A. veikiausiai neatsiskaitė. 2017 m. lapkričio 3 d. iš N. A. paimtame telefone buvo rastas susirašinėjimas per „Viber“ su kontaktu „A. K.“ ir įvairių nuotraukų, vaizdo medžiagos, bet šiame susirašinėjime, manant, kad tas kontaktas yra kasatoriaus A. J. V., nebuvo aptikta jokių neteisėtai įgytų, laikomų kodų finansinėms operacijoms atlikti. Byloje nesurinkta ir nėra jokių įrodymų, neginčijamai leidžiančių teigti, jog minėtas N. A. telefone likęs susirašinėjimas buvo su kasatoriumi, o ne su kitu asmeniu, taip pat nėra jokių duomenų, kad iki 2017 m. kovo 10 d. kasatoriui priklausančiame telefone „iPhone A1586“ apskritai būtų buvusi įdiegta „Viber“ programėlė. Vienas iš kaltės įrodymų yra tyrėjo 2017 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas apie kasatoriaus ir N. A. tarpusavio bendravimo mobiliojo ryšio telefonų abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) srauto duomenis. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams buvo leista susipažinti su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos srautais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Kasatorius ir N. A. buvo susisiekę nurodytais abonentiniais numeriais tik 11 kartų ir tas bendravimas vyko laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Tačiau kasatorius nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 9 d. iš savo mobiliojo ryšio telefono perdavė N. A. į jo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone A1586“ iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgytus 23 užsienio ir 2 Lietuvos Respublikos piliečių elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Taigi, kyla pagrįstas klausimas, kaip kasatorius perdavė N. A. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, jeigu mobiliojo ryšio operatorius laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 9 d. nėra užfiksavęs nė vieno jų tarpusavio kontakto. Teismams pakako vien tik N. A. tvirtinimo, kad mokėjimo priemonių duomenis gavo iš kasatoriaus. 2017 m. lapkričio 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nustatyta, jog užfiksuoti 9 pokalbiai tarp N. A. ir jo motinos L. A., iš kurios jis prašo pinigų S. P. ir D. P. papirkti. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme teisėjas šiuos pokalbius paskelbė balsu ir juose konkrečiai įvardijama kasatoriaus pavardė. Svarbu yra tai, kad pokalbiai dėl S. P. ir D. P. papirkimo vyko prieš pat kasatoriaus akistatą su N. A., bet teismas padarė išvadą, kad pokalbiai tarp kaltinamojo N. A. ir jo motinos dėl minėtų asmenų papirkimo nėra susiję su šia byla. Tačiau pažymėtina, kad S. P. 2017 m. spalio 10 d. pakeitė 2017 m. birželio 13 d. duotus parodymus, o 2017 m. lapkričio 24 d. apklausoje dar patikslino, kad jam žinoma, jog N. A. nuolatos bendravo su dar kažkokiu asmeniu (kaip vėliau paaiškėjo, A. J. V.), kurio teikiamus duomenis jam perduodavo N. A. Dėl to pagrįsta išvada, kad S. P. parodymus pakeitė dėl N. A. ar jo artimųjų poveikio, galbūt net už tai priėmė siūlomą perduoti pinigų sumą. Pažymėtina, kad teismo proceso metu S. P. taip ir nepaaiškino, kaip jam „paaiškėjo“, kad jų vykdomoje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir kasatorius A. J. V. Kartu pažymėtina, kad D. P., tvirtinęs, kad nusikalstamų veikų organizatorius buvo N. A., jau papildomos apklausos metu nurodė, kad N. A. 2017 m. rugpjūtį (būtent tuo metu, kai su motina derino klausimus dėl papirkti reikalingų 4000 Eur) buvo atvykęs pas jį į darbą (duomenys neskelbtini) ir pasakė, jog su S. P. „padarė klaidą“. Taigi, šio N. A. apsilankymo pas D. P. kitaip nei poveikiu keisti parodymus, kad nusikalstamų veikų organizatorius yra ne jis, o tariamai kasatorius, vertinti negalima, o tai bylos proceso metu ir įvyko. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių pasisakė labai neargumentuotai ir aptakiai, todėl teismo nutartis nėra įtikinama. Šis teismas nutartyje tik nurodė, kad nuteistojo N. A. parodymai yra nuoseklūs, nes atitinka kitus bylos duomenis, ir byloje nenustatyta aplinkybių, kodėl jis galėtų siekti apkalbėti kasatorių. Tačiau, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokie bylos duomenys atitinka N. A. parodymus, kiek tai susiję su kasatoriui pateiktu konkrečiu kaltinimu, kad jis neva laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 9 d. perdavė telefonu N. A. 23 užsienio ir 2 Lietuvos Respublikos piliečių elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Tokių duomenų byloje nėra. Kasatorius neneigia, kad pažįsta N. A., bet su juo bendravo tik dėl legalaus priekabų verslo ir jam niekada nesiuntė jokių kodų, kaltinime nurodytų asmenų banko kortelių duomenų ar suklastotų dokumentų. Taip apeliacinės instancijos teismas be jokių konkrečių įrodymų, remdamasis tik faktu apie bendravimą su N. A., padarė tik tikėtiną prielaidą, kad kasatorius N. A. atsiuntė minėtus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Be to, kasatorius, neva būdamas šio nusikaltimo organizatorius, negavo jokių pinigų iš N. A. su jo bendrininkais – 2017 m. kovo 6 d. išgrynintų 8230 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nesivadovauta N. A. ir jo motinos L. A. tyrime užfiksuotais pokalbiais, kurių metu jis prašo motinos pinigų S. P. ir D. P. papirkti. Tačiau, priešingai, šiais pokalbiais būtina vadovautis sprendžiant N. A. parodymų patikimumo klausimą.

2.4. Teismų sprendimas konfiskuoti kasatoriui priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „iPhone A1687“ ir kompiuterį „Apple“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos įrankius neteisėtas. Paimtas kompiuteris kasatoriui nepriklausė ir tai teismui buvo žinoma, o svarbiausia, kad 2017 m. liepos 17 d. apžiūros metu jame rastos nuotraukos, laikmenos niekaip nėra susijusios su kasatoriui pateiktais kaltinimais, nėra ir nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Iš 2017 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono, paimto iš kasatoriaus 2017 m. birželio 22 d., apžiūra negalima, nes jį įjungus pasirodo užrašas anglų kalba, kad šis telefonas užrakintas kaip pamestas, jame esantys duomenys ištrinti. Tai reiškia, kad šis telefonas nuo sulaikymo dienos buvo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų žinioje, todėl, būdamas suimtas, neįjungtame telefone esančių duomenų kasatorius negalėjo ištrinti. Kaip pirmiau minėta, kaltinimas kasatoriui iš esmės grindžiamas vien kito kaltinamojo N. A. parodymais, bet visi neteisėtai gauti duomenys (kodai, fiktyvios sutartys, kt.), dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuos neva perdavė kasatorius, buvo rasti būtent N. A., S. P., D. P. tarpusavio bendravimui naudotose elektroninėse laikmenose, S. P. automobilyje, UAB „G.“ patalpose. Dėl to pagrįsta išvada, kad nuosprendžiu teismas kasatoriui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone A1687“ ir G. M. priklausantį kompiuterį „Apple“ konfiskavo be jokio teisinio pagrindo.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Galminas atsiliepimu į nuteistojo A. J. V. kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šios įstatymo nuostatos taikymo išaiškinimus teismų praktikoje, visi kasacinio skundo argumentai, kuriais siūloma kitaip vertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl plačiau šiais klausimais šiame atsiliepime nepasisakoma.

3.2. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam; be kita ko, kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. V. nuo 2017 m. birželio 23 d. buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, į teisiamuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme nebuvo etapuojamas, o jo dalyvavimas posėdžiuose buvo užtikrinamas vaizdo konferencijos būdu, posėdžiuose dalyvaudavo ir A. J. V. gynėjas advokatas. Po teisiamųjų posėdžių, vykusių vaizdo konferencijos būdu, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus būdavo gaunami patvirtinimai dėl asmens tapatybės dokumentų pateikimo, neteisėto ar neleistino poveikio nebuvimo, techninių apklausos sąlygų. Pranešimų apie sutrikimus nebuvo gauta. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad A. J. V., dalyvaudamas teisiamuosiuose posėdžiuose vaizdo konferencijos būdu, davė parodymus, apklausiamiems asmenims užduodavo klausimus, teikdavo paaiškinimus. Akivaizdu, kad A. J. V. aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones ir toks kaltinamojo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose yra galimas ir laikytinas teisėtu. Pažymėtina, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodomus argumentus, kad taip pat nebuvo užtikrintas jo kaip kaltinamojo ir gynėjo konfidencialus bendravimas, nuteistojo gynėjas išsakė tik apeliaciniame skunde ir klausimas, jog apeliantui ir jo gynėjui gali būti kokių nors kliūčių suderinti gynybinę poziciją, nebuvo keliamas. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad A. J. V. teisė bendrauti su gynėju buvo kaip nors suvaržyta. Be to, paminėtina ir tai, kad, nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis posėdžiuose dalyvavo tiesiogiai, turėjo visas galimybes bendrauti su gynėju, tartis dėl gynybos ir įrodymų tyrimo metu užduoti klausimus apklausiamiems liudytojams.

3.3. A. J. V. pripažintas kaltu dėl AB DNB banko turto įgijimo bei pasikėsinimo įgyti apgaule. Ištyrus įrodymus pasitvirtino kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo mechanizmas, pagal kurį nusikalstamam sumanymui įgyvendinti buvo naudojami atitinkami daiktai, kurie pagal BK 72 straipsnio nuostatas kaip šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas yra konfiskuotinas turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrįstai pripažinus A. J. V. kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo, nėra jokių abejonių, kad iš jo asmens kratos metu paimtas mobilusis telefonas „iPhone“ yra nusikaltimo įrankis, kuriuo buvo teikiama informacija kitam nusikaltimo bendrininkui N. A. Be to, pats nuteistasis apeliaciniame skunde pripažino, kad kratos metu iš jo namų paimtame kompiuteryje „Apple A312“ yra nuotraukų, kurias jam su dokumentais siuntė N. A. Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis A. J. V. su N. A. bendravo dėl suklastotų dokumentų, tariamai patvirtinančių neteisėtas finansines operacijas, pateikimo bankui. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kompiuteryje buvo rastos dviejų asmenų pasų nuotraukos, kurios kartu su suklastotais dokumentais buvo pateiktos ir bankui, abiejų asmenų kortelių duomenys buvo panaudoti neteisėtose operacijose, dėl kurių nuteistasis buvo pripažintas kaltu. Taigi nekyla abejonių, kad per kratą A. J. V. namuose paimtas kompiuteris taip pat buvo naudojamas kaip nusikaltimo įrankis. Nors nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad kompiuteris priklauso ne jam, o draugei G. M., nepateikė jokių objektyvių tokius teiginius patvirtinančių duomenų. Todėl aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu minėti kompiuteris ir mobilusis telefonas visiškai pagrįstai konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankiai.

4. Civilinio ieškovo AB banko „Luminor Bank AS“ atstovė Dina Olševskaja atsiliepimu į nuteistojo A. J. V. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Civilinio ieškovo atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Civilinis ieškovas palaiko prokuroro Sauliaus Galmino atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą išsakytus argumentus, dėl kurių nuteistojo kasacinis skundas neturi būti tenkinamas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. J. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

6.1. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šie kasacinio skundo argumentai nebus nagrinėjami.

6.2. Šioje byloje bus nagrinėjami kasacinio skundo argumentai dėl to: 1) ar buvo pažeista teisė į gynybą; 2) ar šioje byloje, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų; 3) ar buvo pažeistas BK 72 straipsnis.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl pažeistos teisės į gynybą

7. Teisė į gynybą – konstitucinė asmens teisė. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliučios, jos negali būti paneigtos ar suvaržytos jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

8. Teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą realizavimo tvarka yra nustatyta BPK. Šio kodekso 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. Tam, kad būtų užtikrintos proceso dalyvių teisės, tarp jų ir teisė į gynybą, BPK 10 ir 45 straipsniai įpareigoja teisėsaugos pareigūnus, prokurorą ir teismą ne tik išaiškinti kiekvienam įtariamajam, kaltinamajam bei nuteistajam jo procesines teises, bet ir sudaryti realias galimybes ir sąlygas tomis teisėmis pasinaudoti. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas neturi trukdyti ar ignoruoti aktyvių įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo procesinių veiksmų ginantis. Taip pat tai reiškia pareigą, gavus proceso dalyvio bet kokio pobūdžio prašymą, skundą ar pareiškimą, susijusį su nagrinėjamos bylos dalyku, jį svarstyti ir dėl jo priimti motyvuotą sprendimą.

9. Kasatorius skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdžiuose norėjo tiesiogiai dalyvauti. To prašė tiek jis pats, tiek ir jo gynėjas, kad galėtų ne tik užduoti ar atsakyti į proceso dalyvių klausimus, bet, svarbiausia, tartis su savo gynėju tiesiogiai, nepažeidžiant konfidencialumo, dėl gynybos pozicijos, nes vaizdo konferencijos būdu to padaryti neįmanoma. Todėl, kasatoriaus manymu, jo teisė į gynybą ir teisingą teismą buvo suvaržyta. Iš tikro, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmame teismo posėdyje, kuris vyko 2018 m. sausio 10 d. ir buvo atidėtas, kasatoriaus gynėjas prašė, kad jo ginamasis būtų etapuotas į kitus teismo posėdžius, o per kitą posėdį – 2018 m. sausio 22 d. – pats kasatorius išreiškė pageidavimą būti etapuotas ir teismas tokius gynėjo ir kasatoriaus prašymus atmetė, nurodydamas, kad tokią posėdžio organizavimo tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir šis prašymas jau buvo išspręstas. Nors toks teismo sprendimas ir nebuvo išsamiau motyvuojamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą svarstyti proceso dalyvių prašymus ir motyvuoti savo sprendimą, kadangi byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, kad kasatorius ir jo gynėjas patys būtų pateikę bent kokius savo prašymų motyvus. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamojo, kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Minėta norma nenustato išimčių, dėl kurių tokia suimto ar bausmę atliekančio kaltinamojo dalyvavimo posėdyje tvarka negalėtų būti taikoma, ir sprendimą dėl tokios tvarkos palieka bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nemotyvuotą kasatoriaus prašymą jį etapuoti, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

10. Kolegija taip pat pažymi, kad kasatorius savo skunde nenurodė visiškai jokių bylos duomenų, kurie patvirtintų tokius jo kasacinio skundo teiginius, kad „viso proceso metu tiek jis pats, tiek ir jo gynėjas pageidavo ir primygtinai prašė teismo, kad būtų pristatytas į teismo posėdžius, nes nori betarpiškai dalyvauti juose, duoti parodymus, užduoti klausimus ir atsakyti į proceso dalyvių klausimus, o svarbiausia – dėl gynybos pozicijos suderinimo betarpiškai „čia ir dabar“ tartis su savo pasirinktu gynėju“. Išskyrus vieną gynėjo ir vieną paties kasatoriaus paminėtus niekaip nemotyvuotus prašymus etapuoti, užfiksuotus teismo posėdžio protokole, tokius kasacinio skundo teiginius patvirtinančių duomenų nėra. Todėl tokie kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir smulkiau dėl jų nepasisakoma.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad viso teisminio proceso metu, taip pat ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kasatoriui buvo užtikrinamas gynėjo dalyvavimas. Kai buvo gauti duomenys, kad A. J. V. gynėjui sustabdyta teisė užsiimti advokato praktika, teismas nusprendė bylos nenagrinėti ir padarė pertrauką, sudarydamas galimybę kasatoriui pasikviesti kitą gynėją, o to nepadarius, pats paskyrė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktą gynėją. Taigi teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad kasatoriui būtų užtikrinta teisė į gynybą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kasatoriui ar jo gynėjui būtų varžomos galimybės pasinaudoti teisėmis, numatytomis BPK 21 straipsnio 3 dalyje ar 48 straipsnio 1 dalyje, tame tarpe ir teisė reikšti prašymus. Tačiau, nors pirmosios instancijos teisme posėdžiai vyko ne vieną kartą (jie buvo atidedami ar daromos pertraukos), nei pats kasatorius, nei jo gynėjas nepateikė jokių prašymų ar pareiškimų, jog kažkokiu būdu varžomos jų teisės į gynybą ir bendravimo konfidencialumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ką pažymėjo ir apeliacinis teismas, A. J. V., dalyvaudamas teismo posėdžiuose vaizdo konferencijos būdu, apklausiamiems asmenims užduodavo klausimus, teikdavo paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų, pats buvo apklausiamas ir davė parodymus. Tai rodo, kad A. J. V. aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jo teisės dėl tokio dalyvavimo posėdžiuose būdo galėjo būti suvaržytos. Kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su tokiais apeliacinės instancijos teismo motyvais.

12. Nepaisant jau aptartų motyvų, kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kasatorius, jo paties ir gynėjo prašymu buvo pristatytas į teismo posėdį, kur jam negalėjo kilti jokių kliūčių bendrauti tiesiogiai su savo gynėju, dalyvauti atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, tiesiogiai užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, tame tarpe ir asmeniui, kurio parodymai, pagal kasacinio skundo argumentus, buvo lemiami priimant kasatoriui nepalankų nuosprendį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ne tik atsakė į visus A. J. V. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl nurodomo teisės į gynybą pažeidimo, bet ir ėmėsi priemonių, kad tokie pažeidimai, jei ir būtų buvę padaryti, būtų ištaisyti ir neliktų jokių abejonių dėl tokių pažeidimų padarymo.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodomų BPK pažeidimų

13. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, jog teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas nenustatę visų bylai reikšmingų aplinkybių, bylos duomenis vertino neišsamiai, kasatorių teisinančių įrodymų visiškai neįvertino, dalį duomenų nepagrįstai laikė jo kaltės nepaneigiančiais įrodymais. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

14. Surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu. Tokiu atveju kasacinės instancijos teismas patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant bei vertinant (darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai) nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis).

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų analizė ir išvados dėl įrodymų vertinimo. Teismas A. J. V. dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino, o dėl kitos dalies kaltę motyvuotai pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus turinčius reikšmės bylai įrodymus, patikrino jų patikimumą, liečiamumą, pakankamumą, tarpusavio ryšį, įvertino jų visumą ir tinkamai motyvavo savo sprendimą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas nurodė motyvus ir dėl kasaciniame skunde minimo N. A. parodymų patikimumo bei vertinimo, dėl duomenų ištrynimo iš telefono ir kt., išsamiai išnagrinėjo kasatoriaus ir jo gynėjo apeliacinius skundus ir motyvuotai paneigė skundo argumentus. Nutartis visiškai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus nutarties turiniui ir formai (BPK 332 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo

17. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nutarę konfiskuoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone A1687“ bei G. M. priklausantį kompiuterį „Apple“, netinkamai taikė BK 72 straipsnį.

18. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir t. t.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasaciniame skunde nurodomi mobiliojo ryšio telefonas ir kompiuteris laikytini nusikalstamos veikos įrankiais, todėl konfiskuotini. Šį teismo sprendimą, nurodydamas išsamius motyvus, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir nepagrįstais pripažinęs apeliacinių skundų argumentus šiuo klausimu. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su žemesniųjų instancijų teismų sprendimais.

21. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius apeliantų argumentus. Todėl kolegija konstatuoja, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. J. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas