Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos biodizelino centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Pren investicijos“, D. P., J. P., M. V., K. V., A. T

Civilinė byla Nr. 3K-7-14/2011 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.1; 33; 128.1; 128.17

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko, Sigitos Rudėnaitės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Medicinos bankas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Medicinos bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų uždarosios akcinės bendrovės,,Baltijos biodizelino centras“, uždarosios akcinės bendrovės,,Pren investicijos“, D. P., J. P., M. V., K. V., A. T.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas hipotekos objektą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas (pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio hipotekos santykiuose klausimas). 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartimi kreditorius suteikė skolininkui UAB,,Baltijos biodizelino centras“ 2 900 000 eurų kreditą. Kredito sutarčiai užtikrinti 2007 m. vasario 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje buvo įregistruotas hipotekos lakštas (identifikavimo kodas 15/1/2007/0000098), kuriuo užtikrintas kredito grąžinimas ir įkeisti skolininkui UAB,,Baltijos biodizelino centras“ nuosavybės teise priklausantys daiktai: administracinis-gamybinis pastatas (unikalus Nr. 4400-1031-0653) su priklausiniu-kiemo statiniais (unikalus Nr. 8999-4002-4038) ir žemės sklypu (unikalus Nr. 4400-0926-6779), esantys Širvintų r., Smailių k.; taip pat žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys D. P.; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. P. ir J. P.; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys K. V. ir M. V., bei visi esami ir būsimi minėtų žemės sklypų ir statinio priklausiniai (toliau – įkeistas turtas). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti UAB,,Baltijos biodezelino centras“ hipotekos lakštu Nr. 01120070002936, 2007 m. vasario 8 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, įkeitė žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius K. V. ir A. T. Prievolės įvykdymo terminas nustatytas 2009 m. kovo 3 d. Skolininkui nevykdant kredito sutarties, kreditorius kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ukmergės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas ir areštuotas įkeistas turtas; to paties teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi tenkintas kreditoriaus prašymas parduoti turtą iš varžytynių ir nustatyta įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė. Nukreipus išieškojimą į skolininkui UAB,,Baltijos biodizelino centras“ priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0926-6779) Širvintų r., Smailių k., paaiškėjo, kad šiame sklype 2008 metais pastatyti nauji statiniai: išspaudų sandėlis (unikalus Nr. 4400-1505-4636) ir esterifikacijos pastatas (unikalus Nr. 4400-105-4669), priklausantys skolininkui UAB,,Baltijos biodizelino centras“; energetinė jėgainė (unikalus Nr. 4400-1572-3229) ir 21 m ilgio dujotiekio linija (unikalus Nr. 4400-1500-0387), pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu priklausantys UAB,,Pren investicijos“. Nauji pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2008 metais ir hipotekos lakšte nenurodyti.

Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė skolą išieškoti, nukreipiant išieškojimą į naujai pastatytus skolininko UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir UAB,,Pren investicija“ nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus: išspaudų sandėlį, esterifikacijos pastatą, energetinę jėgainę, 21 m ilgio dujotiekio liniją, esančius žemės sklype Širvintų r., Smailių k.; išreikalauti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus nekilnojamojo turto registro ir kadastro archyvinėje byloje Nr. 44/629072 esančius rašytinius įrodymus: 2006 m. rugsėjo 14 d. skolininko ir AB,,Rytų skirstomieji tinklai“ sutartį dėl servituto nustatymo ir prie sutarties pridedamo UAB,,Elmoda“ sudaryto žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0926-6779, kadastrinis Nr. 8970/0001:88), esančio Širvintų r., Smailių k., inžinerinių tinklų plano nuorašą; 2008 m. rugpjūčio 14 d. UAB,,Baltijos elektrinių investicijos“ ir UAB,,Pren investicijos“ energetinės jėgainės pirkimo-pardavimo sutarties su priėmimo-perdavimo aktu nuorašą; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gegužės 26 d. pažymos apie nebaigtą statyti statinį nuorašą; Statybos inspekcijos 2008 m. kovo 31 d. pažymos nuorašą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimas atmestas. Teismas atmetė kreditoriaus reikalavimą nurodytų hipotekos lakštų pagrindu išreikalauti papildomus dokumentus nurodydamas, kad jų reikalaujama nepagrįstai. Teismas nutartyje nurodė, kad šalys hipotekos lakštuose susitarė, kad įkeitimas apima esamus ir būsimus daiktų priklausinius; prašomi areštuoti nekilnojamojo turto objektai įregistruoti po hipotekos lakštų įregistravimo. Kadangi, teismo nuomone, hipotekos objektais laikytini tik civilinėje apyvartoje esantys ir viešajame registre registruoti daiktai, būsimi įkeičiamo daikto priklausiniai įkeitimo metu civilinėje apyvartoje nedalyvauja ir jų įkeitimas kartu su pagrindiniu daiktu neįmanomas, tai teismas sprendė, kad atsiradę nauji įkeisto daikto priklausiniai turi būti įforminami nauju hipotekos lakštu, pateikiant Hipotekos skyriui visus būtinus Hipotekos registro nuostatuose nurodytus lakšto priedus. Teismas padarė išvadą, kad nė vienas kreditoriaus pareiškime nurodytas objektas – žemės sklypo priklausinys – hipoteka nebuvo įkeistas, todėl negalima keisti Hipotekos registre duomenų apie jį, nors tokia teisė Hipotekos registrų nuostatų nustatyta tvarka yra galima. Nenustatęs, kad kreditorius, siekdamas užtikrinti paskolos pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį grąžinimą, kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl naujų statinių įkeitimo, teismas konstatavo, jog hipotekos duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nesivadovavo kreditoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. K., A. F., T. G. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009, nes skyrėsi nagrinėjamos ir nurodytos bylos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. liepos 21 d. yra paduotas pareiškimas iškelti UAB,,Baltijos biodizelino centras“ bankroto bylą, todėl byla Hipotekos skyriuje nenagrinėtina.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Hipotekos registro nuostatų 55.9 punktu, kad jei užtikrintos prievolės įvykdymui vėliau papildomai įkeičiamas kitas nekilnojamasis turtas, papildomo daikto įkeitimas turi būti įforminamas atskiruoju hipotekos lakštu. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija nurodė, kad kreditorius, sužinojęs, jog skolininkas žemės sklype, į kurį nukreiptas išieškojimas, pastatė du naujus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypo priklausinius), nesikreipė dėl papildomo daikto įkeitimo hipoteka ir atskiro hipotekos lakšto įforminimo. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko naujai sukurtų žemės sklype daiktų kaip žemės priklausinių, kurie neįkeisti. Dėl prašymo nukreipti išieškojimą į žemės sklype esančius UAB,,Pren investicijos“ nuosavybės teise priklausančius daiktus (energetinę jėgainę ir 21 m ilgio dujotiekio liniją), kolegija nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra teisinio pagrindo pripažinti šiuos daiktus priklausiniais. Kolegija pažymėjo, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai, registruoti ne skolininko, o UAB,,Pren investicijos“ nuosavybės teise, todėl, nenuginčijus pastatų statybos skolininko žemėje teisėtumo ir neatlikus turto registracijos pagal hipotekos taisykles, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra teisinė galimybė nukreipti išieškojimą į nurodytą turtą. Be to, kolegija pažymėjo, kad CPK normų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių pagrindu hipotekos teisinius santykius nagrinėjantis teismas neturi teisės ir pareigos kartu tirti, nagrinėti ir vertinti faktinių aplinkybių dėl funkcinės nekilnojamojo daikto paskirties, faktinio ryšio su kitais daiktais ir spręsti šalių ginčo dėl teisinės nekilnojamojo daikto padėties bei Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir išsamumo. Toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

Kolegija pripažino nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme. Remdamasi teismų sistemos,,Liteko“ duomenimis, kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB,,Baltijos biodizelino centras“ klausimas, tačiau šio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi bankroto bylą atsisakyta iškelti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartį, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą skolą išieškoti, nukreipiant išieškojimą į naujai pastatytus pastatus. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įkeitimo objekto ir jo apimties. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatą, kad, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Kasatorius teigia, kad šioje teisės normoje nustatyta prezumpcija, kad, įkeitus pagrindinį nekilnojamąjį daiktą, kartu įkeičiami esami ir būsimi priklausiniai, išskyrus atvejus, jei šalys susitaria kitaip. Nagrinėjamoje byloje kasatorius suteikė skolininkui paskolą biodizelino gamyklos kompleksui statyti; skolininkas, siekdamas užtikrinti kasatoriui paskolos grąžinimą, įsipareigojo įkeisti bankui žemės sklypą ir statinius, kurie bus pastatyti ant šio sklypo. Kasatorius pažymi, kad hipotekos lakšto 8 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, jog daikto įkeitimas apima ir daikto esamus bei būsimus priklausinius. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos išdavimo ir hipotekos lakšto sudarymo metu statinių ant žemės sklypo dar nebuvo, o bendra šiame lakšte nurodytų daiktų vertė buvo tik 2 566 000 Lt, nors banko išduota paskola – 2 900 000 eurų (t. y. 10 013 120 Lt). Kasatorius nurodo, kad paskolai užtikrinti sutiko hipotekos lakštu įkeisti žemės sklypą tam, jog, ant jo pastačius biodizelino gamyklą, jo dalimi esantys statiniai būtų įkeisti bankui. Kasatorius savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K., A. F., T. G. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009, esančiu išaiškinimu, kad,,aiškindamas hipotekos sutarties sąlygą dėl hipotekos objekto, teismas taip pat turi įvertinti aksesorinį įkeitimo prievolės pobūdį – jos ryšį su pagrindine prievole (...); viena reikšmingų aplinkybių, aiškinant hipotekos sutarties sąlygą dėl įkeitimo objekto, yra pagrindinės prievolės – įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo – apimtis; preziumuotina, kad hipotekos sutarties šalys, tardamosi dėl hipotekos objekto, orientuojasi į užtikrinamos prievolės dydį ir parenka tokį turtą, kurio vertės optimaliai pakaktų skolai padengti“.

2. Dėl šalių teisės susitarti dėl nekilnojamojo daikto ir būsimų jo priklausinių įkeitimo. Kasatorius teigia, kad teismas, pripažindamas faktą, jog hipotekos lakšte šalys susitarė įkeisti daikto esamus ir būsimus priklausinius, neteisingai aiškina šalių susitarimo padarinius ir taiko CK 1.171 straipsnio 1 ir 12 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartinės hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausinių įkeitimo ir susitarti, kad įkeičiant žemės sklypą jame esantys ir būsimi statiniai neįkeičiami, arba įkeičiami tik esantys, arba įkeičiami ir būsimi statiniai, arba įkeičiami tik atskiri priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K., A. F., T. G. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009). Taigi šalys, įkeisdamos pagrindinį daiktą – žemės sklypą – susitarė įkeisti ir daikto esamus bei būsimus priklausinius. Kasatorius pažymi, kad šalys nesitarė ateityje kiekvieną būsimą priklausinį forminti atskirai, tai padaryta vienu hipotekos lakštu. Jeigu šalys būtų nusprendusios kiekvieną naują priklausinį įforminti nauju hipotekos lakštu, tokiu atveju galėtų būti taikomas Hipotekos registro nuostatų 55.9 punktas. Kadangi šalys tokio susitarimo nesudarė, tai nepagrįstas yra apeliacinės instancijos teismo nurodymas vadovautis šia nuostata. Kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į visą hipotekos lakštu įkeistą turtą.

3. Dėl teisinės priklausinių padėties. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog būsimi nekilnojamieji daiktai (priklausiniai) sudarant hipotekos sandorį dar neegzistavo ir nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl negalėjo būti įkeičiami. Kasatorius teigia, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti prie pagrindinio daikto priklausiniai; net ir be pastato kaip daikto statuso identifikavimo Nekilnojamojo turto registre pastatai pagal įstatymą hipotekos santykiuose pripažįstami žemės – pagrindinio daikto – priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010). Net ir tuo atveju, kai priklausiniai nebuvo įregistruoti, teisinę antraeilių daiktų padėtį lemia pagrindinio daikto likimas. Tokia išvada patvirtinama kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I., UAB,,City gate“ v. UAB,,Vilgra“, UAB,,Kailių išdirbimo technologijų sistemos“, bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB,,Ijo“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S., J. S., kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., V. M. v. A. D., V. D., K. S., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; kt.) esantys išaiškinimai. Vadovaudamasis išaiškinimais šiose nutartyse, kasatorius daro išvadą, kad jeigu sutartyje šalių nenurodyta kitaip, antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, net jei priklausinys neįregistruotas. Kadangi kasatorius ir skolininkas nesusitarė dėl kitokios priklausinių įkeitimo tvarkos, hipoteka turi būti taikoma ir naujai pastatytiems statiniams, jie turi būti laikomi įkeistais ir iš jų pradedamas priverstinis išieškojimas kasatoriaus naudai.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB,,Baltijos biodyzelino centras“ prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Dėl teisinės priklausinių padėties. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad hipotekos atveju šalys vadovaujasi sutarties laisvės principu ir susitaria dėl įkeičiamų objektų. Šalių sudarytuose hipotekos lakštuose šalys buvo susitarusios, kad daiktų įkeitimas apima ir esamus, ir būsimus daikto priklausinius. Tačiau kasatorius siekia suvaržyti nekilnojamuosius daiktus, nepateikdamas įrodymų, kad nurodomi daiktai yra įkeistų daiktų priklausiniai. Nagrinėjamu atveju nė vienas kasatoriaus nurodomas daiktas nebuvo papildomai įkeistas.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad kasatorius, formindamas ir teikdamas suinteresuotam asmeniui kreditą, nesilaikė kredito sutarties sąlygų, persiuntė kredito sumą nenustatytam pinigų gavėjui ir dėl tokio veiksmo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Suinteresuoto asmens teigimu, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas ir nenustatyta, kad jis apskirtai yra skolingas kasatoriui, CPK 163 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu ši byla sustabdytina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliamas pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio hipotekos teisiniuose santykiuose klausimas. Pasisakydama dėl esminio byloje hipotekos objekto klausimo, išplėstinė teisėjų kolegija pasisako ir šioje byloje aktualiu hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinio reglamentavimo ir jo ribų klausimu.

Dėl hipotekos teisinių santykių teisminio nagrinėjimo ribų ir ypatumų

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų, t. y. nagrinėdamas bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, hipotekos teisėjas patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea bank Finland Plc v. BUAB,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. UAB,,Inrent“, UAB,,Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, priešingu – jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).

Hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi civilinio proceso normose nustatytas hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas – tokių bylų nagrinėjimas supaprastinta proceso tvarka užtikrina operatyvų priverstinio skolos išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą, tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus. Hipotekos teisėjas pagal hipotekos lakštą ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto hipotekos lakštu buvo įkeista, ir nukreipia į jį išieškojimą.

CPK 558 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas administruoti kreditoriui. Tokios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB,,Inrent“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).

Dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad 2 900 000 eurų kredito sutarčiai užtikrinti hipotekos lakštu buvo įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantys daiktai – žemės sklypas ir jame esantis administracinis gamybinis pastatas su kiemo įrenginiais. Kreditas skolininkui suteiktas gamyklos, esančios skolininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Širvintų r., Smailių k., statybai finansuoti. Nutraukus kredito sutartį prieš terminą ir pradėjus skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto, paaiškėjo, kad po kredito suteikimo hipoteka įkeistame žemės sklype pastatyti keturi nauji statiniai (skolininkui nuosavybės teise priklausantys išspaudų sandėlis ir esterifikacijos pastatas ir UAB,,Pren investicijos“ nuosavybės teise priklausantys energetinė jėgainė ir 21 m ilgio dujotiekio linija). Pareiškėjas – hipotekos kreditorius – pateikė teismo Hipotekos skyriui prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko skolą, nukreipiant išieškojimą tiek į hipoteka įkeistus skolininkui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir administracinį-gamybinį pastatą, tiek į žemės sklype vėliau pastatytus statinius (išspaudų sandėlį, esterifikacijos pastatą, energetinę jėgainę, 21 m ilgio dujotiekio liniją). Kasatoriaus teigimu, nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis naujai pastatyti statiniai, į kuriuos kasatorius prašo nukreipti skolos išieškojimą, nėra atskirai įkeiti hipotekos lakštu, tačiau jie pagal CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalis laikytini įkeisto daikto priklausiniais, kuriems taip pat taikomas įkeitimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi ir į kokius žemės sklype esančius statinius gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, todėl šiuo atveju aktualūs hipotekos sutarties turinio ir hipotekos objekto nustatymo klausimai.

Aktualiame nagrinėjamai bylai CK 4.171 straipsnyje išdėstytos hipotekos objekto nustatymo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešajame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti varžytynėse. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, sudarant hipotekos lakštą ir nukreipiant skolos išieškojimą į įkeistą turtą, yra svarbūs, nes hipotekos sutartimi gali būti įkeičiami tik tokie žemės sklypai, statiniai, butai ir patalpos, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas unikalus numeris ir jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri turto vienetai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatyme nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui.

CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB,,Neto“ v. Ž. M., T. M., bylos Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB,,Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ir galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius – savarankiškumą, paskirtį tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinę sąsają su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“, kt., bylos Nr. 3K-3-160/2010). Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių statinių padėties nustatymo.

CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šiame įstatyme nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemė sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno arba kelių jų priklausiniai arba sklypo priklausiniai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniai). Daikto savininkas sprendžia ir teikia prašymą nekilnojamojo turto įstaigai registruoti daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ar kaip žemės, kito pagrindinio daikto priklausiniu. Toks žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto santykio reguliavimas lėmė atskirą statinių kaip žemės priklausinių įkeitimo reglamentavimą CK 4.171 straipsnio 12 dalyje.

Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių santykį, pažymi, kad jų lingvistinė konstrukcija (2 dalis,,laikoma, kad yra įkeičiami“ ir 12 dalyje,,kaip priklausiniai įkeičiami“) ir pirmiau aptartas žemės sklypo ir ant jo esančio nekilnojamojo turto santykio teisinis reglamentavimas reiškia, jog pagal 2 dalį pagrindinio daikto priklausiniai visais atvejais laikomi įkeistais, nors jie hipotekos lakšte nenurodyti, o pagal 12 dalį – statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, turi būti įkeisti hipotekos lakštu kaip jo priklausiniai, jeigu šalys nesutaria kitaip. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Tik toks šių santykių teisinis reglamentavimas užtikrina hipotekos santykių apibrėžtumą, tinkamą kreditoriaus teisių apsaugą bei sudaro galimybę hipotekos teisėjui supaprastinto proceso tvarka operatyviai spręsti dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Konkretus ir tikslus sutartinės hipotekos santykių išviešinimas hipotekos registruose taip pat užtikrina trečiųjų asmenų interesų prieš skolininką (įkeisto turto savininką) apsaugą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad, įkeitus žemės sklypą, preziumuojama, jog yra įkeičiamas visas ant jo esantis nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip.

Byloje nustatyta, kad skolininkas UAB,,Baltijos biodizelino centras“ hipotekos lakštu kredito grąžinimą užtikrino žemės sklypu ir žemės sklype esančiu administraciniu–gamybiniu pastatu su priklausiniu – kiemo statiniais. Hipotekos lakšte šalys nustatė sąlygą, kad daikto įkeitimas apima ir daikto esamus bei būsimus priklausinius. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Hipotekos registre įregistruoti įkeisti atskiri nekilnojamojo turto daiktai ir priklausiniai (kiemo statiniai), taip pat buvo nurodyti bendrieji skolininko įsipareigojimai, bet nebuvo įregistruota sąlygos dėl įkeistų daiktų esamų ir būsimų priklausinių, suderintos šalių valios suteikti jai atitinkamą teisinę reikšmę ir ši valia neišviešinta.

Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pirmiau aptartas CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių nuostatas ir jų taikymo praktiką, vien tokios sąlygos Hipotekos registre nenurodymas nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre.

Minėta, kad skolininkas hipotekos kreditoriui abu daiktus – žemės sklypą ir jame esantį administracinį-gamybinį pastatą – įkeitė kaip atskirus nekilnojamojo daikto objektus. Skolininkas nurodė, kad šių daiktų įkeitimas apima ir esamus bei būsimus jų priklausinius, tačiau šie neįvardyti. Byloje nustatyta, kad po hipotekos lakšto sudarymo įkeistame žemės sklype skolininkas pastatė keturis (nevienodai baigtus) statinius: išspaudų sandėlį, esterifikacijos pastatą, kurie nuosavybės teise priklauso skolininkui, ir jėgainę bei dujų vamzdyną, kuriuos skolininkas pardavė ir šiuo metu jie nuosavybės teise priklauso UAB,,Pren investicijos“. Tarp hipotekos kreditoriaus, teigiančio, kad visų šių statinių statybai buvo skirtas kreditas ir jie yra įkeistų daiktų priklausiniai, ir skolininko kilo ginčas dėl šių daiktų įkeitimo ir skolos išieškojimo nukreipimo į juos. Pirmiau minėta, kad hipotekos teisėjas ginčų dėl teisės nenagrinėja, t. y. šios bylos teisena šalių ginčas dėl naujų statinių finansavimo, jų, kaip priklausinių, ryšio su administraciniu gamybiniu pastatu ir kt. nenagrinėtinas ir nespręstinas. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad du statiniai – išspaudų sandėlis ir esterifikacijos pastatas – savininko (skolininko) valia Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip įkeisto žemės sklypo priklausiniai. Aktualiame nagrinėjamai bylai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, jų teisinė padėtis, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai ir kt. yra registruojami Nekilnojamojo turto registre; šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje – už registro duomenų teisingumą ir apsaugą atsako Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas, prieš atlikdamas įrašą, reikalauja šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytų dokumentų ir, atlikęs įrašą, atsako, jog registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šie reikalavimai užtikrina registro duomenų patikimumą ir visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, nors hipotekos sutarties šalys lakšte neįvardijo po hipotekos lakšto sudarymo pastatytų išspaudų sandėlio ir esterifikacijos pastato, tačiau byloje nėra ginčo, kad šie statiniai savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to pagal pirmiau aptartą sutartinės hipotekos lakšto sąlygą šie pastatai gali būti kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti įkeisto žemės sklypo likimas. Taigi, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą žemės sklypą, skolos išieškojimas šiuo atveju nukreipiamas ir į aptartus šio daikto priklausinius – išspaudų sandėlį ir esterifikacijos pastatą.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog nė vienas kreditoriaus nurodytas objektas neįkeistas hipotekos lakštu, todėl negalima nukreipti išieškojimo į šiuos objektus, ir atmesdami šią pareiškimo dalį, netinkamai aiškino hipotekos lakšto turinį, CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalyse nustatytų priklausinių sąvoką, Nekilnojamojo turto registro duomenų reikšmę ir dėl to netinkamai kvalifikavo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktų teisinę padėtį, todėl naikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis atmesta pareiškimo dalis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į išspaudų sandėlį ir esterifikacijos pastatą kaip žemės sklypo priklausinius, ir dėl šios dalies priima naują procesinį sprendimą – tenkina šią pareiškimo dalį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškimo reikalavimai nukreipti išieškojimą į UAB,,Pren investicijos“ nuosavybės teise valdomus atskirus nekilnojamojo turto vienetus, negali būti tenkinami, nes yra kilęs hipotekos šalių ir UAB,,Pren investicijos“ ginčas dėl teisės į šiuos daiktus (jų įkeitimo, teisinės padėties ir kt.), todėl, minėta, toks ginčas šioje byloje nenagrinėtinas, nes nagrinėtinas pagal ginčo teisenos taisykles.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ir į tai, jog tenkinta dalis kasacinio skundo, CPK 443 straipsnio 6 dalies, 93 straipsnio pagrindu pusę kasatoriaus patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų priteisia iš suinteresuoto asmens UAB,,Baltijos biodeizelino centras“.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme už pareiškimo teismui pateikimą kasatorius sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio, kasacinės instancijos teisme už kasacinį skundą –132 Lt žyminio mokesčio, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, iš UAB,,Baltijos biodeizelino centras“ kasatoriaus naudai priteistina 131,50 Lt.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 141,40 Lt. Dėl to iš UAB,,Baltijos biodizelino centras“ ir UAB,,Medicinos Bankas“ valstybės naudai priteistina po 70,70 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Pagal byloje pateiktus kasatoriaus duomenis, jis patyrė 20 985,03 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir teiseną, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokatų kontoros teikiamų kasatoriui teisinių paslaugų pastovumą, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kasatoriaus išlaidų advokato pagalbai už pareiškimo parengimą pirmosios instancijos teisme, atskirojo skundo ir kasacinio skundo parengimą atlyginimas mažintinas iki 4000 Lt. Remdamasi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, iš UAB,,Baltijos biodizelino centras“ kasatoriaus naudai priteistina 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutarties dalis, kuriomis atmesta pareiškimo dalis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į išspaudų sandėlį ir esterifikacijos pastatą, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – nukreipti išieškojimą į hipotekos lakštu (identifikacinis kodas 151200070000098) UAB Medicinos bankui (j. a. k. 112027077) įkeistus UAB,,Baltijos biodizelino centras“ (j. a. k. 110889129) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: išspaudų sandėlį (unikalus Nr. 4400-1505-4636), esantį žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0926-6779) Širvintų r., Smailių k.; esterifikacijos pastatą (unikalus Nr. 4400-105-4669), esantį žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0926-6779) Širvintų r., Smailių k., juos areštuojant ir įspėjant skolininką.

Kitas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš UAB,,Baltijos biodizelino centras“ (j. a. k. 110889129) 131,50 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų UAB,,Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) naudai ir 70,70 Lt (septyniasdešimt litų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš UAB,,Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 70,70 Lt (septyniasdešimt litų 70 ct) kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas