Baudžiamoji byla Nr. 2K-131/2011
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-80613-2007-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.6. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, uždraudžiant ketverius metus vairuoti transporto priemones. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas K. G. atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką atlyginti padarytą žalą, per kiekvienus metus atlyginant po trečdalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Šiuo nuosprendžiu iš K. G. priteista nukentėjusiajai J. J.-K. 58 330 Lt ir nukentėjusiajam M. A. 15 803,58 Lt.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies pakeistas: vadovaujantis BK 68 straipsniu K. G. uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones; iš K. G. priteista nukentėjusiajai J. J.-K. 50 000 Lt už neturtinę žalą ir 17 333 Lt už turtinę žalą; iš K. G. priteista nukentėjusiajai J. J.-K. 4500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 1500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
K. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 25 d., apie 23.56 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 59, 68, 173 punktų reikalavimus, vairavo motociklą (duomenys neskelbtini) neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pėsčiajai I. A. kertant kelio važiuojamąją dalį, laiku nestabdė motociklo ir taip partrenkė pėsčiąją. Nuo patirtų sužalojimų I. A. žuvo, o minėto motociklo keleiviui M. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu K. G. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti, o tuo atveju, jei teismas manys, kad dėl eismo įvykio jis yra kaltas, – sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nukentėjusiajai J. J.-K. priteistą turtinę ir neturtinę žalą, žalos atlyginimo terminą bei sušvelninti kitus įpareigojimus. Kasatorius, neigdamas savo kaltę bei savaip interpretuodamas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, teigia, kad pagal BK 261 straipsnio 6 dalį turi būti išteisintas, nes eismo įvykį nulėmė ne jam inkriminuoti, o pėsčiosios I. A. padaryti KET 87, 89, 90 punktų pažeidimai. Tuo tarpu teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, netyrė eismo įvykio mechanizmo, neanalizavo priežastinio ryšio tarp kaltinime nurodytų KET pažeidimų ir eismo įvykio padarinių, nevertino pėsčiosios padarytų KET pažeidimų, o savo išvadas dėl šio įvykio grindė šališkomis prielaidomis, abejotinais ir nenuosekliais duomenimis, tarp jų – liudytojos S. K. parodymais, neišsamia specialisto išvada, kurie prieštarauja teisingiems liudytojo A. T. parodymams. Gynybos prašymą atlikti kompleksinę ekspertizę, liudytojo A. T. parodymų patikrinimą vietoje teismas nepagrįstai atmetė. Kasatorius taip pat teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bei įpareigojimai yra per griežti, žalos atlyginimo terminas – per trumpas, o iš jo priteista suma nukentėjusiajai J. J.-K. – neprotinga ir prieštaraujanti teisės aktams bei bylos aplinkybėms.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras S. Stulginskis prašo nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo kaltės nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. G. kaltę padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš šių įrodymų matyti, kad K. G., pažeisdamas KET reikalavimus, mirtinai sužalojo pėsčiąją I. A., o tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Teismai įrodymus įvertino nešališkai ir laikydamiesi įstatymo reikalavimų. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai patikrino apeliacinės instancijos teismas. Tenkinti K. G. kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, tarp jų – dėl turtinės bei neturtinės žalos dydžio ir dėl bausmės bei nustatytų įpareigojimų, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 6 dalies taikymo
K. G., neginčydamas eismo įvykio padarinių, teigia, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis. K. G. nuomone, minėtą eismo įvykį nulėmė pėsčiosios I. A. padaryti KET pažeidimai. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, kurio metu žuvo I. A., o M. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininkas yra K. G..
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. KET 68 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam, o 59 punktas – neturinčiam šios teisės asmeniui. KET 173 punkte įsakmiai nurodyta, kad jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismai konstatavo, kad K. G., pažeisdamas pirmiau nurodytus KET punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo pėsčioji I. A., o M. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti šia teismų išvada nėra pagrindo. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad K. G. įvykio metu vairavo motociklą neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, taip pat kad įvykio vieta buvo apšviesta, oro sąlygos geros, o matomumas esant tamsiam paros metui įjungus žibintus – 150-200 metrų. Tokioje situacijoje K. G. nebuvo jokių kliūčių iš toli pastebėti kelią kertančias pėsčiąsias, tarp jų – I. A., be to, pats K. G. pripažino, kad iš tolo jas pastebėjo, tačiau greičio nelėtino. Tuo tarpu K. G., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairuojamos transporto priemonės, buvo neatsargus ir neatidus, kelyje pastebėjęs kliūtį nelėtino vairuojamos transporto priemonės greičio, jos nestabdė. Esant šiai situacijai K. G., laiku nestabdydamas motociklo, pažeidė pirmiau nurodytus KET reikalavimus. Būtent šių reikalavimų pažeidimas ir nulėmė eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkta ir mirtinai sužalota įvykio metu kelio važiuojamąją dalį kirtusi pėsčioji I. A. bei sunkiai sužalotas K. G. vairuojamo motociklo keleivis M. A.. Teismai įvertino ir pėsčiosios I. A. veiksmus įvykio metu, tačiau, atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo K. G. padaryti KET pažeidimai.
K. G., būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo I. A.. Tas, kas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota K. G. veika. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl kasatoriaus motyvai dėl liudytojų S. K., A. T. parodymų, specialisto išvados vertinimo šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo nepagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo veika, buvo šališki ar nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Prašymą atlikti kompleksinę ekspertizę bei liudytojo A. T. parodymų patikrinimą vietoje apeliacinės instancijos teismas išsprendė laikydamasis BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos.
K. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus bei nustatydamas skiriamos bausmės dydį teismas atsižvelgė į K. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, padarinius bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius ginčija jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Iš teismų sprendimų matyti, kad, nenustačius K. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta artima BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Laikyti tokią bausmę neteisinga ar prieštaraujančia BK 61 straipsnio nuostatoms nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad K. G. teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Tai, ar K. G. pagrįstai taikytas BK 75 straipsnis, kolegija nevertina, nes dėl šio klausimo byloje nėra kasacinio skundo. Švelninti K. G. paskirtų BK 75 straipsnyje numatytų įpareigojimų nėra pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikydamas BK 75 straipsnį teismas turi paskirti tik tokius įpareigojimus, kurie yra numatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje, o šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atidėdamas K. G. bausmės vykdymą, paskyrė jam įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą. Taigi teismas netiksliai nurodė įpareigojimo pavadinimą, nes BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Motyvų dėl K. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės kasaciniame skunde nenurodyta. Iš bylos matyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai, tik teismai netiksliai nurodė K. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pavadinimą. Tačiau tai nėra pagrindas laikyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta K. G. neteisingai.
K. G. motyvai dėl iš jo nukentėjusiajai J. J.-K. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atmestini.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kiti teisės aktai.
Mažinti iš K. G. minėtai nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydį nėra pagrindo, nes priteistas turtinės žalos dydis patvirtintas įrodymais, o kasatoriaus argumentai dėl šio dydžio siejami su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš K. G. minėtai nukentėjusiajai priteisė 50 000 Lt už neturtinę žalą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, laikydamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatų, įvertino visas neturtinės žalos dydžio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Kolegija racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir, įvertindama pinigais minėtai nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, nepažeidė įstatymo nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl iš kasatoriaus nukentėjusiajai J. J.-K. priteistos turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja įstatymui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Sirvydis
Vytautas Greičius
