D. B. pagal BK 225 str. 2 d., 225 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-52-387/2026

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.2; 1.1.9.3; 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.1; 2.1.2.4; 2.1.7.5; 2.3.2.2.13; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,

nuteistajam D. B., jo gynėjui advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, J. J., jos gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Gedimino Marcinkevičiaus ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu D. B. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių; J. J. dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 226 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir J. J. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

D. B. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2017 m. veika) 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2018 m. veika) 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir D. B. paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, D. B. atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje ketveriems metams;

J. J. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. liepos 1 d. sutarties su UAB,,Roklava“ suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 18 d. sutarties su G. P. suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. birželio 13 d. sutarties su MB,,Fudstopas“ suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. birželio 13 d. sutarties su UAB,,Roklava“ suklastojimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir J. J. paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, J. J. atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje trejiems metams;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 6000 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. ir J. J. išieškota lygiomis dalimis po 1500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. J. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 4000 Eur;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro banko sąskaitoje esantys 3000 Eur.

Kita Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 226 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, J. J. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. birželio 13 d. sutarčių Nr. PS-4 ir Nr. PS-5, 2019 m. liepos 1 d. sutarties Nr. PS/2019/07/01 suklastojimo), panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, nustatant dvejų metų terminą, per kurį ji turi būti savanoriškai sumokėta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 3 ir 4 dalimis, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas – ir atimta teisė ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. birželio 13 d. sutarties PS-4, 2019 m. birželio 13 d. sutarties PS-5, 2019 m. liepos 1 d. sutarties Nr. PS/2019/07/01 suklastojimo) ir ši bylos dalis nutraukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Kupiškio rajono savivaldybės meras ir šios savivaldybės tarybos narys, davęs savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą prievolę, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais; Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 punktą, įpareigojantį išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei bei ją užtikrinti, vadovaujantis Konstitucija, 3 punktą, įpareigojantį pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, 5 punktą, įpareigojantį elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, ir 7 punktą, įpareigojantį laikytis pavyzdingo elgesio, nesavanaudiškumo standartų; Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2012 m. kovo 29 d. Nr. TS-130 patvirtintų Prekybos Kupiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 9 punktą, nustatantį, kad per masinius renginius prekybos vietų skaičių ir jų išdėstymo schemą nustato renginio organizatorius; Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2015 m. birželio 25 d. Nr. TS-193 patvirtinto Masinių renginių organizavimo Kupiškio rajono viešosiose vietose tvarkos aprašo 7 punktą, nustatantį, kad už leidimo organizuoti masinius ir komercinius renginius išdavimą imama Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava; Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2018 m. vasario 21 d. Nr. TS-29 patvirtinto Renginių organizavimo Kupiškio rajono savivaldybės viešose vietose tvarkos aprašo 13 punktą, nustatantį, kad už leidimą organizuoti masinį (komercinį) renginį renkama Savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, būtent:

1.1. 2017 m. gegužės–birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame Kupiškio rajono savivaldybės administracijos patalpose, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, tiesiogiai iš V. P., UAB „Vipolina“ vadybininkės ir akcininkės, bei netiesiogiai per ją iš V. L., UAB „L klubas“ direktoriaus, pareikalavo ir priėmė po 3000 Eur už leidimą jų atstovaujamoms UAB „Vipolina“ ir UAB „L klubas“ vykdyti prekybą išskirtinėmis sąlygomis, tai yra ribojant galimybę prekiauti kitiems asmenims Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro 2017 m. rugpjūčio 19–20 d. Kupiškio marių Uošvės Liežuvio saloje organizuotame festivalyje „Stichijos“.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. 2018 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame Kupiškio rajono savivaldybės administracijos patalpose, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, tiesiogiai iš V. P. ir netiesiogiai per ją iš B. B., UAB „Picana“ direktorės, pareikalavo ir susitarė su V. P. iš jos ir per ją netiesiogiai iš B. B. priimti 4000 Eur už leidimą jų atstovaujamoms UAB „Vipolina“ ir UAB „Picana“ vykdyti prekybą išskirtinėmis sąlygomis, t. y. ribojant galimybę prekiauti kitiems asmenims Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro 2018 m. liepos 7 d. Kupiškio marių Uošvės Liežuvio saloje organizuotame festivalyje „Stichijos“.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 8 d., veikdamas kartu su J. J., kurios veiksmuose nenustatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – didelės neturtinės žalos padarymo, per susitikimus, įvykusius Kupiškio marių Uošvės Liežuvio saloje, J. J. darbo kabinete, D. B. tarnybiniame automobilyje, bei telefoninių pokalbių metu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, pareikalavo ir susitarė su V. L. iš jo priimti 6000 Eur ir 2019 m. liepos 6 d. Kupiškio marių Uošvės Liežuvio saloje vykusio festivalio „Stichijos“ metu tiesiogiai iš V. L. priėmė 3000 Eur grynaisiais pinigais bei, 2019 m. liepos 8 d. V. L. atstovaujamai UAB „Roklava“ į Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro sąskaitą pervedus 3000 Eur, už tai leido V. L. parinkti įmones, kurios festivalio metu teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais.

1.4. Dėl tokių D. B. nusikalstamų veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, Kupiškio rajono savivaldybė, nes nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas šioje savivaldybėje ėjęs asmuo – meras, kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus, Kupiškio rajono savivaldybės veiklos principus ir sumenkino jų prestižą ir pasitikėjimą, diskreditavo Kupiškio rajono savivaldybės mero vardą.

2. Be to, D. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 18 d., per pokalbius telefonu su atlikėjo G. P. vadybininku J. V., kuris Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, per 2019 m. kovo 13 d. susitikimą su J. V., kuris įvyko restorane, sukurstė J. V. parengti sutartį, kurioje jis įrašys mažesnę nei tikrovėje atlikėjo G. P. pasirodymo kainą, t. y. suklastoti tikrą dokumentą – 2019 m. kovo 18 d. sutartį Nr. GP_190318, susitarus, kad J. V. pateiks ją pasirašyti J. J., būtent: D. B., siekdamas sutartyje nurodyti mažesnę nei tikrovėje atlikėjo G. P. pasirodymo 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“ kainą, kuri yra apie 11 000 Eur su PVM, paprašė J. V. ir su pastaruoju susitarė, kad J. V. parengs sutartį, kurioje įrašys mažesnę nei tikrovėje atlikėjo G. P. pasirodymo kainą – 6830 Eur be PVM. Po to J. V. sutartį parengė, o J. J., paprašyta D. B., ją pasirašė, tokiu būdu D. B. sukurstė J. V. suklastoti tikrą dokumentą – sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad pasirodymo kaina yra 6830 Eur be PVM, nors tikrovėje pasirodymo kaina yra apie 11 000 Eur su PVM, ir pateikti ją pasirašyti J. J., šią sutartį ji, paprašyta D. B., pasirašė.

3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. J., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), padarymą ir baudžiamoji byla jai nutraukta dėl to, kad ji, eidama Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigas, siekdama įgyvendinti savo ir D. B. susitarimą su prekybininkais dėl reikalaujamų pinigų sumokėjimo, pasirašydama paramos sutartis, suklastojo tikrus dokumentus, juose buvo įtvirtinta tikrosios šalių valios neatitinkanti informacija – paramos sutarčių pasirašymas buvo tik formalus susitarimo dėl pinigų mokėjimo įforminimas:

3.1. 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. PS-4 (sudarytą tarp MB „Fudstopas“ ir Kultūros centro), kurioje ji (J. J.) ir L. R. parašais patvirtino, kad parama suteikiama, remiantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu. Paramos davėja MB „Fudstopas“ įsipareigoja pervesti paramos gavėjui Kultūros centrui 1250 Eur, siekiant remti Kultūros centro organizuojamą Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginį, tokiu būdu jie įtvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad MB „Fudstopas“ yra paramos davėja;

3.2. 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. PS-5 (sudarytą tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro), kurioje ji (J. J.) ir V. L. parašais patvirtino, kad parama suteikiama, remiantis Labdaros ir paramos įstatymu. Paramos davėja UAB „Roklava“ įsipareigoja pervesti paramos gavėjui Kultūros centrui 2750 Eur, siekiant remti Kultūros centro 2019 m. birželio 22 d. organizuojamą Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginį, tokiu būdu jie įtvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „Roklava“ yra paramos davėja;

3.3. 2019 m. liepos 1 d. sutartį Nr. PS/2019/07/01 (sudarytą tarp UAB „Roklava“ ir Kultūros centro), kurioje J. J. ir V. L. savo parašais patvirtino, kad parama suteikiama, remiantis Labdaros ir paramos įstatymu. Paramos davėja UAB „Roklava“ įsipareigoja pervesti paramos gavėjui Kultūros centrui 3000 Eur, kurie kaip parama teikiama, siekiant remti kūrybos ir meno festivalį „Stichijos“, tokiu būdu jie įtvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „Roklava“ yra paramos davėja.

4. Taip pat J. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį dėl dviejų veikų, kurios apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, buvo perkvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), kaltinant J. J. tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė, atlikdama Kupiškio rajono savivaldybės mero 2018 m. birželio 29 d. potvarkiu Nr. MP-34 patvirtintame Kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, pažeisdama Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, pažeisdama Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, kuriuose nustatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą, apibrėžiantį paramos sąvoką (parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo), 3 straipsnio 2 dalį, kad paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose nustatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, 8 straipsnio 5 punktą, nustatantį, kad paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui turi būti nurodyti sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas, pažeisdama Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro nuostatų, patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. TS-7, 24.1 punktą (Kultūros centro direktorius organizuoja Kultūros centro ir jo padalinių darbą, atsako už jų veiklą), 24.15 punktą (Kultūros centro direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atsako už pavestų funkcijų vykdymą), 2018 m. vasario 21 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-29 patvirtinto Renginių organizavimo Kupiškio rajono savivaldybės viešose vietose tvarkos aprašo 13 punktą (už leidimą organizuoti masinį (komercinį) renginį imama Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, būtent:

4.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 8 d., veikdama bendrininkų grupe kartu su Kupiškio rajono savivaldybės meru ir šios savivaldybės tarybos nariu D. B., per susitikimus su D. B., V. L., UAB „Roklava“ komercijos direktoriumi, kartu su D. B., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, iš V. L. pareikalavo 8000 Eur, po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku šią sumą sumažino ir pareikalavo 7000 Eur, dar vėliau šią sumą sumažino ir pareikalavo 6000 Eur ir susitarė su V. L. iš jo priimti ir priėmė 6000 Eur, už tai leisdami V. L. spręsti – leisti ar neleisti kitiems asmenims vykdyti prekybą festivalyje, taip pat leisdami V. L. parinkti įmones, kurios festivalio metu teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais: vykdant nusikalstamos veikos bendrininkų susitarimą, D. B. 2019 m. liepos 6 d. Kupiškio Lėvens tvenkinio Uošvės Liežuvio saloje, Aukštupėnų kaime, Kupiškio seniūnijoje, Kupiškio rajone, vykusio festivalio „Stichijos“ metu tiesiogiai iš V. L. priėmė 3000 Eur grynaisiais pinigais.

4.2. Taip pat J. J. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 1 d., per pokalbius telefonu su V. L., UAB „Roklava“ komercijos direktoriumi, taip pat su L. R., MB „Fudstopas“ direktoriumi, taip pat per susitikimus su V. L. tiesiogiai iš V. L. ir netiesiogiai – per V. L. iš L. R. pareikalavo 4000 Eur ir susitarė su V. L. ir L. R. iš jų netiesiogiai priimti ir priėmė 4000 Eur.

4.3. Dėl tokių J. J. nusikalstamų veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centras, nes nusikalstamas veikas padarė aukštas pareigas Kultūros centre einantis asmuo – Kultūros centro direktorė, ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir viršydama įgaliojimus, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro veiklos principus, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro prestižą bei pasitikėjimą Kultūros centru, diskreditavo Kultūros centro direktoriaus vardą. J. J. darant nusikalstamas veikas, buvo sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo sistema, organizuojant renginius. J. J., kaip Kultūros centro direktorė, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais ir juos viršydama, neteisėtai reikalavo iš prekybininkų mokėti pinigus už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą prekiaujant Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginyje, taip pažeidžiant ir suvaržant kitų prekybininkų teisę ir teisėtą lūkestį vienodomis sąlygomis prekiauti šiame Kultūros centro organizuojamame renginyje, ignoravo teisės aktais nustatytą renginių organizavimo tvarką, sudarė Kultūros centro darbuotojų nevaržomos savivalės įspūdį, demonstravo nuostatą nesilaikyti ir nesilaikė įstatymų ir teisės aktų.

4.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šių J. J. veiksmų vertinimo kaip neturinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu taip pat palikta nepakeista.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą išnagrinėjęs D. B. ir J. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. B. išteisinimo priimtas netinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė, kad D. B. nesiekė ir negavo asmeninės naudos atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus organizuojant 2017–2019 m. Kupiškio rajone vykusius festivalius „Stichijos“, tačiau, pripažindamas tokių renginių svarbą ir naudą visuomenei, neįvertino jo kaip mero atliktų veiksmų visumos ir masto, rodančio aiškų korupcinį jo atliktų veiksmų pobūdį, siekį suorganizuoti minėtus renginius nepaisant savo veiksmų neteisėtumo, kurstant nuslėpti mokesčius ir klastoti dokumentus, įgyvendinant tokį viešosios valdžios veikimo modelį, kuris iš esmės iškreipia aiškią, skaidrią ir visiems teisingą viešąją tvarką, skatina korupciją bei galimybes tokiuose renginiuose dalyvauti tik tam tikroms atskiroms interesų grupėms, sutinkančioms sumokėti tam tikrą neviešą mokestį (rinkliavą) už galimybę veikti be kitų asmenų konkurencijos, ir šis mokestis šioje situacijoje buvo įforminamas kaip parama. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs D. B. veiksmuose BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius (piktnaudžiavimas), taip pat BK 24 straipsnio 5 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies požymius (kurstymas suklastoti dokumentus), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. B. išteisinimo panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. J. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį vertino kaip iš dalies pagrįstą ir teisingą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintosios J. J. kaip valstybės tarnautojos einamų pareigų svarbą ir jos atliktų neteisėtų veiksmų aplinkybes, piktybiškumą bei mastą, konstatavo, jog J. J. iš esmės veikė pagal D. B. nurodymus, jo įtraukta ir būdama jam pavaldi, bei pripažino, kad nors jos veiksmai prieštarauja bendriesiems valstybės tarnautojų etikos principams, tačiau tokiais veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala, kokia buvo padaryta D. B. veiksmais. Taip byloje konstatuota, kad J. J. veiksmai neturi BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto didelės neturtinės žalos požymio ir jie neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų. Tuo tarpu jos individualūs veiksmai dėl tikrų dokumentų – paramos 2019 m. birželio 13 d. sutarčių Nr. PS-4 ir Nr. PS-5, 2019 m. liepos 1 d. sutarties Nr. PS/2019/07/01 – suklastojimo teisėjų kolegijos buvo įvertinti kaip mažareikšmiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokie jos veiksmai nėra pasiekę tokio pavojingumo lygio, kad už juos reikėtų taikyti baudžiamosios teisės priemones. Todėl, vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. J. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šių veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jai nutraukta.

III. Kasacinių skundų argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas G. Marcinkevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Konstatavęs D. B. veiksmuose nusikalstamo piktnaudžiavimo požymius, apeliacinės instancijos teismas nevertino įstatymu savivaldybės merui ir tarybos nariui suteiktų teisių ir pareigų santykio su kaltinimu ir inkriminuotais veiksmais: ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, ar tokie veiksmai atitinka pavojingą nusikalstamo piktnaudžiavimo požymį BK 228 straipsnio prasme, kuo pasireiškia piktnaudžiavimas ir kokie gi D. B. įgaliojimai viršyti, t. y. ar kaip tarybos nario, ar mero.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, nustatytos byloje, bei su tuo susijusių įrodymų, kad festivalis „Stichijos“ 2017–2019 m. buvo ne tik viešasis renginys, bet šis renginys pagal išduotus leidimus buvo ir komercinis. Teismas, nepagrįstai nutylėdamas komercinio renginio formą, konstatavo Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimą. Nei kaltinime, nei teismo įrodytomis pripažintose aplinkybėse, taip pat nė viename įstatyme ar poįstatyminiame akte nenurodyta, kad prekiauti komerciniame renginyje yra konstitucinė piliečių teisė. Komercinio renginio forma, turinys ir dalyviai yra išskirtinė rengėjų pasirinkimo teisė. Jeigu nebūtų paisoma šio principo, tai į bet kurį koncertą, parodą ar uždarą komercinį renginį, gimtadienio šventę būtų privaloma priimti visus.

7.3. Teismo nuosprendyje konstatuojama, kad ne visi norintys dalyvauti (prekiauti) festivalyje asmenys buvo priimti, o maisto tiekimu užsiėmė tik keli asmenys. Taip pat šiuo pagrindu teismo konstatuojami Prekybos Kupiškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, Masinių renginių organizavimo Kupiškio rajono viešosiose vietose tvarkos aprašo pažeidimai. Tačiau teismas nutyli, kad tai nebuvo nekomercinis viešasis renginys. Be to, kyla abejonių, kaip renginio organizatoriai gali pažeisti šių normų turinį, kai šios normos tik suteikė J. J. (kaip renginio organizatorei) teises. Būtent renginio forma leidžia rengėjams laisvai pasirinkti tiekėjus, dalyvius, scenarijų, pelno gavimo būdus, renginio finansavimo formas. Teismas nepagrįstai komercinio renginio rengimo taisykles vertino atsižvelgdamas į viešųjų konkursų ir viešųjų nekomercinių renginių taisykles. „Stichijos“ buvo viešasis renginys, tačiau teismas tendencingai nuosprendyje nutylėjo ir nevertino įrodymų, kurie įrodo, kad šie renginiai buvo ne tik viešieji, kuriuose dalyvauja didelis skaičius žmonių, bet ir komerciniai, kurių tikslas yra pelnas. Šiuo konkrečiu atveju organizuojant festivalius „Stichijos“ pelnas suprantamas plačiąja prasme, tai yra organizatoriams sudaroma galimybė surengti tarptautinį renginį, dalyviams – pasirodyti ir pasireklamuoti, prekybininkams – prekiauti ir generuoti pelną. Siekiant, kad renginys įvyktų, reikėjo generuoti daugiau kaip 100 000 Eur lėšų, nes savivaldybė skirdavo tik 20 000 Eur. Šios lėšos buvo gautos iš rėmėjų, dalyvių, reklamos, bilietų komercinio renginio metu.

7.4. Festivalis „Stichijos“ buvo komercinis renginys, kuriam Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje išduoti leidimai dėl masinio renginio organizavimo Kupiškio rajono viešojoje vietoje. Leidimuose nurodytas maksimalus dalyvių skaičius, kuris yra ribojamas konkrečiu skaičiumi, tai rodo teismo išvadų neatitiktį realiai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kad niekas negali riboti dalyvių skaičiaus. Komercinio renginio sąvoka aiškinama kaip renginys, kurio organizatorius siekia pelno, arba renginys, organizuotas reklamos tikslais. Šios nuostatos nereglamentuoja, kas ir kaip turi pasirinkti komercinio renginio metu asmenis, kurie teiks maitinimo paslaugas ar prekiaus atributika, ar kitomis prekėmis. Šios nuostatos buvo nagrinėjamos teismo posėdyje, tačiau teismas tendencingai apie tai nuosprendyje nutyli, tai lemia teisinančių įrodymų nutylėjimą sprendime. Vienintelis reikalavimas prekybininkams komercinio renginio metu yra tai, kad prekiauti ar teikti paslaugas renginiuose leidžiama tik turint renginio organizatoriaus sutikimą. Tai komercinio renginio organizatoriams suteikia teisę nuspręsti, kokie dalyviai ir koks jų skaičius reikalingi komerciniam renginiui. Masinio komercinio renginio metu nei savivaldybei, nei atskiriems pareigūnams nesuteikta jokia išskirtinė teisė kviesti ar leisti prekiauti renginiuose be renginio organizatoriaus sutikimo. D. B. derybos su maitintojais buvo renginio organizatoriams ne tik kad žinomos, bet ir jų pačių inicijuotos, siekiant renginiui pritraukti kuo daugiau finansų.

7.5. Teismas nuosprendyje tik nurodo D. B. pažeistus teisės aktus, bet jų neanalizuoja. Natūralu, kad 2017–2019 m. organizuojant festivalį buvo įtrauktas ir D. B., nes tarp jo ir J. J. egzistuoja tiesioginis pavaldumas, organizatoriams sunkiai sekėsi surinkti lėšas ir tai rodo susirašinėjimai su E. R. – prašoma kuo skubiau įtraukti D. B. į veiklą renkant lėšas renginiui, nes finansinė padėtis kritiška. D. B. siekis padėti suorganizuoti viešą komercinį renginį yra nepagrįstai vertinamas kaip viršijimas jo įgaliojimų ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Pagal pateiktų renginių tvarkos aprašą ir kaltinime nurodytus pažeidimus, per renginius leidžiama prekiauti ir teikti paslaugas tik esant renginio organizatoriaus sutikimui. Esant tokiai kaltinimo formuluotei, turėjo būti nurodyti konkretūs renginio organizatoriaus, t. y. šiuo konkrečiu atveju J. J., nesutikimai ar leidimų nebuvimas.

7.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 89 ir 101 punktuose teismas pripažįsta įrodytomis D. B. nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau juose nėra jokių pažeidimų, susijusių su Labdaros ir paramos įstatymo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis, vis dėlto jais teismas nuosprendyje traktuoja D. B. šių įstatymų pažeidimus ir aiškina, kad gauti pinigai nelaikytini parama, o susitarimais dėl paramos pažeista normali konkurencija. Tokiais teiginiais teismas išplėtė kaltinimą (jo nėra pakeistame kaltinime). Konkurencijos įstatymo galimas pažeidimas nebuvo analizuojamas byloje ir nagrinėjamas, tai yra teismo spontaniškas vertinimas, dėl kurio proceso dalyviai neturėjo ir negalėjo pasisakyti procese. Taip iš esmės suvaržyta teisė į gynybą ir teismo savarankiškai išplėstas kaltinimas.

7.7. Byloje esant kaltinime suformuluotam bendrininkavimui, valstybės tarnautojams D. B. ir J. J. padarant didelę neturtinę žalą valstybei ir Kupiškio rajono savivaldybei, teismas laiko, kad vienas iš jų padarė didelę žalą, o kitas – ne, nors bendrininkavimo forma nuosprendyje paliekama, taip užmirštama, kad žalos negalima susiaurinti iki pareigybės. Kyla abejonių, ar žala yra D. B. kaip tarybos nario ar mero einamų pareigų pasekmė. Taip pat teismas tik įvardija atskirų norminių aktų pažeidimus byloje, tačiau nutyli, kad šių asmenų dėka buvo surinktas finansavimas ir suorganizuoti renginiai, kurie garsino Kupiškį ir Lietuvą toli už jų ribų. Nepagrįstai nevertinti teismui pateikti įrodymai – užsienio šalių delegacijų padėkos, apdovanojimai. Renginyje dalyvavo užsienio šalių dalyviai, jis turėjo didelę socialinę ir kultūrinę reikšmę visuomenei. Visa tai buvo daroma paramos lėšomis, kurias teismas laiko ne parama vien dėl to, kad ji formaliai neatitinka paramos davėjų valios. Jų aiškinimas ir savo tikslų buvimas nepanaikina savanoriškos paramos davimo formos ir nedaro paramos prašytojų nusikaltėliais. Tikslas buvo visuomeniniai renginiai, o ne korupcinės paskatos.

7.8. Taip apeliacinės instancijos teismas neatskyrė galimų D. B. pažeidimų nuo nusikaltimo ir pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą. Mero ar tarybos nario Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių veiksmų vertinimas ne visada turi apsiriboti BK 228 straipsnio norma, tuo labiau kai veikimo tikslai nebuvo susiję su korupcinėmis ar panašiomis paskatomis, rodančiomis akivaizdų nesąžiningumą. Savivaldos įstatymas nustato savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą. Pakeistame kaltinime ir teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kad D. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5, 7 punktus, kuriuose nustatyta pagarba žmogui ir valstybei, sąžiningumas, padorumas, nesavanaudiškumas. Tačiau formalus etikos kodekso ar etikos principų pažeidimas sukelia drausminę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Etikos pažeidimas negali būti laikomas nusikaltimu, už etikos pažeidimus yra baudžiama taikant drausminę, moralinę atsakomybę. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnį, tokius pažeidimus tiria savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.

7.9. Be to, teismas, D. B. pripažindamas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, neištyrė visų faktinių šio epizodo aplinkybių, o darydamas išvadas rėmėsi prielaidomis. Teismas nustato, kad D. B. yra šio nusikaltimo kurstytojas, o J. V. – vykdytojas. Tačiau D. B. inkriminuotas kurstymas ne tik nesuprantamas, nelogiškas, bet ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sutartį pasirašė G. P., vykdantis individualią veiklą, ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė J. J.. Suklastoti sutartį (mechaniškai jos nepakeičiant, o pasirašant) gali tik du subjektai, tai yra asmenys, pasirašę sutartyje, būtent G. P. ir J. J.. Nei prokurorės, nei teismo šie asmenys nelaikomi vykdytojais ir laikoma, kad jiems nieko nėra žinoma apie sutarties klastojimą. G. P. savo parodymuose parodė, kad sudarė sutartį, jis sutiko dalyvauti festivalyje. Teismas nepasisakė dėl šio liudytojo duotų parodymų apie sutarties formą, turinį ir jos pasirašymo aplinkybes ir kad ji neapima grupės ir vadybininko honorarų, kad jis gavo būtent tokią pinigų sumą, kuri nurodyta sutartyje. Taigi teismas nuosprendyje aptarinėjo tik kaltinamuosius įrodymus, tendencingai nutylėdamas kitus teisinamuosius įrodymus. Šiuos teiginius pagrindžia ir ta aplinkybė, kad teismas tendencingai nutylėjo, jog G. P. vykdo individualią veiklą, tai patvirtina ir sąskaita faktūra, pateikta byloje. Pagal šią sąskaitą yra apmokėtas G. P., o ne su juo koncertavusios grupės darbas, tai matyti iš sąskaitos turinio ir subjektų, mokesčių apskaičiavimo. Pagal G. P. ir J. V. parodymus, G. P. nėra sudaręs jokios sutarties su muzikantais ir tokia sutartis byloje neegzistuoja, todėl jų veika nepatenka į šios sutarties reguliavimą. Teismas nevertino J. V. parodymų, duotų 2019 m. liepos 9 d. teisme, šiuose parodymuose jis aiškiai nurodo, kad 3000 Eur, gautus iš D. B., jis perdavė 7 muzikantams – kiekvienam sumokėjo po 350 Eur. Taip liko nenustatytas šių asmenų honoraro teisinis pagrindas.

7.10. Neištyręs ir neįvertinęs šių liudytojų parodymų, teismas vadavosi prielaidomis. Šių asmenų pajamų gavimas sukuria jų teisinę pareigą mokėti mokesčius ir tikrai nėra nagrinėjamos sutarties dalykas, tai yra, priešingai nei teigia teismas, D. B. nėra atsakingas už jų mokesčių susimokėjimą ir tai negali būti didelės žalos požymis. Teismas, neapklausęs šių asmenų kaip liudytojų, daro prielaidą apie jų honoraro įskaičiavimą į sutarties dalyką, nors tai prieštarauja tiek J. V., tiek G. P. parodymams. Šie asmenys su G. P. nėra pasirašę jokios veiklos sutarties ir neturi jokių darbo santykių. Neapklausus šių asmenų kaip liudytojų, taip ir liko nežinoma jų veiklos forma. Teismas nepagrįstai pernelyg plačiai aiškino GP 190318 sutartį, ignoruodamas, kad sutarties subjektas yra fizinis (vienas) asmuo, t. y. muzikantas G. P. – viena pusė, ir juridinis asmuo (Kultūros centras) – kita pusė.

7.11. Be to, tiek prokurorė, tiek teismas pagal nuosprendyje dėstomas nustatytas faktines aplinkybes nelaiko, kad muzikantas G. P., sutarties pagrindu išrašydamas 7239,80 Eur sumos PVM sąskaitą Nr. 0038, suklastojo šį dokumentą. Nors šis dokumentas yra suklastotos sutarties pasekmė ir išdava. Šis atvejis yra išimtinis, kai teismas ir kaltintojas taiko dvejopus atsakomybės ir nusikaltimo sudėties standartus. Toks sprendimas yra akivaizdus Konstitucijos 29 straipsnio (žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu) pažeidimas. Laikant, kad sutarties subjektai pasirašė teisingą sutartį, joks nusikalstamas kurstymas pasirašyti šią sutartį negalimas, o mokėjimas kitiems muzikantams yra atskiras žodinis susitarimas, kuris neapima inkriminuojamos sutarties.

7.12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo – terminą, nepagrįstai atsižvelgė į D. B. amžių. Nesuprantama, kodėl teisės atėmimo terminas yra nustatomas kaltinamojo amžiaus pagrindu. Teismas tokiu būdu nesivadovauja visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu ir, diskriminuodamas pagal amžių, skiria didesnį terminą, nei nustatytas BK 681 straipsnio vidurkis. Nustatant šį terminą, pažeistas ir dvigubo nubaudimo negalimumo principas, tai sudaro esminį BPK proceso pažeidimą ir pažeidžia konstitucines nuteistojo teises. Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiui, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nusprendė pripažinti D. B. Kupiškio rajono savivaldybės mero įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Taigi, nuo 2023 m. gegužės 16 d., paskelbus D. B. kaip mero įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal apkaltinamąjį nuosprendį, jam pradėta taikyti baudžiamojo poveikio priemonė. Ši poveikio priemonė buvo taikoma iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo, šia nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis buvo panaikintas. Taip baudžiamojo poveikio priemonė D. B. buvo taikoma ilgiau kaip vienerius metus. D. B. kaip mero įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais ir paskelbti nauji mero rinkimai bei išrinktas naujas meras, o tai neleido sugrįžti į buvusias mero pareigas. Šis laikotarpis faktiškai tęsiasi iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Iš tikrųjų baudžiamojo poveikio priemonė taikoma jau dvejus metus, nors teismas nurodo jos taikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo nebetaikyti minimos baudžiamojo poveikio priemonės arba paskirti jos minimalų terminą. Be kita ko, pagal analogiją baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia turėtų būti siejama ir su terminu, kai asmuo realiai pradeda vykdyti šią poveikio priemonę ir kai atsiranda pasekmių. Konkrečiu atveju poveikio priemonės taikymo pasekmių atsirado, kai įsiteisėjo nuosprendis ir D. B. buvo pašalintas iš mero pareigų, todėl jų taikymo pradžia laikytina 2023 m. gegužės 11 d., t. y. apeliacinio teismo nuosprendžio data.

7.13. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu nurodė, kad įžvelgia poreikį išsiaiškinti proceso dalyvių poziciją dėl tolesnės proceso eigos ir to, ar byloje apeliacinio proceso metu galima įvertinti teisingai ir priimti teisingą sprendimą pagal kaltinimą ir ar kaltinimas toliau laikysis pozicijos dėl asmeninės naudos požymio įrodytumo bei veikos kvalifikavimo pagal BK 225 ir 226 straipsnius. Taip apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu davė nurodymus ir įpareigojo prokurorę pasisakyti tais klausimais, kuriais ji nei norėjo pasisakyti, nei to prašė. Šiuo atveju teismas prokurorei nurodė, kokia turi būti kaltinimo palaikymo pusės pozicija, nuomonė ir tolesni veiksmai. Teismas tokiais veiksmais nurodo, kaip turi elgtis kaltintojas, o tai yra kišimasis į savarankišką prokuroro veiklą. Be to, teismas tokiu būdu ėmėsi ieškoti procesinių būdų, kurie sudarytų galimybę priimti apkaltinamąjį nuosprendį byloje. Iš teismo pasisakymų susidaro nuomonė, kad tai galima padaryti tik esant prokurorės prašymui pakeisti kaltinimą, kurio ji nebuvo pateikusi ir nesiruošė teikti, o nuomonė buvo aiškiai išsakyta sutinkant pabaigti tyrimą byloje. Todėl teismas, patardamas, konsultuodamas ir nurodydamas kaltinimą palaikiusiai prokurorei veiksmų ir elgesio būdus, pateikė tolesnį savo bylos nagrinėjimo scenarijų siekiant apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas šiuo konkrečiu atveju buvo šališkas, nes elgėsi būdamas suinteresuotas priimti vienai proceso šaliai (kaltintojui) palankų sprendimą ir tendencingai organizavo bei vedė procesą, ignoruodamas kitas proceso šalis.

7.14. Gynybai teikiant 2023 m. liepos 19 d. kasacinį skundą, be kita ko, buvo nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl D. B.. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šio pagrindo taip ir nepatikrino, nors pripažįsta kriminalinės žvalgybos medžiagą įrodymais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ir dokumentų apie kriminalinės žvalgybos bylos pradėjimą, todėl teisinio pradėjimo pagrindo patikrinti nebuvo galimybės net teoriškai. Byloje matomas tik prokuroro teikimas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl D. B., nurodant piktnaudžiavimą viešuosiuose konkursuose, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Byloje nebuvo kalbos apie viešuosius pirkimus, piktnaudžiavimą, priešingus tarnybai veiksmus. Taigi iš šio dokumento neįmanoma buvo spręsti apie teisinį ir faktinį kriminalinės žvalgybos pradėjimo pagrindą.

8. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. J., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir konstatuota, kad išteisintosios J. J. veiksmai neturi BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto didelės neturtinės žalos požymio, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad J. J. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nuosprendyje nenurodė teismo nustatytų bylos aplinkybių, taip pat pagrįstų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. J. išteisinimo dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šių veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamosios bylos nutraukimo turėtų būti panaikinta.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo svarbius bylos duomenis, neišnagrinėjo reikšmingų ir esminių apeliacinio skundo argumentų. Teismas, konstatavęs J. J. padarytus veiksmus kaip antraeilius, iš esmės jų neanalizavęs, netinkamai vertino įrodymus dėl J. J. padarytų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje iš esmės neaptarė ir nemotyvavo, kodėl J. J. veiksmais dėl renginio „Stichijos“ organizavimo 2019 m. nebuvo padaryta didelė neturtinė žala. J. J., eidama Kultūros centro direktoriaus pareigas, kartu su D. B. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir viršydama įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus, Kupiškio rajono savivaldybės bei Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro veiklos principus, sumenkino Kupiškio rajono savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro prestižą bei pasitikėjimą šia savivaldybe ir Kultūros centru, diskreditavo Kultūros centro direktoriaus vardą. D. B. ir J. J. darant nusikalstamas veikas, buvo sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo sistema, organizuojant renginius. D. B., kaip Kupiškio rajono savivaldybės meras, J. J., kaip Kultūros centro direktorė, pasinaudodami jiems suteiktais įgaliojimais ir juos viršydami, neteisėtai reikalavo iš prekybininkų mokėti pinigus už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą prekiaujant renginyje „Stichijos“, taip pažeisdami ir suvaržydami kitų prekybininkų teisę ir teisėtą lūkestį vienodomis sąlygomis dalyvauti Kultūros centro organizuojamame renginyje, atimdami jiems galimybę prekiauti šiame renginyje, ignoravo teisės aktais nustatytą renginių organizavimo tvarką, neteisėtai Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kultūros centro funkciją organizuoti prekybą renginyje perleido tretiesiems teisės organizuoti renginį neturintiems asmenims, sudarė Savivaldybės bei Kultūros centro darbuotojų nevaržomos savivalės įspūdį, demonstravo nuostatą nesilaikyti ir nesilaikė įstatymų ir teisės aktų.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kaltinimo J. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl 4000 Eur reikalavimo ir priėmimo iš L. R. ir V. L. už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą, prekiaujant 2019 metais Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginyje, dalies dėl neturtinės žalos padarymo. Teismas konstatavo, kad sumokėtos ir susitartos sumokėti pinigų sumos už dalyvavimą Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginyje buvo mokamos ne kaip parama, o kaip ir ankstesniais metais, pagal iš esmės tą pačią schemą, vykdytą neoficialią rinkliavą (mokestis) už valstybės tarnautojų veikimą, siekiant gauti leidimą organizuoti ir vykdyti prekybą maistu bei alkoholiu išskirtinėmis sąlygomis, tai yra nustatė, kad J. J. veiksmai buvo neteisėti.

8.4. Teismas nepasisakė, kodėl Kultūros centro direktorės veiksmai, iš esmės analogiški mero veiksmams, nesukėlė neigiamų teisinių padarinių – didelės neturtinės žalos, nors teismas konstatavo, kad D. B. ir J. J. veiksmai leidžia spręsti, kad nebuvo užtikrintas skaidrus festivalių organizavimas, suteikiant pasirinkimo laisvę – teikti ar neteikti paramą renginiui, nebuvo užtikrintas sąžiningas ūkio subjektų dalyvavimas aptariamuose renginiuose, sąžininga konkurencijos laisvė bei ūkio subjektų lygiateisiškumas. Toks teismo vertinimas yra prieštaringas ir neatitinkantis įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). J. J., būdama valstybės tarnautoja, veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, viršydama Kultūros centro direktorės įgaliojimus, neteisėtai reikalavo iš prekybininkų mokėti pinigus už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą. Dėl tokių veiksmų kilo pasekmės – buvo pažeistos ir suvaržytos kitų prekybininkų teisės ir teisėti lūkesčiai vienodomis sąlygomis dalyvauti Kultūros centro organizuojamame renginyje „Stichijos“, atimta jiems galimybė prekiauti šiame renginyje.

8.5. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad dėl D. B. ir J. J. veiksmų nebuvo užtikrintas sąžiningas ūkio subjektų dalyvavimas aptariamuose renginiuose, sąžininga konkurencijos laisvė bei ūkio subjektų lygiateisiškumas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir susiklosčiusią teismų praktiką dėl didelės neturtinės žalos nustatymo, konstatavo, kad J. J. veiksmais, atsižvelgiant į jos pavaldumą merui D. B. ir antraeilį vaidmenį, tokia žala nebuvo padaryta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne mažiau svarbi aplinkybė, vertinant padarytą neturtinę žalą BK 228 straipsnio prasme, yra nuteistųjų pareigos. Kuo aukštesnės einamos pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma, nes nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, jų pažeidimas suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro aukšto rango pareigūnai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 297/2014, 2K-17/2014, 2K 59-222/2018). Pažymėtina, kad J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo aukštas Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigas ir jos vaidmuo organizuojant renginius nebuvo antraeilis, nes aptariamų renginių organizatorius buvo būtent Kultūros centras. Teismas teisingai nurodė, kad J. J., būdama Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė, privalėjo pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus, vadovaudamasi įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.

8.6. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad didelė neturtinė žala nekilo ir dėl to, kad Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė buvo pavaldi merui ir su juo tarėsi dėl visų renginių organizavimo aplinkybių bei vykdė jo nurodymus. J. J. elgesys, nepaisant pavaldumo bei nurodymų vykdymo, privalėjo atitikti įstatymus. J. J. turėjo galimybę atsisakyti vykdyti neteisėtus ir nepagrįstus mero reikalavimus dėl renginių organizavimo, tačiau, nors ir suvokė nurodymų ir reikalavimų neteisėtumą, to nepadarė. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 1 d., organizuodama Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginį, J. J. veikė savarankiškai, nesant mero D. B. neteisėtų nurodymų ar reikalavimų, – ji neteisėtai reikalavo iš prekybininkų V. L. ir per pastarąjį iš L. R. mokėti pinigus už išskirtinių prekybos sąlygų jiems sudarymą renginio metu. Iš esmės beveik tuo pačiu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 8 d. J. J. kartu su D. B. neteisėtai reikalavo iš prekybininko V. L. pinigų, už tai leisdami V. L. spręsti – leisti ar neleisti kitiems asmenims vykdyti prekybą festivalyje, taip pat leisdami V. L. parinkti įmones, kurios festivalyje teiks viešojo maitinimo paslaugas ir vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais. Nors teismas kaip motyvą, šalinantį didelės neturtinės žalos požymį, nurodė tai, kad J. J. veikimas nebuvo sistemingas, tačiau iš minėtų duomenų matyti, kad J. J. veikė ne tik su D. B., vykdydama jo nurodymus, bet ir lygiai taip pat pati, savarankiškai, tai rodo ne antraeilį, o pagrindinį ir aktyvų J. J. vaidmenį.

8.7. 2019 m. balandžio 3 d. pokalbio tarp V. L. ir J. J. metu yra kalbama apie rėmimą, susitariama dėl 4000 Eur sumos, aptariama, kokius prekybininkus galima priimti, J. J. pažada neįleisti kitų prekybininkų (21 t., b. l. 51–67). J. J. savo pažadą neįsileisti potencialių konkurentų patvirtina V. L. 2019 m. gegužės 9 d. pokalbio su V. L. metu, nurodydama, kad prekybininkai registruojasi, bet jie surašė griežtus reikalavimus, jei bus ko nors neįrašę, nepriims (19 t., b. l. 172–176). Faktą, kad J. J. reikalavo iš V. L. 4000 Eur sumos, parodo ir 2019 m. gegužės 13 d. J. J. kabinete vykęs pokalbis, kurio metu V. L. paklausus, kiek Joninėms ji nori paramos, J. J. nurodo, kad „mes kalbėjome apie 4000“. V. L. sako, kad jis tokios sumos „negali panešti“, jeigu ras kokią įmonę už 2000, jie sumokės. Prašo nesinervinti. J. J. atkartoja: „Nesinervinkit – tai man nuostolis gaunasi, tai reikės man pačiai iš savo atlyginimo padengt?“ (21 t., b. l. 67–88). 2019 m. gegužės 22 d. V. L. kalbasi su V. K. ir guodžiasi, kad „jinai nori 3000, bet mes neturim iš ko“, ieškos kitų prekybininkų, nes „aš gi vienas nepanešiu tų 3 gabalų niekaip“ (19 t., b. l. 176–178). 2019 m. gegužės 30 d. fiksuotas V. L. pokalbis su J. J., 2019 m. gegužės 31 d. fiksuotas L. R. pokalbis su J. J. rodo, kad J. J. reikalauja, kad prekybininkai sumokėtų pinigus: „Man 4000, kaip kas duoda, man nesvarbu visiškai“, susitaria su L. R., kad pastarasis pinigus pervestų į Kultūros centro sąskaitą (19 t., b. l. 178–186; 20 t., b. l. 49–50). J. J. pokalbio su V. L. metu, jiems susitarus dėl 4000 Eur sumokėjimo, pažada neįleisti kitų prekybininkų. Šios aplinkybės nurodytos ir prokurorės apeliaciniame skunde, tačiau teismas jų nevertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir iš dalies neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvų.

8.8. Teismas, konstatavęs, kad sutarčių suklastojimas yra mažareikšmė veika, neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl dokumentų klastojimo yra prieštaringos, pateisinančios patį klastojimo faktą, toks argumentavimas negali būti pripažintas tinkamu. Žinomai neteisingi duomenys apie tariamos paramos davimą buvo nurodyti net trijose sutartyse. Teismas pažymėjo, kad J. J. veikimas nėra suderinamas su valstybės tarnautojui keliamais reikalavimais tinkamai ir nepriekaištingai vykdyti savo pareigas ir akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems valstybės tarnautojų etikos principams. V. L. ir L. R. minėtas paramos sutartis su Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centru sudarė ir pagal jas pervedė Kultūros centrui sutartyse nurodytas pinigų sumas ne savanoriškai siekdami paremti minėtus renginius, o turėdami konkretų komercinį interesą – už sumokėtus pinigus įgyti teisę organizuoti renginį, atrinkti reikiamus prekeivius, riboti konkurenciją. Šios sutartys buvo J. J. neteisėtų veiksmų priedanga, būdas užmaskuoti neteisėtą pinigų gavimą kaip paramą. Dėl J. J. neteisėtų veiksmų prekybininkai nepagrįstai mokėjo dideles pinigų sumas siekdami išskirtinių sąlygų – prekiauti renginiuose be konkurencijos. Būtent šiomis sutartimis buvo sudaryti neteisėti susitarimai tarp prekybininkų ir Kultūros centro, atstovaujamo direktorės J. J., ir jų pagrindu nepagrįstai, siekiant prekybininkams palankių ir konkurenciją ribojančių tikslų, pinigai buvo pervesti į Kultūros centro sąskaitą. Pastaraisiais atvejais pinigų sumos nepagrįstai buvo pervestos Kultūros centrui, paramos sutartys įtrauktos į Kultūros centro dokumentų apyvartą. Taip buvo iškreipta normali dokumentų teisinė apyvarta, jos funkcionalumas ir patikimumas. Net ir visuomenei naudingų tikslų siekimas nėra galimas pasitelkiant neteisėtas priemones. J. J. padarytų veikų pavojingumas siekia tą laipsnį, dėl kurio yra tikslinga ją už padarytus nusikaltimus traukti baudžiamojon atsakomybėn.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo D. B. gynėjo advokato G. Marcinkevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Pačebuto kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

11.

12. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti klausimai dėl kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo nebuvo skųsti apeliaciniu skundu ar nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, todėl teisėjų kolegijos nebus nagrinėjami.

Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo šališkumo

13. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes posėdžio metu prokurorui nurodė, kokia turi būti kaltinimo palaikymo pusės pozicija ir procesiniai veiksmai. Kasatoriaus teigimu, iš teismo pasisakymų susidaro įspūdis, kad tai galima padaryti tik esant prokurorės prašymui pakeisti kaltinimą, kurio ji nebuvo pateikusi. Taip teismas, patardamas ir nurodydamas kaltinimą palaikiusiai prokurorei veiksmų būdus, elgėsi suinteresuotai priimti vienai proceso šaliai (kaltintojui) palankų sprendimą ir vykdė tendencingą proceso organizavimą, ignoruodamas kitas proceso šalis.

14. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo šališkumo buvimas nustatomas taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį testus. Taikant subjektyvųjį testą, atsižvelgiama į tai, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Vertinant teisėjo nešališkumą pagal objektyvųjį testą, reikia nustatyti, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-7-76-719/2021, 2K-7-39-1073/2021, 2K-7-62-495/2024, 2K-7-119-719/2024, 2K-62-648/2025 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

15. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-689/2019">2K-204-689/2019</a>, 2K-101-303/2020, 2K-34-594/2025). Pagal teismų praktiką, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti svarbiausią reikšmę turi tai, ar proceso šalies nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šiuo aspektu pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).

16. Nuteistojo gynėjo skunde kaip esminis teisės aktuose įtvirtinto teisės į nešališką teismą pažeidimo motyvas nurodoma tai, kad apeliacinės instancijos teismas netiesiogiai įpareigojo valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą pakeisti kaltinimą apeliacinės instancijos teisme. Taip, kasatoriaus vertinimu, teismas tendencingai ėmėsi ieškoti procesinių būdų, kurie sudarytų galimybę priimti apkaltinamąjį nuosprendį byloje.

17. Susipažinusi su bylos medžiaga ir skundžiamu teismo sprendimu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šie kasacinio skundo teiginiai, kvestionuojantys tiek teismo nešališkumą, tiek ir galimus pažeidimus, keičiant kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes bei kvalifikavimą apeliacinės instancijos teisme, nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme – byloje nenustatytas nei galimas teisėjų kolegijos asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Tokia išvada grindžiama toliau aptariamais argumentais.

18. Visų pirma, neteisingi ir deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai, kad teismo šališkumą įrodo tendencingas proceso organizavimas, patariant ir nurodant kaltinimą palaikiusiai prokurorei veiksmų ir elgesio būdus, siekiant sudaryti procesinę galimybę byloje priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo matyti, kad, atlikus įrodymų tyrimą byloje, teisėjų kolegijos pirmininkas pranešė proceso dalyviams, jog įžvelgia poreikį išsiaiškinti tikslią proceso dalyvių poziciją, be kita ko, ir dėl to, ar kaltinimą palaikantis prokuroras toliau laikysis pozicijos dėl byloje įrodinėtino asmeninės naudos požymio bei veikų kvalifikavimo pagal BK 225 ir 226 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įpareigojo prokurorę kito posėdžio metu pasisakyti tik dėl valstybinio kaltinimo pozicijos ir veikos vertinimo – „ar yra kokio nors nusikaltimo požymiai ar nėra, yra žalos požymiai ar nėra, t. y. kaip turėtų būti kvalifikuojama veika“. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kolegijos pirmininkas nepateikė jokių užuominų dėl galimybės priimti apkaltinamąjį nuosprendį byloje, be kita ko, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįpareigojo valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ar faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Priešingai, teismo posėdžio protokole taip pat užfiksuota, kad kolegijos pirmininkas nurodė, jog teismas, įvertinęs kaltintojo poziciją, spręs, ar galima baigti įrodymų tyrimą ir klausyti baigiamųjų kalbų, ar reikia spręsti klausimą dėl kaltinimo keitimo, įvertinus bendruosius apeliacijos ribų principus. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismas, siekdamas nustatyti proceso dalyvių poziciją dėl kaltinime inkriminuotos veikos kvalifikavimo, neišreiškė nė vienai iš proceso šalių išankstinio palankumo ar priešiškumo, be kita ko, ir suinteresuotumo tam tikra bylos baigtimi. Jokių kasatoriaus deklaruojamų teismo išsakytų patarimų ar konsultacijų prokurorei nenustatyta.

19. Antra, palankumas tam tikrai proceso šaliai (prokurorui) nagrinėjamu atveju įžvelgiamas nepagrįstai ir dėl to, kad BPK 256 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus, yra įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) ne tik pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą, 2) bet ir teismo iniciatyva. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus, tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintas aktyvaus teismo modelis, be kita ko, ir galiojantis teisinis reguliavimas nustato ne tik teismo teisę, bet ir įstatyme nustatytais atvejais pareigą, nepriklausomai nuo proceso dalyvių pozicijos, taigi ir nesant prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo, spręsti klausimus dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo, atsižvelgus ir į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus apeliacinio proceso metu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos.

20. Pirmiau aptarti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai šališkas. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti prokuroro poziciją dėl veikos kvalifikavimo, užtikrindamas funkcijų atskirumo principą, be kita ko, ir rungimosi principo įgyvendinimą, ne tik sudarė sąlygas pasisakyti valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui dėl pastarojo pozicijos veikų kvalifikavimo klausimu, bet taip pat užtikrino ir nuteistojo bei jo gynėjo teises dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. Taigi, šiame kontekste atmestini ir kiti kasatoriaus argumentai dėl tendencingo proceso organizavimo, ignoruojant kitas proceso šalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokurorė vėlesniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad atsisako ankstesnės savo pozicijos dėl asmeninės naudos gavimo ir kaltinimų pagal BK 225 straipsnį ir BK 226 straipsnį bei prašė pakeisti kaltinimą ir išteisintųjų veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalis). Šis prokurorės prašymas buvo pagarsintas teismo posėdžio metu ir pateiktas susipažinti proceso dalyviams. Atsižvelgdamas į proceso šalių interesus, teismas suteikė laiko proceso dalyviams pasiruošti gynybai dėl pasikeitusio kaltinimo ir atitinkamai pasisakyti dėl tokių kaltinimų. Be kita ko, patenkinus gynybos prašymus, byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas – proceso dalyvių apklausos. Svarbu ir tai, kad pakeistu kaltinimu nusikalstama veika nebuvo perkvalifikuota į sunkesnę, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks pakeitimas suvaržė nuteistųjų teisę į gynybą. Apie kaltinimo keitimą buvo pranešta, kaltinimas keistas pagal prokuroro prašymą, o apeliacinės instancijos teisme – ir pagal apeliacinio skundo ribas (byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir D. B. bei J. J. pripažinti kaltais dėl sunkesnių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo), sudarius galimybę visiems proceso dalyviams pasisakyti dėl kaltinimo keitimo, suteikus laiko pasirengti gynybai, t. y. laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, gavęs prokurorės prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, laikėsi BPK 255, 256 straipsniuose nurodytų reikalavimų, užtikrino, kad būtų laikomasi BPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto rungimosi principo. Taip nuteistojo teisė į nešališką apeliacinės instancijos teismą, kaip ir teisė į gynybą, nebuvo pažeista.

21. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylos medžiagą, atsižvelgdama į BPK reikalavimus ir aptartą teismų praktiką, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio apeliacinio teismo nešališkumu.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų

22. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog J. J. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, be to, nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų. Tai, prokuroro vertinimu, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo teiginiais.

23. Bylą nagrinėjantys teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-62-648/2025 ir kt.).

24. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis), tačiau šio reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-179-719/2022, 2K-124-387/2025).

25. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose ir keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal šiuos reikalavimus, teismo priimamas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-137-489/2022, 2K-146-697/2025 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, jame nurodytą įrodymų, kuriais grindžiamos teismų išvados, vertinimą, konstatuoja, kad šio teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, be kita ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti prokuroro teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų ir kelia pagrįstų abejonių dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 31–85 punktuose detaliai aptarė ir išanalizavo visas J. J. veikų vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes tiek dėl 2019 m. festivalio „Stichijos“, tiek ir dėl Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginio organizavimo, be kita ko, ir šias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus, taip išsamiai išanalizavo visas prokuroro pakartotinai ginčijamas aplinkybes, susijusias su BK 228 straipsnio 1 dalies požymių (ne)nustatymo pagrįstumu. Priešingai prokuroro kasacinio skundo teiginiams, apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisakė dėl skunde nurodomų pokalbių tarp J. J. ir V. L. ar L. R. turinio (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 51–53 punktai), bet ir įvertino nuteistojo D. B., J. J., kuriai byla nutraukta, ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto V. L. parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, taip pat ir kitų liudytojų, pavyzdžiui, L. R., O. T., K. V. ir kt., parodymus. Šis teismas, vertindamas kasaciniame skunde nurodytus J. J., V. L. ir L. R. pokalbius, turinio klaidų dėl jų nepadarė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas tinkamai įvertino ir paties liudytojo L. R. parodymus, kad dėl galimybės prekiauti 2019 m. Joninių šventėje jis kalbėjosi su V. L., būtent kuris nurodė dalyvavimo kainą ir galimus mokėjimo variantus. Šis teismas įvertino šiuos įrodymus, atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus (slaptų tyrimo veiksmų metu užfiksuotus telefoninius pokalbius ir susitikimų bei susirašinėjimų elektroniniais laiškais apžiūros protokolus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 32–53 punktai)), o išdėstyti įrodymai susieti į vientisą loginę grandinę, nustatant, kad 2019 m. festivalis „Stichijos“ bei Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginys buvo organizuojami iš esmės kartu ir pagal tokį patį modelį, koks buvo taikytas organizuojant ankstesnius renginius, kurie teismo įvertinti kaip tęstinės veikos epizodai, o ne pavienės nusikalstomos veikos (ši teismo sprendimo dalis prokuroro kasaciniu skunde nėra skundžiama) (nuosprendžio 32–33 punktai). Taip apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, padarė motyvuotą išvadą dėl J. J. antraeilio vaidmens, be kita ko, ir organizuojant prokuroro akcentuojamą Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginį.

28. Be to, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 75–80 punktuose aptartos ir išanalizuotos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu būtinuoju didelės žalos požymiu. Šis teismas įvertino tiek rašytinius įrodymus, apibrėžiančius J. J. veikų padarymo metu einamas pareigas, tiek pirmiau minėtų D. B. ir J. J. telefoninių pokalbių ir susitikimų bei susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinį ir padarė motyvuotą išvadą, kad J. J. visais atvejais tarėsi su juo dėl visų renginių organizavimo aplinkybių ir vykdė pastarojo nurodymus. Taip apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad pagrindinis asmuo, sudarantis neteisėtus susitarimus su prekybininkais dėl jų išskirtinėmis sąlygomis dalyvavimo renginiuose, buvo D. B., grindė vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetu: susirašinėjimų bei pokalbių turiniu, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Skundžiamame sprendime taip pat išsamiai aptarti ir įvertinti įrodymai, susiję su J. J. atliktų veiksmų trukme ir mastu, jos vaidmeniu, ir pateiktos motyvuotos išvados dėl jų pavojingumo, be kita ko, ir tarnybos principų pažeidimų pavojingumo pobūdžio (nuosprendžio 79 punktas). Taip apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad J. J. veika, dalyvaujant organizuojant reginius, nesukėlė BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – didelės neturtinės žalos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, išsamiai išnagrinėjęs ir tarpusavyje palygindamas tiek teisinamuosius, tiek kaltinamuosius įrodymus, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio reikalavimų pažeidimų, detaliai aptarė ir išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su BK 228 straipsnio 1 dalies taikymu. Nenustačius esminių įrodymų vertinimo klaidų, nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad buvo netinkamai pritaikyta BK 228 straipsnio 1 dalis, prokuroro skunde nurodytais motyvais, kurie iš esmės siejami su, prokuroro nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu.

29. Kaip minėta, susipažinus su prokuroro ir apeliacinės instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, nustatyta, kad kasaciniame skunde ginčijamos aplinkybės dėl J. J. pateikto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl 4000 Eur reikalavimo ir priėmimo iš L. R. ir V. L. už išskirtinių sąlygų jiems sudarymą, prekiaujant 2019 metais Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginyje, buvo įvertintos, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. J. buvo išteisinta, tokį sprendimą motyvuojant įrodymais pagrįstomis išvadomis. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtame sprendime neišdėstė argumentuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, t. y. iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir BPK 332 straipsnio 5 dalį.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

30. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas: D. B. nuteistas, nenustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties; remiantis ultima ratio (paskutinė priemonė) principu, nuteistojo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šie teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, padarė išvadą, kad D. B. savo priešingais tarnybai veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Šis teismas byloje nustatė, kad D. B., eidamas mero pareigas, susitarė su prekybininkais už sumokėtą pinigų sumą užtikrinti jiems palankias sąlygas dalyvaujant viešuosiuose renginiuose, taip pašalinant galimybę šiuose renginiuose dalyvauti kitiems galimiems paslaugų teikėjams. D. B., būdamas rajono savivaldybės meras, dalyvaudamas organizuojant viešuosius renginius, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, priimti sprendimus, kuriais nebūtų teikiamos privilegijos ar diskriminuojami atskiri viešojo maitinimo paslaugas teikiantys subjektai, nebūtų pažeistas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, tačiau elgėsi priešingai. Viešųjų renginių organizavimo procedūrų ir principų nesilaikymas buvo padarytas svarbioje ir jautrioje valstybės reguliuojamoje srityje. Nustatytas D. B. tyčinis veikimo pobūdis tęsėsi trejus metus. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka.

32. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

33. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Taigi, padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-205/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-4-689/2019, 2K-P-59-495/2021).

34. Šioje byloje aktualus didelės neturtinės žalos požymis. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad, kadangi įstatymas nepateikia universalių žalos masto nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius, tai, kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui. Sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Visais atvejais didelės neturtinės žalos padarymo konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023, 2K-7-1-788/2024, 2K-50-489/2025 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-895/2017">2K-7-2-895/2017</a>).

35. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad šis teismas D. B. veiksmus, piktnaudžiaujant jam suteiktais įgaliojimais ir juos viršijant bei padarant didelę neturtinę žalą, teisingai kvalifikavo kaip tęstinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

36. Byloje nustatyti D. B. kaip valstybės tarnautojo, einančio mero pareigas, veiksmai, kai jis veikė išimtinai tam tikrų asmenų interesais prekybą vykdyti išskirtinėmis sąlygomis, apeliacinės instancijos teismo teisingai įvertinti kaip neteisėti, nesuderinami su jo pareigomis, kylančiomis iš jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nurodytų kaltinime, priešingi tarnybos interesams. Aptartas vykdomas tarnybos galimybių panaudojimas kitų asmenų reikalingam tikslui ar naudai pasiekti, dėl kurio tam tikros naudos gauna ir kaltininkas, atitinka nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LTQ4OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176-489/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176-489/2022">2K-176-489/2022</a>). Apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai atmesdamas gynybos argumentus, kad 2017–2019 metais vykusiuose festivaliuose leidimai buvo išduodami tik sumokėjus nustatyto dydžio vietinės rinkliavos mokestį, atsižvelgiant į leidimuose nustatytą maksimalų dalyvių skaičių, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos nustatė, kad renginiuose galėjo dalyvauti tik tie didieji viešojo maitinimo prekybininkai, kurie D. B. reikalavimu (susitarimu) sutiko sumokėti ir (ar) sumokėjo jo nurodytas pinigų sumas už tai, kad galėtų veikti išskirtinėmis sąlygomis (nuosprendžio 27 punktas).

37. Skundžiamame teismo sprendime išsamiai išdėstyti pirmiau aptartais D. B. veiksmais sukelti padariniai (nuosprendžio 69–74 punktai) – pašalinant galimybę viešuosiuose renginiuose dalyvauti kitiems galimiems paslaugų teikėjams, nebuvo užtikrintas skaidrus festivalių organizavimas, suteikiant pasirinkimo laisvę – teikti ar neteikti paramą renginiui, nebuvo užtikrintas sąžiningas ūkio subjektų dalyvavimas aptariamuose renginiuose, sąžininga konkurencijos laisvė bei ūkio subjektų lygiateisiškumas. Nagrinėjamu klausimu apeliacinės instancijos teismas taip pat paneigė gynybos ginčijamas aplinkybes, kad jokie prekybininkai nereiškė pretenzijų dėl dalyvavimo ar leidimų neišdavimo, konstatuodamas, jog dalis prekeivių skundėsi pažeidžiamais jų interesais, be kita ko, byloje nustatyti ir fiktyviai maskuojamo mokesčio kaip paramos grąžinimo atvejai, prekybininkui reiškiant nepasitenkinimą dėl didelio prekybininkų skaičiaus ir pardavimų (nuosprendžio 27, 42.2, 43 punktai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog D. B., kaip mero, veiksmai byloje apklaustų liudytojų buvo suprantami kaip turintys korupcinį pobūdį, taigi, rodė tokį viešosios valdžios veikimo modelį, kuris iš esmės iškreipia aiškią, skaidrią ir visiems lygiai teisingą viešąją tvarką.

38. Byloje nustatyta ir tai, kad D. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, ne tik su atskirais prekybininkais susitarė už tam tikrą neviešą mokestį sudaryti išskirtines jiems galimybes vykdyti prekybą renginiuose, bet ir, trūkstant lėšų, įgyvendindamas siekį, išvengiant mokesčių, sumažinti paslaugų kainą, jis sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą – sutartį, kurioje įrašyta mažesnė nei tikroji atlikėjo pasirodymo kaina (nuosprendžio 94–98 punktai).

39. Byloje nustatyti nuteistojo veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojo (valstybės politiko) veiklos standartų, prieštarauja veiklos viešumo ir skaidrumo reikalavimams. Savo tyčiniais ir neteisėtais veiksmais D. B. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, pažeidė sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principus, kurie yra iškeliami Valstybės politikų elgesio kodekse. Piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, D. B., sukurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo schemą, sudarė valstybės tarnautojų nevaržomos savivalės įspūdį, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, formavo neigiamą asmenų nuomonę apie viešą juridinį asmenį, diskreditavo tiek mero pareigas, tiek Kupiškio rajono savivaldybės autoritetą. Pirmiau nurodyti padariniai ir byloje nustatyta aplinkybė, kad D. B., kaip valstybės tarnautojas, padarė dar ir kitą nusikaltimą – sukurstė suklastoti tikrą dokumentą (BK 24 straipsnio 5 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad tokiais jo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, Kupiškio rajono savivaldybei, be kita ko, ir Kultūros centrui.

40. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-369/2009">2K-369/2009</a>, 2K-262/2011). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-160/2013, 2K-257/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>). Teismų praktikoje pasisakoma ir tai, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> ir kt.). Sprendžiant dėl pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios – baudžiamosios – atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjctNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-167-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-167-511/2025">2K-7-167-511/2025</a>).

41. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmiau apartos aplinkybės rodo tai, kad D. B. elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo kaip valstybės tarnautojo teisėto veikimo ribas. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis D. B. aiškiai suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, pripažindamas, kad už tokį elgesį gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (nuosprendžio 61 punktas). Padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, veiksmų pobūdis ir pastovumas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji. Tokie D. B. veiksmai aiškiai peržengia neetiško elgesio ribas. Taigi, nuteistojo veiksmai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir viršijant įgaliojimus, pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo laipsnį ir negali būti pripažinti švelnesnio pobūdžio teisės pažeidimu – etikos pažeidimu, tarnybiniu ar administraciniu nusižengimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas D. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 24 straipsnio 5 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

42. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2009">2K-244/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>, 2K-56-696/2018, 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

43. D. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, siekdamas sutartyje nurodyti mažesnę nei tikrovėje atlikėjo G. P. pasirodymo 2019 m. liepos 6–7 d. vykusiame festivalyje „Stichijos“ kainą, kuri yra apie 11 000 Eur su PVM, paprašė J. V. ir su pastaruoju susitarė, kad J. V. parengs sutartį, kurioje įrašys mažesnę nei tikrą atlikėjo G. P. pasirodymo kainą – 6830 Eur be PVM. Po to J. V. sutartį parengė, o J. J., paprašyta D. B., ją pasirašė, tokiu būdu D. B. sukurstė J. V. suklastoti tikrą dokumentą – sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad pasirodymo kaina yra 6830 Eur be PVM, nors tikrovėje pasirodymo kaina yra apie 11 000 Eur su PVM, ir pateikti ją pasirašyti J. J., šią sutartį ji, paprašyta D. B., pasirašė.

44. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, ginčijant šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, nuosprendį pagrindė prielaidomis, nes neištyrė bylos aplinkybių, rodančių, kad ginčijama sutartis neapima grupės ir vadybininko honorarų, kad buvo gauta tokia pinigų suma, kuri nurodyta sutartyje.

45. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK esančias įrodymų tyrimo taisykles, išsamiai neištyrė įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių.

46. Iš kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas analizavo nuteistojo D. B., J. J., kuriai byla nutraukta, liudytojo J. V. parodymus, vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus – J. V. ir D. B. susirašinėjimus elektroniniu paštu bei tyrimo metu užfiksuotus pokalbius. Šių įrodymų viseto pagrindu padarė išvadas apie įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes (skundžiamo nuosprendžio 47–50, 97–98 punktai). Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, priimtame nuosprendyje išsamiai atskleistas nustatyto nusikaltimo padarymą patvirtinančių įrodymų turinys, pasisakyta dėl jų patikimumo bei pakankamumo nuteistojo kaltei pagrįsti. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl pripažino, kad 2019 m. kovo 18 d. G. P. ir Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro sudarytoje sutartyje, kurią savo parašais patvirtino G. P. ir Kultūros centro direktorė J. J., nurodyti neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent kad sutartyje buvo nurodyta netikra – mažesnė koncerto kaina, įgyvendinant siekį, išvengiant mokesčių, sumažinti paslaugų kainą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad D. B. susitarė su J. V. dėl visos koncerto kainos, šią kainą sutarė sumažinti neteisėtu būdu. J. V., atsižvelgdamas į susitarimą su D. B., parengė sutartį ir, kaip nurodė D. B., pateikė ją pasirašyti J. J., o vėliau – ir G. P.. Renginio dieną D. B. J. V. padavė ir lankstinuką su sutarta grynųjų pinigų suma. Pažymėtina, kad šios išvados yra padarytos teisingai įvertinus tiek liudytojo J. V. parodymus, tiek užfiksuotų pokalbių tarp D. B. ir J. V. turinį – per D. B. ir J. V. susitikimą D. B. aiškiai pasiūlė J. V. nuslėpti tikrąją visą atlikėjo pasirodymo kainą ir ją sumokėti neoficialiai – dalį sumokant grynaisiais, jų neapskaitant. Be kita ko, šias išvadas teismas pagrindė ir D. B. bei J. J. užfiksuoto pokalbio turiniu (nuosprendžio 49, 95 punktai). Taigi apeliacinės instancijos teismas įrodymų visumos pagrindu priėjo prie pagrįstos išvados, kad nuteistasis D. B. sukurstė J. V. suklastoti tikrą dokumentą, įgyvendinant siekį sumažinti perkamų paslaugų kainą, sutarties šaliai išvengiant dalies mokesčių. Taip pirmiau nurodytos kasatoriaus aplinkybės buvo paneigtos bylos įrodymų visuma nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nekelia jokių abejonių.

47. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Vien kasatoriaus nesutikimas su bylą nagrinėjančio teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties, jų vertinimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ar nepašalinti prieštaravimai. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo nenustatyta.

48. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, pripažindamas D. B. kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes suklastoti sutartį (mechaniškai jos nepakeičiant, o pasirašant) galėjo tik du subjektai, tai yra asmenys, pasirašę sutartyje, – G. P. ir J. J., tačiau šie asmenys nelaikomi nusikaltimo vykdytojais.

49. Pažymėtina, kad tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui, į dokumentą įrašant melagingą informaciją) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132/2008">2K-132/2008</a>, 2K-90-1073/2023 ir kt.).??? Atitinkamai tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>).???

50. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. B. sukurstė atlikėjo G. P. vadybininką J. V. parengti tikrovės neatitinkantį dokumentą – 2019 m. kovo 18 d. sutartį Nr. GP_190318 ir pateikti ją pasirašyti J. J. bei G. P., o šie, pasirašydami minėtą sutartį, nežinojo apie D. B. ir J. V. susitarimą. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas intelektualus dokumento klastojimo atvejis, kai kurstytojo ir vykdytojo tyčiniais veiksmais buvo suklastotas tikras dokumentas jame įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, tokį dokumentą paleidžiant į teisinę apyvartą kaip tikrą. Tokia veika atitinka pirmiau aptartus BK 300 straipsnyje įtvirtinto dokumento suklastojimo požymius. Tai, kad šį dokumentą pasirašė asmenys, nežinantys apie jo klastojimo faktą, neturi įtakos nuteistojo veikos teisiniam vertinimui. Dėl to D. B. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, kasatoriaus ginčijamų BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, susijusių su asmenų lygybės prieš įstatymą principu, kontekste nustatyta ir tai, kad buvo įvertinti ir J. V. veiksmai – Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo nurodomi argumentai dėl kitų veikų (PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir kt.) neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo išdėstytų motyvų dėl D. B. inkriminuotos veikos sudėties buvimo vertinimui. Pagal BPK 255 straipsnį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. B. veikai netinkamai pritaikyta BK 24 straipsnio 5 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis.

Dėl BK 37 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

52. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, J. J. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2019 m. birželio 13 d. paramos sutarčių Nr. PS-4 ir Nr. PS-5 bei 2019 m. liepos 1 d. paramos sutarties Nr. PS/2019/07/01 suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šių veikų mažareikšmiškumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.

53. BK 37 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-7-83-1073/2025 ir kt.). Taigi, teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, 2K-54-648/2025 ir kt.).

54. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a>). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas pasiekia tais atvejais, kai šia veika daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-387/2022">2K-173-387/2022</a>, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023 ir kt.). Taigi, nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pripažįstama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-559/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.).

55. Byloje nustatyta, kad J. J., eidama Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigas, siekdama įgyvendinti savo ir D. B. susitarimą su prekybininkais dėl reikalaujamų pinigų sumokėjimo, pasirašydama paramos sutartis, suklastojo tikrus dokumentus, šių dokumentų turinyje buvo įtvirtinta tikrosios šalių valios neatitinkanti informacija – 2019 m. birželio 13 d. paramos sutarčių Nr. PS-4 ir Nr. PS-5 bei 2019 m. liepos 1 d. sutarties Nr. PS/2019/07/01 pasirašymas buvo tik formalus susitarimo dėl pinigų mokėjimo įforminimas: pagal šias sutartis pervesti pinigai buvo panaudoti pagal juose nurodytą paskirtį – 2019 m. organizuojant festivalį „Stichijos“ bei Joninių ir Baltijos šalių motorlaivių čempionato renginį, tačiau šiose sutartyse įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys, kad MB „Fudstopas“, UAB „Roklava“ yra paramos davėjos, kadangi pinigų sumos buvo pervedamos, siekiant įgyti teisę organizuoti renginį, atrinkti reikiamus prekeivius arba kaip neteisėta rinkliava (mokestis) už prekybos vietą minėtuose renginiuose sutartomis sąlygomis (nuosprendžio 55 punktas).

56. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 83–84 punktuose nurodė, kad byloje nekyla abejonių, jog J. J., atlikusi jai inkriminuotus veiksmus – suklastodama sutartis, iškreipė valstybėje nustatytą dokumentų valdymo tvarką. Taigi, priešingai prokuroro kasacinio skundo teiginiams, teismas nepateisino sutarčių klastojimo fakto – apeliacinės instancijos teismas pripažino šiuos dokumentus suklastotais turinio prasme, atitinkamai nustatė dokumentų suklastojimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vis dėlto, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus veikos objektyviuosius požymius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, padarinius), teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga J. J. traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

57. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju buvo suklastotos paramos sutartys, siekiant teisiškai įtvirtinti prekybininkų pinigų mokėjimą, tačiau visais atvejais pasirašytose sutartyse nurodyta pinigų suma buvo pervesta Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centrui, taip pat gauti pinigai buvo panaudoti sutartyse nurodytiems tikslams – viešiesiems renginiams organizuoti. Taigi, suklastotais dokumentais nebuvo siekiama tik imituoti tariamo sandorio, t. y. pinigų judėjimo fakto. Šios sutartys buvo sudarytos, siekiant pridengti tikrąją šalių valią, o realių teisinių pasekmių šių dokumentų buvimas civilinėje apyvartoje nagrinėjamu atveju nesukėlė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog J. J. veika, suklastojant dokumentus, šiuo atveju nebuvo tiek pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes nesukėlė teisiškai reikšmingų neigiamų padarinių ar realios grėsmės asmenų teisėms ir (ar) pareigoms, taigi, nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Teisinių argumentų, paneigiančių šias išvadas, prokuroro kasaciniame skunde nepateikiama. Kartu pažymėtina ir tai, kad nėra teisinio pagrindo pritarti prokuroro kasacinio skundo argumentams dėl dokumentų suklastojimo veiksmų pavojingumo, kurie iš esmės yra grindžiami J. J. pateikto, tačiau nepasitvirtinusio kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį aplinkybėmis, kadangi tai peržengia kaltinimo ribas.

58. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo J. J. (kaltintai dokumentų klastojimu) yra nepagrįsti, jais remiantis nėra teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį (BPK 369 straipsnis).

Dėl BK 681 straipsnio taikymo

59. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, taikant BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą, 3 dalį, 681 straipsnio 3 ir 4 dalis, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą, t. y. teisės dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje, ketveriems metams atėmimas.

60. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumas bei jos terminas. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nepagrįstai atsižvelgė į D. B. amžių, taip, jį diskriminuodamas dėl amžiaus, paskyrė didesnį terminą, nei nustato BK 681 straipsnio vidurkis. Be to, kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju netinkamai nustatyta ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pradžia. Be kita ko, skunde nurodoma ir tai, jog, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, buvo pažeistas dvigubo nubaudimo negalimumo principas. Šie nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

61. Visų pirma, aiškinant ginčijamą draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, tiek ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos iš esmės reiškia, kad tolesnis baudžiamasis persekiojimas dėl tapačių veiksmų yra negalimas, jei dėl jų buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad spręsdami, ar nebuvo pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-719/2022">2K-172-719/2022</a>, 2K-P-51-719/2023, 2K-223-511/2023 ir kt.). Šioje byloje kasatoriaus nurodomas ankstesnis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis – buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka. Panaikinus ankstesnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, byloje nebuvo priimtas joks galutinis sprendimas, taigi nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, jog galėjo būti pažeistas ir non bis in idem principas. Kasacinio skundo teiginiai dėl šio principo pažeidimo argumentuojami teisiškai nepagrįstu ir neteisingu BK 2 straipsnio 6 dalyje ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo interpretavimu.

62. Antra, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 681 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje nurodytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų (BK 681 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, jog, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

63. Taigi, iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos termino parinkimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę atsižvelgti į visas kaltininko asmenybę apibūdinančias savybes, taigi ir jo amžių. Be to, svarbu ir tai, kad, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 111 punkte išdėstyti lakoniški motyvai, jog teismas atsižvelgia į kaltininko amžių, nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į pirmiau aptartą papildomą kriterijų, galėjo būti pažeistos BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su asmenų lygybės prieš įstatymą principu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas, diskriminuodamas kaltininką pagal amžių, paskyrė jam didesnį terminą, nei nustato BK 681 straipsnio vidurkis, skunde klaidingai aiškina baudžiamąjį įstatymą, kadangi, pagal BK 681 straipsnio 4 dalį, už BK XXXIII skyriuje nurodytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama ne nuo vienerių iki penkerių metų, o nuo trejų iki septynerių metų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo paskirtas ketverių metų terminas, priešingai nei teigia kasatorius, yra artimas minimaliam trejų metų terminui.

64. Galiausiai kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios, prašoma šį terminą skaičiuoti ne nuo skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, o nuo ankstesnio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi šiuo nuosprendžiu taip pat buvo paskirta analogiška baudžiamojo poveikio priemonė, kuri buvo taikoma iki priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis buvo panaikintas. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo – termino skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teisės taikymo klaidos nepadarė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios turi būti tai, kad kaltininkui jau buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>, 2K-64-495/2020 ir kt.). Šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistajam D. B. būtų taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas, o nuteistajam ankstesniu panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taip pat nepasireiškė tęstinumu (buvo taikoma ribotą laiką nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 11 d., iki 2024 m. gegužės 14 d., kurią buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka). Svarbu ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios termino nustatymas sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-697/2022">2K-217-697/2022</a>). Todėl nustatyti kitą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios laiką nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

66. Nepaisant to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais nuteistojo gynėjo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje buvo nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad D. B. jau buvo taikoma analogiška baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip nurodo kasatorius, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiui (šiuo nuosprendžiu D. B. taip pat buvo atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame, viešajame ar privačiame sektoriuje ketveriems metams), Vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nusprendė pripažinti D. B. Kupiškio rajono savivaldybės mero įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Taigi, nuo 2023 m. gegužės 16 d., paskelbus D. B. kaip mero įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal apkaltinamąjį nuosprendį, jam pradėta taikyti baudžiamojo poveikio priemonė, kuri buvo taikoma iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo. BK nėra nustatytas pirmiau aptartos procesinės prievartos priemonės ar, kaip šiuo atveju, baudžiamojo poveikio priemonės įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Tačiau, kaip minėta pirmiau, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, be kita ko, ir jos termino parinkimo klausimą, teismas vertina visus reikšmingus bylos duomenis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nepagrįstai neįvertino to, kad kaltininkui jau buvo taikomi analogiški apribojimai, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju susidarė situacija, kai kaltininkui pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės ignoruoti, jokiomis teisinėmis priemonėmis nekompensuoti. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į nuteistajam anksčiau taikytų apribojimų apimtis ir terminą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo ketveriems metams terminas proporcingai mažintinas iki baudžiamajame įstatyme nustatyto minimalaus trejų metų termino (BK 681 straipsnio 4 dalis).

Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo

67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo 2025 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XV-474. Pagal nuo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojusias ir šiuo metu galiojančias BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo sušvelninta laisvės atėmimo bausmė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, – nustatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, be alternatyvių baudos arba arešto bausmių, buvo nustatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė).

68. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo kasacinėje bylų praktikoje formuluojama tokia taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties, be kita ko, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika ir tuo atveju, kai švelnesnio įstatymo taikymas neturi jokios realios įtakos kaltininko teisinei padėčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQtNzE5LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44-719/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44-719/2025">2K-44-719/2025</a>, 2K-101-489/2025, 2K-111-719/2025).

69. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam D. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) buvo paskirta švelniausia baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda. Taigi švelnesnio įstatymo, kuriuo sumažintas tik griežtesnės terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydis, taikymas nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos nuteistajam paskirtai bausmei. Svarbu ir tai, kad bausmės (terminuoto laisvės atėmimo) dydžio ribų pakeitimas šiuo atveju neturėjo įtakos veikos pavojingumui, kadangi veika ir toliau priskiriama tapačiai apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tokioje situacijoje pripažinti, kad pirmiau nurodyti baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio pakeitimai nagrinėjamu atveju yra nuteistojo D. B. teisinę padėtį švelninantys, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ir, perkvalifikavus paminėtą jo nusikalstamą veiką, paskirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo, kadangi jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų. Todėl D. B. veika pagal naują BK 228 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuojama.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendį:

D. B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 3 ir 4 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje atėmimo – terminą sumažinti iki trejų metų.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalis palikti galioti be pakeitimų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas