V. K. pagal BK 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-51-387/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12092-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.2.1.2; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko irAlgimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Zalepūgos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo dešimčiai metų bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. liepos 4 d. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendis, iš jo nustatomosios dalies pašalinant aplinkybę, kad V. K. turėjo tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis iki 2023 m. balandžio 5 d. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu, t. y. 15 754,421 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis) ir labai dideliu kiekiu, t. y. 371,41 g, narkotinės medžiagos – kanapių dervos, iš kurių dalį, t. y. 974,852 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 371,41 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos tą pačią dieną gabeno automobiliu „Mercedes Benz E 400D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai apie 15.50 val. Vilniuje, Molėtų pl., prie „Vanaginės“ transporto stotelės, policijos pareigūnai, sustabdę jo vairuojamą automobilį, atliktos apžiūros metu surado ir paėmė minėtą dalį narkotinių medžiagų, kitą dalį, t. y. 331,318 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) jis laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos apie 17.55 val., kol atliktos kratos metu minėtu adresu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą dalį narkotinių medžiagų, o likusią dalį, t. y. 14 448,251 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) jis laikė savo paties naudojamame jūriniame konteineryje, stovinčiame (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos apie 19.10 val., kol konteineryje atliktos kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą dalį narkotinių medžiagų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau padarė priešingas išvadas dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti dalį disponuotų narkotinių medžiagų turėjimo ir nuteistojo automobilio apžiūros įforminimo atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimams.

3. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nors narkotinių medžiagų kiekiai, kuriais disponavo nuteistasis, yra labai dideli ir sunkiai suvartojami vieno asmens, o jo pozicija dėl pomėgio kolekcionuoti kanapes (antžemines dalis), jas uostyti ir degustuoti yra neįtikinama, be to, tai nereikalauja tokių didelių šių medžiagų kiekių, tačiau byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti kategoriškai išvadai, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jūriniame konteineryje, be narkotinių medžiagų, nebuvo rasta jokių pakuoti skirtų priemonių ir medžiagų, taigi, vien didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas (įvertinant nuteistojo nurodytą laikymo tikslą), jų gabenimas, elektroninių svarstyklių turėjimas, taip pat ir „Wickr Me“ programėlės turėjimo (naudojimosi ja) faktas, juo labiau kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis būtų bendravęs su asmenimis, kuriems ruoštųsi parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti dalį disponuotų narkotinių medžiagų. Todėl apeliacinės instancijos teismas aplinkybę dėl tokio tikslo pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies.

4. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad policijos pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą ir nepriėmę ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo bei negavę ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimo, tačiau apžiūrėję nuteistojo automobilį, faktiškai atliko ne automobilio apžiūrą, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o kratą, pažeisdami BPK 145 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Vis dėlto policijos pareigūnai turėjo informacijos, kad V. K. disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir galimai jas gabena automobilyje, todėl buvo faktinis pagrindas daryti jo vairuoto automobilio kratą (BPK 145 straipsnio 1 dalis). Nors atliktas procesinis veiksmas nebuvo tinkamai įformintas, pažeidžiant BPK 149 straipsnio 10 dalies ir 1601 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas išvadas dėl to, kad V. K. neteisėtai disponavo jo vairuotame automobilyje rasta narkotine medžiaga, pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad proceso veiksmų, atliktų jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, fiksavimo pažeidimai nesukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo nuosprendžio, todėl šie pažeidimai nepripažinti esminiais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas M. Zalepūga prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir bylą nuteistajam nutraukti arba 2) pripažinti, kad įrodymai, kuriais remiantis pripažinta, jog nuteistasis narkotines medžiagas (kanapių antžemines dalis ir kanapių dervą) laikė automobilyje, gauti neteisėtai, ir pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus, iš nuteistajam pateikto kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad jis automobilyje laikė didelį kiekį (974,852 g kanapių antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį (371,41 g kanapių dervos) narkotinių medžiagų, taip pat kad laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (14 448,251 g kanapių antžeminių dalių) jūriniame konteineryje, ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos (331,318 g kanapių antžeminių dalių) laikymo savo gyvenamojoje vietoje be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, neskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, arba 3) pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailėjosi ir padėjo ją išaiškinti, taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba skirti įmanomai trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl įrodytos nuteistojo V. K. tyčios sąmoningai laikyti narkotines medžiagas jūriniame konteineryje padaryta netinkamai aiškinant ir taikant BK 2 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pripažįstant V. K. kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo, turėjo būti nustatyta jo nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus aplinkybę dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, kaltės įrodinėjimo klausimas yra ypač svarbus, juo labiau kad nuteistasis nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų įgijimu. Nors byloje nėra ginčo, kad nuteistojo naudotame jūriniame konteineryje buvo rastas ir paimtas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tačiau nesutiktina, jog tai vertintina kaip narkotinių medžiagų laikymas BK 260 straipsnio 3 dalies prasme. Šios tik tiesiogine tyčia padaromos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, o tokios sudėties veikų valinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Nors tikslas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu, ir yra svarbus vertinant, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo tyčią laikyti narkotines medžiagas jūriniame konteineryje susiejo su tikslu narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą dėl tokio tikslo turėjimo. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis neturėjo tikslo laikyti jūriniame konteineryje rastas narkotines medžiagas ir jomis nedisponavo. Paliekant galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, susidarytų situacija, kai nuteistasis neįsigijo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau turėjo tyčią laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, net ir suprasdamas itin neigiamas tokio elgesio teisines pasekmes. Tokia išvada nėra logiška, o pagal teismų praktiką, teismas išvadą dėl asmens kaltės turi daryti, be kita ko, vadovaudamasis logikos dėsniais. Esant nustatytiems tik objektyviesiems veikos požymiams – faktiniam narkotinių medžiagų buvimui konteineryje, nesant įrodytų subjektyviosios pusės požymių, t. y. nuteistojo tyčios dėl veikos padarymo, dėl šios kaltinimo dalies nuteistajam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, vadinasi, abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nepagrįstai V. K. pripažino kaltu. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl nuteistojo kaltės jūriniame konteineryje tyčia laikius labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 14 448,251 g kanapių (antžeminių dalių).

5.2. Nesutiktina su išvada, kad nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Policijos pareigūnams sustabdžius nuteistojo automobilį ir bendraujant su juo, ikiteisminis tyrimas V. K. nebuvo pradėtas, nebuvo atliekama jo apklausa, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, todėl jo atsakymas policijos pareigūnams, kad jis automobilyje neturi jokių draudžiamų daiktų, negali būti vertinamas kaip kaltės neigimas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynėjo prašymą nuteistajam taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl to, kad iki pradedant ikiteisminį tyrimą, iki pirmos apklausos, nuteistasis neigė turintis draudžiamų daiktų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nesutiktina, kad nuteistasis kaltas prisipažino tik iš dalies, o pats prisipažinimas buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, nes policijos pareigūnai turėjo tam tikrų duomenų apie jūriniame konteineryje laikomas narkotines medžiagas, dėl to prisipažinimas buvo nesavanoriškas. Nuteistasis nuo pirmos apklausos pripažino kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo, išskyrus tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o tai, kad jis tokio tikslo neturėjo, pripažino apeliacinės instancijos teismas. Toks prieštaringas baudžiamojo įstatymo taikymas, kai nuteistajam pagrįstai nepripažinus aplinkybės, kurią apeliacinės instancijos teismas pašalino kaip neįrodytą, nuteistojo prisipažinimas laikomas nenuoširdžiu, negali būti pripažįstamas teisėtu ir teisingu. Be kita ko, pats nuteistasis po jo sulaikymo informavo policijos pareigūnus apie narkotines medžiagas jūriniame konteineryje. Iš liudytojo policijos pareigūno V. V. parodymų matyti, kad policija žinojo, jog nuteistasis turi konteinerį, bet iki nagrinėjamo įvykio nežinojo, kad jame laikomos narkotinės medžiagos, o nuteistasis, kai buvo sulaikytas, pripažino, jog ir namuose yra narkotinių medžiagų. Be to, kratos jūriniame konteineryje bei nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo atliekamos ikiteisminio tyrimo pareigūnams priėmus nutarimus dėl neatidėliotinų veiksmų atlikimo (BPK 1601 straipsnio 1 dalis), o tai patvirtina, kad policijos pareigūnai iki nuteistojo sulaikymo ir jo prisipažinimo dėl narkotinių medžiagų laikymo neturėjo informacijos apie narkotines medžiagas nei jūriniame konteineryje, nei nuteistojo namuose. Nusikalstama veika buvo išaiškinta, nes nuteistasis bendradarbiavo su pareigūnais ir atskleidė esmines veikos aplinkybes, viso proceso metu išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, savo elgesį vertino kritiškai, o apeliacinės instancijos teisme pabrėžė, kad nuoširdžiai gailisi, ir pripažino, jog apie jūriniame konteineryje be jo žinios paliktą didelį kiekį narkotinių medžiagų policijos pareigūnams nepranešė, nes bijojo sulaukti keršto iš jas palikusio pažįstamo asmens. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistojo neišreikšto neigiamo savo poelgio vertinimo neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Todėl teismai nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.3. Taip pat nesutiktina su teismų išvada, kad byloje nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes ji padaryta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir nukrypus nuo teismų praktikos. Byloje pateikti išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys ir sudėtingą jo sveikatos būklę patvirtinantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs aplinkybę dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimo, kuris rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, padarė išvadą, kad aplinkybės dėl tokio tikslo turėjimo pašalinimas nemažina nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo keisti jam paskirtos bausmės dydžio, nors ir pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymo tikslas turi įtakos sprendžiant individualizuotos baudžiamosios atsakomybės ir teisingos bausmės paskyrimo klausimą. Vis dėlto byloje yra nustatytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą nuteistojo veikos pavojingumą vertinti kaip daug mažesnį nei rūšinis tokios veikos pavojingumas, pripažinti nuteistojo asmenybę mažiau pavojinga ir dėl to skirti jam švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nuteistojo padaryta veika buvo atsitiktinė, nebuvo padaryta iš savanaudiškų paskatų ar siekiant gauti neteisėtų pajamų, draudžiamos medžiagos nebuvo išplatintos, nepateko į apyvartą, nebuvo pradėtos vartoti, o tai rodo mažesnį nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas, iš kaltinimo pašalinęs aplinkybę, rodančią žymiai didesnį veikos pavojingumą, neperžiūrėdamas bausmės dydžio, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis V. K. padarė tik vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis nėra baustas administracine tvarka, skundžiamų teismų sprendimų priėmimo metu dirbo, turėjo legalų pajamų šaltinį, be to, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis yra vedęs, augina sūnų, kuriam dėl diagnozuotų (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini), o tokios aplinkybės taip pat iš dalies mažina nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo ilgalaikis įkalinimas neigiamai paveiktų jo šeiminius ryšius, resocializaciją ir kitus svarbius socialinius interesus, o tai nebūtų suderinama su kasacinės instancijos teismo praktika. Tai, kad faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, patvirtina teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-895/2017, 2K-296-788/2017, 2K-237-689/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTAzLTMwNy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-103-307/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-103-307/2018">1A-103-307/2018</a>), kurioje už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą nuteistiesiems buvo paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nustatyta sankcijoje. Nuteistajam V. K. paskirta, nors ir pagal sankciją minimali, bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis šiuo principu ir bausmės paskirtimi, siekiant užtikrinti, kad bus įgyvendinti visi bausmės tikslai, o ne tik nubaudimas, kasacinės instancijos teismui nenustačius kitų pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimus, jie keistini, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam skiriant švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, t. y. tokią bausmę, kuri būtų proporcinga ir teisinga.

5.4. Taip pat abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir duomenų gavimo teisėtumu bei įrodymų leistinumu. Bylai reikšmingi duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka, o duomenys, gauti suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad kriminalinės policijos pareigūnai iki nuteistojo vairuoto automobilio sustabdymo ir jo sulaikymo vykdė faktinę jo judėjimo kontrolę, t. y., rinkdami ikiteisminiam tyrimui pradėti reikšmingus duomenis, V. K. taikė KŽĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – sekimą, nors byloje nėra duomenų, kad šio veiksmo atlikimas būtų sankcionuotas įgaliotų subjektų, kaip tai nustatyta KŽĮ 15 straipsnyje.

5.4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl de facto (faktiškai) taikytų tokių veiksmų (ne)teisėtumo nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė labai ribotai ir įrodymų rinkimo tokiu būdu teisėtumo iš esmės netikrino. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kadangi šis teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje turėjo būti pateikti konkretūs duomenys (veiksmai), kurie patvirtintų turimą pareigūnų informaciją apie V. K. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kurių pagrindu buvo nutarta sustabdyti nuteistojo vairuojamą automobilį ir pradėti ikiteisminį tyrimą, ir tai, kad nebuvo nustatyta, ar buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, teisinės reikšmės, vertinant ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, nagrinėjamoje situacijoje neturi. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl prieš nuteistąjį de facto atliktų KŽĮ nustatytų veiksmų ir jų pagrindu surinktų duomenų teisėtumo – jie lėmė, kad buvo nuspręsta pereiti į aktyvių veiksmų stadiją ir sustabdyti nuteistojo vairuojamą automobilį bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. V. (D. V.) ir V. V. paneigė, kad buvo atliekamas slaptas V. K. sekimas, tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. D. patvirtino, jog kriminalinės policijos pareigūnai kontroliavo nuteistojo judėjimą ir davė nurodymą, kada sustabdyti jo vairuojamą automobilį. Juo labiau kad D. V. ir V. V. nepaneigė fakto, jog buvo atliekami KŽĮ nustatyti veiksmai, tik atsakė, kad į šį klausimą atsakymas pateiktas teismui raštu, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko 2025 m. sausio 24 d. rašte, kuriame atsakymas vis dėlto nebuvo pateiktas. Be to, liudytojo V. V. parodymai, kad policija žinojo apie nuteistojo turėtą konteinerį, rodo, jog policijos pareigūnai rinko informaciją apie nuteistąjį ir jį kontroliavo dar prieš tai, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

5.4.2. Nors byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tokia informacija gauta po to, kai patruliai, gavę nurodymą iš kriminalinės policijos pareigūnų, slapta kontroliavusių nuteistojo judėjimą ir rinkusių apie jį informaciją, sustabdė jo vairuojamą automobilį ir jį patikrinę (apžiūrėję) nustatė, kad juo buvo gabenamos galimai narkotinės medžiagos. Liudytojas D. V. parodė, kad iki sulaikydami nuteistąjį policijos pareigūnai turėjo informacijos apie tai, jog nuteistasis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nors formaliai nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti sustabdžius nuteistojo vairuojamą automobilį ir atlikus jo apžiūrą dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, tačiau, vertinant visą susiklosčiusią situaciją, ikiteisminiam tyrimui pradėti reikalingi duomenys buvo gauti dėl nuteistojo neteisėtai atliekant nesankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė pareigos įvertinti, ar duomenų gavimo tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, juo labiau kad įrodymais nepripažįstami duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302/2013">2K-302/2013</a>). Juo labiau kad nesankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumas turi būti patikrintas, kai kyla įtarimų, kad teisėsaugos pareigūnai galėjo de facto atlikti tokius veiksmus, priešingas požiūris atvertų kelią teisėsaugos pareigūnų savivalei bei situacijoms, kai kyla didžiausias proceso teisingumo pažeidimo pavojus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a>), tačiau žemesnės instancijos teismai iš esmės nepatikrino, ar dėl nuteistojo faktiškai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai lėmė duomenų, reikalingų ikiteisminiam tyrimui pradėti, surinkimą, buvo atlikti teisėtai ir ar jų metu gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais.

5.4.3. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir skundžiamoje nutartyje, nepašalinęs prieštaravimų tarp liudytojo A. D. bei liudytojų D. V. ir V. V. parodymų, nenurodydamas, kodėl remiasi šių liudytojų parodymais, bet nesiremia liudytojo A. D. parodymais ir jo 2023 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu, šis teismas padarė įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl V. K. nebuvo atliekami. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai suteikė prioritetą liudytojų D. V. ir V. V. parodymams, bylos įrodymus vertino selektyviai, atsietai vienus nuo kitų, nesiekė išsamiai išnagrinėti bylos, siekdamas pateisinti bylos trūkumus nuteistojo nenaudai, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, ji nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, išvados dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų dėl nuteistojo neatlikimo padarytos neišnagrinėjus ir neaptarus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip padarant ne tik BPK 320 straipsnio 3 dalies, bet ir BPK 20 straipsnio 1 dalies, 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Byloje padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Neteisėtai atliktų neviešo pobūdžio veiksmų pagrindu gautus duomenis panaudojus ikiteisminiam tyrimui pradėti, pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vėlesni šio tyrimo veiksmai pripažintini neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija nepripažintina turinčia įrodomąją vertę, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Kadangi nagrinėjamu atveju lemiamą svarbą turinti informacija gauta neteisėtu būdu, pažeidžiant žmogaus teises, neveikiant BPK įtvirtintoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams ir neužtikrinant minimalios apsaugos nuo savavališkų veiksmų, jau tyrimo pradžioje iš nuteistojo buvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, dėl to baudžiamoji byla dėl esminių BPK pažeidimų nuteistajam nutrauktina.

5.5. Nepaneigiant argumentų dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų neteisėtumo, ginčytinos ir teismų išvados dėl duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo teisėtumo bei jų pripažinimo įrodymais, kiek tai susiję su procesiniais veiksmais pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant nuteistojo automobilio kratą, nors procesinio veiksmo atlikimo protokole nurodyta, jog buvo atlikta jo apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinis veiksmas, kurio metu automobilyje rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, buvo atliktas teisėtai, kadangi policijos pareigūnai faktiškai atliko ne automobilio apžiūrą, bet kratą, o ją atliko pažeisdami BPK 145 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, padarė išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina faktinį pagrindą atlikti V. K. vairuoto automobilio kratą, todėl padaryti BPK 149 straipsnio 10 dalies ir 1601 straipsnio 1 dalies pažeidimai nepaneigia fakto, kad nuteistojo automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, o aplinkybė, jog jomis nuteistasis disponavo, nustatyta kitomis priemonėmis, dėl to padaryti BPK pažeidimai nepripažintini esminiais. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kadangi jos padarytos netinkamai aiškinant ir taikant BPK 20 straipsnyje nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais taisykles ir nukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo praktikos aptariamu klausimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. 2K-7-141/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MC01MTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-40-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-40-511/2019">2K-7-40-511/2019</a>, 2K-7-15-648/2025, 2K-22-1214/2025). Faktinėmis aplinkybėmis panašioje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MC01MTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-40-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-40-511/2019">2K-7-40-511/2019</a>, kurioje nusikalstamai veikai nagrinėti reikšmingi duomenys buvo surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, t. y. surašant apžiūros protokolą, nors faktiškai buvo atliktas poėmis, nesant dėl to priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ar prokuroro (ikiteisminio tyrimo pareigūno) nutarimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tyrimui reikšmingų duomenų paėmimas, atliekant tai kaip apžiūrą, nors faktiškai buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – poėmis, nepažeidžia BPK reikalavimų ir nepaisant to, kad duomenys gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadas padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, tai pripažintina esminiu pažeidimu, sukliudžiusiu šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. K. didelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių dervos) laikė automobilyje.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Imbrasas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kurių pagrindu prašoma iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis jūriniame konteineryje tyčia laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad neabejotinai egzistuoja kitas asmuo, kuris atvežė jūriniame konteineryje rastas narkotines medžiagas. Tai yra tik nuteistojo pozicija, kurios patikrinti nėra galimybės. Kita vertus, net ir tikint tokia pozicija, narkotinės medžiagos kito asmens buvo atvežtos V. K. žinant ir pritariant (ginčijamas tik medžiagų kiekis, o ne faktas), jų kiekis ir rūšis jam buvo žinomi, narkotines medžiagas savo žinioje jis turėjo gana ilgą laiką, jas apžiūrėjo, perdėjo į kitą vietą, o sulaikymo dieną dalį šių narkotinių medžiagų (kelis kartus didesnę dalį, nei buvo užsakęs) paėmė su savimi ir gabeno namo, be to, buvo pasiėmęs ir narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios nebuvo užsakęs ir kuri jam nepriklausė. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis jūriniame konteineryje buvusiomis narkotinėmis medžiagomis disponavo savo nuožiūra, dėl jų priimdamas sprendimus, turėjo pasirinkimo ir veikimo laisvę. Dėl to nuteistojo pozicija, kad jis narkotines medžiagas laikė iš baimės ar grėsmės, neįtikinama. Be to, baimė ir grėsmė nešalina nei asmens kaltės (tyčios), nei baudžiamosios atsakomybės, juo labiau nelogiška, kad asmuo, palikęs tokį kiekį narkotinių medžiagų, jų ilgą laiką nepasiimtų, o jas paėmus policijos pareigūnams, nepareikalautų kompensacijos iš nuteistojo, pastarasis apie tai neužsiminė, taip pat nenurodė jokių objektyvių asmens, galimai palikusio narkotines medžiagas, kontaktų.

6.2. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju susidaro prieštaringa situacija, kadangi kasaciniu skundu ginčijama kaltė (tyčia), tačiau prašoma kaltės neigimą vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis pripažino tik patį narkotinių medžiagų buvimo ir radimo faktą, tačiau ne savo kaltę dėl nusikaltimo, nors teigė besigailintis dėl savo veiksmų, tačiau viso proceso metu nurodė, kad veika buvo atlikta ne jo iniciatyva, nors bylos medžiaga nepatvirtina tokių jo parodymų. Tuo tarpu nuteistojo parodymai, kad jo veiksmai buvo nulemti kito asmens, vertintini kaip siekis sušvelninti savo vaidmenį, parodyti, jog nusikalstama veika padaryta dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių ir iš baimės. Be kita ko, nebuvo nustatyta, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo veiksmus, priešingai, jis neigė savo valia disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Dėl to nuteistojo kaltės pripažinimas ir išreikštas gailėjimasis nėra pakankami išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

6.3. Taip pat nesutiktina su kasatoriaus argumentais dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, V. K. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis narkotinėmis medžiagomis disponavo ilgą laiką, pats ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas ir jas naudojo savo reikmėms, be to, disponavo skirtingų rūšių narkotinėmis medžiagomis ir kiekiu, kelis kartus viršijančiu labai didelį tokių medžiagų kiekį, o jas gabeno kartu veždamasis ir savo vaiką. Be to, narkotinės medžiagos tiek automobilyje, tiek jūriniame konteineryje atsirado paties nuteistojo iniciatyva, jam žinant ir pritariant. Tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, kad jam pačiam, jo sūnui ir motinai diagnozuoti įvairūs susirgimai, net iš kaltinimo pašalinus tikslą platinti narkotines medžiagas, nemažina nei nuteistojo asmenybės, nei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Dėl to, nenustačius aplinkybių, leidžiančių nusikalstamos veikos pavojingumą vertinti kaip žymiai mažesnį nei rūšinis tokių veikų pavojingumas, ir neįžvelgiant reikšmingai mažesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

6.4. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyti ir konkretizuoti reikalavimai duomenims, kuriems esant pradedamas ikiteisminis tyrimas, pakanka nustatyti nusikalstamos veikos požymius, o vertinant ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, neturi reikšmės, kokiu būdu šie požymiai nustatyti. Šiuo atveju apžiūrimame nuteistojo automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, taip pirminės automobilio apžiūros metu gauta pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką ir tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vertinant ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, neturi reikšmės, ar dėl V. K. buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ne šių veiksmų metu surinktų duomenų pagrindu, o įrodymai, kuriais remiantis priimti skundžiami teismų sprendimai, nėra susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (taip pat ir nebuvo būtina nustatyti), ar buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti reikalingi duomenys buvo gauti (surinkti) neteisėtai atliekant nesankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Jeigu kriminalinės žvalgybos subjektai turi informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektus, jie turi teisę naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, kai pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija. Tai, kad prieš nuteistojo sulaikymą ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo tam tikros informacijos apie jo galimai daromą nusikalstamą veiką, žinojo jo buvimo vietą, judėjimo kryptį ir tam, kad patikrintų informaciją ir galimai sulaikytų, pasitelkė uniformuotus policijos pareigūnus, nereiškia, jog dėl V. K. buvo vykdomi neteisėti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Nesutiktina, kad tiek pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tiek vėlesni šio tyrimo veiksmai pripažintini neteisėtais. BPK pažeidimų, padarytų fiksuojant atliktą automobilio kratą, kontekste apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-689/2021">2K-137-689/2021</a> praktika, o nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės analogiška situacija. Nėra pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kadangi jos atitinka suformuotą teismų praktiką ir yra pagrįstos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neprieštaraujančia Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato M. Zalepūgos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo ir in dubio pro reo principo taikymo

8. Kasaciniame skunde kvestionuojamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumas. Teigiama, kad pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą sudarę duomenys buvo gauti neteisėtai, dėl nuteistojo atlikus nesankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, todėl proceso veiksmai, atlikti pradėjus ikiteisminį tyrimą, taip pat laikytini neteisėtais, o šio tyrimo metu gauta informacija nepripažintina turinčia įrodomąją vertę, dėl to baudžiamoji byla nuteistajam V. K. nutrauktina. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismai, iš esmės nepatikrinę minėtų gynybos argumentų, kasatoriaus įsitikinimu, pažeidė BPK 20 straipsnio 1 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė pagrindo pritarti tokiai kasatoriaus pozicijai.

9. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo pradžią, ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (1 punktas) arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (2 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reguliavimą, policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, aiškinant BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, galimai nusikalstamos veikos požymių nustatymas neturėtų būti tapatinamas su informacijos apie galimus nusikalstamos veikos požymius gavimu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras informaciją, kurios pagrindu nustato galimai nusikalstamos veikos požymius ir kartu vadą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali gauti tiek patys asmeniškai, tiek ir iš kitų tos pačios ar kitos teisėsaugos institucijos arba jų padalinio teisėsaugos pareigūnų, kurių kompetencijai gali būti ir nepriskirta spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMzg3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-387/2023">2K-64-387/2023</a>, 2K-2-511/2024).

11. Žemesnės instancijos teismai, ištyrę byloje surinktus duomenis ir apklausę policijos pareigūnus (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose), nustatė, kad patruliavę policijos pareigūnai 2023 m. balandžio 5 d. apie 15.50 val. gavo informaciją apie automobilį, kuriame gali būti vežamos narkotinės medžiagos, ir prašymą jį sustabdyti ir patikrinti. Tuo tarpu 2023 m. balandžio 5 d. 16.07 val., vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju policijos pareigūnai, gavę informacijos apie galimai gabenamas narkotines medžiagas ir prašymą sustabdyti nuteistojo vairuojamą automobilį, taip ir padarė, o atlikę pirminę transporto priemonės apžiūrą ir radę narkotinių medžiagų, tokią informaciją perdavė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams, pastarieji ir pradėjo ikiteisminį tyrimą bei atliko tolesnius procesinius veiksmus. Nors proceso metu apklausti policijos pareigūnai nurodė gavę neviešo pobūdžio informaciją apie tai, kad V. K. disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tačiau tokios informacijos pagrindu tik buvo nustatyti galimai nusikalstamos veikos požymiai ir ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. pačiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius.

12. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad tai, jog policijos pareigūnai turėjo informacijos apie V. K. galimai daromą nusikalstamą veiką, savaime nereiškia, kad tokie duomenys surinkti (gauti) neteisėtai atliekant nesankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, o visi sustabdžius V. K. automobilį atlikti procesiniai veiksmai laikytini neteisėtais. Policijos pareigūnai, pagal savo įgaliojimus įgyvendindami teisę ir pareigą imtis visų priemonių, kad būtų išaiškintos nusikalstamos veikos ir būtų nustatyti jas įvykdę asmenys, informaciją apie atliekamus nusikalstamų veikų požymių turinčius veiksmus ir (ar) neveikimą gali rinkti ne tik atlikdami sankcionuojamus veiksmus, tačiau ir taikydami bendruosius pažinimo metodus, pavyzdžiui, stebėjimą, jeigu nerenkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, ir pan., taip pat tokia informacija gali būti gaunama ir iš kitų institucijų. Šiuo atveju nebuvo renkama informacija apie privatų V. K. gyvenimą ir apie kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje saugomas vertybes, todėl vien kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pareigūnai žinojo nuteistojo judėjimo kryptį, juo labiau kad pareigūnams iš anksčiau buvo žinoma apie jo naudojamą jūrinį konteinerį, nuo kurio sulaikymo dieną jis važiavo, gabendamas narkotines medžiagas, nesuponuoja policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir nepagrįsto nuteistojo teisių suvaržymo. Priešingai, policijos pareigūnai įgyvendino jų veiklą reglamentuojančių norminių aktų nustatytą teisę ir pareigą užtikrinti, kad nusikalstamos veikos ir jas įvykdę asmenys būtų išaiškinti (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 171, 172 straipsniai, Policijos įstatymo 5, 6, 21–25 ir kt. straipsniai).

13. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad žemesnės instancijos teismai nepatikrino, ar dėl nuteistojo de facto atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu buvo surinkti duomenys, reikalingi ikiteisminiam tyrimui pradėti, buvo atlikti teisėtai ir ar jų metu gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaltinimas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, negrindžiamas, o tokių veiksmų rezultatai yra tik pagrindas (vada) pradėti ikiteisminį tyrimą, teismui nekyla pareiga tikrinti atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo, nes visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surenkami BPK nustatytais proceso veiksmais, kurių teisiniai ir faktiniai pagrindai nurodyti BPK ir kurių atlikimo teisėtumas tikrinamas BPK nustatyta tvarka.??? Reikalavimai patikrinti teisinį ir faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą turi būti taikomi, kai kriminalinės žvalgybos duomenys perkeliami į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctMTA3My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-1073/2020">2K-77-1073/2020</a>, 2K-152-689/2020, 2K-100-628/2021, 2K-235-511/2022).

14. Nors, pagal bylos medžiagą, kaip nurodė policijos pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, buvo gauta neviešo pobūdžio informacija, kad V. K. disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tačiau tokia informacija buvo tik vada pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo grindžiama išimtinai tik BPK nustatytais veiksmais gautais ir patikrintais įrodymais, t. y. paties V. K. ir liudytojų (A. D., J. P., V. V., D. V.) apklausomis, kratų ir apžiūrų rezultatais, specialistų išvadomis ir kt. Taigi, byloje įrodinėtinos aplinkybės nebuvo grindžiamos duomenimis, surinktais taikant KŽĮ įtvirtintus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, pavyzdžiui, kasaciniame skunde akcentuojamą sekimą. Vadinasi, reikalavimas nustatyti, ar iki priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir patikrinti jų teisinį (ir faktinį) atlikimo pagrindą šiuo atveju netaikytinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-594/2025).

15. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-628/2022">2K-109-628/2022</a>, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023, 2K-83-719/2024, 2K-110-628/2024, 2K-137-813/2025). Šiuo atveju nelikus pagrįstų nepašalintų abejonių, kurios būtų kliudžiusios priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir paneigti gynybos poziciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo, nebuvo pagrindo šioje byloje taikyti in dubio pro reo principą.

16. Kita vertus, nors kasaciniame skunde aptarto klausimo kontekste remiamasi nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMi02OTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-22-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-22-699/2017">2K-7-22-699/2017</a>, joje pateikti išaiškinimai nelaikytini turinčiais precedento galią nagrinėjamu atveju. Tokia išvada darytina, nes minėtoje kasacinėje nutartyje išaiškinta, kad gynybos iškelta provokacijos versija (nebent ji yra visiškai neįtikinama) turi būti tikrinama ir tada, kai nusikalstamos veikos imitavimas oficialiai nebuvo sankcionuotas, tačiau kyla įtarimų, kad teisėsaugos pareigūnai ar pagal jų nurodymus veikiantys asmenys galėjo imituoti nusikalstamą veiką de facto, o šioje byloje gynybos keliami klausimai nebuvo susiję nei su nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimu, nei su galima provokacija.

17. Aptartų išvadų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o išvados byloje grįstos BPK nustatytais veiksmais gautais ir patikrintais duomenimis. Todėl nepritartina kasatoriui, kad, nagrinėjant nuteistojo baudžiamąją bylą, gynybos argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo nebuvo tinkamai įvertinti, o apeliacine tvarka byla nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip padarant esminius BPK ir Konvencijos nuostatų pažeidimus, kurie apeliacinės instancijos teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šie ir su jais susiję kasacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

18. Kasaciniame skunde keliamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo klausimas, nes abiejų instancijų teismai nepagrįstai įrodymais pripažino duomenis, gautus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, nuteistojo automobilyje buvo atlikta krata. Ši krata atlikta pažeidžiant BPK reikalavimus (nesant motyvuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, nesurašant protokolo), todėl duomenimis apie transporto priemonėje rastas narkotines medžiagas negalėjo būti remiamasi kaip įrodymais, grindžiant nuteistojo kaltę.

19. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai sprendė dėl daiktų (šiuo atveju narkotinių medžiagų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paėmimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareigūnai iš nuteistojo automobilio narkotines medžiagas paėmė teisėtai, atlikdami automobilio apžiūrą, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo apžiūrėdami sustabdytą nuteistojo V. K. automobilį, pareigūnai faktiškai atliko ne transporto priemonės apžiūrą, reglamentuojamą BPK 207 straipsnyje, o kratą, šio procesinio veiksmo tinkamai neįforminę, nors taip pat pripažino, kad duomenų gavimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos jų patikimumo vertinimui, padaryti BPK pažeidimai nelaikytini esminiais.

20. BPK 207 straipsnyje įtvirtinta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Apžiūra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikšmingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietą, jo padėtį ar būklę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmą netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, aprašomi, nufotografuojami arba nufilmuojami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MC01MTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-40-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-40-511/2019">2K-7-40-511/2019</a>).

21. BPK 145 straipsnyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata yra ne tik reikšmingų duomenų rinkimo, tačiau ir procesinė prievartos priemonė, kuria ribojama asmens teisė į nuosavybę, todėl ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; kratą galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

22. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje narkotinių medžiagų paėmimas iš V. K. vairuojamo automobilio buvo galimas ir atliekant apžiūrą. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali būti paimami apžiūros, kratos, poėmio, parodymų patikrinimo vietoje metu, gali būti išreikalaujami ar savanoriškai pateikiami įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar bet kokio kito fizinio asmens.

23. Byloje nustatyta, kad V. K. automobilis policijos patrulių patikrinti buvo sustabdytas 2023 m. balandžio 5 d. Molėtų plento „Vanaginės“ stotelėje. Policijos vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 39) užfiksuota, kad V. K. automobilyje aptiktos galimai narkotinės medžiagos. Apie tai buvo pranešta kriminalinės policijos darbuotojams, šie atvykę nurodytoje automobilio sustabdymo vietoje ir surašė V. K. automobilio apžiūros protokolą bei apžiūros metu paėmė šiame automobilyje laikomus daiktus, juos tinkamai supakavo, nufotografavo ir perdavė tolesniam tyrimui (1 t., b. l. 72–78). Automobilio apžiūra ir joje rastų daiktų paėmimas buvo atlikti dalyvaujant pačiam V. K.. Jis pasirašė protokole ir pastabų dėl jame nurodytų duomenų tikrumo nepareiškė.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos patruliai veikė teisėtai. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog gali būti padaryta nusikalstama veika, policijos pareigūnas gali stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnį, policijos pareigūnas, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), be kita ko, gali apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą (minėto straipsnio 5 punktas). Taigi, gavę pranešimą ir turėdami pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, policijos patruliai sustabdė V. K. vairuojamą automobilį, jį apžiūrėjo ir konstatavo, jog automobilyje yra narkotinių medžiagų. Vėliau į automobilio sustabdymo vietą atvykę kriminalinės policijos atstovai jau surastų narkotinių medžiagų paėmimą užfiksavo apžiūros protokole. Tokiam narkotinių medžiagų paėmimui, esant transporto priemonės vairuotojo sutikimui, niekaip neribojant asmens teisės į nuosavybę, kratos atlikimas nebuvo būtinas. Taigi, atliekant V. K. automobilio apžiūrą ir paimant iš jo gabentas narkotines medžiagas, įrodymų rinkimo principai nebuvo pažeisti.

25. Kasaciniame skunde aptarto klausimo kontekste remiamasi nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MC01MTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-40-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-40-511/2019">2K-7-40-511/2019</a>, tačiau joje pateikti išaiškinimai nelaikytini turinčiais precedento galią nagrinėjamu atveju. Tokia išvada darytina, nes minėtoje kasacinėje nutartyje aptariama visiškai kitokia faktinė situacija (apžiūra atlikta patekus į tarnybines patalpas, paimti kompiuterių standieji diskai, taip apribojant nuosavybės teises, apžiūra atlikta nepradėjus ikiteisminio tyrimo, atlikus veiksmus, kurie negalimi atliekant gauto skundo patikslinimą pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį).

26. Abiejų instancijų teismai, įvertinę visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, padarė motyvuotą išvadą, kad V. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis (jas gabeno). Kasacinio skundo argumentai skundžiamos nutarties išvadų nepaneigia. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl BK 2 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo

27. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 2 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes, apeliacinės instancijos teismui iš nuteistajam pateikto kaltinimo pašalinus aplinkybę dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimo, nebuvo tinkamai įrodyta nuteistojo kaltė dėl tyčios laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jūriniame konteineryje; nuteistajam inkriminuotas narkotinės medžiagos kiekis jūriniame konteineryje atsirado ne jo valia. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrįsta.

28. Teismų praktikoje neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamas šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>, 2K-421/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228-511/2017">2K-228-511/2017</a>). Svarbu tai, kad laikydamas narkotines ar psichotropines medžiagas kaltininkas suvokė, jog jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131/2008">2K-131/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228-511/2017">2K-228-511/2017</a>). Taikant BK 260 straipsnį kaltininkui apie disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį pakanka suvokti bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas tokias medžiagas platinti nėra šio nusikaltimo sudėties privalomas požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014, 2K-452-788/2016, 2K-84-489/2017).

29. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. K. savo naudotame jūriniame konteineryje laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas BK 2 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies taikymas kasaciniame skunde nepagrįstai siejamas išimtinai su tikslo dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip jas platinti nebuvimu. Nors apeliacinės instancijos teismas aplinkybę dėl pastarojo tikslo turėjimo iš kaltinimo pašalino, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis neneigė pats vartojęs narkotines medžiagas, o iš pažįstamo asmens jų užsisakė būtent asmeniškai vartoti. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas pripažinimas neįrodytu ir jo pašalinimas iš kaltinimo savaime nepaneigia nuteistojo kaltės – tiesioginės tyčios – dėl narkotinės medžiagos laikymo jūriniame konteineryje, kadangi, kaip jau minėta, tikslas nėra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis.

30. Be kita ko, nuteistojo kaltės nepaneigia ir tai, kad jis nebuvo kaltinamas nei narkotinių medžiagų įgijimu, nei jų platinimu. Pagal teismų praktiką, šių medžiagų neteisėto laikymo veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnį, nėra svarbūs argumentai, kad kaltininkas pats jų negamino, kad jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas (pagal BK 260 straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai), bei tai, ar kaltininkas šias medžiagas laikė savo naudai, siekė turėti jas kaip nuosavas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228-511/2017">2K-228-511/2017</a>). Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių įrodytumui nėra reikšminga, kad nuteistajam nebuvo inkriminuotos kitos BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos.

31. Žemesnės instancijos teismai byloje nustatytomis aplinkybėmis pakankamai išsamiai ir pagrįstai motyvavo, kad V. K. žinojo apie savo naudotame jūriniame konteineryje buvusią dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jis pats neneigė tai žinojęs ir suvokęs, jog jų kiekis yra didelis. Šių medžiagų atsiradimas jūriniame konteineryje be kaltinamojo valios nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, narkotinių medžiagų laikymui inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra narkotinės. Nagrinėjamu atveju V. K. tai suvokė, nes laikinojo sulaikymo dieną automobiliu gabeno 974,852 g kanapių (antžeminių dalių) ir 371,41 g kanapių dervos (kurias paėmė būtent iš šio konteinerio). Taigi, nuteistasis narkotinėmis medžiagomis disponavo savo nuožiūra, o tai patvirtina ir jo tiesioginę tyčią laikyti narkotines medžiagas.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismai, šios kaltinimo dalies kontekste vertindami byloje surinktus įrodymus, vadovavosi BPK nuostatomis, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą nusprendė, kad V. K. savo žinioje turėjo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, buvusios ir jūriniame konteineryje, todėl pagrįstai pripažino, kad nuteistasis šią medžiagą laikė.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

33. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nepripažino nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi ir padėjo šią veiką išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su tokia kasatoriaus pozicija nesutinka.

34. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a>).

35. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS01OTQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-594/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-594/2025">2K-7-29-594/2025</a> ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS01OTQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-594/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-594/2025">2K-7-29-594/2025</a>). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).??? Tuo tarpu padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažintini atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>).???

36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o tokiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, jog nuteistojo prisipažinimas kaltu iš dalies nebuvo savanoriškas ir buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, be to, jam neišreiškus neigiamo savo poelgio vertinimo, nenustatytas ir nuoširdus jo gailėjimasis.

37. Kaip nustatyta byloje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. K. kaltę pripažino iš dalies, nepripažindamas tikslo platinti narkotines medžiagas. Kadangi šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino kaip nepagrįstai inkriminuotą, jos neigimas nelėmė sprendimo dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo. Byloje nustatytos aplinkybės, kurias pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, leidžia spręsti, kad V. K. su policijos pareigūnais bendradarbiavo ne nuo pradžių, kai buvo jų sustabdytas, kadangi nurodė, jog automobilyje draudžiamų daiktų nėra, o apie jūriniame konteineryje ir namuose esančias narkotines medžiagas nurodė tik po to, kai narkotinių medžiagų buvo rasta jo vairuotame automobilyje. Be to, V. K. laikėsi bendros pozicijos, kad neteisėtai pasielgė dėl patiklumo ir prieš savo valią, nes niekas jo neatsiklausė, ar gali palikti tokį kiekį narkotinių medžiagų jūriniame konteineryje, o jis bijojo dėl savo ir šeimos saugumo, todėl nieko nedarė ir apie narkotines medžiagas policijai nepranešė. Tuo tarpu skirtingų apklausų metu nuteistojo nurodytos besiskiriančios aplinkybės dėl disponavimo narkotine medžiaga – kanapių derva, kurias pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo nuosprendyje (todėl teisėjų kolegija jų nekartoja), neleidžia jo pozicijos dėl kaltės pripažinimo vertinti kaip nuoseklios. Aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad nuteistasis pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir tik dėl jo prisipažinimo nusikalstama veika buvo išaiškinta.

38. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. K. išreikštas gailėjimasis buvo deklaratyvus, o jo pozicija, jog jūriniame konteineryje rastas narkotinės medžiagos kiekis atsirado ne jo iniciatyva, rodo, kad nuteistasis, bandydamas atsakomybę dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų atsiradimo jūriniame konteineryje perkelti kitam asmeniui, nepakankamai kritiškai vertino savo paties nusikalstamą elgesį ir taip siekė sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, teigdamas, jog narkotines medžiagas jūriniame konteineryje paliko jo pažįstamas asmuo, jokių šio asmens duomenų, taip stengdamasis prisidėti prie nusikalstamos veikos išaiškinimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir (ar) teismams nenurodė, nors teigė jį pažįstantis labai seniai, nuo vaikystės laikų. Šios aplinkybės ne tik patvirtina išvadą, kad nuoširdus nuteistojo gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nenustatytas pagrįstai, tačiau ir paneigia kasatoriaus poziciją, jog tik dėl paties V. K. prisipažinimo buvo išaiškinta jam inkriminuota nusikalstama veika.

39. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nusprendė nesant pagrindo pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

40. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes ši žemesnės instancijos teismų išvada padaryta netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir nukrypstant nuo teismų praktikos.

41. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022).

42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.), tačiau kaltininko liga ar psichikos sveikatos būklė teismų praktikoje savaime nėra pripažįstamos išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-942/2022">2K-16-942/2022</a>, 2K-278-489/2022).

43. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTYyOC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-628/2024">2K-218-628/2024</a>, 2K-9-387/2025 ir kt.). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

44. Kasaciniame skunde mažesnis nuteistojo V. K. padaryto nusikaltimo pavojingumas motyvuojamas tuo, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinė, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, taigi, nepateko į apyvartą, o apeliacinės instancijos teismas pašalino aplinkybę dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti dalį narkotinių medžiagų. Vis dėlto nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, disponuodamas labai dideliais dviejų rūšių narkotinių medžiagų kiekiais, padarė labai sunkų baigtą nusikaltimą. Abiejų instancijų teismai pagrįstai įvertino, kad, pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nuteistojo disponuotų narkotinių medžiagų kiekiai kelis kartus viršijo labai dideliais pripažįstamus tokių medžiagų kiekius (kanapių (antžeminių dalių) – 6 kartus, o kanapių dervos – beveik 3 kartus). Be to, nors disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti gali būti laikomas pavojingesne nusikalstama veika, nes gali sukelti neigiamų padarinių dideliam skaičiui pašalinių asmenų, jeigu šios medžiagos būtų išplatintos, tačiau savaime tokio tikslo nebuvimas nepadaro veikos mažiau pavojinga nei rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pavojingumas. Net ir nenustačius minėto tikslo, disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu laikomas labai sunkiu nusikaltimu ir kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taigi, tikslo nebuvimas veikoje atitinka rūšinį tokios nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl savaime negali jo mažinti.

45. Kasatorius taip pat teigia, kad mažesnis yra ir paties nuteistojo V. K. asmenybės pavojingumas, nes nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, be to, nuteistasis nėra baustas administracine tvarka, skundžiamų teismų sprendimų priėmimo metu dirbo, turėjo legalų pajamų šaltinį, yra vedęs, turi sūnų, kuris turi sveikatos problemų, kaip ir pats nuteistasis. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes, kurias nurodo kasatorius, teismas atsižvelgia skirdamas bausmę – parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas jos dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Juo labiau, kaip argumentuota anksčiau, žemesnės instancijos teismai nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė pagrįstai.

46. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tapačias kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl, kasatoriaus vertinimu, mažesnio nusikalstamos veikos pavojingumo, teigiamos nuteistojo asmenybės charakteristikos ir sūnaus sveikatos būklės nuteistojo V. K. gynėjas akcentavo ir apeliaciniame skunde. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 42–43, 45–46 punktų matyti, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertintos ne tik nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, bet ir aplinkybės dėl nuteistojo teigiamos charakteristikos, jo ir jo šeimos narių (sūnaus ir motinos) sveikatos, taip pat atsižvelgta į aplinkybes, susijusias su nuteistojo profesine veikla. Nors kasatorius šias aplinkybes pakartotinai nurodo kasaciniame skunde, tačiau jame neįžvelgtina argumentų, patvirtinančių, kad išvada, jog minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę, o jam paskirta sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, padaryta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

47. Iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme kasatorius pateikė ir papildomus duomenis, kuriais papildomai grindė kasacinio skundo prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sudėtingos nuteistojo sveikatos būklės. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujų pateiktų duomenų netiria ir jų nevertina, tačiau pažymi, kad šiais duomenimis tik detalizuojama informacija apie nuteistojo sveikatos būklę, kuri abiejų instancijų teismams buvo žinoma ir, kaip jau buvo nustatyta, įvertinta kartu su kitomis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimui spręsti reikšmingomis aplinkybėmis.

48. Nors byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą nusikalstamą veiką (narkotinės medžiagos buvo rastos policijos pareigūnų ir nepateko į apyvartą ir kt.) ir nuteistojo asmenybę (yra dirbantis, turi sūnų, įvertinant nuteistojo ir jo šeimos narių sveikatos būklę ir kt.), yra svarbios, tačiau šias aplinkybes abiejų instancijų teismai įvertino tiek spręsdami skirtinos bausmės klausimą, tiek ir tinkamai vadovaudamiesi baudžiamuoju įstatymu ir pripažino, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo asmenybę ir jo padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingas. Be to, tai, kad V. K. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, nepatvirtina ir kasaciniame skunde akcentuojamos dėl bausmės kilsiančios neigiamos pasekmės nuteistojo šeimos ryšiams, jo resocializacijai ir pan. Bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, apie kuriuos asmuo informuojamas baudžiamajame įstatyme nustatant draudžiamas veikas ir sankcijas už jas, todėl, pažeisdamas nustatytus draudimus, pats kaltininkas prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką, taigi, ir atsakomybę už kilsiančias pasekmes.

49. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo teismų praktikos aptariamu klausimu, su tokia pozicija nesutiktina. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas sprendžiamas individualiai kiekvienoje byloje, vertinant nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą mažinančias aplinkybes. Aplinkybė, kad kitose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo taikytos aptariamos baudžiamojo įstatymo nuostatos, savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies, o nagrinėjamu atveju baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustatyta.

50. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, tinkamai taikydami baudžiamąjį įstatymą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo nuteistajam V. K. skirti bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

51. Patikrinus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), apibendrinant visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Zalepūgos kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas