Nr. DOK-98
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01408-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 8 d. paduotu atsakovės M. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė M. S. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei M. S. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nutraukė 2024 m. gegužės 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė M. S. pardavė ieškovui M. S. automobilį „Ford Focus 1.6 SCTi“ už 5700 Eur kainą ir taikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovės 5700 Eur, įpareigojo ieškovą grąžinti ginčo automobilį atsakovei, priteisė ieškovui iš atsakovės 1521,53 Eur nuostolių atlyginimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu atsakovė M. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tačiau ieškovas, kaip pirkėjas, šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, o bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovą nuo šios pareigos vykdymo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad „įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, kai pardavėjo suteikiama daiktu kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.3641 straipsnio 1, 3 dalys)“. Tačiau garantinis terminas gali būti ir nenustatytas, ypač tais atvejais, kai parduodamas naudotas daiktas su seniai pasibaigusia gamintojo (pardavėjo) garantija. CK 6.3641 straipsnio 1, 3 dalys nenustato jokių garantinių terminų ar atsakovės pareigos suteikti jos parduotai 11 metų senumo prekei garantinius terminus. Todėl teismo argumentai apie įrodinėjimo pareigos perkėlimą atsakovei yra nepagrįsti, todėl būtina vadovautis bendrąja taisykle, nustatyta CK 6.333 straipsnio 1 dalyje.
2. Priešingai nei nustatė teismai, byloje visiškai nėra įrodyta: pirma, kad teismų nurodyti „defektai“ egzistavo ginčo automobilio pardavimo metu, todėl jie negali būti laikomi paslėptais; antra, kad teismo nurodyti „defektai“ yra esminiai, trukdantys naudoti ginčo automobilį pagal jo paskirtį ir kurių negalima pašalinti; ir trečia, kad dėl tokių „defektų“ reikėtų taikyti ultima ratio priemonę – nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Teismai šioje byloje nepagristai atmetė valstybės įgaliotos institucijos Techninių apžiūrų centro darbo rezultatą – ginčo automobilio techninės būklės patikrą ir vertinimą kaip techniškai tvarkingą, galintį saugiai dalyvauti eisme.
3. Nei vienas iš trijų ieškovo pasirinktų autoservisų savo išvadose nenurodė, kad ginčo automobilio negalima naudoti pagal paskirtį (aiškiai įvardijant priežastis) ar kad automobilio negalima ar netikslinga suremontuoti. Teismai nepadarė pagrįstos išvados, kodėl ginčo automobilio negalima naudoti pagal paskirtį ar kad jo negalima arba netikslinga remontuoti. Teismų išvada, kad „yra tinkamas ir pakankamas pagrindas sutarties nutraukimui ir restitucijos taikymui“ yra visiškai nepagrįsta. Teismai nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir juose nurodytų trijų civilinės atsakomybės sąlygų: pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>).
4. Teismai priteisė per didelį – 1521 Eur nuostolių atlyginimą – sudarantį daugiau nei ketvirtadalį automobilio kainos. Atsakovė geranoriškai pasiūlė savo lėšomis suremontuoti ginčo automobilį, pašalinti jau po jo pardavimo atsiradusį trūkumą – alyvos nuotėkį, tačiau ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. Taigi, ne atsakovė, o būtent ieškovas nebendradarbiavo sprendžiant šį ginčą. Atsakovei nesuprantama, kam ieškovui reikėjo nepagrįstai ir neprotingai didinti šias išlaidas kreipiantis net į tris autoservisus. Ieškovo patirtos 968 Eur išlaidos UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas dėl transporto priemonės „Ford Focus“ ir dėl pažeistų teisių gynimo yra per didelės, neadekvačios suteiktoms paslaugoms.
5. Parduotų daiktų trūkumų faktą. t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>. 25 punktas). Ieškovas savo įrodinėjimo pareigos šiame procese neįvykdė, o teismas faktiškai neteisėtai atleido ieškovą nuo šios įrodinėjimo pareigos.
6. Dėl atsuktos automobilio ridos teismų nustatytos aplinkybės – CarVertical (UAB „CV Group), UAB „Inchcape Motors“ teikiami duomenys nėra oficialūs, valstybės institucijų tvarkomų registrų duomenys, todėl jais negalima remtis šio pobūdžio bylose ir laikyti juos patikimais įrodymais.
7. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) – dėl visiško teismo sprendimo motyvų nebuvimo tam tikrais klausimais: teismai šiame procese tinkamai nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad būtent ieškovas, o ne atsakovė turėjo įrodinėjimo pareigą įrodinėti faktines aplinkybes: a) tiek dėl defektų nustatymo; b) tiek defekto tokio reikšmingumo (esmingumo), kad dėl jo negalima naudoti ginčo automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį; c) tiek dėl defektų buvimo jau automobilio pardavimo metu; byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti ieškovo teiginį, kad atsakovė atsuko (dirbtinai sumažino) ginčo automobilio ridą, ir nėra patikimo įrodymo, kad rida realiai galėjo būti atsukta; atsakovė negali būti kaltinama ir būti atsakinga bei patirti neigiamas finansines pasekmes už tai, kas teoriškai galėjo būti atlikta kitų užsienyje gyvenančių asmenų, trejus metus iki atsakovei tampant ginčo automobilio savininke.
8. Teismas šioje byloje pažeidė civilinio proceso principus: pirma, rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), nes ieškovas teismo buvo nepagrįstai atleistas nuo rungimosi ir įrodinėjimo pareigos (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). To, ko neįrodė ieškovas, teismas pagrindė savo paties išvadomis bei skaičiavimais, kurie ne tik neturi nei vieno juos patvirtinančio įrodymo, bet ir akivaizdžiai prieštarauja gausiems bylos medžiagos įrodymams. Antra, šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes atsakovės atžvilgiu tokius pačius neatitikimus, kai buvo palyginti rodmenys automobilio pardavimo metu su senais 2021 m. rodmenimis, kai atsakovė dar nebuvo įgijusi šio ginčo automobilio, teismai laikė ne autoservise padarytą klaidą, o atsakovės neteisėtu ridos atsukimu, nors tam byloje nėra įrodymų. Trečia, teisėjų ir teismų nepriklausomumą ir nešališkumą (CPK 21 straipsnis), nes byloje teismas buvo šališkas tiek paskirstant įrodinėjimo pareigas byloje, tiek nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimais, kurie buvo nepalankūs ieškovui, bet palankūs atsakovei, tačiau, vis tiek teismas išsprendė bylą ieškovo naudai.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisiu gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-687/2015">3K-3-142-687/2015</a>; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>). Teismai savo sprendimuose (nutartyje) praktiškai neskyrė dėmesio klausimams, susijusiems su daikto kokybės trūkumų pobūdžiu. Teismų sprendimuose nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti. Be to, teismai aiškiai ir argumentuotai nepasisakė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų. Sprendime nėra teismo pasisakymų ir argumentų apie tai, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą. Atsakovės vertinimu, pagrįstu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, neatsakius j šiuos klausimus, negalima tinkamai išnagrinėti bylos ir spręsti apie atsakovės atsakomybę bei ieškovo teisių gynimo būdo parinkimą.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad „pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisių gynimo būdas nėra taikomas tais atvejais, kai daikto trūkumų nėra galimybės pašalinti, o sąvoka „jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ aiškintina plačiai, t. y. kaip apimanti tuos atvejus, kai trūkumų šalinimas yra neproporcingas, atsižvelgiant į trūkumų pašalinimo kainą, trukmę, daikto vertę ir kainą, ir (ar) kitas aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTM3OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-378/2023">e3K-3-297-378/2023</a>). Šių klausimų nesprendė ir bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai, nors privalėjo.
11. Dėl ieškovo (kaip vartotojo) teisių apsaugos nepagrįsto suabsoliutinimo teismų sprendimuose – teismai sukūrė tokią situaciją, kuri Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos yra vertinama kaip nesuderinama su proporcingumo principu, kai teismai nusprendė maksimaliai (ultima ratio būdu sutarties nutraukimu bei restitucijos taikymu) suvaržyti atsakovės interesus dėl neįrodytų, natūralaus susidėvėjimo sukeltų ir mažareikšmių ieškovo interesų gynimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti V. S. 225 (du šimtus dvidešimt penkis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 8 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 478, mokėjimo kodas ZP07226.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė
