Dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo tikrosioms sandorio šalims

Nr. DOK-18

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01181-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 2 d. paduotu atsakovės L. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė L. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. V. dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo tikrosioms sandorio šalims; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Aurera“, Šilutės rajono savivaldybė, atstovaujama Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovė L. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino atnaujinimą (CK 1.132 straipsnio 2 dalis). Ieškovė su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 18 metų. Ieškovė praleistą ieškinio senaties terminą įrodinėjo vienintele aplinkybe – ieškovė tik po jos sutuoktinio ir atsakovės sūnaus mirties sužinojo apie atsakovės atsisakymą perleisti jai ir (ar) jos vaikams (atsakovės vaikaičiams) ginčo sandorio pagrindu įgytą turtą, iki tol jokio ginčo dėl turto su atsakove nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tačiau toks apeliacinės instancijos teismo aiškinimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad svarbiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., asmens sunki liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, ypač gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2010">3K-3-327/2010</a> ir kt.). Ieškovė, žinodama apie tai, kad ginčo sandoris buvo apsimestinis, nuo jo sudarymo momento praėjus daugiau kaip 18 metų kreipėsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, tai neatitinka apdairaus ir rūpestingo žmogaus standarto. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio atnaujinimo klausimą, nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovės tariamai pažeistų interesų apsaugai prieš teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad ginčo sandoris buvo sudarytas, turint nesąžiningų ketinimų ir siekiant išvengti galimų neigiamų materialinių padarinių ieškovės šeimai atsiradimo – banko lengvatinės paskolos nesuteikimo, taip pat kad turtas buvo įgytas iš nelegaliai gautų pajamų. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir perkėlus pirkėjų teises ieškovei ir jos mirusiam sutuoktiniui, ieškovė praturtėtų iš savo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, gindamas nesąžiningos proceso šalies – ieškovės – interesus ir atnaujindamas ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams, pažeidė teisės principą „iš neteisės teisė nekyla“.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. V. 587 (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 348, mokėjimo kodas ZP05421.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė