Baudžiamoji byla Nr. 2K–297/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.5.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,
išteisintajam J. V.,
išteisintojo gynėjui advokatui S. Zabitai,
nukentėjusiajam V. S.,
nukentėjusiojo atstovei advokatei R. Šeperienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo J. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendžiu J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys bei jo reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas iš J. V. atmesti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, bei prokuroro, prašiusio panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K–297/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.5.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,
išteisintajam J. V.,
išteisintojo gynėjui advokatui S. Zabitai,
nukentėjusiajam V. S.,
nukentėjusiojo atstovei advokatei R. Šeperienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo J. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendžiu J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys bei jo reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas iš J. V. atmesti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, bei prokuroro, prašiusio panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
J. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. gegužės 2 d., apie 9 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), medine lazda tyčia sudavė vieną smūgį V. S. į kairės rankos žastą ir padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo žastikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kasaciniu skundu išteisintasis J. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinio teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta klaidingai interpretuojant faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškinant ir taikant materialines bei procesines teisės normas. Kasatorius nesutinka su teismo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė šališką nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus tiek rašytinius įrodymus, tiek ir liudytojų parodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis.
Anot išteisintojo, tai, kad jis nepadarė nusikaltimo, patvirtina ne tik jo paties, bet ir liudytojais teismo posėdžiuose apklaustų J. V., S. V., V. R., A. S., R. S., S. Š. parodymai, taip pat byloje esanti liudytojos J. V. darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) pažyma. Šie vienas kitą papildantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimo vietoje ir laiku kasatoriaus nebuvo ir negalėjo būti.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino eksperto S. J. parodymus, kai jis teismui patvirtino eksperto išvadą, kuri yra tik tikėtina. Nukentėjusiojo V. S. daryto pokalbio tarp jo ir kasatoriaus stenogramoje taip pat nėra jokios kalbos, kad kasatorius sudavė smūgį nukentėjusiajam, o vien derybos, kurias inicijavo ir netgi provokavo pats nukentėjusysis, dėl piniginių sumų susitaikymo atveju negali būti vertinamas kaip kasatoriaus kaltės įrodymas.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų A. M. ir V. Š. parodymų. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje gana aiškiai pasisakė dėl šių liudytojų parodymų. Teismas taip pat patikrino liudytojo V. R. versiją.
Išteisintojo J. V. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties
Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Aprašomosios dalies pradžioje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas.
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės išdėstytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti J. V. prašymą – panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendį – nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai, bei 20 straipsnio 5 dalį dėl įrodymų vertinimo taisyklių.
Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi teisingai nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, neišdėstė, neaprašė teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo V. S., liudytojų A. B., V. Š. parodymų apie įvykio aplinkybes. Šių asmenų parodymai pagrindžia J. V. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo ir yra svarbūs priimant teisingą teismo sprendimą, todėl turi būti nurodyti teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos išvados dėl įrodymų vertinimo taip pat nėra tinkamos. Teismas, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų, nepasisakė, kodėl atmeta nukentėjusiojo V. S. parodymus, detaliai neanalizavo liudytojų A. S., A. B., V. Š. parodymų, atmetė juos tik todėl, kad šie parodymai yra išvestiniai, nors tokia išvada yra nepakankama.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti abejonių dėl J. V. buvimo Vilniuje: neišreikalavo rašytinių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo parodymus, kad jis įvykio dieną, būdamas Vilniuje, J. V. individualios įmonės vardu pirko prekes, skirtingai nei nurodo kasatorius, nepatikrino liudytojo V. R. parodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingas išvadas dėl nukentėjusiojo V. S. slapta daryto pokalbio tarp jo ir J. V. įrašo. Vertindamas šio įrašo turinį, teismas nurodė teiginius, kurių minėtame įraše nėra. Be to, teismas nepatikrino šio įrašo teisėtumo, t. y. ar jis atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalį bei 20 straipsnio 5 dalį, tačiau šio teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl padarytų pažeidimų buvo šališkas, niekuo nepagrįsta.
Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendis gali būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Tuo tarpu kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 dalis).
Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos BPK 58 straipsnyje numatytos aplinkybės, kuri būtų pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė minėtus BPK pažeidimus, pati savaime nereiškia teismo šališkumo.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo apeliacinių skundų ir padarė esminį BPK pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasacinio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo V. S. pareikštas prašymas priteisti iš J. V. 500 Lt atstovavimo išlaidų šiuo metu negali būti sprendžiamas, nes J. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas galutinai dar nėra išspręstas, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
