Dėl to, kad 2018 m. spalio 4 d. Gedimino pr

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-80-594/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02358-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.45

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovo advokato Algimanto Šindeikio (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi pagal pareiškėjų R. M. ir V. D., atstovaujamų atstovo advokato A. Šindeikio, pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas ėjusiam S. S., Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusiam A. S., Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais pareigas ėjusiam T. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 547 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad 2018 m. spalio 4 d. Gedimino pr. 11, Vilniuje, jis (jie), pažeisdamas (-i) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2018 m. rugsėjo 11 d. įstatymo redakcija) 6 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 42 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (2018 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, atsisakė pateikti pareiškėjoms R. M. ir V. D., kaip visuomenės informavimo priemonių atstovėms (žurnalistėms), 2018 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 461 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“ (toliau – ir pasitarimas) garso įrašą, taip buvo pažeistos pareiškėjų teisės gauti, rinkti bei skleisti informaciją ir sutrukdyta joms atlikti savo profesines pareigas. Šia nutartimi pareiškėjos R. M. ir V. D. pripažintos nukentėjusiosiomis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusiam A. S., Ministro Pirmininko pareigas ėjusiam S. S., Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais pareigas ėjusiam T. B. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Iš valstybės S. S. priteista 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir nukentėjusiųjų R. M., V. D. atstovo advokato A. Šindeikio apeliacinis skundas netenkintas (atmestas).

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nutartimi nukentėjusiųjų R. M., V. D. atstovo advokato A. Šindeikio prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti; S. S. ir (arba) A. S. arba kitą atsakingą asmenį pripažinti padarius ANK 547 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą ir paskirti administracinę nuobaudą; iš administracinį nusižengimą padariusio (-ių) asmens (-ų) nukentėjusiosioms R. M. ir V. D. priteisti po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė apibrėžiama kaip vykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Pagal ANK 547 straipsnio 1 dalies dispoziciją šio administracinio nusižengimo subjektai gali būti tiek įstaigų, tiek institucijų vadovai. Todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, aiškindamas paminėto administracinio nusižengimo sudėtį ir konstatuodamas, kad šio nusižengimo subjektas gali būti tik juridinio asmens – valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovas, nepagrįstai susiaurino subjektų, kuriems gali būti taikoma administracinė atsakomybė už šio nusižengimo padarymą, ratą.

5.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 97 straipsnyje nustatyta, kad Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį Vyriausybės kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas, kuris yra Vyriausybės vadovas. Paminėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris. Pagal to paties įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 11 punktą Vyriausybės kancleris atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nors Vyriausybės kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, tačiau pagal Vyriausybės įstatymą jis yra pavaldus Ministrui Pirmininkui, t. y. Vyriausybės kancleris turi savo tiesioginį vadovą – Ministrą Pirmininką.

5.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020 konstatavo, kad nukentėjusiųjų R. M., V. D. ir kitų žurnalistų teises pažeidė Vyriausybės kanceliarija, tačiau minėtoje byloje nebuvo aiškinamasi, koks konkretus asmuo priėmė sprendimą atsisakyti žurnalistams pateikti jų prašomą informaciją. Vien aplinkybė, kad LVAT konstatavo, jog Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teisę skleisti informaciją, nereiškia, kad prie šio teisės pažeidimo neprisidėjo jokia kita valstybės institucija, pavyzdžiui, Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas asmeniškai, Vyriausybės atsakomybės klausimas minėtoje administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas. Bet kuri įstaiga (ar privati, ar viešoji) veikia per konkrečius fizinius asmenis, kurie priima atitinkamus sprendimus, todėl šioje byloje turėjo būti nustatyta, koks konkretus fizinis asmuo (asmenys) priėmė sprendimą atsisakyti žurnalistams pateikti jų prašomą informaciją. Vyriausybės kanceliarija yra neatsiejama nuo pačios Vyriausybės, kadangi Vyriausybės kancleris yra tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui. Todėl nustačius, kad Vyriausybės kancleris trukdė žurnalistams vykdyti jų profesines pareigas, būtų teisinis pagrindas aiškintis, ar Vyriausybės kancleris tokį sprendimą priėmė vienas, tik savo iniciatyva, ar, būdamas pavaldus Ministrui Pirmininkui, priėmė sprendimą Ministro Pirmininko nurodymu. Net ir nenustatę tuometinio Vyriausybės kanclerio atsakomybės, bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą tirti ir išsiaiškinti, ar šiuo atveju egzistavo tuometinio Ministro Pirmininko atsakomybė, kadangi, kaip minėta, pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį atsako ir valstybės institucijų vadovai. Žemesniųjų instancijų teismai, aiškindamiesi aplinkybes tik dėl tuometinio Vyriausybės kanclerio atsakomybės, padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą.

5.4. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pateikė įrodymus, kad asmuo, kuris buvo tiesiogiai pavaldus ne Vyriausybės kancleriui, o Ministrui Pirmininkui, t. y. T. B., nurodė, jog pasitarimo garso įrašas nebus pateiktas. Tokiu atveju yra du administracinio nusižengimo subjektai, nes sprendimas atsisakyti pateikti pasitarimo garso įrašą buvo priimtas dviejų valstybės institucijų vadovų, t. y. tiek tuometinio Vyriausybės vadovo S. S., tiek Vyriausybės kanceliarijos vadovo A. S., tiesiogiai atsakingo už jo vadovaujamos įstaigos – Vyriausybės kanceliarijos atsisakymą pateikti prašomą informaciją.

5.5. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nepateikė motyvų dėl byloje pateiktų įrodymų – viešų S. S. pareiškimų (duomenys neskelbtini) ir dienraščiui „(duomenys neskelbtini)“ (2018 m. spalio 4 d. pats S. S., dar esant nesunaikintam pasitarimo garso įrašui, viešai pareiškė, kad šis garso įrašas žurnalistams (inter alia (be kita ko), nukentėjusiosioms) nebus pateiktas) ir kartu neįvertino aplinkybės, kad Vyriausybės kancleris A. S. vykdė viešai Ministro Pirmininko S. S. išreikštą valią nepateikti pasitarimo garso įrašo nukentėjusiosioms ir kitiems žurnalistams, t. y. tokiu būdu gavo savo tiesioginio vadovo nurodymą prašomos informacijos neteikti. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų taip pat nevertino.

5.6. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės subjektas galėtų būti tik Vyriausybės kanceliarijos vadovas, padaryta netinkamai aiškinant ANK 547 straipsnio 1 dalies nuostatas. Administracinės atsakomybės subjektas šiuo atveju gali būti ir valstybės institucijos – Vyriausybės vadovas, t. y. Ministras Pirmininkas. Dėl teismų padaryto esminio materialiosios teisės pažeidimo liko neištirta ir nepasisakyta, ar tuometinis Ministras Pirmininkas S. S. prisidėjo prie sprendimo atsisakyti nukentėjusiosioms ir kitiems žurnalistams pateikti prašomą informaciją priėmimo.

5.7. Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybės kancleris, be kita ko, įstatymų nustatyta tvarka Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes.

5.8. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios, siekdamos gauti pasitarimo garso įrašą, kreipėsi tiek bendraisiais Vyriausybės administruojamais elektroniniais paštais, tiek siuntė prašymą konkrečių darbuotojų, patarėjų, atsakingų už informacijos pateikimą žurnalistams, elektroniniais pašto adresais. Žurnalistė B. D., prašydama gauti tą pačią informaciją kaip ir nukentėjusiosios, taip pat kreipėsi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ir ne iš nukentėjusiųjų, Vyriausybės kancleris A. S. tiesiogiai buvo gavęs kitos žurnalistės prašymą pateikti tą pačią informaciją.

5.9. Pats A. S. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad apie tai, jog žurnalistai kreipėsi į Vyriausybę ir Vyriausybės kanceliariją dėl pasitarimo garso įrašo pateikimo, jis žinojo. Apie tai plačiai buvo aptarinėjama ir viešojoje erdvėje, todėl A. S., būdamas Vyriausybės kanceliarijos vadovas, negalėjo nežinoti, kad žurnalistai kreipėsi į Vyriausybę ir Vyriausybės kanceliariją su prašymais pateikti pasitarimo garso įrašą. Be to, nukentėjusiųjų prašymai pateikti informaciją buvo pateikti ir atsisakymai pateikti informaciją gauti, kai prašomas garso įrašas dar nebuvo sunaikintas.

5.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien dėl to, jog pats A. S. asmeniškai, tiesiogiai neatsisakė pateikti prašomos informacijos, jis neatsako pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismo išaiškinimai, kad pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį įstaigos vadovas atsako tik tada, jei jis asmeniškai (o ne jo vadovaujama įstaiga oficialiai) gavo prašymą pateikti informaciją ir jis asmeniškai atsisakė pateikti informaciją, nepagrįstai leidžia išvengti administracinės atsakomybės asmeniui, kuris yra atsakingas už įstaigos veiklą ir už jos tinkamą pareigos teikti informaciją žurnalistams įgyvendinimą. Toks šios normos aiškinimas neatitinka jos tikslo – nubausti asmenis, kurie trukdo žurnalistams atlikti savo profesines pareigas, gauti informaciją. Įstaigos vadovui asmeniškai nusišalinant nuo sprendimo pateikti prašomą informaciją priėmimo ir jo įgyvendinimą pavedant savo pavaldiniams, jam apskritai niekada negalėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį. Toks aptariamos normos aiškinimas pažeidžia bendrąjį teisės principą ubi ius – ibi remedium (kur teisė, ten ir jos gynyba, t. y. įstatymas, suteikdamas teisę, duoda ir jos gynimo įrankį (poveikio priemonę)) ir paverčia ANK 547 straipsnio 1 dalį „mirusia“ norma, kuri negalėtų būti taikoma, net ir esant akivaizdžiai administracinio pažeidimo sudėčiai.

5.11. Vilniaus apygardos teismas paminėtai apylinkės teismo išvadai pritarė, papildomai nurodydamas, kad nors A. S. galimai žinojo apie nukentėjusiųjų ir kitų žurnalistų prašymą, tačiau jis jokiu būdu neatsisakė pateikti prašomos informacijos. Toks teismo išaiškinimas sudaro prielaidas valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais, neteikiant žurnalistams prašomos informacijos (tiesiog nepateikiant jokio atsakymo arba įstaigos darbuotojams pateikiant atsisakymą pateikti prašomą informaciją).

5.12. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į tai, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik veikimu, bet ir neveikimu ar netinkamu veikimu. Nukentėjusiosioms šiuo atveju buvo užkirstas kelias atlikti savo profesines pareigas rinkti, gauti ir skleisti informaciją dėl A. S. pavojingo neveikimo (ANK 5 straipsnio 1 dalis), tiek neteisėtai nepateikiant prašomos informacijos, tiek nevadovaujant Kanceliarijai taip, kad tokia informacija būtų pateikta.

5.13. A. S., būdamas Vyriausybės kanceliarijos vadovas, tiek žinodamas, tiek asmeniškai nežinodamas, kad žurnalistai prašo jo vadovaujamos įstaigos pateikti informaciją, turėjo pareigą savo vadovaujamos įstaigos veiklą organizuoti taip, kad įstaiga nepažeistų ANK 547 straipsnio 1 dalies, t. y. užtikrinti, kad žurnalistai prašomą informaciją gautų ir galėtų atlikti savo profesinę pareigą. Vien ANK 547 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinės atsakomybės subjektas – valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vadovas – sąlygoja, kad vadovas turi pareigą organizuoti savo vadovaujamos įstaigos ar institucijos darbą tokiu būdu, kad žurnalistai galėtų rinkti, gauti ir skleisti informaciją visuomenei ir taip jiems nebūtų kliudoma atlikti savo profesinę pareigą.

5.14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją, padarė išvadą, jog buvo padarytas trunkamasis pažeidimas. Nepaisant to, konstatavo, kad už šį pažeidimą joks konkretus fizinis asmuo neatsako.

5.15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, LVAT paminėtoje nutartyje padarytą išvadą, apylinkės teismo išvadą, kad buvo padarytas trunkamasis pažeidimas, akivaizdu, jog Vyriausybės kanceliarijos vadovas, žinodamas apie žurnalistų prašomą pateikti informaciją, kad žurnalistai šios informacijos negauna, ir nesiimdamas jokių veiksmų, kad organizuotų sau pavaldžių darbuotojų darbą tokiu būdu, kad žurnalistai gautų prašomą informaciją, lygiai taip pat savo neveikimu atsisakė pateikti informaciją žurnalistams. Buvęs Ministras Pirmininkas S. S., žinodamas, kad žurnalistai prašo tam tikros informacijos, šiuo atveju taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad tokia informacija jiems būtų pateikta, neorganizavo sau pavaldžių asmenų darbo tokiu būdu, kad žurnalistų teisės nebūtų pažeistos ir jie galėtų netrukdomai vykdyti jiems priklausančias profesines pareigas. Jeigu būtų vadovaujamasi žemesnės instancijos teismo pateiktu aptariamos ANK normos taikymą siaurinančiu išaiškinimu, kad atsisakyti pateikti informaciją galima tik aktyviu veiksmu, t. y. tiesiogiai nurodant, jog tam tikra informacija nebus teikiama, tai leistų valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovams piktnaudžiauti savo teisėmis ir už šį padarytą nusižengimą realiai niekas neatsakytų.

5.16. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami ANK 547 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčine kaltės forma (tiesiogine tyčia), taip susiaurindami administracinės atsakomybės už šį nusižengimą taikymo ribas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsisakymo pateikti nukentėjusiosioms prašomą informaciją teisėtumas administraciniuose teismuose buvo vertinamas skirtingai, tai rodo, jog nebuvo atsisakyta pateikti informaciją tyčia. Tik įsiteisėję teismų sprendimai įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi administracinio teismo sprendimu, kuris apeliacine tvarka buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, taip padarydamas esminį proceso pažeidimą.

5.17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-41-699/2018, 2AT-35-788/2020 pateikiamų tyčinės ir neatsargios kaltės formų išaiškinimų kontekste pažymima, kad pagal žemesniųjų instancijų teismų pateikiamus išaiškinimus tais atvejais, kai žurnalistams nebūtų pateikiama informacija, nurodant bet kokius, inter alia, neteisėtus ir (ar) neapgrįstus, atsisakymo motyvus, tokiam administracinio nusižengimo subjektui ANK 547 straipsnio 1 dalis negalėtų būti taikoma. Toks aptariamos normos aiškinimas pažeidžia ubi ius – ibi remedium principą, Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą universalų teisinės atsakomybės principą (įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti asmenį nuo atsakomybės), kuris galioja ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybės institucijų vadovams, o teismų išvada, kad LVAT nustatytos aplinkybės, jog nepateikiant informacijos žurnalistams buvo pažeistos jų teisės gauti informaciją, taikant administracinę atsakomybę nėra svarbios, nes ANK 547 straipsnio subjektas nurodė nepateikimo motyvus, yra neteisėta ir nepagrįsta.

5.18. Pagal ANK 547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti atsisakymu teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Šiuo atveju tai, ar atsisakymas pateikti informaciją yra sąmoningas veiksmas – tyčia, ar neatsargumas, neturi reikšmės, kadangi atsirado aptariamoje ANK normoje nurodyti padariniai, t. y., nurodant neteisėtą ir nepagrįstą atsisakymo pateikti informaciją priežastį, buvo sutrukdyta žurnalistams atlikti savo pareigas. Sutrukdymo atlikti pareigas faktas buvo nustatytas įsiteisėjusiu (res judicata) sprendimu kitoje byloje.

5.19. Nagrinėjamu atveju yra aiški ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis, leidžianti pritaikyti administracinę atsakomybę tiek tuometiniam Ministrui Pirmininkui, tiek tuometiniam Vyriausybės kancleriui. Nukentėjusiosios ir kiti žurnalistai pateikė konkretų prašymą pateikti informaciją, t. y. pasitarimo garso įrašą ir (ar) jame esančią informaciją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek tuometinis Ministras Pirmininkas, tiek tuometinis Vyriausybės kancleris žinojo apie nukentėjusiųjų ir kitų žurnalistų prašymą pateikti paminėtą informaciją. Tuometinis Ministras Pirmininkas aiškiai nurodė, kad informacija žurnalistams nebus pateikta, o Vyriausybės kancleris nesiėmė jokių veiksmų, kad žurnalistai tokią informaciją gautų. Pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį atsako valstybės ar savivaldybių įstaigų ar institucijų vadovai, o ne kokie nors kiti šių įstaigų ar institucijų darbuotojai, todėl vadovai turi veikti ir organizuoti įstaigos ar institucijos darbą tokiu būdu, kad nebūtų nepagrįstai apribojama žurnalistų teisė skleisti informaciją visuomenei. Kadangi tokiu būdu nebuvo veikta ir buvo pažeista žurnalistų teisė skleisti informaciją visuomenei, tiek tuometinis Ministras Pirmininkas, tiek tuometinis Vyriausybės kanceliarijos vadovas turėtų atsakyti už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą.

5.20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Šis teismas pažymėjo, kad teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, nes pareiškimą ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu teikiantis subjektas nėra kompetentingas nei atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nei surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

5.21. Byloje kaip liudytojo apklausto (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo R. P. parodymai patvirtina, kad vidiniame Vyriausybės darbuotojų elektroniniame susirašinėjime dėl žurnalistų prašymo pateikti pasitarimo garso įrašą dalyvavo tiek Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, kurie buvo tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui A. S., tiek ir Ministro Pirmininko patarėjai, kurie buvo tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui S. S.. Šio liudytojo parodymų pagrindu nukentėjusiosios pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti paminėtą 2018 m. spalio 3–5 d. vykusį darbuotojų susirašinėjimą, nes joms pačioms Vyriausybė šį susirašinėjimą pateikti atsisakė, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė. Ankstesnių nukentėjusiųjų prašymų tenkinimas nebuvo pagrindas atmesti paminėtą jų prašymą. Šis prašymas nebuvo betikslis, juo nebuvo siekiama vilkinti bylą, byloje nebuvo nustatytas ir nukentėjusiųjų piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Paminėtas neišreikalautas elektroninis susirašinėjimas galimai užkirto kelią nustatyti visas aplinkybes: kiek ir kokie asmenys priėmė galutinį sprendimą sutrukdyti nukentėjusiosioms tinkamai atlikti savo profesines pareigas; ar tuometinis Ministras Pirmininkas S. S. ir tuometinis Vyriausybės kancleris A. S. turi atsakyti pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį ne tik todėl, kad nusprendė neteikti prašomos informacijos, bet ir todėl, kad davė tam tikrus nurodymus kitiems asmenims neteikti tokios informacijos žurnalistams. Juolab kad tokios informacijos neteikimu S. S. buvo suinteresuotas asmeniškai, jo pasisakymas minimame Vyriausybės pasitarime galimai buvo susijęs su sisteminiu sprendimu neteikti žurnalistams nemokamos prieigos prie tam tikros VĮ Registrų centro disponuojamos informacijos, kuri yra būtina žurnalistams, siekiant tinkamai atlikti savo profesines pareigas. Be to, net jeigu šiame elektroniniame susirašinėjame jokios vertingos informacijos nebūtų, nekiltų jokių abejonių, kad šiame procese buvo išnaudotos visos galimybės byloje nustatyti tiesą, nustatyti, kas konkrečiai priėmė sprendimą atsisakyti pateikti informaciją žurnalistams ir kaip šis sprendimas buvo priimtas. Pirmosios instancijos teismui atmetus šį nukentėjusiųjų prašymą, tokios abejonės liko nepašalintos ir nebuvo išnaudotos visos procesinės galimybės, kurių pagrindu būtų galima nustatyti visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. taip buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingam šios bylos išnagrinėjimui.

5.22. Apeliacinės instancijos teismas dėl paminėto įrodymo išreikalavimo pažymėjo, kad net jeigu iš susirašinėjimų paaiškėtų, jog Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės kancleris dalyvavo priimant galutinį sprendimą atsisakyti pateikti garso įrašą ar jame esančią informaciją, tai nepakeistų šio teismo byloje esančiais įrodymais pagrįstos išvados dėl ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatytos sudėties nebuvimo. Tačiau pirmiau paminėti byloje esantys įrodymai, priešingai nei nurodė Vilniaus apygardos teismas, patvirtina, kad aptariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas. Be to, jeigu iš prašytų išreikalauti susirašinėjimų būtų nustatyta, kad Ministras Pirmininkas, Vyriausybės kancleris dalyvavo priimant galutinį sprendimą atsisakyti pateikti pasitarimo garso įrašą ir jame esančią informaciją, tokie jų veiksmai visiškai atitiktų ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatytą sudėtį ir nekiltų jokių abejonių, jog būtent jų sprendimais buvo atsisakyta pateikti žurnalisčių prašomą informaciją.

6. S. S., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas advokatas Dominykas Vanhara atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistus, o nukentėjusiųjų R. M., V. D. atstovo advokato A. Šindeikio prašymą atmesti. Priteisti S. S. bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Bylą nagrinėję teismai, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkamai aiškino ir taikė ANK 547 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal nurodytą straipsnį asmeniui gali kilti tik esant visų šių aplinkybių visumai: 1) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra ar galimo pažeidimo padarymo metu buvo valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas; 2) pats vadovas atsisakė visuomenės informavimo priemonių atstovams teikti informaciją ar trukdė žurnalistams atlikti profesines pareigas; 3) žiniasklaidos priemonių atstovams teikti informaciją atsisakė nenurodant priežasčių; 4) atsisakyta pateikti informacija pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra neskelbtina informacija.

6.2. Tai, kad pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį atsako tik specialusis subjektas – valstybės ar savivaldybių įstaigų ar institucijų vadovai, taip pat aplinkybę, kad vadovas atsako tik už savo atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, aiškiai patvirtina pati ANK 547 straipsnio 1 dalies norma – „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas <…>“. Taikant loginį lingvistinį šios normos aiškinimo būdą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, suformuluodamas šią normą, nustatė atsakomybę būtent už pačių vadovų atsisakymą suteikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, o ne už bet kurio kito subjekto. Jokia ANK nuostata negali būti aiškinama taip plečiamai, kad leistų taikyti asmeniui administracinę atsakomybę, jei tokia veika nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta bei įtvirtinta ANK. Jeigu įstatymų leidėjas būtų nusprendęs ANK 547 straipsnio 1 dalies nuostatą suformuluoti taip, kaip ją nori matyti nukentėjusiosios, tokios normos dispozicija būtų suformuluota kaip nustatanti vadovams atsakomybę už valstybės įstaigų ar institucijų atsisakymą pateikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Be kita ko, įstatymų leidėjo valia ANK yra uždraustos ne visos veikos, o tik pakankamai pavojingos. Taigi, jei įstatymų leidėjo valia konkreti veika nelaikoma pakankamai pavojinga arba laikoma nepavojinga, tokiu atveju ANK negali būti taikomas. Atitinkamai nukentėjusiosios savo tariamai pažeistas teises gali ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka civilinėje byloje.

6.3. Žemesniųjų instancijų teismai teisingai nustatė, kad nė viena iš nukentėjusiųjų dėl ginčo informacijos pateikimo į S. S. nesikreipė (kaip nesikreipė ir į A. S.). Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų byloje pateikti procesiniai dokumentai ir pačios nukentėjusiosios šių aplinkybių neginčija. Taigi, nukentėjusiosios siekia, kad S. S. būtų nubaustas pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį dėl ginčo informacijos, dėl kurios pateikimo jos į S. S. net nesikreipė, nepateikimo.

6.4. Be to, abu teismai tinkamai įvertino visų byloje nukentėjusiųjų prašymu iškviestų ir apklaustų liudytojų parodymus. Visi byloje apklausti liudytojai neigė, kad S. S., A. S., T. B. būtų kreipęsi į juos ir nurodę nukentėjusiosioms nepateikti ginčo informacijos. Visi liudytojai parodė, kad nieko panašaus nebuvo.

6.5. Byloje nenustatyta ir dar viena ANK 547 straipsnio 1 daliai taikyti būtina aplinkybė – atsisakymas suteikti visuomenės informavimo priemonių atstovams informaciją nemotyvuotas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad Vyriausybės kanceliarijos nukentėjusiosioms pateiktas atsisakymas suteikti prašomą informaciją buvo ir argumentuotas, ir teisiškai motyvuotas. Nukentėjusiosios šios žemesniųjų instancijų teismų išvados neskundžia, tai reiškia, kad su ja sutinka.

6.6. Žemesniųjų instancijų teismų išvada, kad S. S. šioje byloje negali atsakyti pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, yra teisinga dar ir dėl kitų aplinkybių.

6.7. Nukentėjusiosios viso šios bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jų, kaip žurnalisčių, teisė rinkti ir skleisti informaciją buvo pažeista, joms nepateikus Vyriausybės pasitarimo garso įrašo. Šią aplinkybę jos laikė kaip visiškai nustatytą ir neįrodinėtiną, kadangi LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartimi konstatavo, jog nukentėjusiųjų teisė rinkti informaciją ir ją skleisti buvo pažeista. Tai akcentavo ir nukentėjusiųjų atstovas. Tačiau nei nukentėjusiosios, nei jų atstovas neatkreipė dėmesio į tai, kad S. S. minimoje LVAT išnagrinėtoje byloje niekaip ir jokiu statusu nedalyvavo, nedalyvavo ir jo tuo metu vadovauta Vyriausybė, todėl S. S. šioje byloje negalėjo išdėstyti savo pozicijos, negalėjo gintis nuo pareikštų reikalavimų, negalėjo pasinaudoti savo teise būti teismo išklausytam. Esant nurodytoms aplinkybėms, jokios minimoje LVAT nagrinėtoje byloje ir nutartyje nustatytos aplinkybės S. S. negali būti taikomos, neturi ir negali turėti jokios įtakos, priešingu atveju tai reikštų S. S. konstitucinių teisės į teisminę gynybą ir teisės į tinkamą teisinį procesą principų pažeidimą. Žemesniųjų instancijų teismai šią aplinkybę įvertino tinkamai.

6.8. S. S. kategoriškai nesutinka, kad jis yra pažeidęs bet kokias nukentėjusiųjų teises, įskaitant ir teisę rinkti bei skleisti informaciją. Todėl nukentėjusiosios aplinkybę, kad neva S. S. pažeidė jų, kaip visuomenės informavimo priemonių atstovių, teisę rinkti ir skleisti informaciją, privalėjo įrodinėti šioje administracinio nusižengimo byloje, tačiau neįrodinėjo.

6.9. Be to, priešingai pareiškėjo teiginiams, S. S. už Vyriausybės kanceliarijos veiklą nebuvo atsakingas. Už ją buvo atsakingas Vyriausybės kancleris. S. S., kaip Ministras Pirmininkas, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, atstovavo Vyriausybei ir vadovavo jos veiklai. Iš to paties straipsnio 2 dalyje nurodytų Ministro Pirmininko funkcijų matyti, kad jokių įgaliojimų Vyriausybės kanceliarijos atžvilgiu Ministras Pirmininkas neturėjo, išskyrus pavedimus Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ar skirti jiems nuobaudas.

6.10. Prašyme, be kita ko, nepagrįstai teigiama, kad, neišreikalavę į bylą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų vidinio susirašinėjimo dėl prašomos informacijos teikimo ar neteikimo žurnalistams, teismai tinkamai neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių. Liudytojas R. P. parodė ne tik tai, kad vyko toks vidinis kanceliarijos darbuotojų susirašinėjimas, bet ir tai, kas buvo į šį susirašinėjimą įtraukti. Į šį susirašinėjimą, liudytojo teigimu, nebuvo įtrauktas nei S. S., nei A. S., t. y. į šį susirašinėjimą nebuvo įtrauktas nė vienas asmuo, kuris bent teoriškai galėtų atsakyti pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad paprastų darbuotojų vidinis susirašinėjimas, iš kurių nė vienas negali atsakyti pagal aptariamą ANK straipsnį (nes nė vienas jų nebuvo vadovu), šiai bylai jokios reikšmės neturi. Be to, ANK nustatant itin operatyvius administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminus (ANK 39 straipsnis), nuolatinis posėdžių atidėjimas, tenkinant vis naujus nukentėjusiųjų prašymus, nors visi ankstesni tenkinti prašymai nieko papildomo bylai teisingai išspręsti nedavė, būtų nepateisinamai užvilkinę šios bylos nagrinėjimą. Taigi, abiejų instancijų teismų sprendimas atsisakyti išreikalauti vidinį Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų susirašinėjimą buvo teisėtas ir pagrįstas.

6.11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimo garso įrašo žurnalistėms nepateikimo, šis įrašas, surašius pasitarimo protokolą, 2018 m. spalio 5 d. 23 val. buvo automatiškai ištrintas, neatkuriamai sunaikintas (nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi), t. y. dėl beveik prieš ketverius metus įvykusių įvykių. Būtent nurodyta paminėto pasitarimo įrašo ištrynimo iš sistemos diena ir turėtų būti laikoma trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena, o ne LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria konstatuota, kad atsisakymais pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą buvo pažeista žurnalisčių teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją, priėmimo diena. Atsižvelgiant į tai, kad trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis), nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla privalo būti nutraukta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Nukentėjusiųjų R. M., V. D. atstovo advokato A. Šindeikio prašymas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir prašyme nurodytų procesinių pažeidimų

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo prašymai nustatyti naujas faktines aplinkybes, pripažinti (nustatyti) kitą atsakingą asmenį padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 547 straipsnio 1 dalyje, įvertinti byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos vertino abiejų instancijų teismai, nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

9. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės bylą nagrinėjusių teismų buvo ištirtos neišsamiai. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų prašymą išreikalauti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų 2018 m. spalio 3–5 d. vidinį tarpusavio elektroninį susirašinėjimą, kuriame buvo sprendžiamas bylai aktualaus Vyriausybės pasitarimo garso įrašo taip pat ir nukentėjusiosioms pateikimo klausimas. Tokiam apylinkės teismo sprendimui pritarė ir apygardos teismas. Neišreikalavus paminėto susirašinėjimo, nebuvo išnaudotos visos procesinės galimybės nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. taip buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingam šios bylos išnagrinėjimui. Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

10. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, teismai išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. S., A. S., T. B. veikoje nėra jiems inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, padarė įvertinę byloje esančių įrodymų visumą. Prašyme teikiami iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde, savaip interpretuojant teisines ir faktines aplinkybes. Į šiuos argumentus pakankamai detaliai atsakė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kodėl nurodytų asmenų veikoje nėra ANK 547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių, pasisakė ir dėl viešų S. S. pasisakymų, apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo apimties ir kt., be kita ko, nurodydamas, kad vien tai, jog A. S. asmeniškai neatsakė į žurnalisčių el. laiškus, nereiškia, kad žurnalistams nebuvo pateiktas motyvuotas atsakymas, atsisakymai suteikti prašomą garso įrašą ar informaciją nebuvo akivaizdžiai neteisėti ar nepagrįsti arba pateikti siekiant sutrukdyti žurnalistams atlikti jų profesines pareigas.

11. Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-43-387/2022). Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

12. Kita vertus, pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo patenkinti proceso dalyvių prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo aktyvus ir dėjo visas pastangas, kad būtų nustatytos tikrosios bylos aplinkybės ir tinkamai pritaikytos materialiosios ANK nuostatos. Šis teismas kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingos informacijos apie bylai aktualiu laikotarpiu Vyriausybėje (Vyriausybės kanceliarijoje) pagal einamas pareigas atsakingą asmenį už informacijos, Vyriausybės pasitarimų garso įrašų pateikimą visuomenės informavimo priemonių atstovams pateikimo, prašė nurodyti, koks (-ie) teisės aktas (-ai) šio asmens paminėtas funkcijas reglamentavo. Teismo posėdžių metu buvo apklausti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys (buvęs Ministras Pirmininkas S. S., buvęs Vyriausybės kancleris A. S., buvęs Ministro Pirmininko S. S. patarėjas T. B.), suteikiant nukentėjusiosioms, jų atstovui galimybę užduoti jiems klausimus, bet ir nukentėjusiosios, nukentėjusiųjų atstovo prašymu apklausti liudytojai N. P., L. S.-P., R. P., D. S., ištirtos nukentėjusiųjų atstovo teismui pateiktos publikacijos, susijusios su S. S. 2018 m. spalio 5 d. viešais pareiškimais apie bylai aktualų Vyriausybės pasitarimą, šio pasitarimo garso įrašo pateikimą žiniasklaidai. Kartu pažymėtina, kad šis teismas pareiškėjo minimą nukentėjusiųjų prašymą išreikalauti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų 2018 m. spalio 3–5 d. vidinį tarpusavio elektroninį susirašinėjimą, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, atmetė, pateikdamas tokio savo sprendimo motyvus. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas nebuvo pasyvus proceso stebėtojas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir, priešingai pareiškėjo teiginiams, esminių proceso pažeidimų, susijusių su įrodymų tyrimu ir bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių išsamiu (ne)nustatymu, nepadarė.

15. Tiek apylinkės teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas laikėsi ir ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į visumą, skundžiamuose sprendimuose pateikė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmų atitikties ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiams. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tikrindamas apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentų. Vien tai, kad pareiškėjas ir jo atstovaujamosios nesutinka su apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtimi (nukentėjusiųjų vieno iš prašymų išsprendimo motyvais), bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės, bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatos.

Dėl ANK 547 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų pateiktu ANK 547 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu. Nurodo, kad abu teismai siaurinamai aiškino šio administracinio nusižengimo tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Šis nusižengimas, priešingai teismų išaiškinimams, gali būti padaromas tiek paties vadovo atsisakymu pateikti visuomenės informavimo priemonių atstovams prašomą informaciją, tiek jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų atsisakymu pateikti šią informaciją. Be to, šis nusižengimas gali būti padaromas ne tik veikimu, bet ir neveikimu. Šio administracinio nusižengimo subjektas gali būti ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovas, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijų vadovas (šiuo atveju Ministras Pirmininkas), nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

17. Demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (inter alia, 2009 m. birželio 8 d., 2011 m. birželio 21 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Administracinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos jas taikančių subjektų negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. negali būti aiškinamos taip, kad išplėstų administracinės atsakomybės ribas ar kaip nors kitaip apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Taip pat negali būti aiškinamos ir siaurinamai, taip sudarant prielaidas asmenims už neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą) išvengti įstatyme nustatytos administracinės atsakomybės.

18. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

19. ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.

20. Iš ANK 547 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad viena iš būtinų sąlygų, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal nurodytą ANK straipsnį klausimą, yra tai, ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas (jo vadovaujama įstaiga) apskritai disponuoja informacija, kurią prašo pateikti visuomenės informavimo priemonių atstovai.

21. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 3 d. vyko Vyriausybės pasitarimas „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 461 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 461 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, pasitarimo metu buvo nutarta šį klausimą svarstyti Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai įvertinus Vyriausybės pasitarime išsakytas pastabas ir atitinkamai patikslinus teikiamą įstatymo projektą. Nukentėjusioji R. M. 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Vyriausybės kanceliarijos konkrečius darbuotojus, tuometinio Ministro Pirmininko S. S. patarėją T. B., o nukentėjusioji V. D. 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu – į, be kita ko, Vyriausybės spaudos tarnybą, tuometinio Ministro Pirmininko S. S. patarėjus T. B., S. M., Vyriausybės kanceliariją, tuometinio Ministro Pirmininko sekretorę su prašymais leisti susipažinti su paminėto Vyriausybės pasitarimo garso įrašu.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (2018 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija) (toliau – Vyriausybės įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Pagal šio įstatymo 36 straipsnį, Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas. To paties įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus; šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Pagal Vyriausybės įstatymo 441 straipsnį, Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris. Vyriausybės kanceliarijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Vyriausybės kancleris, be kitų Vyriausybės įstatyme įtvirtintų funkcijų, taip pat organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos (45 straipsnis). Vyriausybės kanceliarijoje, be kita ko, saugomi Vyriausybės posėdžių ir Vyriausybės pasitarimų protokolai (46 straipsnio 1 dalis).

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, 58 punkte (2018 m. rugpjūčio 8 d. redakcija) nustatyta, kad svarbiausi klausimai prieš Vyriausybės posėdžius gali būti svarstomi Vyriausybės pasitarimuose. Vyriausybės pasitarimus šaukia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas (59 punktas). Pagal šio reglamento 62 punktą Vyriausybės pasitarimai protokoluojami. Vyriausybės pasitarimo protokolą rengia Vyriausybės kanceliarija. Protokole nurodomi pasitarimo dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai ir priimti sprendimai. Protokolas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po pasitarimo darbo dieną. Vyriausybės pasitarimo protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas Dokumentų, informacijos ir veiklos procesų valdymo informacinės sistemos DIVIS Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų pasirašymo posistemyje ELPAS saugiu elektroniniu parašu. Vyriausybės pasitarimų protokolai skelbiami Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, 9.20, 9.25 punktuose nurodyta, kad Vyriausybės kanceliarija, be kita ko, atlieka šias funkcijas: organizuoja ir techniškai aptarnauja Vyriausybės posėdžius, Vyriausybės pasitarimus ir ministerijų atstovų pasitarimus; organizuoja Vyriausybės, Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio priimtų teisės aktų tvarkymą ir apskaitą, saugo Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektus ir pasirašytus Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės rezoliucijas ir Ministro Pirmininko potvarkius, taip pat Vyriausybės posėdžių, Vyriausybės pasitarimų, ministerijų atstovų pasitarimų protokolus, kitą archyvinę medžiagą. Be to, bylai aktualiu laikotarpiu galiojusių nuostatų 9.29 punkte nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija taip pat organizuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą apie Vyriausybės veiklą.

25. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad už Vyriausybės pasitarimų organizavimą, jų techninį aptarnavimą, Vyriausybės pasitarimų protokolų rengimą ir skelbimą Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje, šių protokolų saugojimą bylai aktualiu laikotarpiu buvo atsakinga Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybės pasitarimų įrašų darymas, jų saugojimas ir viešinimas paminėtuose teisės aktuose nebuvo numatytas ir nebuvo reglamentuotas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimo garso įrašas buvo daromas Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų iniciatyva, išskirtinai tik teisingos informacijos pasitarimo protokole užfiksavimo tikslais. Taigi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami, be kita ko, į institucijų, į kurias nukentėjusiosios kreipėsi dėl informacijos pateikimo, veiklos teisinį reglamentavimą ir byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad prašoma pateikti informacija disponavo tik Vyriausybės kanceliarija, todėl šioje byloje tik Vyriausybės kancleris, kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas, ir galėtų būti aptariamo administracinio nusižengimo subjektas. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kokią nuomonę viešai išreiškė tuometinis Ministras Pirmininkas S. S. ar jo patarėjas T. B. ar kad sprendimas dėl garso įrašo nepateikimo buvo priimtas tarpusavyje komunikuojant kitiems darbuotojams, nėra pagrindo spręsti, kad ir šie asmenys galėjo padaryti aptariamą administracinį nusižengimą.

26. Kita patraukimo atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga yra atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo pateikti prašomą informaciją priežasties; trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas. Taigi, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį klausimą svarbus yra ne tik pats atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, o ir jo turinys.

27. Teisėjų kolegija, pritardama pareiškėjo teiginiams, pažymi, kad atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas gali būti realizuoti tiek veikimu (pavyzdžiui, kai atsisakoma pateikti informaciją, visiškai nenurodant jokios priežasties arba nurodant formalias priežastis), tiek ir neveikimu (pavyzdžiui, ignoruojant gautą prašymą pateikti informaciją ir nepateikiant iš viso jokio atsakymo dėl visuomenės informavimo priemonių atstovo prašymo).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius 2018 m. spalio 4 d. R. M. ir V. D. elektroniniu paštu pateikė iš esmės analogiškus atsakymus, kuriais buvo atsisakyta sudaryti galimybę susipažinti su garso įrašu (jį pateikti). Paminėtuose Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2018 m. spalio 4 d. atsisakymuose buvo nurodytos ir atsisakymo priežastys. Juose buvo nurodyta, kad, priešingai nei Vyriausybės posėdžiai, Vyriausybės pasitarimai nėra viešai transliuojami, į juos kviečiami tik suinteresuoti asmenys. Pagal Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą daromi tik Vyriausybės posėdžių garso įrašai. Pagal Vyriausybės darbo reglamento 62 punktą Vyriausybės pasitarimai yra protokoluojami. Protokolas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po pasitarimo darbo dieną. Vyriausybės pasitarimų protokolai skelbiami Vyriausybės kanceliarijos dokumentų mainavietėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po protokolo pasirašymo. Pareiškėjų prašymu Vyriausybės pasitarimo protokolas bus pateiktas, kai tik jis bus surašytas ir pasirašytas. Vyriausybės pasitarimų garso įrašai ir jų tvarkymas nėra Vyriausybės kanceliarijai pavesta viešoji funkcija, todėl jie neskelbtini ir neteiktini. Informacijai, kurios tvarkymas nėra įstatymais ir norminiais teisės aktais institucijai nustatyta viešoji funkcija, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas netaikomas (1 t., b. l. 17, 18). Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiosioms Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. pateiktus atsisakymus pateikti prašomą informaciją vertinti kaip nemotyvuotus, pateiktus nenurodant atsisakymo teikti informaciją priežasties, žemesniųjų instancijų teismai neturėjo pagrindo.

29. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog buvęs Vyriausybės kancleris A. S., kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas, būtų atsisakęs (pats asmeniškai ar per vadovaujamos įstaigos už informacijos pateikimą visuomenės informavimo priemonių atstovams atsakingus darbuotojus) pateikti paminėtą informaciją nukentėjusiosioms, nenurodant atsisakymo priežasties, ir tokiu būdu šioms žurnalistėms trukdęs atlikti profesines pareigas.

30. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamuose teismų sprendimuose būtų pateikti išaiškinimai, jog pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas atsako tik už savo asmeninį atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Teismų sprendimų turinys patvirtina priešingai, kad pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas atsako tiek už savo asmeninį atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas, tiek ir už savo vadovaujamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos atsakingų darbuotojų tokius atliktus veiksmus.

31. Nors pareiškėjas atsisakymų atstovaujamosioms pateikti prašomą informaciją (užfiksuotą Vyriausybės pasitarimo garso įraše) neteisėtumą, trukdymą joms atlikti profesines pareigas grindžia administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. priimta nutartimi, kuria pripažinta, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymais pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 461 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeista pareiškėjų (tarp jų R. M., V. D.) teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją, tačiau nurodytoje byloje šį pripažintą faktą laikyti prejudiciniu nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai nėra pagrindo. Paminėtoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas paties veiksmo – Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymų pateikti informaciją apie 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimą, užfiksuotą pasitarimo garso įraše, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnis (2018 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)), tačiau nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su administracinio nusižengimo galimu padarymu ir jį padariusiais asmenimis. Šiuo aspektu Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nors administracinėje byloje ir buvo pripažinta, jog Vyriausybės kanceliarija nepagrįstai atsisakė leisti susipažinti su prašoma informacija, kuri buvo garso įraše (taip buvo apginta pareiškėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ANK 547 straipsnio 1 dalies prasme buvo sąmoningai nemotyvuotai atsisakoma teikti informaciją, trukdoma žurnalistams atlikti profesines pareigas. Šios apygardos teismo išvados kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nebuvo pateikta išaiškinimų, jog aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik veikiant tyčia. Ši kaltės forma buvo nurodyta tik vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes.

32. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo teiginiams, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2019 m. kovo 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1060-809/2019 konstatuotomis aplinkybėmis, kurioms nepritardamas LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartimi paminėtą sprendimą pakeitė. Res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią turi tik įsiteisėję teismų sprendimai. Kita vertus, šį pažeidimą nagrinėjamos bylos kontekste pripažinti esminiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai ne tik nepadarė esminių procesinių pažeidimų, bet taip pat tinkamai aiškino ir taikė ANK 547 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmuose nenustatę visų būtinų ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teiseną pagrįstai nutraukė.

Dėl ANK 39 straipsnio taikymo

34. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo suėjus ANK 39 straipsnyje nustatytam terminui. Atsižvelgusi į tai, kad paminėtu aspektu buvo pasisakyta skundžiamame Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarime, toks klausimas keliamas ir S. S., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo atsiliepime, teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu.

35. ANK 636 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje kitas aplinkybes, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, išdėsto tik tuo atveju, kai padaroma išvada, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą.

36. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus ir sprendžiant klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu, todėl nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas.

37. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjos apie prašomo garso įrašo sunaikinimą sužinojo 2018 m. spalio 5 d., tačiau faktiškai dar nebuvo aišku, ar tikrai buvo padarytas pažeidimas, nes LR Vyriausybės kanceliarija teisiškai argumentuotai ir motyvuotai atsakė, kodėl garso įrašo negali pateikti. Kilęs ginčas buvo sprendžiamas administraciniuose teismuose, kol LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartimi konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Darytina išvada, kad galimas trunkamasis administracinis nusižengimas paaiškėjo, kai LVAT konstatavo pareiškėjų teisių pažeidimą, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 23 d. ir bylos nagrinėjimo metu dar nėra pasibaigęs. Dėl to nutraukti bylą ANK 39 straipsnio pagrindu negalima. Tokie teismo argumentai nėra tinkami ir teisingi, kadangi apylinkės teismas, nutraukęs A. S., S. S. ir T. B. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, nenustatęs administracinio nusižengimo požymių, kaip jau minėta, apskritai neturėjo pareigos spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad taip buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti.

38. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-507/2015">2AT-15-507/2015</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022).

39. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016). Nors apylinkės teismas į nurodytus teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus atsižvelgė, juos išdėstė skundžiamame nutarime, tačiau netinkamai taikė byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir padarė klaidingas išvadas dėl termino skaičiavimo, jo pradžią siedamas su LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, neįvertinęs, kad šioje nutartyje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami klausimai, susiję su administracinio nusižengimo padarymu.

40. Minėta, kad ANK 547 straipsnio 1 dalyje valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nustatyta administracinė atsakomybė už jų atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Paminėtos normos taikymas, be kita ko, yra siejamas su Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintais teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų reikalavimais. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarijos atsakymai į nukentėjusiųjų 2018 m. spalio 4 d. prašymus pateikti byloje aktualaus Vyriausybės pasitarimo garso įrašą ar jame užfiksuotą informaciją, kuriais buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją (nurodant tokio sprendimo motyvus), R. M., V. D. buvo pateikti 2018 m. spalio 4 d., t. y. nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytų terminų. Garso įrašas automatiškai buvo sunaikintas 2018 m. spalio 5 d. 23 val., informacija apie jo sunaikinimą gauta 2018 m. spalio 8 d., todėl netgi nustačius, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, nebuvo jokio pagrindo apylinkės teismo išvadai, kad „faktiškai dar nebuvo aišku, ar tikrai padarytas pažeidimas“ ir spręsti, kad „galimas trunkamasis nusižengimas paaiškėjo, kai LVAT konstatavo pareiškėjų teisių pažeidimą“.

Dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo

42. S. S., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas advokatas D. Vanhara atsiliepime į pareiškėjo prašymą ir vėliau byloje pateiktame prašyme prašo iš valstybės arba nukentėjusiųjų S. S. priteisti, bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, patirtų 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

43. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Kaip matyti iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio, administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai (ANK 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniai), kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta, todėl pagrindo priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš nukentėjusiųjų nėra – išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. S., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo prašoma S. S. priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma nagrinėjamoje byloje yra aiškiai per didelė. Atsižvelgdama į tai, kad prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikė nukentėjusiųjų atstovas, S. S., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas byloje pateikė tik atsiliepimą į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, be to, advokatui buvo gerai žinomos nagrinėjamos bylos aplinkybės (jis S. S. atstovavo ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu S. S. priteista 1000 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo), atsiliepimas nėra didelės apimties, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, S. S. priteisiant iš valstybės 400 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti S. S. iš valstybės 400 Eur (keturis šimtus Eur) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis