A. D. pagal BK 138 str., 369 str., 368 str., 376 str., 28 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-5058/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29845-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės - Granskienės, susipažinusi su nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Irmanto Ruželės kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, prašymu sustabdyti Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, taikyti BK 28 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, nes sprendimus grindė prielaidomis, o ne įrodymų visumos analize, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, padarė esminių klaidų dėl įrodymų turinio, nepašalintas abejones vertino nuteistojo nenaudai ir taip pažeidė in dubio pro reo principą. Teismai išskirdami tik nukentėjusio parodymus, kaip objektyvius, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai visose baudžiamojo proceso stadijose yra prieštaringi, nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais, todėl negalima jais remtis kaip lemiamu ir vieninteliu A. D. kaltės įrodymu. Teismai nevertino nuteistojo parodymų, kad nukentėjusysis pats jį puldamas ir koja mėgindamas spirti pataikė į variklį, kurį nuteistasis laikė prieš save ir taip galėjo susižaloti, tą ir pats nukentėjusysis teigė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Teismai nevertino aplinkybių dėl galimybės suduoti daugybinius smūgius valties varikliu, nes valties variklis yra sunkus ir nepatogus laikyti, ir nėra tinkamas objektas pulti ir suduoti smūgius. Nuteistasis A. D. gynėsi nuo puolančius veiksmus atlikusio nukentėjusiojo O. P., todėl nuteistojo A. D. padaryti veiksmai atitinka BK 28 straipsnyje nustatytą veikimą esant būtinosios ginties sąlygoms. Teismai ignoravo aplinkybę, kad A. D. konflikto metu taip pat buvo padarytas kūno sužalojimas, kai jam įkando O. P. šuo, tačiau teismai šios aplinkybės nevertino, kaip ir to, kad nukentėjusysis O. P. įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas. A. D. veikė būtinosios ginties situacijoje, pagrįstai gindamas savo nuosavybę ir realiai įvertinęs, kad jo sveikatai iškilo akivaizdus ir realus pavojus, siekė apsiginti nuo pavojingo kėsinimosi.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su A. D. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami baudžiamąją bylą A. D. nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 138 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnis), išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Irmanto Ruželės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė - Granskienė