Kasacinio skundo Nr. DOK-4977/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05954-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. P. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis L. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, tai sukliudė jiems išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, be to, dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos L. P. teisės. Bylos įrodymai įvertinti selektyviai, teismų išvados grįstos prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, remtasi tik L. P. kaltinančiais abejotinais duomenimis, nenagrinėjant ir neaptariant jį teisinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, paviršutiniškai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepateikdamas išsamesnių motyvų ir aiškiai neatsakydamas į apeliacinio skundo esminius argumentus, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Nuteistasis L. P., kasaciniame skunde plačiai aptardamas byloje esančius įrodymus, argumentuoja, kad automobilių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ techninę apžiūrą atliko tinkamai, nepažeisdamas teisės aktais nustatytų reikalavimų, o jo veiksmai neteisingai įvertinti kaip siekis gauti atlygį.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad automobiliai „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ nebuvo apžiūrėti BPK nustatyta tvarka ir grąžinti savininkams net nepabaigus ikiteisminio tyrimo. Be to, L. P. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti automobilių pakartotinėje apžiūroje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ignoruodami BPK V, VI, XIV skyriuose įtvirtintas nuostatas, ir teismai, pritardami tokiems abejotiniems procesiniams veiksmams, neužtikrino L. P. teisės į tinkamą ikiteisminį tyrimą ir teisingą bei nešališką bylos nagrinėjimą. Dėl to buvo apribota L. P. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, šiurkščiai pažeistas rungimosi principas. Teismai nepateikė motyvų, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo pareigos laikytis BPK nuostatų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. P. nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad jis padarė nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodomi BPK pažeidimai dėl automobilių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ netinkamo įforminimo bei grąžinimo savininkams iki proceso pabaigos, dėl neturėjimo galimybės dalyvauti pakartotinėje šių automobilių apžiūroje buvo keliami ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje šiais klausimais pasisakė, pateikdamas išsamius argumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai prieš grąžindami savininkams automobilius, jų neapžiūrėjo ir neprijungė prie bylos, kaip tai nustatyta BPK, šie baudžiamojo proceso pažeidimai nėra reikšmingi ir nekliudo teismui priimti sprendimus dėl gautų įrodymų patikimumo, nes šių automobilių techninė būklė buvo vertinama kompetentingų specialistų – (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų centro kontrolierių. Automobilis „Renault Clio“ buvo patikrintas du kartus skirtingų kontrolierių, tiek iki nusikaltimo padarymo (2019 m. liepos 15 d.), tiek po jo padarymo (2019 m. liepos 26 d.). Be to, nurodytose ataskaitose užfiksuoti duomenys patikrinti teisiamojo posėdžio metu apklausiant kaip liudytojus asmenis, atlikusius apžiūras ir dalyvavusius jas atliekant, apžiūrint jų metu darytas nuotraukas ir vaido įrašus, apklausiant kitus liudytojus, kaltinamąjį T. M.. Taip pat teismas pažymėjo, kad L. P. nedalyvavimas pakartotinėje automobilių apžiūroje nepažeidė jo teisės į gynybą, nes apie pakartotinės apžiūros rezultatus jis buvo informuotas, rezultatai jam nebuvo netikėti, buvo suteikta galimybė juos ginčyti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pasisakydamas dėl abiejų automobilių grąžinimo jų savininkams, neįpareigojant jų saugoti iki proceso pabaigos, pirmosios instancijos teismas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad, nors BPK įpareigoja daiktinius įrodymus saugoti iki bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju automobiliai nuosavybės teise priklausė ne kaltinamiesiems, o tretiesiems asmenims ir jų teisės į nuosavybę visiškas apribojimas iki proceso pabaigos (atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu bylos procesas užtruko daugiau kaip dvejus metus) nebuvo prasmingas. Bylai yra reikšminga automobilių techninė būklė, kuri buvo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu bei jų techninė būklė patikrinimo metu, t. y. tuo laiku, kuris kiek galima mažiau nutolęs nuo L. P. techninių apžiūrų minėtiems automobiliams atlikimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad toliau eksploatuojant šiuos automobilius, įrodomoji jų apžiūrų vertė kinta, šiuo konkrečiu atveju įpareigojimas saugoti transporto priemones iki proceso pabaigos būtų beprasmis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų – dėl nusikalstamų veikų įrodytumo, tyčios L. P. veiksmuose paimant kyšį buvimo, kriminalinės žvalgybos priemonių teisėtumo, paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas L. P. apkaltinamąjį nuosprendį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų. Iš kasaciniame skundo turinio matyti, kad nuteistasis BPK normų 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų jo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl rungtyniškumo principo, nuteistojo teisės į gynybą ir teisingą teismą pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo L. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
