Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos, nustačius neteisingos informacijos faktą, atlikti proporcingumo vertinimą ir VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos galimybės išsaugoti sutartį, paskiriant alternatyvią sankciją, tarpusavio suderinimo, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai leido tiekėjui, kuris pripažintas nepatikimu ir melagiu, toliau vykdyti sutartį

Nr. DOK-1604

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 15 d. paduotu atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria paliktas iš esmės nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimas tenkinti iš dalies ieškinį dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų ir pirkimų sutarties panaikinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde įvardijamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4, 8 punktų normų aiškinimo ir taikymo ir nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino perkančiosios organizacijos teisę vertinti, ar melagingą informaciją pateikusio tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo yra proporcingas jo padarytiems pažeidimams, tačiau nepagrįstai spendė, jog šia jai suteikta teise perkančioji organizacija negali naudotis neribotai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teismai neturi teisės atlikti proporcingumo vertinimo, tokia teisė (kartu ir pareiga) suteikta išimtinai perkančiajai organizacijai. Teismai turi teisę tik patikrinti, kaip perkančioji organizacija, priimdama sprendimą šiuo klausimu, tokio įpareigojimo laikėsi. Skunde keliant klausimą dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos, nustačius neteisingos informacijos faktą, atlikti proporcingumo vertinimą ir VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos galimybės išsaugoti sutartį, paskiriant alternatyvią sankciją, tarpusavio suderinimo, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai leido tiekėjui, kuris pripažintas nepatikimu ir melagiu, toliau vykdyti sutartį.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą dėl alternatyvios sankcijos – perkančiajai organizacijai skiriamos baudos. Teismas trečiojo asmens veiksmus vertino kaip didelį nerūpestingumą, kuris taip pat turėtų būti pripažįstamas ir perkančiosios organizacijos klaidinimu. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo turėjo sąmoningą siekį nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes ir išvengti neigiamų melagingos informacijos pateikimą lemiančių padarinių, tačiau baudą skyrė perkančiajai organizacijai. Kasaciniu skundu įvardijamas nevienodos teismų praktikos aiškinant finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą, t. y. ar tiekėjas, grįsdamas savo atitiktį šiam reikalavimui į vidutines metines pajamas gali įsitraukti pajamas, gautas už kitų ūkio subjektų (subrangovų, jungtinės veiklos partnerių) de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu nevienoda: vienu atveju pripažįstama, kad tiekėjas tokias pajamas gali įtraukti, tačiau kitu nurodoma, ko tiekėjas padaryti negali.

Atsakovės kasaciniame skunde įvardijamas ir CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo klausimas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir absoliučiai nieko nepasisakė dėl VPT į bylą pateiktos išvados.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma tokia teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti Plungės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188714469) 5468 (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 11 d. banko Luminor mokėjimo nurodymu Nr. M001-132994.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė