Dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-1682

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19779-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 16 d. paduotu pareiškėjo (atsakovo) K. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 ieškovės UAB „AD REM Transport“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 18 267,70 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 18 267,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2091 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 789,97 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „Italiana LT“ naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020 paliko nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir 2020 m. liepos 16 d. papildomą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 27 d. nutartimis atsakovo K. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti.

Pareiškėjas K. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir 2020 m. liepos 16 d. papildomą sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir ieškovės UAB „AD REM Transport“ ieškinį atmesti; 3) priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo K. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėjas K. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 199 straipsnyje nustatytus įrodymų rinkimo būdus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 199 str. nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas). Atmesdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismai skundžiamose nutartyse iš esmės rėmėsi tokiais argumentais, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės nurodo ne naujas ir ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikia tas pačias aplinkybės, pareiškėjo nuomone, turinčius patvirtinti įrodymus, kurie, kaip minėta, nepaneigia ankstesnių teismo sprendimų ir kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog krovinio užsakovas buvo pareiškėjas. Tačiau teismai netinkamai įvertino ikiteisminiame tyrime prokuroro ir teismų priimtų sprendimų (nutarčių), t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties Nr. IBPS-V-2834963-22, išvadas ir jas aiškino priešingai jų turiniui. Ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos analizė leidžia prieiti prie išvados, kad ne atsakovas užsakė ginčo krovinį. Be to, civilinėje byloje pareiškėjas K. M. pripažintas kaltu dėl šio ginčo krovinio užsakymo ir nuostolių padarymo, o baudžiamajame procese tas pats asmuo (pareiškėjas) pripažintas nukentėjusiu dėl šio krovinio užsakymo ir nuostolių padarymo (skundo 17-24, 26 punktai). Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog atsakovas nepateikė ginčo užsakymo ir jo neapmokėjo, tuo pačiu jis negalėjo būti atsakingas už ieškovei atsiradusius nuostolius, kadangi užsakymus, prisidengdamas atsakovo vardu, teikdavo ir juos apmokėdavo G. S. Teismai taip pat neįvertino naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo rastas 2017 m. rugsėjo 15 d. įgaliojimas, kuriuo UAB „Italiana LT“ suteikė gėrimų platintojo teises G. S. Krovinio CMR važtaraštyje siuntėju yra nurodoma būtent UAB „Italiana LT“, o šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su G. S., kaip UAB „Italiana LT“ atstovo, įgaliojimais ir tuo pagrindu užsakytą krovinio pervežimą (skundo 29, 30, 42 punktai).

2. Nagrinėjamu atveju susidarė iš esmės neteisinga situacija, kai asmuo, neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti kito asmens padarytus nuostolius. Neatnaujinus šio proceso būtų nepasiekti proceso atnaujinimo tikslai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „esminė nurodyto principo įgyvendinimo sąlyga yra teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir kt.) (skundo 25 punktas).

3. Ankstesniuose savo prašymuose dėl proceso atnaujinimo atsakovas buvo nurodęs dar daugiau naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios, jei būtų buvusios šio proceso metu – teismas nebūtų ieškinio patenkinęs. Pavyzdžiui, į šią bylą yra teiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus 2021-08-17 nutarimas, kuriame nurodyta, kad užsakant krovinio pervežimą ir už jį apmokant (įforminant apmokėjimą) prieš atsakovą buvo padaryta nusikalstama veika; krovinį užsakė ir už jį apmokėjo ne atsakovas; greičiausiai krovinį užsakė ir už jį apmokėjo G. S. (skundo 39 punktas).

4. Savo prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti kitus rašytinius įrodymus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-2-00134-20 (visą ikiteisminio tyrimo medžiagą arba bent jau konkrečius prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardintus dokumentus). Neteisinga atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje iš esmės vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesugebėjo nustatyti nusikalstamą veiką padariusio asmens, nors visos kitos reikšmingos esminės aplinkybės yra nustatytos: tiek nusikalstamos veikos padarymo faktas, tiek įrodymų (naudotų civilinėje byloje) suklastojimo faktas, tiek tai, kad atsakovas yra nukentėjusysis (skundo 44, 50 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, nepateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą, apskaičiuojamo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė