Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1610

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00730-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 15 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl sutarties pakeitimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nustatęs, jog egzistuoja nenumatyta aplinkybė (prasidėjęs karas Ukrainoje), dėl kurios atsirado poreikis keisti sutartį, nevertino tokios aplinkybės poveikio sutarčiai. Be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, taip pažeisdamas CPK normas, ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo pateikti faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nors atsakovė nėra rangovė, nevykdo jokių darbų ir negali pateikti faktinį patiriamų sąnaudų padidėjimą pagrindžiančių įrodymų. Teismas, padidindamas sutarties kainą, rėmėsi ieškovės atliktais skaičiavimais (naudojantis Sistela programa), kurie nelaikytini pirminiais duomenimis, įrodančiais išlaidų dydį, taip pat įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės faktines išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo išvados pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų panaudojimo principą, neatitinka teismų praktikos, kurioje konstatuota, kad dydis, kuriuo prašoma padidinti sutarties kainą, turi būti objektyviai pagrįstas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo sutartyje numatytų darbų atlikimo vėlavimą dėl abiejų sutarties šalių kaltės, tačiau sutarties kainos padidėjimo riziką per vėlavimo laikotarpį priskyrė išimtinai atsakovei, taip netinkamai aiškindamas ir taikydamas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, nukrypdamas nuo teismų praktikos dėl pareigos protingai paskirstyti sutarties šalių rizikas ir iš šių prisiimtų rizikų kylančių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes dalis sutarties kainos padidėjimo (kiek tai susiję su darbų kainos padidėjimu per darbų atlikimo vėlavimo laikotarpį), nėra susijusi su nenumatytomis aplinkybėmis, todėl apskritai neegzistuoja pagrindas sutarties kainą didinti šioje teisės normoje nustatyti pagrindu.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamos bylos dalis dėl sutarties kainos padidinimo nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas tokio pobūdžio klausimais nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, o tai reiškia, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimų klausimai yra susiję su viešuoju interesu ir jo gynimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių ginčo šalių aspektų, neatskleidė bylos esmės bei nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl teismo pareigos būti aktyviu ir išnaudoti visas procesines galimybes tinkamai, objektyviai ir išsamiai ištirti ir atskleisti civilinės bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, neištaisė teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų.

Kasaciniame skunde įvardijamas pirmosios instancijos teismo padarytas CPK 135, 263, 265 ir 270 straipsnių nuostatų pažeidimas, nukrypimas nuo šias proceso teisės normas aiškinančios teismų praktikos. Teigiama, kad teismo sprendimu buvo sumažinta sutarties kaina, nors pirmosios instancijos teismas nurodė tenkinantis ieškovės ieškinį, kuriuo ji reikalavo sutarties kainą padidinti. Taigi sprendimo rezoliucinė dalis yra netiksli, neaiški ir sunkiai įvykdoma. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės žyminį mokestį, o apeliacinis teismas negrąžindamas atsakovei jos sumokėto žyminio už apeliacinį skundą, pažeidė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir šią normą aiškinančią teismų praktiką. Ieškovė kaip restruktūrizuojama įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl toks žyminis negalėjo būti priteistas ir iš atsakovės. Atsakovė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio žyminio negrąžino, taip pažeisdamas minėtą CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, nukrypdamas nuo teismų praktikos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma tokia teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė