Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-1645

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01055-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 17 d. paduotu atsakovės L. M. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovės L. M. kasacinis skundas paduotas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas tenkinti ieškinį ir pripažinti 2016 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl pirkėjos – L. M. – apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teises perkelti ieškovui T. R.; taip pat atmesti atsakovės priešieškinį dėl jungtinės veiklos būdu sugyventinių įgyto turto padalijimo.

Kasaciniu skundu atsakovė L. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai nustatė ginčo esmę ir nepagrįstai ginčui taikė CK 4.79 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendro turto dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-701/2024 nustatytų išaiškinimų dėl CK 4.79 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. šis institutas taikomas tik tais atvejais, kai dalis, esanti bendrąja nuosavybe, yra parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti ir kitas bendraturtis teismine tvarka siekia pasinaudoti teise, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jis turi teisę reikalauti tik tokių pačių teisių ir pareigų, kurios buvo pridengtos apsimestiniu sandoriu, perkėlimo. Teismai apskritai nepasisakė, kokiu teisiniu pagrindu sprendė dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui. Šioje byloje ginčo dėl pirmumo teisės įsigyti ginčo butą pažeidimo nėra ir ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovo turtiniai interesai, pripažinus sandori negaliojančiu, turėjo būti ginami taikant restituciją (20, 26, 28, 29 punktai).

2. Spręsdamas sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio 1 dalį, 4.79 straipsnio 3 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį – pripažinęs ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (apsimestine), teismas netaikė restitucijos, t. y. neišsprendė negaliojančio sandorio padarinių klausimo bei nepagrįstai sprendė dėl ieškovo, kaip pirkėjo, teisių ir pareigų, perkėlimo.

3. Pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu, teismas neišsprendė ex officio restitucijos klausimo, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, įtvirtintas CK 6.145 straipsnio 1 dalyje, CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018 suformuotos teismų praktikos, kurioje įtvirtinta nuostata, jog klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024 suformuotos praktikos, kurioje išaiškintos nuostatos dėl restitucijos taikymo konkrečiu atveju, būtinybės įvertinti įstatyme nustatytą galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (skundo 20, 35-40 punktai).

4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, nes pripažino esminėmis neįrodytas aplinkybes tenkindami ieškinį (skundo 20, 41-53 punktai).

5. Teismai pažeidė CK 1.87 straipsnį, reglamentuojantį apsimestinio sandorio pripažinimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 suformuotos praktikos šiuo klausimu (skundo 20, 54-80 punktai).

6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė jungtinę veiklą (partnerystę), sukuriant bendrąją nuosavybę, reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnyje bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/201 suformuotos praktikos (skundo 20, 81-97 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. L. ir D. R. ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 16 d. Maxima prekybos centre Telšiuose, Kęstučio g. 20-3.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė