E. M. pagal BK 223 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-247-697/2020 Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00021-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.11; 2.1.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo advokato M. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam – valstybės įgaliotai institucijai susitaikius, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 750 Eur (15 MGL dydžio) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendis:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdydamas individualią veiklą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus į apskaitą neįtraukė 2016 m. birželio mėn. gautų 789,20 Eur pajamų.

E. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtrauktų 2016 m. birželio mėn. gautų 789,20 Eur pajamų išteisintas, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kai, būdamas asociacijos sporto klubo „RK“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) prezidentas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. aplaidžiai tvarkė apskaitą, t. y. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. į sporto klubo buhalterinę apskaitą neįrašė iš viso 425 Eur sumos grynųjų pinigų gavimo operacijų; iš viso 8720,71 Eur sumos grynųjų pinigų sumokėjimo operacijų; iš viso 62 187,50 Eur sumos prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų; iš viso 101 337,66 Eur sumos tikslinių lėšų ir paramos gavimo operacijų; iš viso 14 413 Eur sumos E. M. grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą operacijų; iš viso 3530,92 Eur sumos iš fizinių asmenų ir banko lėšų gavimo operacijų; iš viso 32 520 Eur sumos E. M. grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitos operacijų; iš viso 4300 Eur sumos E. M. pinigų pervedimo iš sąskaitos operacijų; iš viso 76 981,55 Eur sumos pinigų sumokėjimo tiekėjams operacijų; 3300 Eur sumos paskolos grąžinimo operacijos; 430,97 Eur sumos banko paslaugų sąnaudų operacijų; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pagal kuriuos apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius, sporto klubo registruose neužregistravo iš viso 8720,71 Eur sumos grynųjų pinigų sumokėjimo operacijų; iš viso 62 187,50 Eur sumos prekių (paslaugų) įsigijimo operacijų; iš viso 119 281,58 Eur sumos piniginių įplaukų banko sąskaitoje operacijų; iš viso 117 532,52 Eur sumos piniginių išlaidų banko sąskaitoje operacijų; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 1K-323 redakcija) 162 punkto reikalavimų, pagal kuriuos iki finansinių ataskaitų sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, metinių finansinių atskaitų duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Dėl to iš dalies negalima nustatyti sporto klubo „RK“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. M. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, vykdydamas individualią veiklą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus, aplaidžiai tvarkė buhalterinė apskaitą. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus sporto klubo „RK“ buhalterinės apskaitos vedimo, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. M. pripažintas kaltu aplaidžiai tvarkęs sporto klubo „RK“ buhalterinę apskaitą, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Teismai netinkamai taikė bei aiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 223 straipsnio 1 dalį, be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimai.

3.2. Teismų praktikoje pažymėta, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>). (Šiuo klausimu nurodoma ir kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2012.)

3.3. Nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad E. M., tvarkydamas sporto klubo „RK“ buhalterinę apskaitą, padarė įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimų, tačiau visiškai nevertino jo veiksmų pavojingumo ir neatskleidė bei bylos įrodymais nepagrindė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – padarinių kilimo. Teismai tik formaliai rėmėsi specialisto išvada, neatsižvelgdami į ją paneigiančius kitus bylos įrodymus.

3.4. E. M. buvo nuteistas dėl to, kad aplaidžiai tvarkė sporto klubo „RK“ buhalterinę apskaitą. Pažeidimo esmė – nebuvo sudarytas suvestinis registras, tačiau E. M. pats pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai visus pirminius buhalterinius dokumentus, iš kurių minėtas registras yra sudaromas. Jokie priešpriešiniai patikrinimai nebuvo atliekami, poėmio metu jokie dokumentai nebuvo paimti, o išvada pateikta remiantis vien E. M. pateiktais dokumentais. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad juridinis asmuo mokestiniu laikotarpiu jokių mokestinių nepriemokų neturi, taip pat buvo nustatytos visos finansinės operacijos. Teismo posėdžio metu specialistas paaiškino, kad pateikta išvada, jog neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros, padaryta tik todėl, kad nėra suvestinio registro, nepaisant to, kad yra visi pirminiai dokumentai, iš kurių registras ir yra sudaromas. Tai patvirtina, kad specialisto išvada grįsta vien formaliais pagrindais, nevertinant pačios situacijos, o iš pateiktų visų pirminių dokumentų buvo nustatyta tiksli juridinio asmens veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įpareigojimų dydis ir struktūra. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, formaliai pasirėmė tik nepagrįsta specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vienu sakiniu, paimtu iš specialistės teismui duoto paaiškinimo, kurio reikšmė viso paaiškinimo kontekste buvo kita, negu nurodė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė: „Specialistė taip pat pažymėjo, kad pirminiai dokumentai neatspindi realiai gautų pajamų, nes pajamų gali būti daugiau, nei išrašyta kvitų (kvitai rašomi ne visais atvejais, juos privaloma išrašyti tik gavus tokį prašymą).“ Tačiau specialistė šį teiginį nurodė visai kitame kontekste, t. y. pasisakydama dėl E. M. inkriminuotos kitos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo vykdant veiklą pagal verslo liudijimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad asociacija kvitų neišrašinėja, tai daro tik asmenys, veikiantys pagal verslo liudijimą. Asociacija savo veikloje visais atvejais, kai gauna pajamas, privalo išrašyti sąskaitą ar grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pasisakydamas, kad specialistė teisiamajame posėdyje nurodė, jog nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo pateikti būtent visi dokumentai, ir šio fakto negalima patikrinti nesant suvestinio registro, perkėlė nekaltumo įrodinėjimo pareigą E. M., taip šiurkščiai pažeisdamas jo teises, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Be to, minėtas apeliacinės instancijos teismo argumentas patvirtina, kad savo išvadas dėl E. M. kaltės apeliacinės instancijos teismas grindė prielaidomis.

3.6. Svarbu tai, kad teismai nustatė, jog E. M. pateikė pirminius buhalterinius dokumentus, iš kurių buvo sudaromi registrai. Specialistai iš pateiktų dokumentų ne tik realiai nustatė sporto klubo veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., bet ir, palyginę pateiktus buhalterinius dokumentus su pateiktomis deklaracijomis, nenustatė netinkamo pajamų deklaravimo fakto ir konstatavo, kad asociacija valstybei yra sumokėjusi visus mokesčius. Todėl nagrinėjamu atveju remiantis vien faktu, kad nebuvo suvestinių registro, esant visiems pirminiams dokumentams ir nenustačius kitų mokesčių įstatymo pažeidimų, negalima patvirtinti išvados, kad iš dalies negalima nustatyti sporto klubo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismai, bandydami pagrįsti BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių kilimą, tik formaliai pakartojo BK straipsnio nuostatas, konkrečiai nenurodydami, ko šiuo atveju nėra galimybės nustatyti. Tai dar kartą parodo, kad teismų sprendimai priimti formaliais pagrindais ir grįsti nepatikima specialisto išvada, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

3.7. Taigi E. M. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, nes nėra tiek pavojingi, kad turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės kontekste. Teismai, nevertindami baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės, pažeidė ultima ratio (baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo) principą (kasaciniame skunde šiuo klausimu cituojama teismų praktika, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2009">2K-396/2009</a>, 2K-526/2009, 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-409/2011, 2K-7-76/2012, 2K-573/2012, 2K-324/2013). Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors E. M. gynėjo apeliaciniame skunde tai buvo vienas esminių argumentų (BPK 320 straipsnio pažeidimas).

2. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo kasacinį skundą. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Skundžiami teismų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose esminių BPK pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

4.2. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos – buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir padarinių – negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros; šis klausimas priskiriamas teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-489/2015">2K-237-489/2015</a>). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, ar jie buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Taip pat teismai turi įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>), tai, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje.

4.3. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-9-428 nurodyta, kad E. M. nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. yra asociacijos sporto klubo „RK“ prezidentas, sporto klubo buhalterinę apskaitą tvarkė pats iki 2018 metų. Taip pat nustatyta, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018m. birželio 1 d., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų kaltinime nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų bei deklaracijų pateikimo tvarką, nuostatas, ne tik nevedė suvestinių apskaitos registrų, didžiosios knygos, bet ir į sporto klubo buhalterinę apskaitą neįrašė grynųjų pinigų gavimo, sumokėjimo, įsigijimo, tikslinių lėšų ir paramos gavimo, grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą, grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitos, pinigų sumokėjimo tiekėjams ir kitų operacijų; nesudarė ir viešai nepaskelbė 2015 ir 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinių; Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų paramos gavimo ir panaudojimo metinėje ataskaitoje (forma FR0478) nedeklaravo juridinių ir fizinių asmenų suteiktų paramų. Kadangi sporto klubo ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo suregistruoti registruose, negalima patikrinti, ar juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktame ir viešai paskelbtame 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinyje įrašyti duomenys apie sporto klubo pajamas, pelną, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą yra teisingi.

4.4. Taigi specialisto išvada nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu buvo padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų – į apskaitą neįtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų, nesudaryti finansinių ataskaitų rinkiniai ir kt. Sporto klubo „RK“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė N. Barauskienė padarė išvadą, kad dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti sporto klubo veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Šias išvadas specialistė N. Barauskienė patvirtino teisme ir konstatavo faktą, kad sporto klubo buhalterinė apskaita nebuvo vedama.

4.5. Kasatorius, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai interpretuoja specialistės N. Barauskienės paaiškinimus, pats klysta, nes skunde nurodytus paaiškinimus apie buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumus vykdant veiklą pagal verslo liudijimą ir vykdant individualią veiklą teisme davė specialistė V. Aleksejenko.

4.6. Pirmosios instancijos teisme E. M. pripažino, kad tiek dirbdamas pagal verslo liudijimą, tiek būdamas organizacijos „RK“ prezidentas aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, pripažino apsiribojęs konsultacijomis telefonu su Mokesčių inspekcijos darbuotojais, pasitikėjęs tuo manydamas, kad už gautas lėšas neformaliam ugdymui atsiskaito atsakingiems savivaldybės darbuotojams, kad to pakanka, kad buhalterinė apskaita būtų vedama laikantis įstatymo reikalavimų.

4.7. Teismai konstatavo BK 223 straipsnyje nurodytų padarinių buvimą pakankamai išsamiai išanalizavę specialisto išvados duomenis, atlikę specialisto išvados teisinį vertinimą, taip pat išanalizavę specialisčių paaiškinimus teismo posėdyje ir nagrinėjamu klausimu juos argumentuotai pripažino nekeliančiais abejonių. Iš specialisto išvados aišku, kurie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius ir kokius konkrečiai. Taigi byloje nustatyta, kad asociacijos sporto klubo „RK“ prezidentas E. M., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, ją tvarkė „taip, kaip mokėjo“, t. y. pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, ir dėl to kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Neigiamų padarinių atsiradimą lėmė neteisėti E. M. veiksmai, jie pasireiškė aplaidžiu asociacijos sporto klubo „RK“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu. Taigi byloje nustatyti faktai paneigia kasatoriaus teiginius, kad teismų priimti procesiniai sprendimai priimti formaliais pagrindais ir grįsti nepatikima specialisto išvada, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

4.8. Nėra pagrindo tvirtinti, kad teismuose byla išnagrinėta neišsamiai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, pripažino juos įrodymais ir konstatavo, kad E. M. yra kaltas padaręs aptariamą nusikalstamą veiką. Priešingai nei nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, kilus BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335-648/2016">2K-335-648/2016</a>), taip pat pažymėjo, kad nepriemokos sumokėjimas po to, kai atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla nagrinėjama teisme, nešalina baudžiamosios atsakomybės.

4.9. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad E. M. kaltę dėl sporto klubo „RK“ aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pagrindžia byloje surinkti įrodymai. Nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl E. M. kaltės, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus E. M. teisinančius įrodymus, taip pat pateikė pakankamai išsamius atsakymus į paduoto apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje surinktų įrodymų vertinimu, jų patikimumu ir kt. Teismų sprendimų turinys rodo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos.

4.10. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 332 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų ir teiginys, kad nekaltumo įrodinėjimo pareigą teismai perkėlė E. M., yra deklaratyvaus pobūdžio. Beje, BPK 332 straipsnis reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, o šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo advokato M. Vagonio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių

4. Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

5. Byloje nustatyta, tai pripažįsta ir E. M., kad jis nemokėjo ir nesuprato, kaip turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau kaip sporto klubo vadovas turėjo pasirūpinti jos tinkamu vykdymu. Objektyviai jo veiksmai pasireiškė neveikimu: 1) nepaskyrimu vyriausiojo buhalterio bei nesudarymu sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu; 2) neorganizavimu įmonės buhalterinės apskaitos ir jos netvarkymu; 3) neorganizavimu bei nesudarymu apskaitos registrų ir neregistravimu juose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių. BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų visų trijų veikų sudėtys materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga.

6. Priežastinio ryšio (tarp buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų ir dėl to įstatyme nurodytų padarinių kilimo) nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių, padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiosiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-489/2015">2K-237-489/2015</a>).

7. Kasaciniame skunde sutinkama, kad nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai konstatavo, jog E. M., tvarkydamas sporto klubo „RK“ buhalterinę apskaitą, padarė įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimus, tačiau teisingai nurodoma, kad teismai visiškai nevertino jo veiksmų pavojingumo ir neatskleidė ir bylos įrodymais nepagrindė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – padarinių kilimo. Teismai tik formaliai rėmėsi specialisto išvada, neatsižvelgdami į ją paneigiančius kitus bylos įrodymus. Teismų praktikos išaiškinimuose ne kartą buvo akcentuota, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi formaliai apsiriboti vien buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-69-895/2018). Teisingi kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino nustatytomis aplinkybėmis specialistės išvadoje ir jos paaiškinime nurodytus menamus teiginius apie tai, kad pinigų sumos į suvestinius apskaitos registrus neįtrauktos, nedeklaruotos ir todėl daroma išvada, kad neįmanoma nustatyti asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes pajamų galėjo būti daugiau, nei išrašyta kvitų, todėl tai laikytina BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytais padariniais. Kaip matyti iš bylos, proceso metu specialistė pripažino, kad duomenys dėl sporto klubo „RK“ buhalterinės apskaitos nustatyti tik iš pateiktų pirminių dokumentų, kryžminis buhalterinis patikrinimas (tarp finansines transakcijas atlikusių įmonių) nebuvo daromas. Ji pažymėjo, kad nors pirminiai dokumentai yra, tačiau negalima įsitikinti, ar jie visi buvo pateikti, kol nėra suvestinio registro. Jeigu pirminiai dokumentai būtų suvesti į suvestinius registrus, viską būtų galima patikrinti. Specialistė paaiškinime taip pat nurodė, kad vykdant veiklą su verslo veiklos partneriais pirminiai dokumentai neatspindi realiai gautų pajamų, nes kvitų gali būti mažiau, dėl mažesnės sumos, negu yra apskaityta žurnale (ne visais atvejais kvitai rašomi). Tokio turinio paaiškinimai ir prielaidos gali būti pagrindas vykdyti platesnį buhalterinį veiklos patikrinimą, tačiau tai negali būti laikoma bylos duomenimis, pagrindžiančiais BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius. Kita vertus, toks įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies ir iš jos išplaukiančių principinių baudžiamojo proceso nuostatų, kurios įtvirtintos BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje nepagrįstai nurodė apskaitos netvarkymo padarinius – negalėjimą iš dalies nustatyti sporto klubo „RK“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nes BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – nusikalstamos veikos padariniai – nėra įrodytas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kadangi byla kasacine tvarka nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. gynėjo kasacinį skundą, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad būtų papildomai ištirtos minėtos aplinkybės, negalimas, nes būtų pasunkinta atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinė padėtis, o tai baudžiamojo proceso įstatymas, nesant šiuo pagrindu kasacinio skundo, draudžia (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

9. Nesant E. M. veiksmuose BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, jam vykdant asociacijos sporto klubo „RK“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) prezidento pareigas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnį būnant atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., baudžiamasis procesas dėl šio kaltinimo nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam – valstybės įgaliotai institucijai susitaikius, ir baudžiamoji byla nutraukta, bei paskesnį Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį, kuriuo ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Baudžiamąjį procesą E. M. dėl veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjai Pranas Kuconis

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis