Baudžiamoji byla Nr. 2K-234-895/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10661-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį lankytis (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja N. S..
Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai N. S. priteista: 2000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio dalies visiško įvykdymo, taip pat 1310 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo R. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pieno punkto pastatu, pievoje, privačioje Z. K. žemės valdoje kilus konfliktui, kitų piliečių akivaizdoje įžūliais, akivaizdžiai ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su N. S. metu tyčia spyrė jai ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo apačią, taip padarė nukentėjusiajai N. S. poodinę kraujosruvą gaktos srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo:
2.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį ar nutartį, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vėliau buvo nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Pirmojoje byloje jis (kasatorius) buvo nukentėjusysis, o antrojoje (dėl kurios paduotas šis kasacinis skundas) – kaltinamasis. Pirmąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas priėmė 2019 m. vasario 22 d. nutartį, kurioje konstatavo jo (kasatoriaus) kaltę tyčia sumušus N. S., nors antroji byla, kurioje jis tuo buvo kaltinamas, dar net nebuvo pradėta nagrinėti. Todėl abiejų instancijų teismai, nagrinėdami antrąją bylą, negalėjo būti nešališki, nes buvo susaistyti aukštesnės instancijos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje padarytų išvadų dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nutylėjo esmines 2019 m. vasario 22 d. nutarties išvadas (nutarties 23 ir 28 punktai), kurios akivaizdžiai tai patvirtina, be to, jos nulėmė sprendimą nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 284 straipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2019 m. vasario 22 d. nutartyje yra tik konstatuotas objektyvus faktas, jog dėl R. K. veiksmų bus nagrinėjama baudžiamoji byla, ir kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje jokių veiksmų ar R. K. galimos kaltės nevertino bei nepasisakė, nepagrįsta.
2.3. Tuo atveju, kai pirmąja instancija nagrinėjama priešpriešinė baudžiamoji byla dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių apeliacine tvarka byla jau yra išnagrinėta, apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad šios instancijos teismas yra nurodęs žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas privalo laikytis apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatytų aplinkybių, pateiktų išaiškinimų ir padarytų išvadų. Iš esmės taip pasisakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje: „<...> žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Apylinkės teismas, nagrinėjęs jam (kasatoriui) pareikštą priešpriešinį kaltinimą dėl tų pačių aplinkybių, negalėjo nepaisyti 2019 m. vasario 22 d. nutartyje padarytų išvadų, taip pat neturėjo galimybės objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylos, nes dėl jo kaltės jau turėjo aiškius aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus, t. y. buvo susaistytas aukštesnės instancijos teismo išvadų. Todėl ši byla išnagrinėta šališko apylinkės teismo teisėjo ir vien dėl šios aplinkybės nuosprendis naikintinas, nes priimtas pažeidžiant teisę į teisingą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kadangi ši aplinkybė kėlė abejonių teisėjo nešališkumu (BPK 57 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teisėjui buvo pareikštas nušalinimas. Tačiau, spręsdamas dėl pareikšto nušalinimo, teisėjas neišsamiai aiškino asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinį, nepagrįstai netaikė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgė į šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo, Konstitucinio Teismo bei kasacinio teismo suformuotą praktiką. Ir tai yra esminis proceso pažeidimas, turėjęs esminę įtaką neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.
2.4. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi sukūrė precedentą šioje baudžiamojoje byloje. Todėl tas pats Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs jo (kasatoriaus) apeliacinį skundą, taip pat negalėjo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareikšto kaltinimo, kartu ir apeliacinio skundo, nes negalėjo to paties klausimo išspręsti priešingai, nei prieš tai išsprendė tas pats teismas. Todėl baudžiamoji byla apygardos teisme išnagrinėta šališkos teisėjų kolegijos, pažeidžiant teisę į teisingą ir nešališką teismą.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
2.6. Nukentėjusiosios N. S., liudytojų P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. parodymai, duoti šioje ir pirmojoje baudžiamojoje byloje, yra prieštaringi, todėl apeliaciniu skundu buvo prašoma įvertinti minėtų asmenų parodymų patikimumą ir leistinumą. Apygardos teismas nutarties 2.2 punkte glaustai nurodė esminius apeliacinio skundo argumentus dėl nuosprendyje padarytų išvadų, tačiau dėl jų nepasisakė ir nenurodė, kodėl juos atmeta (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors N. S., P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. parodymai, duoti pirmojoje byloje, apylinkės teisme buvo ištirti, tačiau teismai jo (kasatoriaus) kaltę smurtavus prieš N. S. iš esmės grindė N. S. ir liudytojų P. Š., R. J., S. J., Z. K., J. P. parodymais, duotais tik šioje byloje, minėtų asmenų parodymų patikimumą ir leistinumą tikrindami vienu aspektu – lygindami tik šioje byloje jų duotų parodymų turinį. Tai, kad teisme buvo ištirti, tačiau neįvertinti pirmojoje byloje N. S., P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. duoti parodymai, nepalyginti su šioje byloje jų duotais parodymais, laikytina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu ir teisės į teisingą teismą apribojimu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų, išdėstytų nutarties 2.3–2.4 punktuose, o tik deklaratyviai konstatavo, jog apylinkės teismas įvertino sudėtingus konflikto dalyvių santykius. Tokia teismo išvada dėl itin svarbių apeliacinio skundo argumentų yra nepakankama (BPK 332 straipsnio 3 dalis), juolab nuosprendyje dėl sudėtingų liudytojų, nukentėjusiosios ir jo (kasatoriaus) santykių iš esmės nepasisakyta, tik nurodyta, kad nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymais remiamasi tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis. Tačiau tokie apylinkės teismo argumentai, įvertinus itin konfliktinius santykius, neatskleidžia nurodytų asmenų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todėl jie nepakankami ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
2.7. Dėl to apygardos teismo sprendimas atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų Z. K., P. Š., S. J., R. J. ir nukentėjusiosios N. S. parodymų patikimumo ir leistinumo įvertinimo laikytinas esminiu BPK pažeidimu, teisės į teisingą teismą apribojimu. Teismas privalėjo motyvuotai įvertinti keletą metų besitęsiantį konfliktą, nes konfliktuojantys asmenys linkę vienas kitą apkalbėti, todėl jų parodymai turi būti vertinami itin kritiškai ir jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Abiejų instancijų teismai, priešingai vertindami tokių asmenų parodymus, pažeidė nekaltumo prezumpciją.
2.8. Nuosprendyje aptarti objektyvūs bylos duomenys (VšĮ Biržų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. 2017/0015039/00 ir 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. G 1300/2017 (05)) neginčijamai patvirtina faktą, jog iš karto po įvykio ir mažiausiai iki 19.00 val. ant nukentėjusiosios kūno nebuvo jokių matomų sužalojimo žymių. Todėl O. Č. parodymai pirmojoje byloje neatitinka tiesos, juos paneigia objektyvūs bylos duomenys, be to, nukentėjusioji įvykio metu mūvėjo kelnes, todėl ji negalėjo pakelti šortų ir parodyti O. Č. mėlynės. Taigi liudytojas O. Č. meluoja, nes galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes mokėsi kartu su nukentėjusiosios N. S. dukterimi. Apygardos teismo išvada, kad nėra pagrindo liudytojo O. Č. parodymus pripažinti nepatikimais, nepagrįsta, neatitinka įrodymų patikimumo ir leistinumo kriterijų (BPK 20 straipsnis), o teismo samprotavimai apie liudytojo galimybes prisiminti įvykio aplinkybes tėra prielaida. Taip pat ir nukentėjusiosios, liudytojų R. J., S. J., Z. K. parodymai (duoti abiejose bylose), kad iškart po įvykio jie matė mėlynę, remiantis minėtais objektyviais duomenimis, yra ne tik prieštaringi, bet ir melagingi. Tokie parodymai neatitinka įrodymų patikimumo ir leistinumo kriterijų (BPK 20 straipsnis), todėl jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Nepašalintos abejonės dėl minėtų asmenų parodymų patikimumo ir leistinumo turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
2.9. Apylinkės teismo išvados dėl šių asmenų parodymų vertinimo prieštarauja objektyviems bylos duomenims, nepašalina jų parodymuose esančių prieštaravimų ir yra nepagrįstos. Apylinkės teismo sprendimas nevertinti N. S. parodymų pirmojoje byloje prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. N. S. parodymai pirmojoje byloje gauti teisėtai, todėl jie turėjo būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnis) ir vertinami. Įvertinus visų N. S. parodymų prieštaringumą ir net melagingumą, darytina išvada, kad jie yra nepatikimi, todėl jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
2.10. Specialistų išvados patvirtina tik vieną faktą, t. y. kad nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai. Tačiau byloje nėra jokių patikimų objektyvių duomenų (išskyrus aptartus suinteresuotų asmenų melagingus ir prieštaringus parodymus), kad sužalojimai atsirado dėl jo (kasatoriaus) tariamų veiksmų. Be to, specialistų išvados patvirtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti kitu laiku, esant kitoms aplinkybėms, negu nurodyta kaltinime; kad neįmanoma identifikuoti daikto, su kuriuo buvo padaryti sužalojimai (šias išvadas ekspertai patvirtino teisme). Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad įvykio metu jis (kasatorius) pats buvo mušamas trijų asmenų, o S. J. sudavė ir kūju. Greta stovėjo nukentėjusioji N. S., todėl visiškai tikėtina, kad ją galėjo kliudyti bet kuris iš jį (kasatorių) mušusių asmenų. Aptartos aplinkybės reiškia, kad specialistų išvados tėra prielaidos, o ne objektyvūs duomenys, patvirtinantys jo kaltę smurtavus prieš nukentėjusiąją. Taigi specialistų išvados ir paaiškinimai reiškia, kad yra pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
2.11. Apygardos teismas dėl visų šių prieš tai išdėstytų bylos duomenų – objektyvių duomenų – medicinos dokumentų, specialistų išvadų, taip pat liudytojų ir nukentėjusiosios prieštaringų ir melagingų parodymų vertinimo nepasisakė, todėl nurodydamas, jog,,apylinkės teismas liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis“, tačiau neatskleisdamas, kokie yra tie kiti bylos duomenys ir kaip jie patvirtina minėtų asmenų parodymus, iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 1 dalį ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šiame kontekste pažymima, kad nutarties 2.7–2.8 punktuose itin glaustai pateikti apeliacinio skundo argumentai dėl kitų bylos duomenų vertinimo. Toks apeliacinio skundo esmės pateikimas iš esmės iškreipia apelianto argumentų esmę ir prasmę (BPK 332 straipsnio 2 dalies pažeidimas).
2.12. Apygardos teismo išvados dėl liudytojo J. P. parodymų vertinimo taip pat neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų, nes įvertinti jų patikimumą ir leistinumą, kartu ir galimybę jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį galima tik įvertinus visus byloje esančius J. P. parodymus. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad apylinkės teismo sprendimas nesivadovauti liudytojo J. P. parodymais kitoje byloje neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų, tačiau dėl šių skundo argumentų apygardos teismas nepasisakė ir nenurodė, kodėl juos atmeta (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. P. pirmojoje byloje teisme duoti parodymai itin prieštaringi (tai matė, tai nematė, kai R. K. spyrė), o svarbiausia yra tai, kad kažkokios įvykio aplinkybės jam vaidenosi. Todėl tai, kad teismai vadovavosi tokio asmens parodymais grįsdami savo sprendimus, yra esminis BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas.
2.13. Teismai netinkamai taikė BK 284 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vandališki veiksmai yra kultūros vertybių niokojimas, kitokio svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52/2012">2K-52/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje jokie vandališki veiksmai nebuvo atlikti. Tai reiškia, kad apygardos teismas apeliacinį skundą nagrinėjo formaliai, nesigilindamas į konfliktą ir jo tinkamą kvalifikavimą, t. y. apeliacinis procesas vyko itin paviršutiniškai, į nutartį aklai perkeliant apylinkės teismo išvadas. Taip pažeistas teisingumo principas.
2.14. Motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-484/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-484/2014">2K-484/2014</a>). Vadinasi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, turi būti atsižvelgiama ir į tokio elgesio paskatas. Nagrinėjamo konflikto aplinkybės patvirtina, kad jo metu dominavo išimtinai asmeniniai motyvai ir kad niekas nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti visuomenės rimties. Prie N. S. ir kitų asmenų jis (kasatorius) priėjo dėl R. Š. jam (kasatoriui) parodyto nepadoraus gesto ir dėl prieš tai buvusių konfliktų su N. S.. Vaizdo įrašas patvirtina, kad jis, priėjęs prie N. S. ir ją filmuodamas fotoaparatu, priekaištavo dėl R. Š. parodyto nepadoraus gesto ir kitų įvairių praeities įvykių (anksčiau supjaustytos automobilio padangos, prieš keletą dienų du kartus išjungtos elektros). Dėl to kilo žodinis konfliktas, jo metu N. S. ranka išmušė fotoaparatą. Esą po tokio N. S. veiksmo jis jai spyrė. Tokia tariama konflikto eiga reikštų, kad jo tariamą smurtą prieš N. S. turėjo sukelti ne chuliganiškos paskatos, o asmeninės priežastys – pyktis dėl išmušto fotoaparato ir praeities konfliktai, ir tai turėtų suponuoti išvadą, jog jo tariami veiksmai turėtų būti nukreipti konkrečiai į N. S., o ne į viešosios tvarkos pažeidimą. Todėl teismai nepagrįstai konfliktą kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, nes byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tyčią pažeisti viešąją tvarką.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai dėl teismų šališkumo nepagrįsti, todėl atmestini. Skunde nurodoma, kad teismai buvo šališki dėl to, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. priimtoje nutartyje kitoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzItNDkxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-32-491/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-32-491/2019">1A-32-491/2019</a> jau buvo konstatavęs R. K. kaltę, o pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas laikytis apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatytų aplinkybių, pateiktų išaiškinimų ir padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, todėl taip pat buvo šališkas. Konstatuotina, kad kasatoriaus minimoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje nebuvo sprendžiama dėl jo kaltės. Joje buvo nuoroda į tai, kad dėl kasatoriaus veiksmų nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Kasatoriaus galima kaltė nebuvo vertinama, o teismai, priimdami sprendimus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. priimtoje nutartyje pateiktomis išvadomis. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu byloje gynybos iniciatyva buvo sprendžiami teisėjų nušalinimo klausimai. Tai buvo daroma laikantis proceso teisės normų. Teigti, kad dėl to buvo pažeisti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principai, nėra pagrindo.
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir jais remiantis padarytų išvadų taip pat nepagrįsti. Kasatorius pateikia pasirinktos gynybinės pozicijos argumentus apie tai, kaip reikėtų vertinti vienus ar kitus įrodymus, kurias aplinkybes laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai. Tai yra subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas. Baudžiamajame procese visi bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles, nesuteikiant nė vienam įrodymui išskirtinės ar didesnės įrodomosios reikšmės. Panevėžio apygardos teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus. Ir nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas susiaurino savo pareigą atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kasatorius neišreiškė noro atlikti papildomą įrodymų tyrimą. Todėl apygardos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir nutartyje išdėstė motyvus dėl R. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo R. K. kaltę pažeidus viešąją tvarką.
3.2. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Kasaciniame skunde skiriamas pakartotinis dėmesys atskirų įrodymų detaliai analizei, pateikiama jų įrodomoji reikšmė ir sava vertinimo versija; didžioji dalis skunde paminėtų pažeidimų grindžiami ir argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymų vertinimas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinis skundas iš esmės išnagrinėtas tinkamai, atsakyta į esminius skundo argumentus, priimti sprendimai remiantis byloje surinktų duomenų visetu, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą, įvertinus teismų sprendimus, konstatuotina, kad esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turi būti naikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nenustatyta.
3.3. Kasatorius teisus, kad šiuo atveju nebuvo atlikti vandališki veiksmai, todėl šis požymis iš teismų sprendimų šalintinas. Tačiau teisingai nustatyta, kad nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nekonkretindamas, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajai ir viešajai tvarkai turės jo atliekami veiksmai, tačiau, be jokios abejonės, suprasdamas, kad taip veikdamas pažeis viešąją tvarką ir nukentėjusiosios interesus, nuteistasis ties pieno punkto pastatu, pievoje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios pateisinamos svarios priežasties elgėsi įžūliai, sukėlė konfliktą, spyrė nukentėjusiajai, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi. Pats nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Šioje byloje teismas pagrįstai nuteistojo pateiktos įvykio situacijos, kaip sukėlusios grėsmę jam ir lėmusios jo tolesnius veiksmus, atitinkamą elgesį, nelaikė pateisinančia nuteistojo įžūlų elgesį ir jo viešoje vietoje atliktus veiksmus tinkamai įvertino kaip atitinkančius BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų ir nenagrinėtinų argumentų
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017). Atitinkamai teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų kitaip vertinti įrodymus atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo kasaciniame skunde taip pat yra nesutinkama su teismų nustatyta ir išanalizuota konflikto tarp nukentėjusiosios N. S. ir nuteistojo R. K. eiga bei šio konflikto vertinimu, kurį atliko teismai, remdamiesi išnagrinėtais įrodymais. Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai įvertino byloje esančius medicinos dokumentus, specialistų išvadas, taip pat liudytojų ir nukentėjusiosios prieštaringus ir melagingus parodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl R. K. kaltės padarius BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Antai, pavyzdžiui, kasaciniame skunde neigiama nukentėjusiosios N. S. ir liudytojų P. Š., R. J., S. J., Z. K., J. P. parodymų įrodomoji reikšmė. Taigi, kasaciniame skunde kitaip vertinamos teismų nustatytos aplinkybės, ginčijama teismų išvada dėl to, kad nuteistasis savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Tokiais teiginiais iš esmės ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo ir taip netiesiogiai kreipiamasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama, ar pagal teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes nuteistojo R. K. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 284 straipsnio taikymo ir BPK nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
8. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020??). Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu laikytinas ir smūgio sudavimas žmogui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį.
9. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2010">2K-513/2010</a>, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-697/2019">2K-160-697/2019</a>).
10. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-54-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-54-222/2017">2K-54-222/2017</a>). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).???
11. Nagrinėjamoje byloje iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad: 1) nuteistojo R. K. veiksmas, t. y. spyrimas nukentėjusiajai be tai pateisinančios, menkavertės priežasties, buvo įžūlus, prieštaraujantis padoraus elgesio taisyklėms; 2) dėl R. K. veiksmų buvo sutrikdytas kitų žmonių darbas, buities reikalai, kiti žmonės turėjo įsikišti į konfliktą, nukentėjusioji kvietė policiją; 3) kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje; 4) įvykio metu buvę asmenys pasijuto nesaugiai.
12. Taigi pagal nustatytas aplinkybes pritartina teismų išvadai, kad R. K. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje konfliktuodamas su nukentėjusiąja, spirdamas nukentėjusiajai be tai pateisinančios, menkavertės priežasties (nukentėjusioji sudavė per fotoaparatą) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Taigi, įvertinusi R. K. veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, nuteistojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo R. K. veika pagal BK 284 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai, nes jis savo įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką.
13. Nagrinėjamoje byloje R. K. pagal BK 284 straipsnį nuteistas ne tik už tai, kad įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką, bet ir už tai, kad šią tvarką sutrikdė vandališkais veiksmais. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas vandališkais veiksmais yra vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2010">2K-513/2010</a>, 2K-29/2012).??????Taigi, nuteistojo R. K. veiksmas, t. y. spyrimas nukentėjusiajai, nelaikytinas vandališku veiksmu BK 284 straipsnio prasme, todėl šalintinas iš teismų sprendimų. Tačiau vandališkų veiksmų pašalinimas iš teismų sprendimų nepaneigia to, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta R. K. įžūliu elgesiu.
14. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo jo (kasatoriaus) kaltę tyčia sumušus N. S., nors antroji byla, kurioje jis tuo buvo kaltinamas, dar net nebuvo pradėta nagrinėti. Todėl, pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai, nagrinėdami antrąją bylą, negalėjo būti nešališki, nes buvo susaistyti aukštesnės instancijos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje padarytų išvadų dėl jo kaltės.
15. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-181-648/2019).??????Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).???
16???. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, liudijančių teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Kartu pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje nebuvo sprendžiamas R. K. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo klausimas. Šioje nutartyje tik buvo konstatuota, kad R. K. atliko tam tikrus veiksmus prieš N. S., nepateikiant šių veiksmų teisinio įvertinimo.
17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus, nes joje yra atsakyta į esminius skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-489/2020">2K-60-489/2020</a>, 2K-7-56-511/2020 ir kt.), tai šioje byloje ir padarė apeliacinės instancijos teismas.
19 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nagrinėdamas bylą, nepadarė. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta laikantis BPK 320 straipsnio reikalavimų.
20. Taip pat netenkintinas kasatoriaus prašymas šią bylą perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
21. Pagal BPK 378 straipsnio 1 dalį trijų teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, jeigu tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje. Nagrinėjamoje byloje nėra šio bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti:
iš įrodyta pripažintos R. K. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad jis „akivaizdžiai ir vandališkais veiksmais“ demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
Armanas Abramavičius
