Baudžiamoji byla Nr. 2K-179-303/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
nuteistajam Ž. A.,
nuteistojo Ž. A. gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,
nuteistojo H. K. (mirusio 2020 m. birželio 16 d.) gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo Ž. A. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu išteisinti:
H. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ž. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
VĮ Turto banko civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
H. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 2 dalies 8 punktu, BK 67 straipsniu, H. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Ž. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 2 dalies 8 punktu, BK 67 straipsniu, Ž. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Iš H. K. ir Ž. A. VĮ Turto bankui priteista solidariai 27 930 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, nuteistojo ir nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. H. K. nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) Kaunas) direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį („už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“), 2 dalį („už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būtent: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pavedė uždarosios akcinės bendrovės „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253823 už 130 648 Eur bei šios įrangos pardavimą uždarajai akcinei bendrovei „F“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 Eur (555 659,1 Lt) sumą, iš to skaičiaus PVM – 27 930 Eur (96 436,7 Lt), dėl to nėra galimybės nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „E“, veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. liepos 30 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
2. Be to, H. K. nuteistas ir už tai, kad apgaule uždarosios akcinės bendrovės „F“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 27 930 Eur (96 436,7 Lt) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktorius, Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su uždarosios akcinės bendrovės „F“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi Ž. A., turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą uždarajai akcinei bendrovei „F“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad Ž. A. turint galimybę iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ su Nyderlandų įmone „E. F. V.O.F.“ sutarus sandorio sąlygas ir išrašius 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253766 UAB „F“ už 130 648 Eur vertės medienos smulkinimo mašinos „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau, siekiant išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį Ž. A. Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ paprašius anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. 253822 dėl tos pačios sumos, ir išrašyti sąskaitą uždarajai akcinei bendrovei „E“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ medienos smulkinimo mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130 648 Eur įsigyja ne uždaroji akcinė bendrovė „F“, o uždaroji akcinė bendrovė „E“, po to, Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“ išrašius prašomas sąskaitas ir Ž. A. 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253823 pateikus jam, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, jis šioje sąskaitoje pasirašė ir įtraukė ją į uždarosios akcinės bendrovės „E“ buhalterinę apskaitą bei Ž. A. nurodymu išrašė ir pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E“ už 160 930 Eur (555 659,1 Lt) sumą, iš to skaičiaus 27 930 Eur (96 436,7 Lt) PVM, pardavė uždarajai akcinei bendrovei „F“, po to, Ž. A. mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavus bendrovei „KER“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 Eur (658 017,36 Lt) sumą, iš to skaičiaus 33 075 Eur (114 201,36 Lt) PVM, ir vyr. buhalterei E. R., nieko nežinančiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „F“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. 14006 žinomai melagingi duomenys apie medienos smulkinimo mašinos „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E“ už 160 930 Eur (555 659,1 Lt) sumą, iš to skaičiaus 27 930 Eur (96 436,7 Lt) PVM, jis uždarosios akcinės bendrovės „F“ naudai išvengė 27 930 Eur (96 436,7 Lt) sumos pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
3. Ž. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „F“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktorius, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalį („už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būtent, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, pavedė uždarosios akcinės bendrovės „F“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti medienos smulkinimo mašinos „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. 253766 už 130 648 Eur sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įforminti šios įrangos grąžinimą Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 253822 (kreditinę sąskaitą Nr. 253766), išrašytą dėl (– 130 648) Eur sumos, bei tariamą šios įrangos įsigijimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 už 160 930 Eur (555 659,1 Lt) sumą, iš to skaičiaus PVM – 27 930 Eur (96 436,7 Lt), dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „F“, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
4. Be to, Ž. A. nuteistas ir už tai, kad apgaule uždarosios akcinės bendrovės „F“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 27 930 Eur (96 436,7 Lt) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „F“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktorius, Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su uždarosios akcinės bendrovės „E“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi H. K., turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą uždarosios akcinės bendrovės „F“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, turėdamas galimybę iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“, sutarė sandorio sąlygas ir Nyderlandų įmonė „E. F. V.O.F“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašė sąskaitą Nr. 253766 uždarajai akcinei bendrovei „F“ už 130 648 Eur vertės medienos smulkinimo mašinos „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau, siekdamas išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį jis Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ paprašė anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. 253822 dėl tos pačios sumos, ir išrašyti sąskaitą kitai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „E“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš Nyderlandų įmonės „E. F. V.O.F.“ medienos smulkinimo mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130 648 Eur įsigyja ne uždaroji akcinė bendrovė „F“, o uždaroji akcinė bendrovė „E“, po to, Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“ išrašius prašomas sąskaitas, jis jam žinomai suklastotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253823 pateikė uždarosios akcinės bendrovės „E“ direktoriui H. K., kad šis joje pasirašytų ir įtrauktų į uždarosios akcinės bendrovės „E“ buhalterinę apskaitą, bei nurodė išrašyti ir pasirašyti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. 14006 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ uždaroji akcinė bendrovė „E“ už 160 930 Eur (555 659,1 Lt) sumą, iš to skaičiaus 27 930 Eur (96 436,7 Lt) PVM, pardavė uždarajai akcinei bendrovei „F“. H. K. įvykdžius nurodymus, Ž. A. mašiną „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavė bendrovei „KER“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS 00464 už 190 575 Eur (658 017,36 Lt) sumą, iš to skaičiaus 33 075 Eur (114 201,36 Lt) PVM, po to vyr. buhalterei E. R., nieko nežinančiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „F“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. 14006 žinomai melagingi duomenys apie medienos smulkinimo mašinos „E. C. C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E“ už 160 930 Eur (555 659,1 Lt) sumą, iš to skaičiaus 27 930 Eur (96 436,7 Lt) PVM, jis uždarosios akcinės bendrovės „F“ naudai išvengė 27 930 Eur (96 436,7 Lt) sumos pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2019 m. gruodžio 11 d. išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog nėra duomenų, kad H. K. ir Ž. A. būtų prisidėję prie nusikalstamų veikų darymo, todėl, esant abejonių dėl jų galimai nusikalstamų veikų, juos išteisino. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ši išvada neatitinka bylos aplinkybių ir padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl šis teismas apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį BPK 329 straipsnio 2 punkte nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad H. K. ir Ž. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir apgaulės būdu, pasitelkdami nusikalstamos veikos schemą, veikdami bendrininkų grupe, padėjo išvengti UAB,,F“ didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 27 930 Eur PVM į valstybės biudžetą.
III. Kasacinių skundų argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistojo H. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas H. K., ir šią baudžiamosios bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu nebūtų nustatytas pagrindas perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tuomet panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas H. K., ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo:
6.1. Pirmosios instancijos teismui kaltinamasis H. K. buvo motyvuotai nurodęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų, dėl to yra pagrindas kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui trūkumams ištaisyti. Kaltinimas abiejuose epizoduose yra suformuluotas vienu sakiniu su stiliaus ir skyrybos klaidomis. Kaltinimo sudėtingas išdėstymas kalbiniu, techniniu požiūriais apsunkina jo suvokimą ir gynybą. Kaltinime deklaratyviai kalbama apie esą kažkuo ydingus sandorius, deklaratyviai įvardijami buhalteriniai dokumentai kaip esantys su „žinomai melagingais duomenimis“. Kaltinime nenurodoma, kas, kada, kokiu pagrindu konstatavo UAB „E“ sandorius buvus esą fiktyvius ar ydingus, kas ir kada bei kokiu pagrindu juos užginčijo ar anuliavo. Taip pat kaltinime nenurodoma, kas ir kada bei kokiu pagrindu pripažino kuriuos nors UAB „E“ buhalterinius dokumentus buvus suklastotus. Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn H. K. gynyba kėlė klausimą dėl pranešimo apie įtarimą neatitikties BPK normoms, tačiau prokuroras atmetė gynybos prašymus ir pranešimo apie įtarimą neištaisė. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų įtariamajam gintis. Per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, logiški, pagrįsti teisiniais argumentais, t. y. svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Būtent taip yra H. K. atveju, vertinant jam įteiktą ir teismui perduotą nagrinėti kaltinamąjį aktą. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis H. K. ir jo gynėjas prašė kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui trūkumams ištaisyti (bent jau dėl kaltinamojo H. K. dalies), tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo H. K. gynybos argumentų dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų. Bylos apeliacinis nagrinėjimas buvo neteisingas ir neišsamus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio reikalavimus.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Nuteistasis Ž. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus visus baudžiamosios bylos duomenis. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus – nuosprendį grindė prielaidomis, nepagrįstai kriminalizavo civilinius santykius, kurie turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, t. y. nukrypo nuo esminio baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), principo.
7.2. Kaltinimo formuluotė yra ydinga teisės požiūriu, nes iškreipia mokesčio kaip piniginės prievolės valstybei prasmę ir neatitinka teisinės nuosavybės sampratos. Kaltinime yra supainiotas PVM pateikimo į valstybės biudžetą mechanizmas su PVM kaip piniginės prievolės valstybei teisine prigimtimi. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teisinę PVM sampratą ir šio mokesčio kaip piniginės prievolės valstybei prigimtį, jo (Ž. A.) padaryta veika BK 182 straipsnyje įtvirtintų objektyviųjų požymių kontekste negali būti traktuojama kaip juridinių asmenų valdomo, valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimas apgaule. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks asmens veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas ir kaip sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę, ir kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą yra nepagrįstas; šiuo atveju į biudžetą dėl apgaulės dar nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybe, ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-112/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-112/2012">2K-7-112/2012</a>, 2K-7-322/2013).
7.3. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Prieštaringa formuluotė įvardijant kaltinamajam inkriminuojamo sukčiavimo aplinkybes nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pažeisti BPK 305, 331 straipsnių reikalavimai, susiję su nuosprendžio surašymu.
7.4. Siekdami pašalinti abejones, teismui pateikė nepriklausomos ekspertės (specialistės) konsultacinę išvadą, ją apeliacinės instancijos teismas atmetė. Teismų praktikoje nurodyta, kad tai, jog privataus teismo eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, pateikta išvada laikoma konsultacine, savaime nereiškia, kad teismas byloje jos neturi tirti ir vertinti. Be tinkamo pagrindo atsisakymas tirti kaltinamojo ar jo gynėjo pateikiamas konsultacines išvadas reikštų rungimosi principo pažeidimą. Kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiam ekspertizės aktui (specialisto išvadai), prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį paprastai kviečiami ekspertizės aktą (specialisto išvadą) ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337/2014">2K-337/2014</a>, 2K-211-895/2018). Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo konsultacine išvada, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp FNTT specialisto išvadų ir konsultacinės išvados, nors ir buvo apklausti specialistai teisminio nagrinėjimo metu, prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl teismas privalėjo skirti naują ekspertizę, nes priešingu atveju buvo pažeistas rungtyniškumo principas, BPK 20 straipsnio reikalavimai, nukrypta nuo teismų praktikos.
7.5. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtas išimtinai civilinis teisinis santykis, susijęs su juridinio asmens prievolės įvykdymu. Šiuo atveju tariama žala ir tariamas sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei apgaulinga apskaita pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kildinami dėl tariamos UAB „F“ prievolės 27 930 Eur PVM nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal bylos medžiagą, šią prievolę privalėjo atlikti UAB „E“ 2014 m. Apeliacinės instancijos teisme advokatas L. S. Bagdonas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „E“ 2019 m. spalio 30 d. buvo veikianti įmonė, kad skola VMI sudarė apie 250 Eur, todėl akivaizdu, kad reikalavimas įvykdyti prievolę UAB „E“ nebuvo pareikštas arba prievolė buvo įvykdyta. Nepaisant to, byloje buvo pareikštas VĮ Turto banko ieškinys ne juridiniam asmeniui, o nuteistiesiems.
7.6. Sprendžiant, ar civilinių sutarčių prievolių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2011">2K-299/2011</a>, 2K-329/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiu būdu jis (kasatorius) apsunkino vykdyti prievoles, kurios kilo ne iš jo, kaip fizinio asmens, ne iš kito nuteistojo H. K., o iš UAB „E“, kaip juridinio asmens, civilinių teisinių santykių, mokestinės prievolės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos neužkerta kelio VMI ar VĮ Turto bankui reikalauti, kad UAB „E“ įvykdytų savo prievolę, jeigu ji iki šios dienos jos nėra įvykdžiusi, tačiau tokio dydžio UAB „E“ įsiskolinimas VMI sistemoje nėra fiksuotas. Apeliacinės instancijos teismas rašytinių įrodymų apie UAB „E“ iš VĮ Registrų centro, VMI neaptarė, nevertino, o tai yra BPK 305, 331 straipsnių pažeidimai.
7.7. Baudžiamojoje byloje nuteisiant jį (kasatorių) civiliniai teisiniai santykiai neatriboti nuo baudžiamųjų dar ir tuo aspektu, kad juridiniam asmeniui UAB „F“ yra iškelta bankroto byla, tarp kitų kreditorių kreditoriaus reikalavimus yra pateikusi ir VMI. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. B2-2027-480/2016 patvirtino bankrutuojančios UAB „F“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą dėl 235 957,21 Eur sumos. Tarp antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų yra ir kreditorės VMI reikalavimas dėl 234 883,54 Eur sumos, todėl negalima kalbėti apie prievolės sumokėjimo išvengimą, kadangi VMI teisės yra ginamos bankroto byloje, vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir bankroto įstatymo nuostatomis.
7.8. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl to tinkamai pasisakė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas šį principą ignoravo ir taip nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo H. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo Ž. A. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo
9. Nuteistojo H. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus teigimu, bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas.
10. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017 ir kt.).
11. Nuteistojo H. K. gynėjas advokatas D. Svirinavičius kelia abejonę dėl vieno teisėjo iš trijų teisėjų kolegijos, priėmusios šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. J. Kiškio, nešališkumo. Kasatorius nurodo, kad, pagal viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, teisėjo J. Kiškio žmona dirba FNTT, tame pačiame skyriuje, kurio specialistai šioje byloje teikė išvadas, kuriomis buvo grindžiamas nuteistajam H. K. kasacine tvarka skundžiamas nuosprendis.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjas J. Kiškis, nagrinėdamas šią bylą trijų teisėjų kolegijos sudėtyje, turėjo išankstinę nuomonę ir buvo subjektyviai šališkas, taip darydamas įtaką visai teisėjų kolegijai; tokių argumentų nenurodo ir kasatorius. Todėl toliau bus vertinamas nešališkumo reikalavimo laikymasis objektyviuoju aspektu.
13. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Vadinasi, šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šiame straipsnyje pateiktas nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių, taip pat ir teisėjo, nešališkumu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tokios aplinkybės gali būti susijusios, be kita ko, su bylą nagrinėjančio teisėjo ir vienos iš proceso šalių arba su šalimi susijusio asmens (asmenų) (pavyzdžiui, jų šeimos narių) esančiais ar buvusiais kolegiškais, profesiniais ryšiais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2014">2K-396/2014</a>, 2K-132/2015, 2K-253-693/2017; EŽTT 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Mitrov prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, peticijos Nr. 45959/09; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10; 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A.K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 75; 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Walston prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97). Tačiau vien tokių ryšių fakto savaime nepakanka padaryti išvadai, kad abejonės dėl teisėjo nešališkumo yra objektyviai pagrįstos. Kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti nuspręsta, ar svarstomi santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodo teismo nešališkumo trūkumą. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, kad, vertinant tai, gali būti reikšmingos, be kita ko, tokios aplinkybės, kaip konkrečios atitinkamų asmenų pareigos; jų profesinio tarpusavio ryšio pobūdis; hierarchinių ar kitokio pavaldumo ryšių buvimas; darbo kartu trukmė; kitų (ypač analogiškas funkcijas vykdančių) kolegų skaičius toje darbovietėje; darbovietės organizacinė struktūra (įskaitant teritorinių padalinių buvimą) ir atitinkamų asmenų pozicija šioje struktūroje; tai, ar tarp jų užsimezgė ir asmeniniai ryšiai, tokių ryšių pobūdis; proceso, kuriame ginčijamas teisėjo nešališkumas, reikšmė asmeniui, dėl ryšių su kuriuo kvestionuojamas jo nešališkumas; to asmens procesinis statusas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 45-303/2018). Tačiau tai byloje turi būti objektyviai nustatyta.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo abejoti baudžiamąją bylą išnagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo (teisėjų kolegijos) nešališkumu dėl teisėjo J. Kiškio žmonos profesinių ryšių su išvadas šioje byloje teikusiais specialistais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie teisėjo J. Kiškio žmonos ir specialistų, teikusių šioje byloje išvadas, artimai kolegiškus (profesinius) ir (ar) dėl to tarp jų, taip pat ir teisėjo J. Kiškio, susidariusius tam tikrus asmeninius ryšius, kurie galėtų būti traktuojami kaip objektyvus pagrindas abejoti tiek teisėjo J. Kiškio, tiek ir visos teisėjų kolegijos nešališkumu, nesant kitų konkrečių tokias abejones keliančių faktų.
15. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti teisėjo J. Kiškio šališkumą, taip pat daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant H. K. (taip pat ir Ž. A.) baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
16. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus, susijusius su nuosprendžio surašymu; be to, nuteistojo Ž. A. teigimu, teismas nepašalino prieštaravimų tarp FNTT specialisto išvadų ir konsultacinės išvados; nors privalėjo, tačiau nepaskyrė naujos ekspertizės, dėl to buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nukrypta nuo esminio baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principo, pažeista kaltinamojo teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turėti galimybę pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus („Nuosprendžio priėmimas“) pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikinamas, o apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Be kitų reikalavimų, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 331 straipsnio 2 dalis).
18. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).
19. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2013">2K-192/2013</a>, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015); priimto sprendimo turinys taip pat negali kelti abejonių dėl jame daromų išvadų pagrįstumo.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad šis teismas, kaip pagrįstai nurodo ir kasatoriai, spręsdamas dėl nuteistųjų H. K. ir Ž. A. kaltės, baudžiamojo įstatymo taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikė, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nors ir išdėstė jame proceso metu surinktus ir ištirtus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus (nuteistųjų Ž. A., H. K., liudytojų E. R., R. V. parodymus, specialistų V. Grebliko, E. Trainienės paaiškinimus, specialistų išvadas, konsultacinę išvadą, kitą rašytinę medžiagą), tačiau įvertino tik šių įrodymų dalį; be to, ir vertindamas įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (pavyzdžiui, visiškai nevertinti duomenys, gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Nyderlandų Karalystės prokuratūros, liudytojo R. V. parodymai, UAB „R“ operatyvaus patikrinimo ataskaita ir kt.), neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus.
21. Bylos duomenimis, tarp UAB „F“ (direktorius Ž. A.) ir UAB „KER“ buvo sudaryta sutartis dėl medienos smulkinimo mašinos pirkimo ir pardavimo už 190 575 Eur (kartu su PVM 33 075 Eur). Užsakymą dėl tokios įrangos įsigijimo bendrovės „F“ direktorius Ž. A. pateikė jos gamintojai – Nyderlandų įmonei „E. F. V.O.F.“. UAB „F“, gavusi išankstinę 130 648 Eur sumos sąskaitą už medienos smulkinimo mašinos su sumontuojamu kranu „E. C. C-960 Crane fed 275KP engine“ pirkimą, minėtai Nyderlandų įmonei už šią įrangą pervedė 137 478,25 Eur (t. y. dalį šios įrangos kainos – 32 662 Eur sumokėjo UAB „F“, kitą dalį – 104 816,25 Eur įrangos gamintojai pervedė UAB „KER“).
22. Iš nuteistojo Ž. A. parodymų matyti, kad šis, siekdamas išvengti pagamintos įrangos transportavimo, surinkimo ir paleidimo rizikos, tam tikrų organizacinių darbų, su UAB „E“ direktoriumi H. K., taip pat ir Nyderlandų įmone sutarė, jog medžio smulkinimo įrangą iš jų nupirks ne UAB „F“, o UAB „E“; UAB „F“ gamintojai pervestą avansinį mokėjimą prašė įskaityti kaip bendrovės „E“ atsiskaitymą už įrangą. Taip įrangos pardavimas ir mokėjimas už jį buvo performinti UAB „E“ vardu (t. y., anuliavus pirminę sąskaitą Nr. 253766, buvo išrašyta kreditinė sąskaita Nr. 253822 (dėl 130 648 Eur sumos) bei sąskaita Nr. 253823 bendrovei „E“).
23. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB,,E“ direktorius H. K. pagal sudarytą sutartį su UAB „F“ direktoriumi Ž. A. (sutarties vertė – 160 930 Eur, iš to skaičiaus 27 930 Eur PVM) medienos smulkinimo mašiną su sumontuojamu kranu pristatė iš Nyderlandų į paskirties vietą Lietuvoje ir ją sumontavęs pagal prekių perdavimo–priėmimo aktą perdavė UAB „F“ direktoriui Ž. A., o šis – UAB „KER“. Visas šias nuteistųjų nurodytas aplinkybes vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos įrodymai (t. y. liudytojų R. V., E. R., įmonės „E. F. V.O.F.“ savininko ir direktoriaus J. V. (J. V.) parodymai, UAB „R“, UAB „E“ operatyvaus patikrinimo ataskaitos, UAB „F“ pirminiai apskaitos dokumentai (sutartys, sąskaitos faktūros, sąskaitos banke išrašai ir pan.), specialisto išvados ir kt.).
24. Pagal bylos duomenis (nuteistųjų Ž. A., H. K. parodymus, duomenis, gautus pagal teisinės pagalbos sutartį iš Nyderlandų Karalystės prokuratūros, apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, banko išrašus), specialisto išvadą Nr. 5-2/141), UAB „E“ su įrangos gamintoja – įmone „E. F. V.O.F.“ atsiskaitė pasinaudodama 130 646 Eur užskaita iš 137 478,25 Eur sumos, kuri, kaip minėta, avansu buvo sumokėta gamintojai bendrovės „F“ kartu su UAB „KER“ (6830,25 Eur permoka buvo grąžinta UAB „E“). Bendrovės „E“ ir „F“ pagal medienos smulkinimo mašinos su sumontuojamu kranu pirkimo–pardavimo sutartį dėl 160 930 Eur sumos (iš to skaičiaus 27 930 Eur PVM), sprendžiant iš nuteistųjų parodymų, atsiskaitė tarpusavio skolų užskaita.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, medienos smulkinimo mašinos įsigijimas iš Nyderlandų įmonės UAB,,E“ vardu ir jos pardavimas UAB „F“ buvo apsimestinis sandoris. Tokią savo išvadą teismas argumentavo tuo, kad: 1) UAB,,E“ neturėjo finansinių lėšų medienos smulkinimo mašinai įsigyti; 2) už šią įrangą sumokėjo UAB,,F“; 3) įrangos pirkimą ir pardavimą iš gamintojos per tarpininkę UAB „E“ inicijavo bendrovės,,F“ direktorius Ž. A..
26. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, savaime šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl apsimestinio sandorio tarp UAB „E“ ir UAB „F“ buvimo. Kaip matyti iš teismų posėdžiuose apklausto specialisto V. Grebliko paaiškinimų, užskaita tarp ūkio subjektų yra viena iš galimų atsiskaitymo formų; sandoriai per tarpininkus taip pat nėra draudžiami. Anot šio specialisto, valstybei žalos nebūtų, jei visos grandys būtų veikusios įstatymų nustatyta tvarka ir vykdytų joms nustatytas prievoles. Į biudžetą turėjo patekti 33 075 Eur PVM suma, ir nesvarbu, iš vieno (UAB „F“) ar dviejų mokesčių mokėtojų (pavyzdžiui, UAB „E“ ir UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose išskirta suma), svarbu, kad bendrovės veiktų ir prievolės būtų vykdomos įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės panaši pozicija išdėstyta ir specialistės E. Trainienės konsultacinėje išvadoje, kuri taip pat turėjo būti vertinama sąsajumo ir leistinumo aspektais, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą.
27. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra ne viena sąlyginė specialisto išvada (pavyzdžiui, specialisto išvada dėl UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/141, papildoma specialisto išvada Nr. 2-2/143/2017; specialisto išvada dėl UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/123), kurioje atsakymas į pateiktus klausimus yra siejamas su tam tikra sąlyga. Todėl teismui kilo pareiga aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, patikimai ir neabejotinai patvirtinti arba paneigti (t. y. patikimai nustatyti, ar bendrovė „F“ medienos smulkinimo mašiną įsigijo tiesiogiai iš Nyderlandų įmonės ar iš UAB „E“; ar savo buhalterinėje apskaitoje bendrovė „F“ fiksavo apskaitos dokumentais (ne)įvykusias ūkines operacijas; ar UAB „E“ medienos smulkinimo mašiną (ne)įsigijo iš Nyderlandų įmonės; ar pardavė ją bendrovei „F“ ar ne, ir kt.).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų kaltės, prieš tai minėtų aplinkybių, kuriomis grindžiamos sąlyginės specialistų išvados, aiškiai nenustatė ir savo išvados, kad sudarytų sandorių dėl minėtos įrangos pirkimo ir pardavimo grandinė tarp Nyderlandų įmonės ir UAB „E“, taip pat tarp UAB „E“ ir UAB „F“ buvo dirbtinė (apsimestinė), siekiant UAB „F“ išvengti mokesčių, patikimai nepagrindė.
29. Iš specialisto išvados Nr. 5-2/141 turinio, specialisto V. Grebliko paaiškinimų matyti, kad atlikus UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo galima nustatyti aktualių šiai bylai aplinkybių, be kita ko, ir ūkinių santykių su UAB „E“ dėl tyrimui nepateiktų bendrovės „F“ buhalterinės apskaitos registrų. Tačiau, anot specialisto V. Grebliko, vėliau ta kliūtis buvo pašalinta, t. y. bendrovės „F“ buhalterinės apskaitos registrai buvo atkurti ir pateikti, bet klausimai (pavyzdžiui, kaip buvo tarp bendrovių „F“ ir „E“ atsiskaityta, ar buvo apskaitytos užskaitos ir kt.), kurie buvo tiriami UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (specialisto išvada Nr. 5-2/142), nebuvo keliami ir tiriami.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į specialisto V. Grebliko nurodytas aplinkybes, neabejotinai galinčias turėti įtakos specialisto išvados Nr. 5-2/142 išsamumui, aiškumui ir pan., taip pat galimybę tas aplinkybes byloje nustatyti, turėjo spręsti klausimą dėl specialisto išvados Nr. 5-2/142 papildymo tikslingumo, skiriant naują (papildomą) tyrimą tiek su jau įvertinta, tiek ir su papildomai gauta medžiaga (bendrovės „F“ buhalterinės apskaitos registrais).
31. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>). Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams) (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
32. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
33. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
34. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinių skundų argumentų nepasisako, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
