Dėl įsiskolinimo už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-339/2011

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei D. J. (santuokos metu buvusi pavardė – Ž.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, bei atsakovės D. J. (Ž.) priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, taip pat trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. (J.) Ž. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, delspinigių priteisimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. (J.) Ž. dėl įsiskolinimo už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo; kiti dalyvaujantys byloje asmenys - išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – D. G. ir pareiškę savarankiškus reikalavimus UAB „Vilniaus energija“ bei UAB „Vilniaus vandenys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl santuokoje įgyto turto dalies (žemės sklypų ir buto) bei įsiskolinimų už suteiktas buto komunalines paslaugas padalijimo (paskirstymo).

Ieškovas R. Ž. teismo prašė: nutraukti jo ir atsakovės D. Ž. santuoką, sudarytą 1988 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes; nustatyti nepilnametės dukters S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; padalyti santuokoje įgytą turtą – ieškovui priteisti 1/2 dalies buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 19,82 kv. m bendro ploto, 43 000 Lt vertės kompensaciją, taip pat 0,7 ha, 1,15 ha ir 0,15 ha žemės sklypus, esančius Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį,,Audi 80“; atsakovei priteisti – natūra butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą – skalbyklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką, televizorių „Šilelis“, sekciją „Junior“, kompiuterį, spintų komplektą, kušetę ir kitus namų apyvokos ir buities reikmenis; priteisti iš atsakovės jam išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovė D. Ž. priešieškiniu teismo prašė: nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnametės S. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove; santuokoje įgytą turtą padalyti taip: jai priteisti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 0,7 ha, 1,15 ha ir 0,15 ha žemės sklypus, esančius Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), padalyti po 1/2 dalį kiekvienam iš buvusių sutuoktinių; R. Ž. priteisti automobilį,,Audi 80”, skalbyklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką, televizorių „Šilelis“, sekciją „Junior“, kompiuterį, spintų komplektą, kušetę; įsiskolinimus UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ priteisti iš jos ir ieškovo lygiomis dalimis; po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos sudarymo turėtą J. pavardę; pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. liepos 19 d. nutarimu nepilnametei dukteriai S. Ž. priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį iki 450 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Trečiasis asmuo UAB,,Vilniaus energija“ prašė priteisti iš D. Ž. ir R. Ž. solidariai 703,26 Lt įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį, 38,61 Lt delspinigių.

Trečiasis asmuo UAB,,Vilniaus vandenys“ prašė priteisti iš D. Ž. ir R. Ž. solidariai 995,32 Lt už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, 67,73 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę Ž., atsakovei – J.; priteisė atsakovės asmeninėn nuosavybėn 60 200 Lt vertės butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); ieškovui ir atsakovei padalijo po 1/2 dalį 0,70 ha sklypo, 1,15 ha sklypo ir 0,15 ha žemės sklypo, esančių Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką (spausdintuvą), kompiuterį ir kušetę; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai – 14 921 Lt kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį; nepilnametės S. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. liepos 19 d. nutarimu priteisto išlaikymo S. Ž. iš ieškovo dydį, padidinant jį iki 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2010 m. sausio 28 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė atsakovei disponuoti vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise; likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą teismas tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo R. Ž. 175,82 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir iš atsakovės D. J. (Ž.) 527,75 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas UAB „Vilniaus energija” naudai, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys” reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė iš R. Ž. 42,91 Lt įsiskolinimo, 16,93 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš D. J. (Ž.) 952,42 Lt įsiskolinimo, 50,80 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, kuris nepaneigė prezumpcijos dėl jo neištikimybės, šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus bei žiauraus elgesio su sutuoktine. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo teismas nenustatė. Santuoką nutraukus dėl ieškovo kaltės, jis neturi teisės į išlaikymą. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymą jai teismas konstatavo, kad aplinkybių, nustatytų CK 3.72 straipsnio 6 dalyje, nėra, ir pripažino, jog išlaikymas sveikai ir darbingai atsakovei yra nebūtinas, be to, ieškovas neturi galimybės jį teikti. Teismas, priteisdamas iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnametei dukteriai, atsižvelgė į išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams pagal jų turtinę padėtį, vaiko motinos pareigą teikti materialinį išlaikymą dukteriai ir atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies, padidindamas išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės.

Dėl neišvengiamo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2009 m. teismas konstatavo, kad yra pagrindas savo iniciatyva nustatyti šalių dalytino nekilnojamojo turto vertę sprendimo priėmimo metu, ją mažinant 30 proc. nuo ekspertizės išvadose, kurių šalys neginčijo ir pripažino, nurodytos rinkos vertės. Ginčo butui įsigyti atsakovės panaudotos asmeninės lėšos viršija 45 proc., o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų šalys panaudojo 55 proc. Su atsakove lieka gyventi nepilnametė duktė, taip pat su ja gyvena pilnametė duktė, tai lemia padidėjusius atsakovės finansinius poreikius, dėl to, dalijant butą, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovo yra 1/4, o atsakovės – 3/4 dalys ginčo buto. Butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, jame nėra galimybės šalims turėti atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas, nes jo gyvenamasis plotas yra 18,38 kv. m, sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, taip pat įvertinęs atsakovės indėlį įgyjant butą, atsižvelgęs į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametė duktė ir kad ieškovas yra pasirengęs spręsti jo gyvenamosios vietos klausimą, teismas konstatavo, jog šis turtas yra nedalus ir butas natūra priteistinas atsakovei, o ieškovui – 1/4 dalies buto vertės kompensacija – 15 050 Lt. Dėl įsiskolinimo už buto komunalines paslaugas - sutuoktiniai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo buto bendraturčiai, todėl pažymėtina, kad pagal CK 4.76 straipsnį, 6.6 straipsnio 3 dalį privalėjo mokėti už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas ir yra atsakingi ieškovui solidariai. Atsižvelgęs į tai, kad butas priteistinas asmeninėn atsakovės nuosavybėn, o ieškovui priteistina 1/4 dalies buto vertės kompensacija, teismas konstatavo, jog ir įsiskolinimas už šį butą šalims dalytinas proporcingai. Vadovaudamasis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr.1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti delspinigių šio įstatymo pagrindu. Šalys, kaip bendraturtės, atsakingos ir už UAB „Vilniaus vandenys“ skaitikliu apskaitytą patiektą vandenį, dėl to UAB „Vilniaus vandenys“ pagrįstai nuo 2006 m. spalio 13 d. skaičiavo mokestį už tiektą vandenį ir nuotekų šalinimą pagal patvirtintas vidutines vandens suvartojimo normas vienam gyventojui ir už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. apskaičiuotas 995,32 Lt įsiskolinimas. Laiku nesumokėjus įsiskolinimo, šalims buvo apskaičiuoti delspinigiai. Nurodytas įsiskolinimas taip pat šalims dalytinas proporcingai joms tenkančioms buto vertės dalims.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo R. Ž. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir pakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo ir įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo. Teismas nutarė:

Panaikinti sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

priteisti R. Ž. asmeninėn nuosavybėn 86 000 Lt vertės butą/patalpą - kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 19,82 kv. m bendro ploto, ir 2300 Lt vertės automobilį,,Audi 80” (valst.Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 88 300 Lt;

priteisti D. J. (Ž.) asmeninėn nuosavybėn 0,70, 1,15, 0,15 ha žemės sklypus, kurių bendra vertė 8100 Lt, esančius Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus - skalbyklę WD 10180 ir mikrobangų krosnelę KOR 6305A, kurių bendra vertė - 1447 Lt, 498 Lt vertės kompiuterinę techniką, 399 Lt vertės televizorių „Šilelis 1440 T“, 875 Lt vertės sekciją „Junior“, 2250 Lt vertės kompiuterį, 1440 Lt vertės spintų komplektą, 690 Lt vertės kušetę, iš viso turto už 15 699 Lt;

priteisti iš R. Ž. kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 36 300,50 Lt D. J. (Ž.) naudai.

Pakeisti sprendimo dalį, pagal kurią trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinys tenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti taip: priteisti iš R. Ž. ir D. J. (Ž.) UAB „Vilniaus energija“ naudai iš kiekvieno po 351,64 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Pakeisti sprendimo dalį, pagal kurią trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys” ieškinys tenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti taip: priteisti iš R. Ž. ir D. J. (Ž.) UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš kiekvieno po 497,66 Lt įsiskolinimo, 33,86 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą iš kiekvieno nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. atsakovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, jis buvo neištikimas, be to, neginčijamai nustatyta, kad paliko šeimą, nepakankamai rūpinosi sutuoktine ir vaikais, nebandė išsaugoti šeimos, tai buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje konstatuotos faktinės aplinkybės (butui įsigyti buvo panaudota daugiau kaip 45 proc. atsakovės vienkartinių išmokų ir 55 proc. grynųjų pinigų, su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė duktė, taip pat su ja gyvena pilnametė duktė ir pan.) ir pateikti įrodymai nesudarė teismui pakankamo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (nei pati atsakovė, nei šalių nepilnametė ir pilnametė dukterys negyvena ginčo bute – gyvena socialiniame būste Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ginčo butas įgytas šalių santuokoje ir atsakovė neprašė šio santuokoje įgyto turto pripažinti asmeniniu ir pan.) (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dalijamo turto vertę, nepagrįstai ją sumažino, neatsižvelgdamas į tai, jog byloje vienodai turėtų būti ginamos abiejų šalių teisės bei teisėti interesai. Teismas konstatavo, kad bendras santuokinis turtas, t. y. nekilnojamieji daiktai, dalytinas pagal ekspertų nustatytas objektyvias vertes. Pagal ekspertizės aktą 2008 m. lapkričio 17 dieną buto Vilniuje (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo 86 000 Lt, Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini) esančio 0,70 ha žemės sklypo - 2800 Lt, 1,15 ha sklypo – 2600 Lt, 0,1500 ha sklypo – 2700 Lt rinkos vertė. Teismas nesutiko su ginčo buto paskyrimu atsakovei, nes taip neatsižvelgta į ieškovo teises. Šalims su vaikais santuokos metu neribotam laikotarpiui suteiktas socialinis būstas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (2002 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu). Šiame bute gyvena atsakovė ir šalių nepilnametė duktė. Ieškovas yra netekęs bet kokių teisių į šį butą ir po santuokos nutraukimo lieka be jokio gyvenamojo ploto. Dėl to ginčo butas skirtinas ieškovui, o atsakovei priteistina atitinkamo dydžio kompensacija. Likęs nekilnojamasis turtas, t. y. pirmiau išvardyti žemės sklypai, iš viso 8100 Lt vertės, atsižvelgiant į tai, kad nėra ypač vertingas, o padalijus tarp šalių idealiosiomis dalimis po 1/2 dalį natūra kiekvienam, jį būtų sunku valdyti dėl priešiškų šalių santykių ir realizuoti, nes tam būtų reikalingas bendraturčių sutarimas, tai šie sklypai natūra priteistini atsakovei, nes jai natūra neskiriamas joks kitas nekilnojamasis turtas. Kilnojamieji daiktai paskirstytini šalims, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų naudojasi tais daiktais, taip pat į nepilnamečio vaiko reikmes. Padalijus šalių santuokoje įgytą turtą ieškovo asmeninėn nuosavybėn tenka turto už 88 300 Lt, atsakovės – už 15 699 Lt, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 36 300 Lt kompensacija už didesnę jam tenkančio turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Remiantis sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principu, pagal kurį dalijamas šalių santuokoje įgytas turtas, trečiųjų asmenų reikalavimai tenkintini lygiomis dalimis iš abiejų šalių priteisiant įsiskolinimą už buto komunalines paslaugas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo, įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti ieškovui ginčo žemės sklypus, o atsakovei - ginčo butą, ieškovui nereikalaujant kompensacijos už jam priklausančią buto dalį, taip pat perduoti bylos dalį dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylos šalims nesutariant dėl dalijamo turto vertės sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nekilnojamojo turto vertę sumažino 30 proc., įvertindamas, kad turto vertė per bylinėjimosi laiką krito. Tai pripažino bylos šalys, tačiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pradine nesumažinta turto verte, ekspertų įkainota 2008 m. lapkričio 14 d. Apeliacinės instancijos teismas turėjo iš naujo nustatyti dalijamo turto rinkos kainas, to nepadaręs nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Priteisdamas žemės sklypus atsakovei teismas neatsižvelgė į tai, kuri iš šalių faktiškai naudojasi sklypais ir ar apskritai turi galimybę jais naudotis. Ieškovo teigimu, jis gyvena šalia sklypų, juos dirba ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Ginčo buto ieškovo poreikiams tenkinti nereikia. Tačiau teismui priteisus butą natūra ieškovui ir šio buto dalies vertės kompensaciją atsakovei, ieškovas nėra pajėgus išmokėti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva padalijęs butą ir priteisęs kompensaciją iš ieškovo, peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

2. Vilniaus apygardos teismas nutartyje padalijo tik dalį įsiskolinimo už buto komunalines paslaugas, nes įsiskolinimas išaugo santuokos pabaigoje ir teisminio proceso metu, dėl to neaišku, kuri šalis tai turės apmokėti. Taip pat neaišku, kuri šalis turėtų apmokėti 1188,91 Lt įsiskolinimą dar vienam kreditoriui UAB,,Verkių ūkis“, kuris nėra trečiasis asmuo byloje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. J. prašo kasacinio skundo dalies dėl nekilnojamojo turto padalijimo netenkinti ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį bei tenkinti kasacinio skundo dalį dėl įsiskolinimų kreditoriams ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, gali būti siejama laiko atžvilgiu su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo iškėlimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad šalių nekilnojamasis turtas dalytinas pagal objektyvias ekspertų nustatytas vertes. Bylos šalys su ekspertų įvertinimu sutiko bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas nedalus, teismui reikėjo spręsti, kuriai šaliai jį perduoti natūra ir įpareigoti sumokėti kompensaciją už kitai šaliai turinčią tekti buto dalį. Jeigu butas tektų ne ieškovui, už gautą kompensaciją jis negalėtų įgyti kito būsto. Už priteistą butą natūra ieškovas yra įpareigotas atsakovei sumokėti kompensaciją, kurios negalėdamas sumokėti, galėtų prašyti atidėti ar išdėstyti mokėjimus. Teismas pagrįstai priteisė žemės sklypus natūra atsakovei, nes jai natūra neskiriamas kitas nekilnojamasis turtas, o padalijus šalims natūra sklypus, pasunkėtų naudojimasis jais, nes dėl šalių tarpusavio priešiškumo būtų sudėtinga rasti bendrą sutarimą. Byloje ieškovas yra patvirtinęs, kad žemės sklypų jis negali dirbti dėl neįgalumo, todėl jam reikia ginčo buto, o ne sklypų. Pagal rašytinius įrodymus ieškovas nedirbo žemės sklypų, juos dirbo ir turi galimybę dirbti atsakovė, nes greta sklypų gyvena jos motina, o atsakovei, kaip bedarbei, žemės dirbimas suteiktų papildomų pajamų.

2. Ieškovas kaip sutuoktinis turėjo galimybę pasidomėti buto komunalinių paslaugų įsiskolinimų dydžiais. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas reiškia, kad lygiomis dalimis dalijamas ne tik turtas, bet ir skolos. Tačiau byloje teismai, neturėdami visos informacijos apie kreditorius ir įsiskolinimų jiems dydžius, nevisiškai padalijo įsiskolinimus šalims, be to, turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu kreditorius UAB,,Verkių ūkis“. Įsiskolinimai už buto komunalines paslaugas, atsiradę po Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, turėtų tekti ieškovui, kaip buto vieninteliam savininkui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB,,Vilniaus vandenys“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalį dėl įsiskolinimo už šio trečiojo asmens suteiktas komunalines paslaugas priteisimo bei spręsti savo nuožiūra kitus kasaciniame skunde išdėstytus reikalavimus. Atsiliepime į kasacinį skundą pateikti tokie esminiai argumentai:

Priteisdamas iš ieškovo ir atsakovės UAB,,Vilniaus vandenys“ naudai įsiskolinimą, t. y. iš kiekvieno po 1/2 dalį įsiskolinimo, Vilniaus apygardos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl įsiskolinimo už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo, teisingai pritaikydamas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių lygiateisiškumo principą, reiškiantį, kad santuokoje šalių įgytas turtas ir kreditorių reikalavimai dalijami lygiomis dalimis iš abiejų šalių remiantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dalyvaujantys byloje asmenys kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą iškėlė teisės klausimus dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, atsižvelgiant į turto įvertinimą rinkos kainomis, taip pat sutuoktinių atsakomybės už įsiskolinimus, atsiradusius santuokoje; šiais klausimais pasisako bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo pagal šio turto rinkos kainas

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad padalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą sutuoktiniams tenkančios dalys yra lygios. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis R. A. v. R. A. byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Byloje apeliacinės instancijos teismas nutarties dėl santuokinio turto paskirstymo šalims dalį motyvavo tuo, kad atsakovė kartu su nepilnamete dukterimi gyvena socialiniame būste, taip nepilnamečio vaiko teisė į būstą yra užtikrinta, dėl to ginčo butas natūra priteistas ieškovui, iš šio priteisus 1/2 buto dalies vertės kompensaciją atsakovei. Akivaizdu, kad bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio buto padalyti natūra šalims nėra galimybės, atsižvelgiant į buto dydį. Kadangi atsakovei natūra neskiriamas joks kitas nekilnojamasis turtas, teismas jai priteisė natūra žemės sklypus. Kasaciniame skunde ieškovas, teigdamas, kad žemės sklypai turėjo būti priteisti jo nuosavybėn, šio teiginio nepagrindė, jog siūlomas bendro turto atidalijimo būdas būtų labiau tinkamas pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies kriterijus.

Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą nustatomas visas sutuoktinių turtas (turto balansas); sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama iš šio turto mokėtinų skolų suma (CK 3.118 straipsnio 1, 2 dalys). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dalijant šalių turtą turi būti laikomasi sutuoktiniams tenkančio turto lygių dalių principo, nes nenustatyta CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių, dėl kurių teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Padalydamas sutuoktinių bendrą turtą ir priteisdamas ginčo butą ieškovo nuosavybėn natūra, teismas priteisė iš ieškovo už jam tenkančią didesnę turto natūra dalį atsakovės naudai kompensaciją (36 300,50 Lt), į kurios apskaičiavimą įtraukė ginčo buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 19,82 kv. m bendro ploto, rinkos vertę 2008 m. lapkričio 17 dieną – t. y. 86 000 Lt pagal nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodoma, kad masinio vertinimo būdu nustačius vidutinę rinkos vertę aptariamo buto vidutinė rinkos vertė 2011 m. sausio 7 dieną yra 32 900 Lt (T. 4, b. l. 31). Atsižvelgdama į bendruosius (visuotinai žinomus) nekilnojamojo turto rinkos pokyčius per praėjusius metus, kada iš esmės sumažėjo nekilnojamojo turto rinkos kainos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas santuokoje įgytą turtą padalijo neįvertinęs nekilnojamojo turto rinkos kainų sumažėjimo, dėl to nesilaikydamas CK 3.119 straipsnio reikalavimų. Šiame straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Taip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose. Tai lemia išvadą, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl santuokinio turto padalijimo negali būti laikoma teisėta ir todėl ji naikintina (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl asmens, galinčio pareikšti kreditoriaus reikalavimus sutuoktiniams, įtraukimo trečiuoju asmeniu į santuokinio turto padalijimo bylą

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Bylos šalims padalytino buto, esančio bendrąja sutuoktinių nuosavybe, atsiradusios prievolės dėl buto komunalinių paslaugų įsiskolinimo teisiškai pagrįstai bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl yra tenkintinos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas bendras sutuoktinių turtas (t. y. į turto balansą įeinantis bendras turtas ir skolos), kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Dėl to nepadalyti įsiskolinimai už turtą, po to, kai jis turto padalijimo metu atiteko vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, atitenka tam pačiam šio turto vieninteliam savininkui – sutuoktiniui. Dėl to kasacinio skundo argumentas apie tai, kad liko nepadalyti didėjantys buto komunalinių paslaugų įsiskolinimai, yra nepagrįstas, nes už visus turto naudojimo kaštus ir dėl jų galbūt atsirasiančius būsimus apskaičiuotus įsiskolinimus atsakomybė teks tam sutuoktiniam, kuriam atiteks tas turtas. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priskiriamos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Kreditorius, turėdamas informacijos, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis AB,,Hansabankas“ v. Ž. V., J. V., bylos Nr. 3K-3-84/2009). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad ginčo butui apskaičiuotas įsiskolinimas už daugiabučio namo, kuriame yra butas, suteiktas administravimo paslaugas UAB,,Verkių ūkis“ (T. 4, b. l. 35, 36). Teismai nesprendė dėl šio asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu į bylą klausimo, nors, kaip ir pripažino šalys pateiktuose kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį, egzistuoja įsiskolinimas nurodytam asmeniui. Byloje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo nurodytam asmeniui nepranešta apie šią bylą. Dėl to šis asmuo neturėjo pasirinkimo dėl dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu ir savarankiškų reikalavimų pateikimo (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Teismas, matydamas asmens galimybę dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, turėtų pranešti jam apie tokią galimybę. Įtraukimo trečiuoju asmeniu klausimas turėtų būti sprendžiamas teismui nagrinėjant bylą pirmąja instancija – tai lemia CPK 46 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinumas įstoti į bylą trečiojo asmens teisėmis iki baigiamųjų kalbų pradžios procesinės stadijos, taip pat užtikrinant tokio asmens teisę į apeliaciją. Dėl nurodytų proceso teisės normų nesilaikymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesprendė dėl UAB,,Verkių ūkis“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir suteikimo galimybės šiam asmeniui pateikti reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas priteisimo yra naikintinos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl bendro santuokinio turto padalijimo ir įsiskolinimų už buto komunalines paslaugas priteisimo naikintinos ir dėl nustatytų materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, byla dėl šių dalių perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. pažymą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 94,90 Lt. Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalis dėl bendro santuokinio turto padalijimo ir įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo bei bylą dėl šių dalių perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Kitas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Česlovas Jokūbauskas

Gintaras Kryževičius