Dėl daikto teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu

Teismingumo byla Nr. T-23-2014

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00955-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, S. P., V. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei A. B. dėl daikto teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama panaikinti objekto, kurio unikalus Nr. 2596-9003-5185, esančio (duomenys neskelbtini), įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, objekto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovės S. P. nuosavybės teisę į objektą, taip pat prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugsėjo 3 d. tarp atsakovo V. R. kaip dovanotojo ir atsakovės S. P. kaip apdovanotosios sudarytą objekto dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2657.

Ieškovė nurodė, kad siekia pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta galimybe atkurti jai priklausančioje dalyje nuosavybės teisę į 6465 kv. m bendrojo naudojimo valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl to kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri informavo, kad nuo 2013 m. gegužės 31 d. žemės sklypo, į kurį ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises, ribose yra užregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. 2596-9003-5185, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali atkurti nuosavybės teisių į jai priklausantį žemės sklypą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės K. F. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, S. P., V. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei A. B. dėl daikto teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinį ir jo priedus grąžino padavusiam asmeniui. Palangos miesto apylinkės teismas nurodė, kad byloje yra mišrus teisinis santykis, pirmasis ieškovės reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nors reikalavimas dėl 2013 m. rugsėjo 3 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu yra susijęs su civilinės teisės normų taikymu, tačiau šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, nes pripažinus 2013 m. rugsėjo 3 d. sandorį negaliojančiu, tai neturėtų įtakos ieškovės teisei atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą. Atsakovo V. R. ir S. P. sudaryto 2013 m. rugsėjo 3 d dovanojimo sandorio neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad atsakovas V. R. neturėjo teisės įregistruoti nurodytą objektą nekilnojamojo turto registre, nes objektas nebuvo suformuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti laikomas nekilnojamuoju objektu, objekto kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisėtai. Objekto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra administracinio norminio akto įvykdymo rezultatas. Tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkamai ieškovės K. F. ieškinio reikalavimas laikytinas reikalavimais, kylančiu iš administracinių teisinių santykių.

Atskiruoju skundu ieškovė K. F. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo. Atskirajame skunde ieškovė nurodo šiuos argumentus. Nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė, su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ir pasibaigimas, teisinės registracijos panaikinimas yra išvestinis reikalavimas. Priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse, kuriose sprendžiami bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimai, buvo nagrinėjami visai kiti ieškovų reikalavimai ir jie nėra tapatūs ar analogiški šioje byloje keliamiems reikalavimams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovė neturi teisės paduoti prašymo teritoriniam registratoriui dėl kitam asmeniui priklausančios daiktinės teisės išregistravimo ir tuo pagrindu pradėti administracinį ginčą administraciniame teisme. Mano, kad ieškinyje keliami tik civilinio pobūdžio reikalavimai. Ieškovės ieškinyje keliamas ginčas dėl atsakovės S. P. nuosavybės teisės į Nekilnojamojo turto registre įregistruoto objekto registracijos panaikinimo tuo pagrindu, kad atsakovai neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą ir nebuvo teisėto pagrindo įregistruoti nuosavybės teisę šių asmenų vardu, todėl ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą pažymi, kad ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ieškinyje keliamas ginčas dėl atsakovės S. P. nuosavybės teisės į Nekilnojamojo turto registre įregistruoto objekto registracijos panaikinimo tuo pagrindu, kad atsakovai neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą ir nebuvo teisėto pagrindo įregistruoti nuosavybės teisę šių asmenų vardu, todėl jis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė siekia, kad būtų panaikinti visi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys, panaikinant ir atsakovės S. P. nuosavybės teisės įregistravimą į šį nekilnojamąjį turtą. Vienas iš atsakovų yra VĮ „Registrų centras“ – kadastro bei registro tvarkytojas. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodo aplinkybes, kad tiek kadastro, tiek registro duomenis atsakovas kadastro ir registro tvarkytojas įregistravo, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų nuostatas. Kadastro ir registro tvarkytojo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai, kuriuos jis atlieka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų nustatyta, kad kadastro ir registro tvarkytojų sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis, 33 straipsnio 4 dalis). Antruoju reikalavimu ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento objekto (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. R. ir S. P., kuris yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas ir yra teismingas – bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau abiem reiškiamais reikalavimais ieškovė iš esmės siekia nuginčyti atsakovų V. R. ir S. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą J(duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apginti savo nuosavybės teises, tai yra, ginčas susijęs su ginčo šalių daiktinėmis teisėmis, tai yra civiliniais turtiniais teisiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismui iškilo abejonių, ar pirmosios instancijos teismo pasiūlymas tokioje situacijoje ieškovei kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą yra tinkamas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tikslinga bylos teismingumo klausimą perduoti spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje yra pareikšti tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl objekto duomenų įrašų nekilnojamojo turto kadastre, daikto registracijos nekilnojamojo turto registre bei nuosavybės teisės į daiktą registracijos panaikinimo), tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia).

Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant registravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamas ginčas nors ir yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais (t. y. teisiniais santykiais, atsiradusiais viešojo administravimo subjektui – Nekilnojamojo turto registratoriui vykdant viešąjį administravimą) (ABTĮ 2 straipsnio 1, 16 dalys), tačiau šiuo atveju, per ginčo objekto duomenų įrašų nekilnojamojo turto kadastre, jo registracijos nekilnojamojo turto registre ginčijimą, visų pirma, yra keliami ginčo objekto nuosavybės klausimai, kurie, minėta, yra civilinės teisės reguliavimo dalyku. Bylą nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste, visų pirma, turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindą), t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, ir tik po to – spręsti dėl įrašų nekilnojamojo turto kadastre bei nuosavybės teisinės registracijos atsakovės vardu teisėtumo. Specialioji teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju dominuojančiais pripažįsta būtent civilinius teisinius santykius, kurie lemia ginčo priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartis Nr. T-86-2013, priimta byloje K. L. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt.; 2012 m. kovo 21 d. nutartis T-53-2012, priimta byloje M. K. v. V. J. V. ir kt.)

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a:

Bylą pagal ieškovės K. F. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, S. P., V. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, notarei A. B. dėl daikto teisinės registracijos panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Dainius Raižys