Baudžiamoji byla Nr. 2K-82/2014
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00347-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2.1;
1.1.8.14 (S)
2014 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. A. ir A. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo
I. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas kavinėje „P.“ 2012 m. rugpjūčio 6 d.) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas A. V. atžvilgiu) – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas kavinėje „P.“ 2012 m. spalio 6 d.) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. A. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir jam paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu I. A. paskirta likusi neatlikta 1210 Lt baudos bausmė ir galutinė bausmė jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimas ir 1210 Lt bauda.
A. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas A. V. atžvilgiu) septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas kavinėje „P.“ 2012 m. spalio 6 d.) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria nuteistųjų I. A. ir A. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 19 val., Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), kavinės-viešbučio „P.“ terasoje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. garsiai, kavinės darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo kavinės klientus S. B., R. B., R. B., L. M., oro gaivikliu apipurškė jų drabužius, maistą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
I. A. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio 6 d., apie 16.10 val., Rokiškyje, Nepriklausomybės a., prie pastato Nr. 13, viešoje vietoje, I. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. A. K. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veidą, padarė jam muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą; I. A. apkabino A. V. kaklą ranka ir jį pargriovė ant žemės – šiais veiksmais I. A. ir A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat I. A. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio 6 d., apie 19 val., Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), kavinėje „P.“, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. garsiai, kavinės lankytojų bei darbuotojų akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją V. B. bei grasino su ja susidoroti – šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kasaciniais skundais nuteistųjų I. A. ir A. K. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti: baudžiamosios bylos dalį dėl 2012 m. spalio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo kavinėje „P.“ I. A. ir A. K. nutraukti; už kitų I. A. ir A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą jiems paskirti švelnesnes šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu; pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir I. A. bei A. K. paskirtas bausmes sumažinti trečdaliu.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai, kvalifikuodami I. A. ir A. K. 2012 m. spalio 6 d. padarytą veiką kaip nusikalstamą, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas, vertinant duomenis bei juos pripažįstant įrodymais netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl to padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė BK normos, lengvinančios nuteistųjų teisinę padėtį.
Kasatorius pripažįsta, kad byloje nustatyti jo ginamųjų atlikti veiksmai viešoje vietoje – kavinėje „P.“ – iš dalies atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, požymius, tačiau mano, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas I. A. ir A. K. veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, neįvertino realaus padarytos veikos pavojingumo. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistųjų veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje, jokių padarinių nesukėlė, truko neilgai, kavinės darbas nenutrūko, konfliktas vyko tik tarp kavinės personalo ir nuteistųjų, atvykus policijos pareigūnams baigėsi, todėl, kasatoriaus manymu, vertinant I. A. ir A. K. padarytą veiką pagal jos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininkus už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn bei bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnio taikymo I. A. ir A. K. galimybės. Taigi, nors nuteistųjų veiksmai turi BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl I. A. ir A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o baudžiamosios bylos dalis dėl 2012 m. spalio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo kavinėje „P.“ nuteistiesiems nutrauktina.
Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad nuteistiesiems paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad I. A. ir A. K. praeityje teisti už nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei neišnykus teistumui padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia teismo išvada, kasatoriaus manymu, nėra teisinga, nes įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė“ reiškia, kad netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę.
Nuteistųjų gynėjas pažymi, kad jų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl šių veikų padarymo jie savo noru visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą; nors viena iš veikų susijusi su smurto naudojimu, tačiau tokie veiksmai nukentėjusiajam jokių sunkių padarinių nesukėlė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad I. A. yra jauno amžiaus, mokosi ir dirba – tai teigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes; už ankstesnių veikų padarymą jam buvo skiriamos tik švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos. Byloje nustatytos aplinkybės rodo mažesnį I. A. ir A. K. asmenybių pavojingumą, todėl jiems paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą rūšimi bei dydžiu yra aiškiai per griežtos, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Teismai netinkamai pritaikė BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, nes Lietuvos Respublikos baudžiamasi kodeksas jau po apeliacinio skundo padavimo 2013 m. liepos 2 d. įstatymu buvo papildytas šiuo straipsniu. Iš bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo atliktas BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka (sutrumpintas įrodymų tyrimas), dėl visų nusikalstamų veikų padarymo I. A. ir A. K. prisipažino ir davė parodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo sumažinti nuteistiesiems paskirtas bausmes trečdaliu, nes 2013 m. liepos 2 d. įstatymu priimtas BK 641 straipsnis turi grįžtamąją galią.
Atsiliepimu į nuteistųjų I. A. bei A. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo kasacinius skundus tenkinti iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti: I. A. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tris nusikaltimus paskirtą subendrintą galutinę vienerių metų laisvės atėmimo ir 1210 Lt baudos bausmę, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, sumažinti vienu trečdaliu; A. K. tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už du nusikaltimus paskirtą subendrintą galutinę devynių mėnesių laisvės atėmimo ir 1210 Lt baudos bausmę, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, sumažinti vienu trečdaliu.
Prokurorė nurodo, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, o ne baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl taikė baudžiamąją atsakomybę ir paskyrė kriminalinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų A. K. ir I. A. 2012 m. spalio 6 d. kavinėje „P.“ padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai nepripažino mažareikšme atsižvelgiant į tai, kad nors materialinė žala nebuvo padaryta, tačiau nuteistieji, veikdami kaip bendrininkai, įžūliais veiksmais bei grasindami susidoroti, įvykdė tyčinį baigtą nusikaltimą, dėl to buvo sutrikdyta normali kavinės veikla ir jos lankytojų ramybė ir laisvalaikis. Be to, nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimo nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nekėlė, todėl jis nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime pažymima, kad nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo 2013 m. liepos 2 d. įstatymas, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas BK 641 straipsniu, numatančiu papildomą galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelninti bausmę, todėl toks įstatymas neabejotinai yra lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Byloje esantys dokumentai rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje 2013 m. kovo 8 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo I. A. pagal BK 284 straipsnio l dalį nuteistas už tris nusikaltimus, A. K. pagal 284 straipsnio l dalį – už du nusikaltimus ir jiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Nuteistieji, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydami surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Bylos procesas pirmosios instancijos teisme leidžia teigti, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors tai padaryta ne visiškai pagal BPK 273 straipsnio taisykles. Nuteistieji A. K. ir I. A. dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų kaltais prisipažino. Taigi yra BK 641 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis bausmė gali būti švelninama vienu trečdaliu. Kadangi BK 641 straipsnis yra lengvinantis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinas asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, padarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių šis straipsnis taikytinas ir asmenims, atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą, jeigu jie atitinka kitas BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas sąlygas. Baudžiamojo kodekso VIII skyriaus straipsniai, reglamentuojantys bausmės skyrimą, išdėstyti nuosekliai pagal jų taikymo eiliškumą. Atsižvelgiant į BK 641 straipsnio vietą šioje sistemoje, darytina išvada, kad šis straipsnis taikomas galutinei, t. y. jau subendrintai bausmei. Jeigu pirmajame nuosprendyje nėra BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų, bausmė negali būti mažinama. I. A. ir A. K. atitinka visas BK 641 straipsnio sąlygas, todėl kliūčių taikyti jiems palankų baudžiamąjį įstatymą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas įsigaliojo po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2013 m. liepos 13 d., BK 641 straipsnio nuostatas turėjo taikyti apeliacinės instancijos teismas, nors dėl to ir nebuvo paduota apeliacinių skundų, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis keistina. A. K. ir I. A. Rokiškio r. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos bausmės, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, mažintinos trečdaliu.
Kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl 2012 m. spalio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo kavinėje „P.“
BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai apeliaciniuose skunduose, nesutikdami su jų nuteisimu už dėl 2012 m. spalio 6 d. 19 val. kavinėje „P.“ padarytą veiką, nurodė vieną argumentą – netinkamą atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį. Taigi vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi kasacinės instancijos teisme BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo tinkamumas gali būti tikrinamas baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo administracinės aspektu.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į apeliantų argumentus dėl veikos atitikties Administracinių teisės pažeidimo kodekso 174 straipsnyje numatyto pažeidimo, o ne BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai, yra atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad nuteistieji viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko kavinės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, padarė išvadą, kad nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistuosius dėl 2012 m. spalio 6 d. 19 val. kavinėje „P.“ padarytų veikų kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas veikų kvalifikavimo teisingumą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nėra. Nustatytos įvykio aplinkybės buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nuteistųjų veiksmai pagal jų pavojingumą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
Dėl bausmių skyrimo
Kasatorių teiginiai dėl BK 641 straipsnio taikymo jiems yra nepagrįsti. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta: 1) pagreitinto proceso tvarka arba 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių formų nebuvo pritaikyta. Nors nuteistieji ir buvo sutikę, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, bet vėliau nuomonę pakeitė ir pareikalavo, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta surengiant teisiamąjį posėdį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutrumpintas įrodymų tyrimas, laikantis BPK 273 ir 291 straipsniuose nustatytų taisyklių, nebuvo rengiamas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo posėdžio metu nebuvo keliamas, tiriant įrodymus, priešingai nei numatyta BPK 291 straipsnyje, buvo apklausiami nukentėjusieji. Tai reiškia, kad BK 641 straipsnyje numatytų prielaidų bausmių švelninimui nėra.
Nesutiktina ir su kasatorių argumentais dėl netinkamo BK 41 ir 56 straipsnių nuostatų taikymo. Parenkant bausmės rūšį ir dydį nuteistiesiems vertintinos šių klausimų sprendimui reikšmingos aplinkybės. Kasatoriai nenurodo jokių reikšmingų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje neturėjo būti vadovaujamasi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose yra tinkamai motyvuotas ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokios bausmės skyrimas reiškia netinkamą BK 41 straipsnio, numatančio bausmės paskirtį, pritaikymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistųjų I. A. ir A. K. gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Rimantas Baumilas
Gintaras Goda
