V. A. pagal BK 182 str., 182 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–58/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00677-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5;

2.1.7.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant O. R. turtą) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant Ž. K. turtą) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant G. A. turtą) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant P. R. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant D. K. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant T. S. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant J. D. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant K. R. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant A. Ž. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant J. Ž. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant A. Ž. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant A. M. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant S. M. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant D. D. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant J. S. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant V. G. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant E. Č. turtą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant M. B. (V.) turtą) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant R. B. turtą) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant R. K. turtą) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant V. K. turtą) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant G. M. turtą) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant D. N. turtą) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant L. N. turtą) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant S. L. turtą) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant E. Č. turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant L. B. turtą) – areštu 45 paroms, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant M. P. turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant B. R. turtą) – areštu 45 paroms, 221 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė V. A. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu V. A. L. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Iš V. A. L. nukentėjusiesiems priteista: G. A. – 4500 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. K. – 3500 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, T. S. – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, P. R. – 3500 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, B. R. – 600 Lt turtinei žalai atlyginti, L. B. – 4500 Lt turtinei žalai atlyginti, E. Č. – 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, K. R. – 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, J. D. – 3400 Lt turtinei žalai atlyginti, G. M. – 4000 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. Ž. – 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, J. Ž. – 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, A. Ž. – 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, D. N. – 3000 Lt turtinei žalai atlyginti, L. N. – 3000 Lt turtinei žalai atlyginti, S. L. – 3000 Lt turtinei žalai atlyginti, S. M. – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, D. D. – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, J. S. – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, E. Č. – 1800 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, M. B. (V.) – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, R. B. – 1500 Lt turtinei žalai atlyginti, R. K. – 1300 Lt turtinei žalai atlyginti, V. K. – 3100 Lt turtinei žalai atlyginti, O. R. – 600 Lt turtinei žalai atlyginti, Ž. K. – 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, M. P. – 550 Lt turtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo V. A. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. A. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (dvidešimt septyni nusikaltimai) ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą (du baudžiamieji nusižengimai), t. y. turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, įregistravęs individualią veiklą, kurios pagrindinė veikla – įdarbinimo agentūrų veikla, apgaule – neturėdamas bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančiosios šalies agentūra ar darbdaviu Suomijoje, klaidindamas reklama, paskelbta internete ir spaudoje, – jam tarpininkaujant įsidarbinti Suomijoje ir gauti nuo 1200 iki 3000 eurų uždarbį, iš anksto žinodamas, kad asmuo Suomijoje siūlomo darbo pasiūlytomis sąlygomis bei žadėto uždarbio negaus:

2010 m. birželio mėn., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš O. R. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau O. R. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam O. R. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio mėn. pradžioje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš Ž. K. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau Ž. K. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam Ž. K. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 18 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 2, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, Nr. 2, bei iš G. A. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau G. A. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai G. A. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 18 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 4, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, Nr. 4, bei iš P. R. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau P. R. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam P. R. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 18 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 1, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, Nr. 1, bei iš D. K. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau D. K. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai D. K. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 18 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 3, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, Nr. 3, bei iš T. S. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau T. S. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai T. S. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 21 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš J. D. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau J. D. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam J. D. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 21 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 8, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš K. R. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau K. R. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam K. R. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 23 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš A. Ž. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau A. Ž. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam A. Ž. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 23 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš J. Ž. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau J. Ž. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam J. Ž. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 24 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš A. Ž. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau A. Ž. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam A. Ž. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 24 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 2, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš A. M. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau A. M. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam A. M. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 29 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš S. M. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau S. M. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam S. M. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 29 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš D. D. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau D. D. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai D. D. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 29 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš J. S. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau J. S. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam J. S. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. birželio 30 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš V. G. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau V. G. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam V. G. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 2 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, Nr. 10/07/02/02, bei iš E. Č. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau E. Č. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai E. Č. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos mėnesį, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, bei iš M. V. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau M. V. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai M. V. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos mėnesį, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, bei iš R. B. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau R. B. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam R. B. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos mėnesio pradžioje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, bei iš R. K. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau R. K. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam R. K. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 7 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 2, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš V. K. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau V. K. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai V. K. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 7 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 1, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – A. V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš G. M. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 600 Lt, tačiau G. M. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam G. M. 600 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 26 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš D. N. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 550 Lt, tačiau D. N. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai D. N. 500 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 26 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš L. N. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 550 Lt, tačiau L. N. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai L. N. 550 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 26 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš S. L. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 550 Lt, tačiau S. L. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam S. L. 550 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 27 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš E. Č. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 500 Lt, tačiau E. Č. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai E. Č. 500 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 27 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį Nr. 7, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš L. B. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 350 Lt, tačiau L. B. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajai L. B. 350 Lt turtinę žalą;

2010 m. liepos 31 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. L. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, bei iš M. P. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 550 Lt, tačiau M. P. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam M. P. 550 Lt turtinę žalą;

2010 m. rugsėjo 3 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. A. L., kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – Vilnius, (duomenys neskelbtini), serija PJ09, be numerio, bei iš B. R. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 200 Lt, tačiau B. R. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam B. R. 200 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

V. A. L., pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. įregistravęs individualią veiklą ir privalėdamas pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją (ir tuo atveju, kai iš individualios veiklos pajamų negavo), nepateikė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai metinės pajamų mokesčių deklaracijos už 2010 metus po to, kai ši institucija 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu priminė apie pareigą ją pateikti bei nurodė 20 darbo dienų pateikimo terminą; šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį bei išteisinti dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatoriaus nuomone, BK 182 straipsnio 1 dalis pritaikyta nesant tam pagrindo. Teismai neteisingai įvertino kasatoriaus ir nukentėjusiųjų teisinių santykių ir prievolės pobūdį. Tarp kasatoriaus ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę išimtinai civilinio pobūdžio paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kurių pažeidimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) reglamentuojamos sutarties sąlygų netyčinis pažeidimas (įsipareigojimų neįvykdymas) buvo nepagrįstai kvalifikuotas kaip sukčiavimas. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes jo veiksmuose nėra esminio BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – apgaulės. Paprasto pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo pasunkinimu ir sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293/2002).

Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad kasatoriaus apgaulingi veiksmai reiškėsi kaip turtinės prievolės neįvykdymas ir neketinimas vykdyti. Tačiau, kasatoriaus teigimu, jokios turtinės prievolės jis nebuvo prisiėmęs. Jis nuosekliai parodė, kad veikė pagal pasirašytą su Estijos bendrove OU „V.“ bendradarbiavimo sutartį ir net objektyviai negalėjo sukčiauti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad neturėjo galimybės įsteigti bendrovės ir užsiimti verslu, nes trūko darbo įgūdžių. Tokia veikla jam buvo pasiūlyta internetu, kai elektroniniu paštu gavo pasiūlymą dėl darbo paslaugų teikimo Lietuvoje. Pagal sudarytas sutartis nukentėjusieji gavo tik informaciją apie įsidarbinimą Suomijoje, į sutartis nukentėjusieji neįrašė sumokėtų sumų ar pasiūlymų, nors tai padaryti nebuvo jokių kliūčių. Nė viename iš teismo sprendimų neatskleistos aplinkybės dėl to, kas trukdė nukentėjusiesiems patiems asmeniškai kreiptis dėl darbo tiesiogiai į Estijos įmonę OU „V.“ ir dėl kokių priežasčių buvo reikalingos kasatoriaus „paslaugos“. Nebuvo aiškinamasi, kodėl tokia sutartis buvo reikalinga, jei nukentėjusieji sudarė vadinamąją įdarbinimo sutartį su kasatoriaus individualia įmone ir mokėjo pinigus už paslaugos suteikimą. Be to, teismas neanalizavo, kokius veiksmus pagal sudarytą su Estijos bendrove sutartį kasatorius turėjo atlikti. Kasatoriaus teigimu, pagal sudarytą sutartį jis turėjo surasti kuo daugiau žmonių, galinčių dirbti Suomijoje.

Taip pat kasatorius nurodo, kad jokio ieškovų G. A., D. K., T. S., P. R., B. R., L. B., E. Č., K. R., J. D., G. M., A. Ž., J. Ž., A. Ž.. D. N., L. N., S. L., S. M., D. D., J. S., E. Č., M. B. (V.), R. B., R. K., V. K., O. R., Ž. K., M. P. turto apgaulės būdu neužvaldė. Nuo nukentėjusiųjų jis nesislapstė, visus iš nukentėjusiųjų gautus pinigus pervedė į Estijos bendrovės OU „V.“ sąskaitą, o tai rodo, kad kasatorius nesiekė praturtėti; nukentėjusiesiems pareikalavus pinigų, šiuos grąžinti turėjo Estijos bendrovė OU „V.“. Teismas jokių užklausimų dėl pinigų pervedimo Estijos bendrovei fakto nepateikė ir nepriėmė kaip įrodymo. Taigi nebuvo tiriamos aplinkybės, kaip kasatorius pervedė pinigus Estijos bendrovei OU „V.“, be to, nebuvo atkreiptas dėmesys į šios bendrovės raštą, kuriame nurodyta, kad visi nukentėjusieji buvo Suomijoje, tačiau jie pasirodė netinkami, taigi nukentėję asmenys buvo nuvykę į Suomiją ir dirbo.

Taip pat kasatorius pažymi, kad sukčiavimas visada padaromas tiesiogine tyčia, tačiau jis sudarinėjo įdarbinimo sutartis, kurios buvo informacinio pobūdžio, o visą darbą reguliavo ir žadėjo įdarbinti nukentėjusius asmenis Estijos bendrovė OU „V.“, todėl jis negalėjo žinoti ar numatyti būsimų aplinkybių, kurios sutrukdys nukentėjusiems asmenims dirbti pagal sutartis, taigi neturėjo tiesioginės tyčios.

Kasatoriaus nuomone, byloje yra esminių jo ir nukentėjusiųjų prieštaravimų, kurie liko nepašalinti. Vien nukentėjusiųjų parodymų, prieštaraujančių elementariai logikai, nepakanka neabejotinai išvadai dėl kasatoriaus kaltumo. Nuteistojo parodymai taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio įrodomoji reikšmė nėra menkesnė už kitus įrodymus. Tam, kad būtų paneigti kaltinamojo parodymai, nepakanka vien jais netikėti ir vertinti kritiškai – kaip pasirinktą gynybos versiją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79/2007). Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus parodymus atmetė – įvertino kritiškai, nepateikdamas jokių tokio vertinimo motyvų, o apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų vertinimo klaidų neištaisė. Tai rodo, kad teismai įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, neatsižvelgė į jų visumą, nepagrįstai atmetė kasatoriaus parodymus. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad išvados apie jo ir nukentėjusiųjų susitarimo tikrąjį turinį ir apgaulingą veikos pobūdį buvo padarytos nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmių subendrinimo, BK 64 straipsnio nuostatas pritaikė nesant tam teisinio pagrindo. BK 64 straipsnis taikomas tuo atveju, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra asmuo, kuriam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta bausmė. Jei yra paduodamas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų byloje nebuvo. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis buvo iš dalies pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu. Nusikalstama veika, dėl kurios kasatorius nuteistas, buvo padaryta 2010 m., t. y. iki teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė, įsiteisėjimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo V. A. L. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijama, jog V. A. L. inkriminuotoje veikoje nėra sukčiavimui būtinų požymių – apgaulės, tyčios ir nukentėjusiųjų turto pasisavinimo. Prokuroro nuomone, V. A. L. veiksmai teisingai pripažinti sukčiavimu. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. A. L. nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, įregistravęs individualią veiklą, t. y. gavęs leidimą verstis individualia veikla, kurios pagrindinė funkcija – įdarbinimo agentūrų veikla, apgaule, neturėdamas bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančiosios šalies agentūra arba darbdaviu, klaidindamas reklama, paskelbta internete ir spaudoje, – jam tarpininkaujant įsidarbinti Suomijoje ir gauti nuo 1200 iki 3000 eurų uždarbį, iš anksto žinodamas, kad asmenys Suomijoje siūlomo darbo, pasiūlytomis sąlygomis bei žadėto uždarbio negaus, 2010 metų birželio, liepos mėnesiais, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvias konsultavimo (tarpininkavimo) sutartis, įrašant neegzistuojančios „A.V. L. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)“, duomenis, išrašė kasos pajamų orderius bei iš nukentėjusiųjų už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai atitinkamas pinigų sumas, tačiau siūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje nukentėjusieji negavo. Nukentėjusiųjų, liudytojų ir iš dalies paties V. A. L. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, vertinant juos kaip įrodymų visumą, patvirtina, kad nuteistasis V. A. L., iš anksto žinodamas, jog nukentėjusieji neturės Suomijoje jo pažadėtų darbo bei gyvenimo sąlygų, negaus žadėto uždarbio, tyčia suteikė jiems klaidingą informaciją apie apgyvendinimo sąlygas, melavo, kad bus daug uogų ir bus asmenys, kurie jas supirkinės, kad įdarbintieji užsidirbs daug pinigų, jiems nereikės niekuo rūpintis, bus jais besirūpinantis asmuo, kuris juos pasitiks ir viską stebės, melavo, kad už pirmą pragyvenimo savaitę mokėti nereikės, o nuvykusius į Suomiją nukentėjusiuosius ir toliau klaidino apie darbo ir gyvenimo sąlygas. Taip veikdamas V. A. L. apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtą – mokestį už tarpininkavimo paslaugas suteikiant darbą Suomijoje ir norėjo taip veikti. Taigi V. A. L. veiksmuose yra visi BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvidešimt septyni nusikaltimai) ir 182 straipsnio 3 dalį (du baudžiamieji nusižengimai).

Kasaciniame skunde ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodoma, kaip vertinti nukentėjusių asmenų bei paties nuteistojo parodymus, taip pat nurodomi galimi BPK reikalavimų pažeidimai, tačiau prokuroras pažymi, kad faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nesvarstytinas. Kasaciniame skunde taip pat daug citatų iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios pateikiamos atskirai nuo nagrinėjamosios bylos baudžiamosios bylos medžiagos. Šie kasacinio skundo teiginiai, prokuroro nuomone, nors ir yra teisingi savo esme, tačiau šiuo konkrečiu atveju vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos medžiaga.

Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmių subendrinimo, be teisinio pagrindo pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas. Iš apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeitė, o tik konstatavo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu V. A. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o ne apimant. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apėmimo būdu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės gali būti bendrinamos tik esant bent vienai iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, tačiau šioje byloje jų nėra: V. A. L. pripažintas kaltu padaręs dvidešimt septynis nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, nusikalstamos veikos padarytos atskirais nusikalstamais sumanymais ir už jas jam skirta mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bei arešto bausmės.

Atsiliepime prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame iškeltus klausimus. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, patikimumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teismo nuosprendis buvo priimtas laikantis BPK ir atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, teismo išvados išdėstytos aiškiai ir motyvuotai. Taip pat nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kasatoriaus parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir todėl nurodo, kad teismai juos įvertino netinkamai. Prokuroro nuomone, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami abiejų instancijų teismų sprendimai, byloje nebuvo padaryta.

Nuteistojo V. A. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir BK 182 straipsnio taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, padaryta veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Tam tikras nusikalstamos veikos sudėties požymis konstatuojamas tik jo buvimą pagrindus išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos duomenų ištyrimu, išnagrinėjimu, įvertinimu ir teisingu faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Taigi teisingas baudžiamojo įstatymo taikymas neatsiejamas nuo tinkamo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įgyvendinimo. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų reikalavimų nustačius teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo (BK specialiosios dalies normų) taikymo klausimų sprendimas.

Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis, juos tiriant, vertinant ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, taigi BPK 20 straipsnyje nustatytų pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių turi laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas taip, kaip reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kadangi teismų sprendimų pagrįstumas, nesusijęs su esminiais BPK pažeidimais, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą itin kruopščiai patikrinti žemesnės instancijos teismo pagrįstumą ir teisingumą. Tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir spręsdamas apie atlikto bylos įrodymų vertinimo tinkamumą bei konstatuotų faktinių aplinkybių teisingumą, apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) privalo priimti atitinkamai motyvuotą sprendimą, t. y. laikytis BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimą baudžiamajame procese, nuostatų; pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose; esant būtinybei, atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), jei kitaip negali būti nustatytas apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas ar nepagrįstumas (esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas turi tirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo); vadovaudamasis BPK 331 ir 332 straipsniuose nustatytais reikalavimais, savo sprendime privalo nurodyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, vertindami bylos duomenis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pirmosios instancijos teismas – BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 324 straipsnio 6 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Baudžiamojo įstatymo – nagrinėjamoje byloje BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalių – taikymas laikytinas tinkamu, kai nagrinėjant bylą teismuose yra paisoma ir iš šių BPK straipsnių kylančių reikalavimų.

Spręsdami, ar V. A. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, teismai neatliko visapusiško įrodymų tyrimo, savo išvadų nepagrindė bylos įrodymų visuma, nepalygino iš skirtingų šaltinių gautų duomenų, išsamiai nepatikrino jų patikimumo, pakankamumo, liečiamumo ir tarpusavio ryšio, taigi nesivadovavo tomis įrodinėjimo nuostatomis, kurios reglamentuoja įrodymų tyrimą ir vertinimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Be to, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atidžiai nepatikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo įrodymų vertinimo aspektu, t. y. ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti visi įrodymų šaltiniai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, todėl nutartyje nepateikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkančio motyvuoto bylos įrodymų vertinimo dėl V. A. L. nuteisimo už sukčiavimą.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Teismų praktikoje aiškinama, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama nukentėjusiesiems apgaulingai žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kitos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, lėmusios sutartinių pareigų netinkamą vykdymą. Tokiu atveju esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Visų apgaulės, kaip sukčiavimo nusikalstamos veikos, būdų esmė – padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Taigi civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei įgyjant turtą nebuvo panaudota apgaulė, dėl kurios iš esmės pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, – tai yra pagrindiniai baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijai. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas pasunkėtų iš esmės, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos būtų neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-409/2011, 2K-462/2013). Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, išsprendimas taip pat negalimas neišsiaiškinus, kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą, taigi būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes.

Pagal bylos medžiagą, V. A. L. neneigia iš nukentėjusiųjų įgijęs atitinkamas pinigų sumas, kurias šie jam sumokėjo už jo suteiktas konsultacijas dėl darbo, pragyvenimo ir uždarbio, renkant uogas Suomijoje, taigi svetimo turto įgijimo požymio neginčija, tačiau nesutinka, kad, sudarydamas sutartis su nukentėjusiais, panaudojo apgaulę ir nuo pat pradžių siekė tokiu būdu neteisėtai įgyti jų turtą (grynuosius pinigus) neketindamas vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas iš esmės neatliko išsamios bylos duomenų turinio analizės, nenurodė, kokias svarbias faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės BK 182 straipsnio 1, 3 dalių taikymo išsprendimui, jie patvirtina, ir tų V. A. L. inkriminuotų sukčiavimo veikų požymių, kuriuos jis neigia, būtent – apgaulės ir kaltės – motyvuotai nepagrindė ir nenustatė. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytas nukentėjusiųjų parodymų turinys, konstatuota, kad jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildo ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes; kiti bylos duomenys (konsultavimo sutartys, buhalterinės apskaitos dokumentai, susirašinėjimas elektroniniu paštu su V. A. L., darbo, apgyvendinimo ir socialinių garantijų Didžiojoje Suomijoje aprašas) neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, juos papildo ir taip pat laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, privalėdamas atlikti išsamų ir nešališką bylos įrodymų vertinimą, iš esmės apsiribojo pagrindinių bylos įrodymų išvardijimu, neišdėstė kitų įrodymų, išskyrus kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, turinio (2010 m. gegužės 25 d. bendradarbiavimo, konsultavimo sutarčių, susirašinėjimo elektroniniu paštu su V. A. L., apgyvendinimo ir socialinių garantijų Didžiojoje Suomijoje aprašo ir pan.), nenurodė, kokias nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepateikė motyvų dėl kaltinimui prieštaraujančių bylos duomenų (liudytojos N. K. parodymai, 2010 m. gegužės 25 d. bendradarbiavimo sutartis, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys apie V. A. L. vykdytą individualią veiklą, kt.) vertinimo, neišdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, be to, atsižvelgiant į bylos kontekstą, nesprendė baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimo.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal BPK turėdamas pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, šios pareigos tinkamai neįvykdė.

Iš apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad teismas akcentavo V. A. L. žadėtų susitarimo dėl darbo Suomijoje sąlygų ir nukentėjusiesiems realiai suteiktų sąlygų ten nuvykus neatitikimą, tačiau neišanalizavo visų reikšmingų aplinkybių, V. A. L. pradedant organizuoti savo individualią veiklą dėl asmenų darbo Suomijoje, ją vykdant, o po to sprendžiant kilusius nesklandumus, kurios parodytų tikrąją jo valią, ketinimus sudarant sutartis su nukentėjusiais asmenimis ir patvirtintų ar paneigtų apgaulės bei kaltės požymių buvimą jo veiksmuose. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimas, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, turi aiškiai pasisakyti dėl šių teisinės atsakomybės rūšių atribojimo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pastarojo klausimo išsprendimo būtinybė kilo atsižvelgiant ir į nuteistojo apeliacinio skundo turinį (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nes iš jo matyti, kad apeliantas savo veiksmus vertina kaip neperžengiančius civilinių teisinių santykių ribų.

Tam tikros iš bylos įrodymų šaltinių aiškios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl V. A. L. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, teismų liko motyvuotai neaptartos. Antai, nebuvo aptarta ir įvertinta tai, kad V. A. L. prieš imdamasis asmenų konsultavimo dėl darbo užsienyje paslaugų teikimo buvo įregistravęs individualią veiklą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštuose nurodyta, kad V. A. L. nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. sausio 17 d. buvo įregistravęs bei vykdė individualią veiklą (pagal pažymą), pagrindinė vykdoma veikla – įdarbinimo agentūrų veikla); buvo sudaręs 2010 m. gegužės 25 d. bendradarbiavimo sutartį su Estijos bendrove „V.“, kurios direktorė teikė jam informaciją apie gyvenimo, darbo Suomijoje, renkant uogas ir grybus, sąlygas, apie kurias jis informuodavo savo klientus; sudarydamas konsultavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, nesuklaidino dėl savo tapatybės, sutarčių sudarymo vietos, nurodė savo individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), sutartys buvo pasirašomos abiejų šalių; nukentėjusiesiems sumokant pinigus už suteiktas konsultacijas buvo išrašomi apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai); V. A. L. nukentėjusiesiems buvo davęs asmens, sutikusio padėti įsikurti Suomijoje, telefono numerį; pagal sudarytas konsultavimo sutartis įsipareigota suteikti nukentėjusiesiems darbą, o darbo, apgyvendinimo ir socialinių garantijų Didžiojoje Suomijoje apraše detalizuotas siūlomo darbo pobūdis, apgyvendinimas, galimas uždarbis; nors nukentėjusiųjų kelionės į Suomiją buvo atidėliojamos, tačiau, kasatoriaus teigimu, tai lėmė objektyvios priežastys, nes sezono pradžią Suomijoje oficialiai paskelbia Suomijos valdžia; anot kasatoriaus, jis pagal bendradarbiavimo sutartį su Estijos bendrove „V.“ mokėjo šiai sutartą administravimo mokestį (gynybos versija, kad pinigai buvo pervedami šiai Estijos bendrovei banko pavedimais liko nepatikrinta); kilus apgyvendinimo ir darbo užsienyje problemoms, V. A. L. susirašinėjo su nukentėjusiaisiais, tvirtina nesislapstęs, į vietą buvo atvykusi bendrovės „V.“ direktorė, asmenys buvo perkeliami iš vienos stovyklos į kitą, tikintis rasti daugiau uogų miškuose (su nukentėjusiaisiais V. A. L. intensyviai bendravo elektroniniu paštu ir iki šiems išvykstant dirbti į užsienį, be kita ko, informuodamas apie besikeičiančias sąlygas, tačiau šie bylos duomenys neįvertinti); kai kuriems nukentėjusiesiems pareikalavus, grąžino pagal sutartis sumokėtus pinigus, o vienam iš liudytojų atsisakius vykti į Suomiją, grąžino dalį gautų pinigų. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad V. A. L. nukentėjusiesiems siūlomas darbas buvo paremtas prognozuojamu uogų kiekiu miškuose ir atitinkamai tikėtinu, nepastoviu darbo užmokesčiu. V. A. L. buvo inkriminuota tai, kad jo apgaulė, be kita ko, reiškėsi tuo, kad jis neturėjo bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančiosios šalies agentūra arba darbdaviu Suomijoje, tačiau pagal nuteistojo V. A. L. ir liudytojos Estijos bendrovės „V.“ direktorės parodymus šioje šalyje darbo sutartys tokiam darbui nėra sudaromos, mokesčiai valstybei nemokami.

Visi šie išvardyti ir kiti reikšmingi, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti byloje esantys faktai turėjo būti aptarti, įvertinus juos kaip visumą, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl kasatoriaus galimai panaudotos apgaulės ir jo tyčios sukčiauti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių aplinkybių visumos neanalizavo ir nevertino, nepašalino V. A. L. teisinančių ir kaltinančių aplinkybių prieštaravimų, taip išvengdamas kai kurių esminių sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių analizės. Dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai ir nešališkai įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes (esant būtinumui, atlikti įrodymų tyrimą), pateikti motyvuotas išvadas tiek dėl sukčiavimo sudėties objektyviųjų, tiek dėl subjektyviųjų požymių buvimo V. A. L. veiksmuose, šiuos požymius įvertinti ir sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, atribojimo nuo civilinio delikto kontekste, t. y. atlikti V. A. L. inkriminuotų veikų visapusišką baudžiamąjį teisinį vertinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Vytautas Piesliakas

Armanas Abramavičius